Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-572-544/2010

teisėja Virginija Svirplienė Proceso Nr. 2-08-3-01717-2010-2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2655-452-2010 atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4210-812-2008 pagal pareiškėjų J. K. G. ir V. G. pareiškiamą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo, suinteresuotieji asmenys: Swedbank, AB ir Panevėžio kredito unija.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Jeigu teismas laikytų, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas, prašo jį atnaujinti. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kas teismas, spręsdamas, ar yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o jei taip, tai ar yra objektyvios aplinkybės, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti, vadovavosi ne faktiniais bylos duomenimis, o samprotavimais ir prielaidomis, todėl pažeidė CPK 263 str. reikalavimus. Teismas nevertino argumento, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2010-01-15, kada Panevėžio apygardos teisme susipažino su civilinės bylos Nr. 2-865-544-2009 medžiaga, todėl nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos taikant šio instituto normas, kurioje yra nurodyta, kad atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais pagrindais reiškia atsisakymą vykdyti teisingumą ir Konstitucijos 109 str. 1 d. pažeidimą. Teigia, jog teismas nepagrįstai neatnaujino proceso CPK 366 str. 1 d. 8 p. pagrindu, ignoravo įtikinamus faktinius duomenis, patvirtinančius teismo nešališkumą. Civilinėje byloje Nr. 2-4210-812/2008 2008-09-16 teismo sprendimą priėmusi teisėja (duomenys neskelbtini) ir kitos šalies J.K. G. interesus šioje byloje atstovavusi advokatė (duomenys neskelbtini) anksčiau kartu dirbo advokato padėjėjomis advokato Norkaus kontoroje. Teismo motyvai dėl šio pagrindo atmetimo yra nepagrįsti. Faktinis minėtų asmenų darbas toje pačioje kontoroje jam savaime sudaro pagrįstą pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu, todėl teismas nepagrįstai teigia priešingai. Minėtas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu žinojo ir teisėja, ir advokatė, o jis nežinojo, todėl pareikšti nušalinimo negalėjo. Teisėja, žinodama šias aplinkybes, pati privalėjo nusišalinti nuo nagrinėjimo, tačiau sąmoningai to nepadarė (CPK 65, 66, 68 str.). Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismas, priimdamas 2008-09-16 sprendimą, patikėjo ieškovės ir jos advokatės (duomenys neskelbtini) pateiktu melagingu santuokoje įgyto turto balansu, jo netikrino, nepareikalavo dokumentų apie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pažymų apie uždarbį, neįgalumą, banko pažymų, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Gavus šiuos dokumentus būtų išryškėjusi ieškovės apgaulė. Iš pateiktų dokumentų teismas turėjo manyti, kad pinigų neturi, naudojasi paskolomis, yra neįgalus nuo 1998 metų, dirba vieną valandą per dieną, gauna 100 Lt darbo užmokestį ir yra 64 metų amžiaus. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, ką įrodo teisėjos ir advokatės arbas vienoje kontoroje, galimi ne tik darbiniai ryšiai bei faktai, kad advokatė (duomenys neskelbtini) toje pačioje byloje atstovavo ir jį, ir ieškovę, ką įrodo pinigų sumokėjimo kvitas, bei kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje neteisingai nurodytas dalintinas turtas, parašė ta pati advokatė, o ne jis, o teisėja faktų apie šalių nuosavybės teise valdomą turtą nepatikrino. Skundžiamosios nutarties motyvai surašyti taip, lyg pateisintų prašomoje atnaujinti byloje sprendimą priėmusios teisėjos veiksmus ir atsakomybę perkelti jam. Esant tokiai situacijai mano, kad galbūt prašymą nagrinėjusi teisėja ir negalėjo pasielgti kitaip ir surašyti teisiškai pagrįstų ir objektyvių motyvų, nes sprendė savo kolegės, kurios kabinetas šalia, šališkumo ir galimų procesinių pažeidimų buvimo klausimą. Nesutinka su teismo argumentais ir motyvais, dėl kurių atmestas prašymas procesą atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Teismas neįvertino ir nepaneigė jo prašymo motyvų ir argumentų. Priimant minėtą 2008-09-16 sprendimą buvo patvirtinta įstatymų reikalavimų neatitinkanti sutartis, todėl buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Pradžioje byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo esant jo kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturinės žalos atlyginimo 458 000 Lt. Su šiuo ieškiniu nesutiko, išsigando dėl to, kad buvo norima atimti tinkamą gyvenimui butą, o jo turima namo dalis buvo neparuošta gyvenimui, neturėjo jėgų ir lėšų persikraustymui, seniai sirgo įvairiomis ligomis, gydėsi ligoninėse ir ambulatoriškai, turėjo II neįgalumo grupę. Sirgo iki 2008-07-08, todėl neturėjo galimybės susirasti advokato, kuris atstovautų jo interesus ir ieškojo taikaus sprendimo būdo. Advokatė (duomenys neskelbtini) pasisiūlė paruošti tolimesnius teismui reikalingus procesinius dokumentus, todėl patikėjo, kad advokatė juos paruoš teisingai, nes yra į juos įsigilinusi, ko pasekoje pasirašė sutartį dėl teisinių pasekmių nesutikrinęs duomenų su VĮ „Registrų centras“ apie dalijamą turtą. Tik 2010-01-15 Panevėžio apygardos teisme susipažino su VĮ „Registrų centras“ pažyma apie tai, kad J.K. G. paveldėtas ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas neįtrauktas į tarp jų dalintiną turtą, o jo paveldėtas ir asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas įtrauktas. Kadangi ieškovės advokatė neteisingai ir prieš jo valią įtraukė į dalintiną turtą ne santuokoje įgytą turtą, kas prieštarauja įstatymui, tai turėjo tiesioginės įtakos pagal teismo sprendimą išmokėtinos kompensacijos dydžiui. Teigia, jog faktą, kad namų valda (duomenys neskelbtini) jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir todėl neturėjo būti įtraukta į dalijamo turto balansą, įrodo 1995-03-14 paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 5506, 1995-03-22, 2004-04-09, 2008-02-28 pirkimo-pardavimo sutartys Nr. 6373, Nr. 6264, Nr. VJ-733 (b. l. 15, 67, 73, 82), ir tai paneigia teismo teiginius apie tai, kad namas jam asmeninės nuosavybės teise nepriklauso. Į minėtą sutartį nepagrįstai įtrauktas 25 000 Lt suma įvertintas garažas, kuris pastatytas iki santuokos sudarymo bei 2008-05-28 parduotas automobilis Audi 100, įvertas 6000 Lt suma. Kadangi ieškovė ir jos advokatė pateikė teismui ieškinį ir sutartį, todėl skundžiamos nutarties motyvas, kad jis, nesąžiningai elgdamasis į dalintino turtą įtraukė parduotą automobilį, neteisingas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą bei, vadovaudamasis CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.87 str. 1 d., 3.100 str., 3.88 str. 1 p., 3.89 str. 1 d. 2 p., privalėjo, tačiau nepatikrino, ar teisingai apie bendrą sutuoktinį turtą yra nurodyta šalių pateiktoje sutartyje, o nustatęs, kad sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, vadovaujantis CK 3.53 str. 4 d., turėjo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, kuri neatitiko įstatymo reikalavimų. Vadovaudamasis 2002-03-15 konsultacija, teigia, kad teismas privalėjo tikrinti duomenis ar apie bendrą santuokoje įgytą turtą ar jo nebuvimą. Šiuo atveju teismas 2008-09-16 sprendimu patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl teisinių pasekmių esant byloje nekilnojamojo turto registro išrašui, kuris įrodo, jog dalis sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto yra ne santuokoje įgytas, o jam priklausantis asmeninės nuosavybės teise turtas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja J.G. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2008-09-16 (teismo sprendimo paskelbimo dienos0 (CPK 368 str. 1 d.). Apelianto minimoje Panevėžio apygardos teismo byloje esantys dokumentai nėra proceso atnaujinimo pagrindas šioje byloje. Apeliantas įstatymo numatyta tvarka nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančiai teisėjai. Byloje nėra įrodymų, kad teisėja buvo šališka, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Darbas vienoje advokato kontoroje skirtingų advokatų padėjėjomis neįrodo šališkumo. Pavaldumo santykiai advokatės ir teisėjos nesiejo. Nurodė, kad teismas pagrįstai pripažino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, o esminė aiški teisės normos taikymo klaida nenustatyta. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ir vilkinti sprendimo vykdymą. Nurodė, kad tai, koks turtas įgytas santuokoje, gerai žinoma sutuoktiniams. Pareiškėjas teismui pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties egzempliorių paruošė pats, jam buvo gerai žinoma santuokoje įgyto turto sudėtis ir jis pasiūlė sutarties sąlygas, su kuriomis sutiko, nes tikėjosi iš jo gauti nurodytą kompensaciją už visą jam tenkančio santuokoje įgyto turto dalį. Visą turtą apeliantas, neišmokėjęs jai priteistos kompensacijos, perleido tretiesiems asmenims. Todėl proceso atnaujinimas pažeistų jos teises ir teisėtus interesus, nes santuokos metu įgyto ir dalintino turto nebėra.

Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-11 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK XVIII skyriaus normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindus ir terminus tokiam prašymui paduoti, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str. - 185 str.), todėl pilnai nustatė reikšmingas teisingam klausimo išsprendimui aplinkybes, savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija iš esmės sutrinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes nėra CPK 366 str. 1 d. 8, 9 punktuose nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui bei yra praleistas CPK 368 str. numatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra svarbių priežasčių jį atstatyti, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apelianto atskirojo skundo argumentus dėl nukrypimo nuo teismų ir tarptautinės praktikos taikant proceso atnaujinimo instituto nuostatas pažymėtina, kad pagal teismų praktiką proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 str. 1 d. nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo apeliantas, šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, tačiau kita vertus, jie turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo. Todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis“ v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 str.). Iš teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuo šios teisinės praktikos nenukrypo ir joslaikėsi. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo apsektu vertinti nepagrįstais.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir ar yra pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus (CPK 370 str. 1 d.). Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis apie tai, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o jeigu ir praleido, tai mano, kad teismas jį turėjo atnaujinti, nes taip atsitiko dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto argumentas nepagrįstas ir teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra nustatyta, kad, paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nustatyto 3 mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui apie jo nurodomą padarytą aiškią teisės taikymo klaidą padalijant sutuoktinių turtą pareiškėjui tapo žinoma 2008-09-16 sprendimo paskelbimo metu, todėl termino paduoti prašymą pradžia turi būti skaičiuojama būtent nuo šios teismo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo 2010-04-15, kuomet apeliantas nurodo susipažinęs su Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama byla ir pamatęs VĮ „Registrų centras“ dokumentus apie tai, kad jam priklausanti namų valda paveldėta ir priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl neturėjo būti įtraukta į santuokoje įgyto turto sąrašą. Byla išnagrinėta dalyvaujant pareiškėjams (1 t., b. l. 102-103). 2008-11-04 teismo sprendimo nuorašas įteiktas pareiškėjui (1 t., b. l. 1). Prašymas procesui atnaujinti paduotas 2010-03-15 (2 t., b. l. 2), t. y. beveik 1 metus ir 4 mėnesius praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą minėtam procesiniam veiksmui atlikti. CPK 78 str. 1 d. numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagal bylos duomenis sektų, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas minėtas terminas, yra ta, kad pareiškėjas serga įvairiomis ligomis, turi nustatytą neįgalumo lygį, yra 64 metų amžiaus. Tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo daryti pagrįstą išvadą, kad įstatymo nustatytu laikotarpiu procesiniam veiksmui atlikti egzistavusios priežastys būtų buvusios tokio pobūdžio, kad būtų objektyviai sutrukdžiusios ir atėmusios galimybę apeliantui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pagal pateiktus duomenis, laikotarpiu nuo 2008-09-16 iki 2010-03-15 apeliantas buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2009-05-06 iki 2009-05-22, o kiti nedarbingumo laikotarpiai buvo ne per terminą, kuris buvo skirtas prašymui dėl proceso termino paduoti (2 t., b. l. 10, 11). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistus procesinius terminus (CPK 78 str.). Tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir neįrodė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jis apie atnaujinimo pagrindą sužinojo 2010-01-15 ir kad nuo šios datos turi būti skaičiuojamas CPK 368 str. nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjas teigia, kad apie aplinkybę, sudarančią proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. kad pareiškėjos J.K. G. paveldėtas ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas neįtrauktas į tarp jų dalintiną turtą, o jo paveldėtas ir asmenine nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įtrauktas, - sužinojo 2010-01-15. Pirmiausia, apeliantas pats buvo paveldėjimo teisės ir pirkimo-pardavimo sutarčių, pagal kuriuos nuosavybės teise įgijo nekilnojamą turtą, subjektu, todėl turėjo žinoti apie sandorių turinį. Argumentus paneigia ir tai, kad, kaip matyti iš bylos dokumentų, 2008-06-18 dieną apeliantui buvo įteiktas ieškovės J.K. G. ieškinys su priedais, tarp kurių buvo ir VĮ „Registrų centras“ pažyma, kurioje nurodyti statinių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijimo pagrindai (paveldėjimas, pirkimas-pardavimas), taip pat įrodymai apie suteiktas paskolas, garažo įgijimą ir naudojimą, įteiktas 2008-06-18 (1 t., b. l. 2-5, 15-16, 20-25, 42, 44). 2008-07-30 pareiškėjai paprašė santuoką nutraukti bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, išsamiai nurodė turtą, kurį jie vertino kaip įgytą santuokos metu (b. l. 81-84). Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad apie tai, jog į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra įtrauktas ir tas turtas, kurį jis buvo paveldėjęs ir valdė asmeninės nuosavybės teise, sužinojo 2010-01-15 susipažindamas su kita byla. VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), išskyrus ūkinį pastatą ir garažą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (1 t., b. l. 15-16). Nekilnojamojo turto registre ir visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTRĮ 2 str., 4 str.). CK 4.262 str. taip pat numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka.

Teismui nustačius, kad prašymas paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 str. 1 d., buvo pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. numatytais pagrindais (CPK 371 str. 3 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų pagrindų egzistavimą nagrinėjo, dėl jų pasisakė, su tuo susiję ir atskirojo skundo argumentai. Todėl teisėjų kolegija dėl minėtų atskirojo skundo argumentų taip pat pasisako.

CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. A. O. T.; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005 ir t. t. ). Taigi proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti tokios klaidos dėl to, kad teismas patenkino pareiškėjų prašymą santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo nurodytas pačių pareiškėjų nurodytas jų santuokoje įgytas turtas, kai byloje buvo iš viešųjų registrų gauti dokumentai apie turto nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ir turtą (1 t., b. l. 82-84, 102-103). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo dienai byloje buvo ne tik minėti duomenys iš viešojo registro apie nekilnojamą turtą, bet ir apie tai, kad šalių santuoka sudaryta 1971-11-24, kad 2007-12-04 yra įgytas automobilis Audi 100, kad yra pastatytas garažas bei buvo duomenys apie AB bankas Hansabankas ir kredito unijos suteiktas paskolas (1 t., b. l. 7, 16, 19, 20-26, 58, 60-61). Apeliantas ir pats atskirajame skunde pripažįsta, kad teismas 2008-09-16 „sprendimu patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl teisinių pasekmių esant byloje nekilnojamojo turto registro išrašui, kuris įrodo, jog dalis sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto yra ne santuokoje įgytas“ (2 t., b. l. 136-145). Šiuo atveju teismas pilnai patvirtino pačių šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ne pats teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padalijo tarp šalių santuokoje įgytą turtą ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 str. reikalavimus, buvo pareiškėjų pareiga (CPK 539 str. 2 d.). Todėl apeliantas be pagrindo teigia, kad minėtų virš duomenų teismas neturėjo, nereikalavo, todėl padarė aiškią teisės taikymo klaidą bei pažeidė CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.87 str. 1 d., 3.100 str., 3.88 str. 1 p., 3.89 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas patvirtindamas pareiškėjų pateiktą sutartį nesilaikė CK 3.53 str. 4 d. reikalavimų. Tačiau tai paneigia 2008-09-16 teismo sprendimo turinys, kuriame nurodyta, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, kad joje aptartos sutuoktinių teisės ir pareigos (1 t., b. l. 102-103). Tai reiškia, kad teismas įvykdė CK 3.53 str. 4 d. numatytą pareigą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentuose neatskleista teismo padarytų aiškių teisės taikymo klaidų, lėmusių neteisingą bylos išsprendimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Apeliantas teigia, kad civilinę bylą Nr. 2-4210-812/2008 išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, ir tai yra CPK 366 str. 1 d. 8 p. numatytas pagrindas procesui atnaujinti, kurį nepagrįsta ir neteisėtai atmetė pirmosios instancijos teismas, nes ignoravo jo pateiktus įtikinamus faktinius duomenis, patvirtinančius teismo nešališkumą. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 str.), teismas buvo šališkas (CPK 65 str.), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 str., 370 str. 5 dalis). Byloje yra duomenys ir niekas to neginčija, kad 2008-09-16 teismo sprendimą priėmusi teisėja (duomenys neskelbtini) ir advokatė (duomenys neskelbtini) prieš 5-6 metus dirbo vienoje advokatų kontoroje skirtingų advokatų padėjėjomis. Tačiau tai nesudaro nei vieno CPK 65, 66, 71 str., 370 str. 5 d. numatyto pagrindo teisėjui nusišalinti ar būti nušalintam nuo bylos nagrinėjimo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo išvadai apie tai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal bylos duomenis, apeliantas teisinių paslaugų sutartį su advokate (duomenys neskelbtini) sudarė 2008-07-04, tą pačią dieną pateikė teismui prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti prailginimo, o po to sutuoktiniai tarėsi ir nesant ginčo susitarė dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, t. y. tuo metu pareiškėjų interesai teisine prasme priešingi nebuvo (1 t., b. l. 62, 81-84, 2 t., b. l. 12, 179, 180). Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė tik pareiškėjai, kurie patys nurodė, kokį turtą valdo ir kaip jį nori pasidalinti, vadinasi, abi šalys sutartį turėjo skaityti ir nagrinėti. Todėl apeliantas be pagrindo kaltina advokatą melagingo ir neteisingo balanso sudarymu.

Apeliantas teigia, kad teismas, jei būtų nešališkas, nebūtų patvirtinęs teikiamos tvirtinti sutarties, nes turėjo matyti, kad jis pinigų neturi, naudojasi paskolomis, yra neįgalus nuo 1998 metų, dirba vieną valandą per dieną, gauna 100 Lt darbo užmokestį ir yra 64 metų amžiaus. Tačiau iš apelianto piniginę kompensaciją nusprendė priteisti ir jos dydį nustatė ne teismas, o pats apeliantas sutiko sumokėti J.K. G. jų sulygto dydžio kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Byloje buvo duomenys apie tai, kad apeliantas yra verslininkas, turi pajamų, turto, kad jam yra suteiktos paskolos, kurių nemokiems asmenims kreditoriai neteikia (1 t., b. l. 94-96). Todėl teismui nebuvo pagrindo pagrįstai manyti, kad apeliantas sutartimi prisiima įsipareigojimus, kurių neketina ir negali įvykdyti ir kad tai pažeis kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamosios nutarties motyvai surašyti išsamiai ir atitinka įstatymo reikalavimus. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas (CPK 370 str. 5 d.). Kitų draudimų ir reikalavimų teisėjams, kurie turi nagrinėti atnaujinimo klausimus, įstatymai nenumatė.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.