Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-306-748/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo, tretiesiems asmenims N. J., S. J. ir I. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Kauno energija“ patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo M. M. priteisti 727,66 Eur už tiekiamą šilumą patalpų šildymui ir 406,32 Eur už tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti, iš viso 1 133,98 Eur skolos už laikotarpį nuo 2013-08-12 iki 2015-06-01, o tai pat 35,32 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2015-02-01, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas – 35 Eur žyminį mokestį ir 1,71 Eur už duomenų gavimą. Ieškovė tiekia šilumą butui adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį rašytinė sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, tačiau šalių veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai (vartojimo) santykiai. Atsakovas šilumą vartojo, tačiau už ją nemokėjo. 2015-10-14 ieškovė pateikė teismui atsisakymą ieškinio dalyje dėl 181,58 Eur priteisimo, prašė priteisti iš atsakovo likusią skolą: 727,66 Eur skolą už šilumą buto šildymui, 260,03 Eur už šilumą karštam vandeniui ruošti, 5 proc. metinių palūkanų bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 30 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur už duomenų gavimą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, įsigijo varžytynėse 2013-08-12, tačiau buvę buto savininkai buto neperdavė, todėl jis negalėjo butu naudotis. Butas atsakovui buvo perduotas tik 2015-01-05 ir tai užfiksuota antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, todėl jam pareiga mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas atsirado tik nuo 2015-01-05.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį dėl 727,66 Eur skolos už buto šildymą, 260,03 Eur skolos už šilumą karštam vandeniui ruošti, 5 proc. metinių palūkanų atmetė; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 181,58 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; priteisė valstybei iš ieškovės AB „Kauno energija“ 17,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad atsakovas M. M. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2013-08-12 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0085/12/00958 pagrindu. Nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atsakovas Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2013-08-20. Po buto įsigijimo atsakovas negalėjo patekti į vidų ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl ankstesniųjų savininkų - trečiųjų asmenų N. J. ir S. J. iškeldinimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. 2014 m. spalio 31 d. byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1795-555/2014 Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikino, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, nustatęs, kad ginčo bute N. J. ir S. J. negyvena. Antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0090/15/1 patvirtinta, kad trečiasis asmuo I. J. 2015-01-05 atsakovui perdavė ginčo buto raktus bei įėjimo magnetines korteles. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ginčo butu skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi N. J. ir S. J. nuomininkas I. J., su kuriuo 2010-10-31 buvo sudaryta nuomos sutartis, tačiau ji nebuvo išviešinta, įregistruojant VĮ Registrų centre. Atsakovas nuo buto įgijimo momento 2013-08-12 iki 2015-01-05 butu neturėjo galimybės naudotis. Teismas sprendė, kad atsakovas bute faktiškai neapsigyveno, nesinaudojo ieškovės tiekiama energija ir už ją nemokėjo, t. y. neatliko konkliudentinių veiksmų, kuriais siekiama sudaryti sutartį su ieškove. Atsakovo - naujojo buto savininko valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų trečiojo asmens I. J. veiksmų, jam neišsikėlus iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto. Nustatęs, kad į butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį vartojo buvusių buto savininkų nuomininkas, šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu – teisėtu buto savininku nebuvo sudaryta nei rašytine forma, nei konkliudentiniais veiksmais, teismas padarė išvadą, kad ieškinys netenkintinas, nes pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas laikė, kad ieškovė nesutiko pakeisti atsakovą, nes N. J., S. J. ir I. J. procesinę padėtį nurodė, kaip trečiųjų asmenų, o savo reikalavimus dėl skolos priteisimo ieškovė nukreipė į atsakovą M. M. kaip buto savininką ir ieškinį grindė nuosavybės teisių pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai kvalifikavo iš šių santykių kylančių prievolių subjektus. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pradavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas ir šilumos tiekėjas. Tačiau, galiojant sutarčių laisvės principui, šilumos tiekėjas, pastato/patalpų savininkas ir nuomininkas gali susitarti, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi taps nuomininkas. Jei tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad buvę buto savininkai būtų informavę ieškovę apie sudarytą nuomos sutartį su I. J.. Teigiama, kad nebuvo jokio trišalio susitarimo tarp buvusių buto savininkų, nuomininko ir ieškovės dėl to, kad nuomininkas taptų šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo tinkamu atsakovu byloje laikyti I. J.. Nepagrįstas teismo argumentas, jog tinkamu atsakovu byloje turėtų būti nuomininkas I. J., nepaisant to, kad jis nebuvo išviešinęs nuomos fakto. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam nei 1 metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuomet, kai yra įregistruota viešajame registre. Norint, kad ieškovė, kaip šilumos tiekėja, perkeltų atsakomybę nuo buto savininko nuomininkui, reikalinga ne tik šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, bet ir viešajame registre išviešintas teisėtą naudojimąsi butu patvirtinantis sandoris.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. M. prašo ieškovės AB „Kauno energijos“ apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Atsakovas bute faktiškai neapsigyveno, nesinaudojo ieškovės tiekiama energija ir už ją nemokėjo, t. y. neatliko konkliudentinių veiksmų, kuriais siekiama sudaryti sutartį su ieškove. Atsakovas neįgijo teisės naudotis butu ne dėl savo sutikimo, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų. Atsakovas, įgydamas butą nuosavybėn, turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad jo nuosavybės teisės nebus pažeidžiamos ir jis turės galimybę naudotis butu, jį valdyti bei juo disponuoti. Atsakovui butas perduotas tik 2015 m. sausio 5 d. Būtent nuo 2015 m. sausio 5 d. atsakovas tapo pilnateisiu buto savininku galėdamas šiuo butu naudotis ir jį valdyti ir tik nuo 2015 m. sausio 5 d. atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą. Prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-489-886/2014 dėl atsakovų N. J. ir S. J. iškėldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2014 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1795-555/2014 konstatavo, jog M. M. po šio turto realizavimo varžytynėse turto neperdavė. M. M. šiuo turtu naudotis negali, tačiau ankstesni savininkai N. J. ir S. J. nelaikytini tinkamais atsakovais nes ne jie, o jų sūnus I. J. naudojasi butu (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu M. M. nebuvo sudaryta nei rašytine forma, nei konkliudentiniais veiksmais. Apeliaciniame skunde ieškovė pati pripažįsta aplinkybę, kad buvusieji savininkai tyčia, sąmoningai neatlaisvino ir neperdavė buto gera valia.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas, ar atsakovui, kuris yra buto savininkas, tačiau dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų faktiškai nesinaudojo butui tiekiama šilumos energija ir karštu vandeniu už laikotarpį, per kurį susidarė ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas, ir su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, yra tinkama šalis byloje, ir ar atsakovui kyla pareiga atlyginti įsiskolinimą. Byloje nustatytos sekančios reikšmingos aplinkybės, t .y. kad atsakovas M. M. nuosavybės teisę į butą įgijo 2013-08-12 įvykusių varžytynių pagrindu. Nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atsakovas Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2013-08-20. Antstolė R. G. konstatavo faktines aplinkybes, kad trečiasis asmuo I. J. 2015-01-05 atsakovui perdavė ginčo buto raktus bei įėjimo magnetines korteles. Ginčo butu skolos susidarymo laikotarpiu naudojosi N. J. ir S. J. nuomininkas I. J., su kuriuo 2010-10-31 buvo sudaryta nuomos sutartis, tačiau ji nebuvo išviešinta, įregistruojant VĮ Registrų centre. Atsakovas nuo buto įgijimo momento 2013-08-12 iki 2015-01-05 butu neturėjo galimybės naudotis. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014, kurioje nustatytos tapačios faktinės aplinkybės yra nurodęs, jog teismui nustačius, kad į butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį vartojo tretieji asmenys, su vienu iš jų sudaryta šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, ši sutartis nebuvo sudaryta su atsakovu – teisėtu buto savininku, kurio nuosavybės teises į butą neteisėtai suvaržė tretieji asmenys iki jų priverstinio iškeldinimo su antstolio pagalba, turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis). Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovė nesutiko pakeisti byloje atsakovo, nors apylinkės teismas 2015-11-27 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir išaiškino ieškovei pakeitimo tinkamos šalies klausimą. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad teismas ieškovei išaiškino dėl asmenų, kurių teisės ir pareigos gali būti susijusios su būsimu teismo sprendimu, įtraukimo į bylą. Bylos duomenimis ieškovė nesutiko pakeisti atsakovą tinkamu atsakovu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jog ieškovė nesutiko su netinkamos šalies pakeitimu, bei į kasacinio teismo išaiškinimą. jog reikalavimas dėl įsiskolinimo turėtų būti reiškiamas buvusiems buto savininkams ir jų nuomininkui, dėl kurių valdymo ir naudojimosi butu atsakovo teisės buvo neteisėtai suvaržytos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkama atsakovui ir išnagrinėjęs bylą ir esmės turėjo pagrindą ieškinį atmesti ( CPK 45 straipsnio 3 dalis).Apelianto nurodyti argumentai, jog nebuvo jokio trišalio susitarimo tarp buvusių buto savininkų, nuomininko ir ieškovės dėl to, kad nuomininkas taptų šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tinkamu atsakovu byloje laikyti I. J., nagrinėjamuoju atveju nėra reikšmingi, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas dėl netinkamo atsakovo. Apelianto nurodytos aplinkybės, kas turi pareigą atlyginti ieškovei įsiskolinimą už į butą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu, kuomet buvo suvaržytos atsakovo teisės naudotis jam priklausančiu butu, nustatinėtinos kitoje byloje. Esant nurodytiems argumentams apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.