Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-17 · Civilinė byla Nr. 2S-591-798/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-17
Bylos Nr.
2S-591-798/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11466-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Kreditorius
A. A.
Skolininkas
G. T.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-591-798/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11466-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4; 129.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

vienasmeniškai rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolę P. K. pavaduojančio antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolės P. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą J. T., suinteresuoti asmenys byloje išieškotojas A. A. ir skolininkas G. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

antstolė P. K. 2012-11-20 su pareiškimu (b.l. 2) kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydama skirti J. T. 200 Lt baudą už kiekvieną antstolės P. K. 2012-11-13 reikalavimo įleisti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., nevykdymo dieną. Nurodė, jog antstolei vykdyti yra pateikti Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2010-03-29 išduotas vykdomasis įrašas Nr. MK-945/10 dėl 279692,10 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš T. G. 3-ios eilės išieškotojo A. A. naudai (vykdomoji byla 0093/10/01579). Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012-01-31 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-491-592/11 dėl 2662 Lt skolos išieškojimo iš T. G. 3-ios eilės išieškotojo A. A. naudai (vykdomoji byla 0093/12/00536). Taip pat 2011-12-28 antstolių P. K. ir D. K. kontoroje gautas antstolio R. V. 2011-12-23 patvarkymas v.b. Nr. 0179/11/01115, kuriuo antstolis prisijungė prie išieškojimo iš T. G. bei nurodė išieškoti 12539,21 Lt skolą išieškotojui A. K. bei 266,20 Lt būtinąsias, 541,63 Lt papildomas vykdymo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 55 p. nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį antstoliui. 2011-06-21 gautas antstolio R. V. 2012-06-20 patvarkymas v.b. Nr. 0128/12/00986, kuriuo antstolis prisijungė prie išieškojimo iš T. G. bei nurodė išieškoti 11868,78 Lt skolą išieškotojui R. M. bei 266,81 Lt būtinąsias, 264,89 Lt papildomas vykdymo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 55 p. nustatyta tvarka apskaičiuotą atlygį antstoliui. Antstolės atstovas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, su 2012-05-07 pareiškimu Reg. Nr. 2-T-2011 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5649-819/2012 leido antstolei P. K. įeiti į skolininko G. T. gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. 2012-11-13 19.20 val. antstolio padėjėjas, kartu dalyvaujant išieškotojui A. A. ir jo sutuoktinei M. A., vadovaudamasis įsiteisėjusia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-04 nutartimi, atvyko į skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., tačiau į jas nebuvo įleistas. Tiek skolininkas telefonu, tiek skolininko sutuoktinė telefonu ir per telefonspynę, atsisakė įsileisti antstolės padėjėją į butą. Antstolio padėjėjas dėl šio fakto surašė skolininko turtinės padėties patikrinimo vietoje aktą ir skolininkui bei jo sutuoktinei žodžiu išaiškino teismo nutarties ir antstolio reikalavimų vykdymo privalomumą bei šių reikalavimų nevykdymo teisines pasekmes. Antstolė nurodo, kad J. T., nevykdydama antstolės P. K. reikalavimo įsileisti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., atliko neteisėtus veiksmus, todėl jai skirtina bauda.

Antstolė P. K. pateikė papildomą informaciją, kad 2012-11-20 antstolių kontoroje gautas skolininko G. T. 2012-11-20 skundas, kuriuo prašoma pateikti tikslius duomenis apie iš jo vykdymo procese išieškotas pinigų sumas. Skolininko prašymas išnagrinėtas ir patenkintas antstolės 2012-11-28 raštu Reg. Nr. 2-P-12886. 2012-11-20 antstolių kontoroje gautas skolininko sutuoktinės J. T. 2012-10-19 skundas, kuriuo prašoma panaikinti antstolės P. K. 2012-11-09 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/01579 Reg. Nr. 2-P-11866 ir pakartotinai išnagrinėti 2012-10-31 skundą dėl antstolio veiksmų. Prašymas antstolės 2012-11-28 patvarkymu Reg. Nr. 2-P-12889 paliktas nenagrinėtu. Kitų skolininko ar jo sutuoktinės skundų iki 2012-11-28 antstolių kontoroje nėra gauta. Skolininko sutuoktinei J. T. antstolės P. K. 2012-11-28 patvarkymu Reg. Nr. 2-P-12889 atsakyta į pareiškime, pateiktame Vilniaus apskrities VPK, nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepimu (b.l. 15-17) su antstolės prašymu nesutiko. Nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-04 nutartimi leidimas patekti į gyvenamąsias patalpas išduotas konkrečiai antstolei P. K., bet ne jos padėjėjui, kuris tikėtina buvo atvykęs prie gyvenamųjų patalpų. Antstolės padėjėjas viršijo savo įgalinimus, numatytus teismo nutartyje. Pati antstolė P. K. nėra pateikusi J. T. reikalavimo įleisti į gyvenamąsias patalpas, įforminto patvarkymu (CPK 613 str. 1-3 d.). Vykdymo proceso metu iškilę klausimai sprendžiami motyvuotais patvarkymais, o ne žodiniais išaiškinimais per telefonspynę (CPK 613 str. 1-3 d.). Antstolio padėjėjas nepakvietė nė vieno iš dviejų kviestinių, kurių dalyvavimas patenkant į J. T. gyvenamąjį būstą nagrinėjamu atveju buvo privalomas (CPK 600 str. l, 3 d.). Antstolės padėjėjo paaiškinimų per telefonspynę papildomai negalima pripažinti teisėtais, kadangi jie pateikti per telefonspynę žodžiu, įgaliojimų ir asmens tapatybės nepatvirtinusio asmens, tamsiu paros metu, be to, tie reikalavimai įgyvendinti ne CPK nustatyta tvarka. Jeigu antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-11 nutartimi (b.l. 18-21) antstolės P. K. pareiškimo dėl baudos skyrimo J. T. netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-04 nutartimi leido antstolei P. K. įeiti į skolininko G. T. gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (v. b. 19-21 b. l.), t. y. teismas procesiniame sprendime nurodė konkretų subjektą, kuris gali patekti į gyvenamąsias patalpas. Nurodytoje teismo nutartyje antstolio padėjėjas nebuvo nurodytas, kaip konkretus asmuo, kuris turi teisę įeiti į gyvenamąsias patalpas. Kadangi įeiti į gyvenamąsias patalpas galima tik teismo procesinio sprendimo pagrindu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolio padėjėjas jam išduoto rašytinio įgaliojimo pagrindu neturi teisės patekti į gyvenamąsias patalpas. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo antstolio padėjėjo veiksmus (v. b. 58-60 b. l.) įeiti į gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., laikyti teisėtais. Taip pat nėra teisinio pagrindo J. T. atsisakymą įsileisti antstolio padėjėją į gyvenamąsias patalpas vertinti kaip neteisėtą veikimą, o nenustačius J. T. neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo jai skirti baudą už (neteisėto) reikalavimo įsileisti į gyvenamąsias patalpas nevykdymą (CPK 585 str. 2 d., 593 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Antstolę P. K. pavaduojantis antstolis D. K. atskiruoju skundu (b.l. 75-77) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-11 nutartį ir antstolės pareiškimą tenkinti.

Nurodo, jog antstolė P. K. 2012-01-02 antstolės padėjėjui T. J. išdavė įgaliojimą, kuriuo antstolės padėjėjui suteikė visas įstatymo leidėjo numatytas teises. CPK 583 str. 1 d. reglamentuota, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. CPK procesinės teisės normos nereglamentuoja antstolio padėjėjo, kaip atskiro subjekto, teisinio statuso (išimtis LR CPK 56 str. 1 d. 7 p. - atstovas pagal pavedimą). Todėl sistemiškai aiškinant minėtas įstatymų nuostatas, antstolio manymu, CPK 615 str. 2 d. nustatyta antstolio teisė nėra išimtinai tik antstolio teisė, o šiuos veiksmus gali atlikti ir antstolio padėjėjas, esant rašytiniam antstolio įgaliojimui. Tokių antstolio padėjėjo procesinės veiklos apribojimų nenumato ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Todėl antstolės padėjėjas, turėdamas rašytinį antstolės P. K. įgaliojimą ir veikdamas jos vardu, kaip tai numatyta specialiame antstolių ir antstolių padėjėjų veiklą reglamentuojančiame įstatyme, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis vykdytina Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-04 nutartimi c.b. Nr. 2-5649-819/2012 2012-11-13 atliko procesinius veiksmus ir surašė aktą, kurio pagrindu antstolė P. K. parengė 2012-11-15 pareiškimą dėl baudos skyrimo. Antstolę P. K. pavaduojantis antstolis D. K. pažymėjo ir tai, kad antstolės atstovas, antstolę pavaduojantis antstolis bei antstolio padėjėjas, turintis antstolio (antstolį pavaduojančio antstolio) įgaliojimą veikia ne savo, o antstolio vardu. Teigia, kad teismas nepagrįstai susiaurino antstolės padėjėjo kompetencijos ribas vykdymo procese, pripažino antstolės padėjėją viršijus įgaliojimus ir todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį netenkinti antstolės pareiškimo skirti baudą. Taip pat antstolis nurodo, kad priverstinių vykdymo priemonių netaikė, t.y. nesinaudojo teise priverstinai patekti į patalpas, todėl yra teisiškai nepagrįsta skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad 2012-11-13 atliekant procesinius veiksmus turėjo dalyvauti nešališki kviestiniai (CPK 615 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmuo J. T., išieškotojas A. A. ir skolininkas G. T. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar suinteresuotas asmuo J. T., nevykdydama antstolės P. K. reikalavimo įsileisti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., atliko neteisėtus veiksmus ir jai dėl to pagrįstai turėjo būti skirtina bauda.

Teismas nustatęs, kad asmuo, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudimo dieną. Vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 585 straipsnio 2 dalies dispozicija įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais - aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus.

Byloje nustatyta, kad J. T. neįvykdė teismo nutarties (2012-07-04 Nr. 2-5649- 819/2012), t.y. nesudarė antstolės P. K. padėjėjui T. J. galimybės įeiti į gyvenamąsias patalpas - butą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į būsto neliečiamybę yra konstitucinė vertybė, labiau saugotina, nes į gyvenamąsias patalpas galima patekti tik teismo procesinio sprendimo pagrindu arba įstatymo nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-07-04 nutartimi leidęs antstolei įeiti į skolininko G. T. gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (v. b. 19-21 b. l.) teismo procesiniame sprendime nurodė konkretų subjektą, kuris gali patekti į gyvenamąsias patalpas, o būtent tik antstolę P. K.. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog antstolio padėjėjas jam išduoto rašytinio įgaliojimo pagrindu neturi teisės patekti į gyvenamąsias patalpas, kadangi įeiti į gyvenamąsias patalpas galima tik teismo procesinio sprendimo pagrindu, o šita teisė buvo suteikta tik antstolei P. K.. Pažymėtina, kad nors ir antstolio padėjėjas veikė antstolės P. K. vardu ir turėdamas rašytinį antstolės įgaliojimą, tačiau Konstitucinės vertybės (būsto neliečiamumo) didesnė apsauga, bei kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, veikia tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, suponuoja imperatyvą, kad tik konkretus, teismo procesiniame dokumente nurodytas subjektas, gali patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas.

Pagal šioje nutartyje pateiktus argumentus pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LR generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos m. sav. adm., bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas