Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, turto konfiskavimą – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 660 Eur – išieškojimą;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 18 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną anksti ryte išvažiavo darbiniais reikalais. Bandė juos nukelti, kad galėtų važiuoti autobusu, tačiau buvo skubiai iškviestas ir teko važiuoti automobiliu. Buvo išgėręs vieną taurę stipresnio gėrimo, vėliau dar išgėrė du bokalus alaus, po alkoholio suvartojimo vairavo praktiškai iš karto. Paėmęs automobilio raktelius nuo stalo vairavo sutuoktinei priklausantį automobilį jai nežinant ir to nematant. Automobilį jai asmeniškai padovanojo jos motina. Neturėtų vairuoti išgėręs, tačiau buvo sumaištis, skubėjimas, darbinė įtampa. Tyrėjas sakė, kad kažkas pranešė, jog jis galimai buvo išgėręs. Nesutiko su alkotesterio parodymais. Draugų pagalba buvo nuvežtas išsitirti, ten buvo užfiksuotas kitoks rodiklis. Teisės vairuoti „nėra susitvarkęs“, nepersilaikė, automobilio vairuoti negali. Su sutuoktine buvo susitaręs, kad kol „nesusitvarkė teisių“, tol negali vairuoti jos automobilio. Apie tai, kad jis paėmė jos automobilį, sutuoktinė sužinojo tą pačią dieną. Apgailestauja, kad taip įvyko, tai visiškas nesusipratimas. Turi problemų su alkoholio vartojimu, kol kas jokių veiksmų nesiėmė, kad šią problemą išspręstų. Nori pateikti dokumentus dėl automobilio vertės. Prieš 5–7 metus, kai sutuoktinei buvo padovanotas automobilis, jis buvo įvertintas 5 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4. Kaltinamojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. sausio 30 d. važiuojant iš darbo link namų Dzūkų gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, paklausus, kokia sustabdymo priežastis, pareigūnai atsakė, kad yra įtariama, kad jis neblaivus. Vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, ji atimta galimai 2021 m., planavo „laikytis teises“, tačiau dėl didelio užimtumo to padaryti negalėjo. Policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvo patikrintas alkotesteriu, nustatytas 1,60 promilių neblaivumas (tikslaus skaičiaus neprisimena). Antro pūtimo metu alkotesteris parodė 2 promilių neblaivumą (tikslaus skaičiaus neprisimena). Dėl tokių alkotesterio rezultatų buvo nustebęs, kadangi alkoholį vartojo prieš dieną, t. y. 2024 m. sausio 29 d. vakare. Su draugu nedelsiant nuvyko į VšĮ „Centro poliklinika“, adresu Pylimo g. 3, Vilnius, iš ten juos skubiai nukreipė į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, adresu Gerosios Vilties g. 3, Vilnius. Atvykus į nurodyta vietą ir paaiškinus, kad reikia atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekio nustatymui, jį praleido be eilės. Iš jo paėmė kraują. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 631/2024(01) nurodyta, kad jo kraujyje, paimtame 2024 m. sausio 30 d. 14.25 val., buvo nustatyta mažiausia 1,38 promilės etilo alkoholio koncentracija. Dėl šio įvykio labai gailisi.

5. Liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie tai, jog jos automobilis ,,Subaru“ yra laikinai išvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, sužinojo, kai jai paskambino asmuo ir pranešė apie įvykį. Tą pačią dieną jai paskambino sutuoktinis V. K. ir papasakojo, kad policijos pareigūnai laikinai paėmė jos automobilį, o detales paaiškins grįžus namo. Jam grįžus namo ji jau žinojo įvykio detales, kadangi prieš tai jai skambino teisininkai ir paaiškino, kad sutuoktinis važiavo jos automobiliu neblaivus. Apie tai, kad jos sutuoktinis vartojo alkoholį tą dieną arba dieną prieš, ji nežinojo, kadangi buvo išvykusi į užsienį. Tai, kad jos sutuoktinis pasiėmė jos automobilį, ji taip pat nežinojo, automobilio rakteliai buvo palikti namuose. Jai yra žinoma, kad jos sutuoktinis turi problemų su alkoholio vartojimu ir reguliariai juo piktnaudžiauja.

6. Liudytojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2023 m. lapkričio 30 d., dirbant su vyresniąja tyrėja D. A., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš daugiabučio namo kiemo, adresu Naujininkų g. 40, Vilnius, išvažiavo automobilis ,,Subaru“, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Reaguojant į gautą pranešimą buvo nuvykta į Dzūkų g., buvo pastebėtas iš Liepkalnio g. į Dzūkų g. įsukantis pranešime nurodytas automobilis ,,Subaru“. Automobilis, pamatęs juos, iš karto įsuko į šalia esančios užkandinės automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje jie minėtą automobilį sustabdė vairuotojo blaivumo patikrinimui. Priėjus prie automobilio nurodė sustabdymo priežastį, bendraujant buvo matyti, kad vairuotojas yra galimai neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo pasimetęs ir dalinai nesiorientavo aplinkoje, į užduotus klausimus atsakinėjo vangiai. Automobilio vairuotoją patikrinus bekontakčiu alkotesteriu buvo nustatyti girtumo požymiai, todėl buvo nuspręsta asmens blaivumą patikrinti kontaktiniu alkotesteriu. Buvo atlikti du vairuotojo blaivumo patikrinimai. Abiejų patikrinimų metu nustatytas didesnis nei 1,50 promilių girtumas.

7. 2024 m. sausio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė, esanti adresu Dzūkų g. 107, Vilniuje. Aikštelėje matyti stovintis juodos spalvos automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio dešinės pusės galinio sparno, galinio bamperio dešinės pusės matyti įbrėžimai. Įvykio vietos prieigose matyti įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

8. 2024 m. sausio 30 d. alkotesterio kvitai, iš kurių matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARRF0161 (patikros sertifikato Nr. 1985345, galioja iki 2024 m. balandžio 29 d.) buvo patikrintas V. K. blaivumas ir 2024 m. sausio 30 d. 10.39 val. jam nustatytas 1,87 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 2024 m. sausio 30 d. 11.00 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas.

9. 2024 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti 2024 m. sausio 30 d. skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) garso įrašai, kuriuose užfiksuoti tokio turinio pokalbiai:

9.1. garso įraše, pavadinimu „ID 92255616516“, užfiksuotas pokalbis: BPC: 112. P: Laba diena, nežinau, man čia lygtai pasirodė, ar bloga žmogui, ar neblaivus įsėdo į mašiną. Lygtais nevažiuoja niekur, stovi. <...> BPC: Tai kaip jis atrodė, neblaivus ar...? P: Svirduliuodamas. BPC: Kuriuo adresu stovi automobilis? P: Dzūkų g. 40, čia prie gatvės, tamsiai mėlynas/juodas „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atrodo. <...> BPC: Įsėdo į mašiną, užsikūrė variklį? <...> P: Užsikūrė, užsikūrė. BPC: Gerai, jeigu išvažiuos, tada perskambinkit, praneškit, pasakysite, kur ir į kurią pusę, gerai? P: Gerai, viso gero;

9.2. garso įraše, pavadinimu „ID 92255616516“, užfiksuotas pokalbis: BPC: 112 klauso. P: Aš ką tik mačiau automobilis pajudėjo dabar. <...> BPC: Link kur važiuoja? P: Dzūkų gatve, link miesto pusės. BPC: Supratau, perduosim. P: Gerai, ačiū.

10. 2024 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno vaizdo kamerų (angl. body camera) vaizdo įrašai ir nustatyta, kad:

10.1. iš vaizdo įrašo, pavadinimu PSS-20240130-103458UTC+0200 (trukmė 24 min. 02 sek.), matyti, kaip pareigūnė paruošia alkotesterį, prieina prie juodos spalvos automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia stovintis pareigūnas atidaro automobilio dureles, pasisveikina su vyru prie vairo. Paklausus vyro, ar šis šiandien vartojo alkoholį, vyras atsako, kad nevartojo. Pareigūnas paduoda alkotesterį, po ko vyrui pasako eiti į tarnybinį automobilį, vyras įsėda į tarnybinį automobili ir jo dar kartą paklausiama, ar šiandien vartojo alkoholį, vyras atsako, kad ne. Pirmo patikrinimo metu nustatomas 1,87 promilių girtumas, vyrui parodomas rezultatas. Pareigūnas informuoja, kad reikės atlikti antrą patikrinimą po 15 min. Pareigūnas paklausia, ar vyras turi teisę vairuoti. Pareigūnas: „neturit teisės vairuot?“, vyras: „jo“. Fone girdimas pareigūno ir vyro pokalbis: pareigūnas paklausia, kada prarado teisę vairuoti, vyras atsako, kad prieš 3 metus. Pareigūnė paklausia, kieno automobilis, vyras atsako, kad žmonos;

10.2. iš vaizdo įrašo, pavadinimu PSS-20240130-105900UTC+0200 (trukmė 30 min.), matyti, kaip antro patikrinimo metu nustatomas 2,07 promilių girtumas, vyrui parodomas rezultatas. Paklausus, prieš kiek laiko vyras vartojo alkoholį, vyras atsako, kad prieš valandą gėrė alų.

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 631/2024(01), iš kurios matyti, kad V. K. 2024 m. sausio 30 d. 14.25 val. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia 1,38 promilės etilo alkoholio koncentracija.

12. VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra A. K..

13. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. sausio mėn. automobilio ,,Subaru Forester“ (pasirinkti 2008 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 5 590 Eur.

14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2240447, iš kurios matyti, kad automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė su PVM yra 2 600 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

16. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis V. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad 2024 m. sausio 30 d. išgėrė vieną taurę stipresnio gėrimo, du bokalus alaus, po ko vairavo sutuoktinei priklausantį automobilį. Be paties V. K. parodymų šias aplinkybes patvirtina apžiūros protokole aprašytų garso įrašų turinys, t. y. pranešėjas paskambinęs BPC nurodė, kad galimai neblaivus asmuo įsėdo į automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo Dzūkų gatve. Liudytojas M. D. patvirtino, kad šioje vietoje ir buvo pastebėtas minėtas automobilis, bendraujant su jo vairuotoju V. K., juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, pastarasis buvo pasimetęs ir dalinai nesiorientavo aplinkoje, į užduotus klausimus atsakinėjo vangiai, abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,50 promilių girtumas. Etilo alkoholio koncentracija V. K. iškvėptame ore užfiksuota alkotesterio kvituose, iš jų matyti, kad pirmo patikrinimo metu (2024 m. sausio 30 d. 10.39 val.) V. K. nustatytas 1,87 promilių girtumas, antro patikrinimo metu (2024 m. sausio 30 d. 11.00 val.) – 2,07 promilių girtumas. Šiuos duomenis patvirtina ir pareigūnų kūno vaizdo kameromis užfiksuotos aplinkybės. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis V. K. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

17. Kaltinamasis V. K. teisme teigė nesutikęs su alkotesterio rezultatais, dėl ko kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centrą alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 29 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, be kita ko, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmas V. K. patikrinimas alkotesteriu atliktas 10.39 val., antras – 11.00 val., abiejų patikrinimų metu nustatyta mažiausia 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis į gydymo įstaigą atvyko tą pačią dieną, tačiau iš jo kraujas tyrimui paimtas tik 14.25 val., t. y. praėjus daugiau nei 3 valandoms nuo jo paskutinio patikrinimo alkotesteriu. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo vadovautis kaltinamojo pateiktoje specialisto išvadoje nurodytais duomenimis.

18. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad V. K. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas teisme nurodė, kad alkoholį buvo vartojęs tos pačios dienos rytą, vienas išgėrė taurę stipraus alkoholinio gėrimo bei du bokalus alaus, vairavo praktiškai iš karto po alkoholio vartojimo, policijos pareigūnams nurodė alų gėręs prieš valandą, taigi žinojo, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek sėdo prie automobilio vairo ir važiavo), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

III. Bausmės skyrimo motyvai

19. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

20. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

21. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Dėl šios nusikalstamos veikos žala nepadaryta. V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje (iki nusikaltimo padarymo) buvo du kartus teistas, taip pat už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, šiuo atveju vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, kadangi ji buvo atimta padarius ankstesnį nusikaltimą. Matyti, kad V. K. teigiamų išvadų dėl padaryto nusikaltimo nepadarė, nepaisė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bausmė neįtakojo jo neteisėtų veiksmų ir jis analogiškai nusikalto antrąkart. Po šio nusikaltimo padarymo V. K. yra nuteistas dar kartą (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Per paskutinius penkerius metus kaltinamasis yra vienuolika kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kai ji yra atimta, ne visos paskirtos baudos sumokėtos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino turintis alkoholio vartojimo problemą, tačiau nurodė problemos nesprendžiantis, iš jo sutuoktinės A. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis reguliariai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra, turima priklausomybė yra viena iš nusikaltimo padarymo priežasčių. V. K. (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaikus, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies minimumas – 90 MGL (4 500 Eur). Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 60 MGL (3 000 Eur).

22. Kadangi šiuo atveju nusikalstama veika padaryta iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudos bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. paskirta bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos griežtesnės 18 parų arešto bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės 60 MGL (3 000 Eur) bausmės ir paskiriant I. K. galutinę subendrintą 18 parų arešto bausmę ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Pridedamos bausmės dalis parinkta, atsižvelgiant į nuosprendžio 21 punkte aptartas aplinkybes. Į paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalis.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

23. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1–2 dalys). Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013 ir kt.). Nusikalstamos veikos padarymas neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

24. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Nors šis terminas jau yra pasibaigęs, tačiau kaltinamasis įstatymo nustatyta tvarka šios teisės nesusigrąžino. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad 2023 m. sausio 11 d. kaltinamasis administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, jam vėl buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesių terminui. Taigi, jam jau du kartus per trumpą buvo uždrausta naudotis šia specialia teise. Nagrinėjamu atveju V. K. ne tik vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, bet ir tai darė būdamas neblaivus. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

25. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. V. K. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, jis vairavo dienos metu Vilniaus mieste, buvo akivaizdžiai neblaivus, dėl ko buvo gautas pašalinio asmens pranešimas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kas išdėstyta nuosprendžio 24 punkte, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas trejų metų šešių mėnesių skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 1 d., t. y. nuo dienos, kai V. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

26. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje pateiktų duomenų (VĮ „Regitra“ duomenys, 2019 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutarties kopija) matyti, jog šio automobilio savininkė yra A. K.. Duomenų, jog šis asmuo žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

28. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 5 590 Eur. Kaltinamasis nesutiko, kad konkretaus jo vairuoto automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė atitinka VšĮ „Emprekis“ duomenis. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, kad automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimą atliko turto vertintojas M. Ž., kuris nustatė, kad šio konkretaus automobilio vertė su PVM yra 2 600 Eur. Neturėdamas pagrindo nepasitikėti, teismas vadovaujasi šiuo specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Taigi įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, manytina, jog automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės išieškojimas yra proporcinga ir būtina teisinė priemonė, todėl iš kaltinamojo V. K. išieškotina nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio vertė, t. y. 2 600 Eur.

V. Kiti klausimai

29. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

30. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai su CD laikmenomis, kuriose yra kūno vaizdo kamerų ir garso įrašai – paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą 18 parų arešto bausmę ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laikino sulaikymo laiką ir pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. K. valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 600 Eur.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie V. K. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su CD laikmenomis – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos Nr. 1-1678-1201/2024), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

2. baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.