Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-12-17 · Civilinė byla Nr. e2-46073-937/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
e2-46073-937/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
Lindorff Oy, Lietuvoje
Atsakovas
N. B.
Kategorijos
  • 2.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-46073-937/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38396-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4; 2.5.1.5; (S) 2.5.2.1; 2.5.3; 2.5.29.1; 2.5.29.3; 3.2.6.5.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui N. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lindorff Oy, Lietuvoje veikiantis per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo N. B. 144,81 Eur skolą, 133,23 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008-07-23 atsakovas su pradiniu kreditoriumi BIGBANK AS filialu (ankstesnis pavadinimas – Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas) sudarė kredito sutartį Nr. 0801173/96GK, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo jį grąžinti sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, kredito iki sutartyje nustatyto termino negrąžino. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo pagal pradinio kreditoriaus BIGBANK AS filialo ir ieškovo 2011-12-27 sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu paštu, taip pat reikalavimo perleidimo sutarties bei jos priedo ištraukų kopijos pridėtos prie ieškinio. Ieškovas, remdamasis sutarties 5.1 punktu, prašo iš atsakovo priteisti 133,23 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2015-05-02 iki 2015-11-02 (184 d.), taikant 0,5 procento delspinigių dydį.

Ieškinys ir jo priedai atsakovui įteikti tinkamai, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ieškovas ieškinyje yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-07-23 atsakovas su pirminiu kreditoriumi BIGBANK AS filialu (ankstesnis pavadinimas – Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas) sudarė kredito sutartį Nr. 0801173/96GK, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 500 Lt (144,81 Eur) dydžio kreditą; kredito grąžinimo data – 2008-08-22 (e.b.l. 13-15). Kaip nurodo ieškovas, atsakovas pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, t. y. kredito iki sutartyje nustatyto termino negrąžino.

2011-12-27 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi 500 Lt (144,81 Eur) skolos reikalavimo iš atsakovo teisė perėjo iš pradinio kreditoriaus ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (7-12 e. b. l.). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paštu (1 e. b. l.). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 144,81 Eur skola.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 133,23 Eur delspinigius. Iš ieškinyje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti nuo 144,81 Eur skolos už laikotarpį nuo 2015-05-02 iki 2015-11-02 (184 d.), taikant 0,5 procento delspinigių dydį (2 e. b. l.). Teismo vertinimu, šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.886 str.). Kredito sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui vėluojant grąžinti kreditą, jis moka 0,5 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovui, todėl netesybos mažintinos nuo 0,5 procento iki 0,05 procento dydžio, tai sudaro 13,32 Eur (0,05 proc. * 184 d. nuo negrąžintos 144,81 Eur skolos) sumą, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (158,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas pareiškė ieškinį 278,04 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 146,55 Eur, t. y. 56,87 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8,53 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į.k. 111882842, 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 81 ct) skolą, 13,32 Eur (trylikos eurų 32 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (158,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,53 Eur (aštuonių eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo N. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.

Teisėja Erika Zablockaja