- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-118-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22493-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27509-1077/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rudalita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikšdama tris reikalavimus:
1) prašė pripažinti teisę UAB „Rudalita“ ir atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šiomis esminėmis sąlygomis: a) atsakovė atsisako išieškojimo pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pareiškia ir patvirtina, kad neturi ieškovės atžvilgiu pretenzijų, susijusių su Pastato – Sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Susisiekimo komunikacijų – Automobilių saugojimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimu valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei įsipareigoja tokių pretenzijų nereikšti ateityje (įskaitant įsipareigoja nereikšti reikalavimų ir pretenzijų dėl nurodytų statinių nugriovimo ir nesiimti veiksmų dėl nurodytų statinių nugriovimo); b) valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), lengvatine (ne aukciono) tvarka per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo nutarties, kuria patvirtinama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, yra išnuomojamas ieškovei, kaip Pastato – Sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Susisiekimo komunikacijų – Automobilių saugojimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei. Valstybinės žemės nuomos sutartyje, nurodant šios sutarties nutraukimo pagrindus, be kita ko, yra įtvirtinama, kad sutartis nutraukiama prieš terminą, kai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija informuoja apie atsiradusį poreikį nurodytą žemės sklypą išnuomoti ir (arba) perleisti užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
2) prašė įpareigoti atsakovę per 20 darbo dienų, skaičiuojant nurodytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškove taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šiomis esminėmis sąlygomis: a) atsakovė atsisako išieškojimo pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pareiškia ir patvirtina, kad neturi ieškovės atžvilgiu pretenzijų, susijusių su Pastato – Sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Susisiekimo komunikacijų – Automobilių saugojimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvimu valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), bei įsipareigoja tokių pretenzijų nereikšti ateityje (įskaitant įsipareigoja nereikšti reikalavimų ir pretenzijų dėl nurodytų statinių nugriovimo ir nesiimti veiksmų dėl nurodytų statinių nugriovimo); b) valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), lengvatine (ne aukciono) tvarka per 20 darbo dienų, skaičiuojant nuo nutarties, kuria patvirtinama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, yra išnuomojamas ieškovei, kaip Pastato – Sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Susisiekimo komunikacijų – Automobilių saugojimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei. Valstybinės žemės nuomos sutartyje, nurodant šios sutarties nutraukimo pagrindus, be kita ko, yra įtvirtinama, kad sutartis nutraukiama prieš terminą, kai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija informuoja apie atsiradusį poreikį nurodytą žemės sklypą išnuomoti ir (arba) perleisti užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
3) prašė pripažinti ieškovei teisę iš atsakovės gauti piniginę kompensaciją, lygią Pastato – Sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Susisiekimo komunikacijų – Automobilių saugojimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertei, jeigu nurodyti statiniai būtų nugriauti, vykdant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004. Taip pat prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei NŽT vykdyti (taip pat pavesti vykdyti kitiems asmenims) ieškovei UAB „Rudalita“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų, t. y. Pastato – Sargo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Susisiekimo komunikacijų – Automobilių saugojimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių valstybiniame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), griovimo darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 įpareigojo ieškovę UAB „Rudalita“ per du mėn. savo lėšomis likviduoti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius, o jo neįvykdžius, leido Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti likvidavimo darbus ieškovės lėšomis, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pateiktas vykdymui.
5. Pasisakydamas dėl pirmojo ieškovės reikalavimo teismas nurodė, jog teismas negali kištis į šalių taikos sutarties derybų klausimą, kol jos nėra pasibaigusios ir kol teismas nėra gavęs sudarytos taikos sutarties, kurios teisėtumą turėtų galimybę įvertinti. Pažymėjo, kad tarp šalių vykstančių derybų rezultatų teisėtumo kontrolę gali atlikti tik tuomet, kai jos jau pasibaigs taikos sutarties sudarymu, bet ne iš anksto, kaip to siekia ieškovė, be to, norint patikrinti, ar šalių taikos derybų rezultatas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, visų pirma būtina žinoti konkrečias taikos sutarties sąlygas. Teismas sprendė, jog toks ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme.
6. Pasisakydamas dėl antrojo ieškovės reikalavimo teismas taip pat nurodė, jog jis nenagrinėtas teisme. Paaiškino, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis, laikantis sutarčių laisvės principo, išsprendžia tarp šalių kilusius ginčytinus klausimus, o ieškovė prašo priverstine tvarka realizuoti šalių turimą procesinę teisę sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje, tačiau įstatymas nenumato priverstinio šalių procesinių teisių realizavimo mechanizmo, priešingai, įtvirtina šalių dispozityvumo principą, reiškiantį, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi įstatymo, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
7. Pasisakydamas dėl trečiojo ieškovės reikalavimo teismas nurodė, jog ieškovė neprašo priteisti konkrečios piniginės kompensacijos sumos, todėl toks suformuluotas ieškovės reikalavimas dėl teisės į piniginę kompensaciją pripažinimo, jeigu statiniai būtų nugriauti, teismo vertinimu, negali sukelti ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių ir reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl kompensacijos priteisimo nustatymą, todėl sprendė, jog ir šis ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reiškiami reikalavimai nenagrinėtini teisme, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Pabrėžė, kad atsisakius priimti ieškinį, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nespręstinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Rudalita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio (ne)priėmimo stadijoje iš anksto (neiškėlęs bylos ir neišnagrinėjęs iš esmės) nusprendė, kad pirmieji du ieškovės (neturtiniai) materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti tenkinami, t. y. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vertino ieškinio pagrįstumą ir atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Paaiškina, kad ieškovė savo ieškinį (ieškinio reikalavimus) grindė ne tik CPK normomis, reglamentuojančiomis taikos sutarties vykdymo procese sudarymo institutą, bet ir viešosios teisės normomis, kurios reglamentuoja viešojo (valstybės) turto naudojimo, valdymo ir disponavimo klausimus, o taip pat teisės normomis, kurios reglamentuoja privataus asmens turto paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius, ieškinyje yra keliami pakankamai sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo iš anksto, t. y. dar ieškinio priėmimo stadijoje, neišnagrinėjęs civilinės bylos iš esmės, nuspręsti dėl galimybės tenkinti pirmuosius du ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus.
9.2. Pabrėžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimas sukeltų padarinius ir itin reikšmingus – ieškovės statiniai (privati nuosavybė) galėtų būti išsaugoti, taip pat būtų apgintos ieškovės teisės ir interesai. Paaiškina, kad tarp ieškovės ir NŽT jau yra kilęs nesutarimas dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo, be kita ko, NŽT nurodžius, jog jos reikalavimo teisės dėl statinių griovimo atsisakymas vykdymo procese (taikos sutartyje, sudarytoje vykdomojoje byloje) prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, kas reiškia, jog, jeigu nurodytas šalių nesutarimas būtų išspręstas teismo sprendimu – be kita ko, teismui pripažinus, jog nurodytas reikalavimo dėl statinių nugriovimo atsisakymas vykdymo procese neprieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir viešajam interesui, ir / ar dargi ir įpareigojus NŽT sudaryti su ieškove taikos sutartį vykdomojoje byloje, ieškovės nuosavybė būtų išsaugota.
9.3. Pažymi, kad ieškovė suformulavo trečiąjį reikalavimą itin aiškiai ir tiksliai bei taip, kaip tuo metu galėjo tą padaryti, t. y. nurodė, jog prašo pripažinti ne paprasčiausiai jos teisę į piniginę kompensaciją, bet teisę į piniginę kompensaciją, kuri lygi statinių rinkos kainai, taip pat nurodė, kad statiniai turto vertintojo šiuo metu nėra įvertinti, todėl žyminį mokestį už reiškiamą turtinį reikalavimą sumokėjo pagal statinių vidutinę rinkos kainą, kuri yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Akcentuoja, jog statinių rinkos kainos skaitine išraiška įrašymas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį nebūtų laikomas ieškovės ieškinio dalyko pakeitimu, kadangi ieškovė savo ieškinyje prašo pripažinti jos teisę gauti iš NŽT statinių rinkos kainą. Ieškovės nuomone, šiuo atveju turėjo ir galėjo būti taikomas ieškinio trūkumų nustatymo ir ištaisymo institutas, nustatant ieškovei protingą terminą statinių rinkos kainos įvertinimui, o ne apskritai atsisakyta priimti nagrinėti aptartą ieškovės trečiąjį ieškinio reikalavimą.
9.4. Papildomai nurodo, jog teismui sprendžiant ieškinio(ne)priėmimo klausimą, pirmenybė turėjo būti teikiama pareikšto ieškinio trūkumų nustatymui, išaiškinant ieškovei, kaip turėtų būti suformuluoti reikalavimai, ir suteikiant protingą terminą tą padaryti.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės UAB „Rudalita“ ieškinį dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikšto atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Rudalita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti teisę ieškovei UAB „Rudalita“ ir atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nurodytomis esminėmis sąlygomis; 2) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove taikos sutartį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės nurodytomis esminėmis sąlygomis; 3) pripažinti ieškovės teisę gauti iš atsakovės piniginę kompensaciją, lygią ginčo pastato ir susisiekimo komunikacijų rinkos vertei, jeigu statiniai būtų nugriauti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydamas, jog ieškinyje reiškiami reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
15. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
16. Pasisakydamas dėl pirmojo ir antrojo ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įstatymas nenumato priverstinio šalių procesinių teisių realizavimo mechanizmo, todėl negali priverstine tvarka realizuoti šalių turimos procesinės teisės sudaryti taikos sutartį vykdomojoje byloje. Apeliantė, nesutikdama su tuo atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, vertino ieškinio pagrįstumą ir atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų bei kad tarp šalių jau yra kilęs nesutarimas dėl taikos sutarties vykdymo procese sudarymo, todėl NŽT nurodžius, jog jos reikalavimo teisės dėl statinių griovimo atsisakymas vykdymo procese prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms – ieškovės nuosavybė būtų išsaugota.
17. Taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų Civiliniame kodekse, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 įpareigojo ieškovę UAB „Rudalita“ per du mėn. savo lėšomis likviduoti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius, o neįvykdžius, leido Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti likvidavimo darbus ieškovės lėšomis. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pateiktas vykdymui. Taip pat nustatyta, kad šiuo metu tarp ieškovės ir atsakovės vyksta derybinis procesas dėl taikaus ginčo sprendimo būdo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikos sutartis nėra sudaryta.
19. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog teismas negali kištis į šalių taikos sutarties derybų klausimą, kol jos nėra pasibaigusios ir kol teismas nėra gavęs sudarytos taikos sutarties, kurios teisėtumą turėtų galimybę įvertinti. Dar kartą pažymėtina, jog tarp šalių vykstančių derybų rezultatų teisėtumo kontrolę teismas gali atlikti tik tuomet, kai jos jau pasibaigs taikos sutarties sudarymu, bet ne iš anksto, kai taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės dar net nėra sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti, tokios sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, pačioms šalims priklauso derybinės taktikos dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimo galimybė. Pabrėžtina, jog taikos sutartyje turi būti aiškiai ir apibrėžtai nurodytos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kurias šalys suderina laisva valia ir kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog savo ieškinį (ieškinio reikalavimus) grindė ne tik CPK normomis, reglamentuojančiomis taikos sutarties vykdymo procese sudarymo institutą, bet ir viešosios teisės normomis, kurios reglamentuoja viešojo (valstybės) turto naudojimo, valdymo ir disponavimo klausimus, o taip pat teisės normomis, kurios reglamentuoja privataus asmens turto paėmimo visuomenės poreikiams teisinius santykius, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų tam pagrįsti, todėl ieškovės pasisakymai dėl galimo viešojo intereso pažeidimo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Akcentuotina, jog taikos sutarties sąlygų derinimas yra išimtinai ginčo šalių, t. y. UAB „Rudalita” ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos diskusijų ir kompromiso objektas, ir tik šios šalys gali tarpusavio derybų būdu rasti abiem ginčo pusėms priimtiniausią ginčo sprendimo variantą, kurį prašytų patvirtinti teismo nutartimi. O kol vyksta derybų procesas, kiti asmenys ar teismas negali daryti intervencijos ir kvestionuoti ginčo šalių teisės tartis. Tuo tarpu teismas, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šių derybų rezultatų teisėtumo kontrolę atliks tuomet, jeigu derybos apskirtai pasibaigs taikos sutarties sudarymu, bet ne iš anksto.
20. Šiuo atveju taikos sutartis dar nėra sudaryta, tačiau, jei ginčo šalys sudarytų taikos sutartį ir pateiktų ją tvirtinti teismui, šis, turėdamas ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti, ar ginčo šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos nepažeidžia proceso šalių teisių ir teisėtų interesų, viešojo intereso ir neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, spręstų taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tiek pirmas, tiek antras ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme.
21. Apeliantė nesutinka ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo jos ieškinio reikalavimo nurodė, kad toks suformuluotas ieškovės reikalavimas dėl teisės į piniginę kompensaciją pripažinimo, jeigu statiniai būtų nugriauti, negali sukelti ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių ir reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl kompensacijos priteisimo nustatymą. Ieškovės nuomone, ji aiškiai suformulavo trečiąjį reikalavimą, nurodė, jog prašo pripažinti ne paprasčiausiai jos teisę į piniginę kompensaciją, bet teisę į piniginę kompensaciją, kuri lygi statinių rinkos kainai, net ir žyminį mokestį už reiškiamą turtinį reikalavimą sumokėjo pagal statinių vidutinę rinkos kainą, kuri yra nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Akcentuoja, jog statinių rinkos kainos skaitine išraiška įrašymas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį nebūtų laikomas ieškovės ieškinio dalyko pakeitimu.
22. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko), turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
23. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 20-23 punktai; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021, 20 punktas).
24. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, jog aiškiai suformulavo trečiąjį ieškinio reikalavimą, nors ir nenurodė tikslios statinių kainos, nes šiuo metu jie nėra įvertinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareikštu ieškiniu apeliantės keliamas reikalavimas – pripažinti teisę į piniginę kompensaciją – nėra materialaus teisinio pobūdžio, tokio reikalavimo nagrinėjimo atveju nebūtų galutinai išsprendžiamas šalių turtinis ginčas iš esmės, toks teismo sprendimas negalėtų būti priverstinai įvykdytas (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl aptartas apeliantės argumentas nagrinėjamu atveju nepaneigia išvados, kad apeliantės siekiamas teismo sprendimas nesukeltų jai jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Priešingai nei teigia apeliantė, konkrečios prašomos priteisti piniginės kompensacijos nenurodymas šiuo atveju yra svarbus, nes patenkinus aptariamą reikalavimą, arba jo nepatenkinus, statinių nugriovimo atveju, tai ieškovei reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai (dėl kompensacijos priteisimo) nustatymą, o tai, remiantis teisiniu reglamentavimu, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir trečiasis ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme.
25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl teisės pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
26. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes ir išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės UAB „Rudalita“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.