Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-198-725/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-14
Bylos Nr.
1-198-725/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25171-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
D. D.
Advokatai
Raimonda Lazauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-198-725/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25171-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.2.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei, Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorams Romanui Mackevičiui, Dariui Dziegoraičiui,kaltinamajam R. Š. ir jo gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei,nukentėjusiajam D. D.,ekspertei M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2023 m. liepos 6 d. apie 20 val. 15 min. koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. D. metu, panaudojo fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu – tyčia mažiausiai vieną kartą durimis sudavė D. D. į dešinę ranką, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas jam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir taip sukėlė nukentėjusiajam D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023m. liepos 6 d. jis su šeima vakare tvarkė sklypą. Kai baigė, nusprendė eiti namo. Einant namo nusprendė užeiti į pirmą aukštą, adresu (duomenys neskelbtini) g., uždėjus ten, bendro naudojimo koridoriuje, prisistatė nukentusysis su sugyventine, mama, draugu ir sūnumi. Kaltinamasis su šeima matė, kad jie pradėjo provokuoti. Nuolatos vyksta psichologinis persekiojimas. Išėjus iš kambario, nukentėjusysis stovėjo už durų ir mobiliuoju telefonu filmavo. Kaltinamasis ir jo šeima nieko nesakę išėjo, o nukentėjusysis užstojo praėjimą. Kaltinamojo žmona paprašė pasitraukti jo, tačiau jis nepasitraukė, jis atsidarė duris ir jas prilaikė, kaltinamajam išeinant, nukentėjusysis jį su tomis durimis pastūmė ir kaltinamasis iš inercijos duris atstūmė atgal. Tuo metu kaltinamasis buvo tarpduryje. Antrą kartą išėjo smūgis su ranka, jis imituodamas, kad kaltinamasis jam trenkė, jis trenkė su ranka į tas duris. Kaltinamasis matė, kaip jis iškvietė pareigūnus, viską paaiškino jiems, kas čia vyko, buvo išprovokuotas poelgis. Nukentėjusysis stovėjo prie pat durų kampe (už durų), kur vyko konfliktas, ir filmavo kaltinamąjį. Bendro naudojimo patalpose, kai kaltinamasis su šeima išėjo iš kambario, buvo D., pastarojo sūnus ir mama, nukentėjusiojo draugo ir sugyventinės jau nebuvo. Kokiu metu jie išėjo – kaltinamasis su šeima nepamatė. Už konflikto durų yra kaltinamojo kambarys. Pirmame aukšte pirmiausiai yra kaltinamojo koridorius, tada bendro naudojimo koridorius ir per jį kaltinamojo kambarys. Kaltinamasis nematė, su kuria ranka nukentėjusysis laikė duris, jis tik jautė, kad nukentėjusysis stūmė. Kaltinamasis nesitikėjo, kad bus tokie veiksmai. Po incidento kaltinamasis D. matė, jo ranka nebuvo kruvina. Kad jo ranka sužalota, sužinojo, kai tyrėja pranešė. D. lyg rodė policininkams tą ranką, policija fotografavo jo ranką.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis pažįstamas, jis yra jo pusseserės vyras. Santykiai konfliktiški. 2023 m. liepos 6 d. apie 20.00 val. tvarkė darbui staltieses, buvo koridoriuje ir gavosi taip, kad nukentėjusysis stovėjo siaurame koridoriuje prie kaltinamojo kambario durų, kur vyko konfliktas. Taip gavosi, kad išėjo I. ir ji užtvėrė nukentėjusiajam išėjimą, kadangi tos durys atsidaro į jų kambarį, jam uždarė duris, pasakė trauktis. Nukentėjusysis pasislinko į šoną, išėjo pusseserė ir iš paskos ėjo kaltinamasis. Nukentėjusysis pasitraukė prie sienos, kad jie praeitų, susispaudė į kampą, ir kaltinamasis išeidamas suėmė rankeną dviem rankomis ir specialiai trenkė iš durų. Nukentėjusysis išsigandęs dengėsi, kad į veidą nepataikytų ir durys pataikė į dešinės rankos dilbį. Nukentėjusysis filmavo, nes pastoviai vyksta konfliktai, jie irgi juos filmuoja. Nukentėjusysis buvo apsirengęs darbinį bliuzoną, jis buvo su ilgomis rankovėmis, ir per bliuzoną atsirado sužalojimai, sumušimas po oda – nubrozdinta oda, mėlynė. Nukentėjusiajam pataikė su durų kampu, jautė skausmus. Tą įvykį filmavo su kaire ranka, o jam trenkė su dešine. Kaltinamojo jis neprovokavo ir nestūmė visiškai. Policiją kvietė, nes tai ne pirmą kartą kartojosi, nes anksčiau ir nukentėjusiojo mamą provokuodavo. Nukentėjusysis sužalojimą rodė pareigūnams iš karto po įvykio, į medikus kreipėsi po poros dienų. Nukentėjusysis stovėjo kampe už durų. Kai jam liepė trauktis, nukentėjusysis atsitraukti atgal negalėjo, nes neturėjo kur. Kaltinamasis su žmona atėjo iš kairės, ir kai jie atidarė duris į bendro naudojimo koridorių, nukentėjusiajam uždarė išėjimą, durys atsidaro į koridoriaus pusę į priešingą pusę nuo konflikto durų. Nukentėjusysis stovėjo 1 m nuo kampo. Jis paėjo toliau nuo atsidariusių durų apie 1 m. Sužalojimas buvo dešinėje rankoje – tarp plaštakos ir dilbio, aukščiau link plaštakos. Pareigūnai nusifotografavo, bet kažkodėl byloje nėra. Nukentėjusysis durų tikrai nestūmė. Civilinis ieškinys susideda iš 500 eurų – jį pažemino sugyventinės, visų artimų žmonių akivaizdoje, skaudėjo ranką, bet reikėjo dirbti, negalėjo imti biuletenio. Vaistų jokių nenaudojo, darbo negalėjo nutraukti, bet skaudėjo dirbti, buvo diskomfortas.

Liudytoja E. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad R. Š. yra jos vyro pusseserės vyras. Santykiai konfliktiški. 2023 m. liepos 6 d. planavo važiuoti giedoti himną, kartu buvo ir T.. Jis kartu su jos vyru tvarkėsi. Liudytoja su nukentėjusiuoju prieš tai jų name gyveno. Ji išgirdusi triukšmą nuėjo pasižiūrėti, pamatė, kad D. stovėjo prie durų, T. stovėjo prie arčiau kitų durų. Liudytoja atsistojo prie durų, pamatė, kaip išėjo I., jos buvo priešais, pasakė pasitraukti D., jis pasitraukė, ir tarp durų jie susistumdė. I. jau buvo praėjusi pro koridorių. Toliau R. tampė duris, kažką sakė, bet viskas buvo greitai, todėl liudytoja neprisimena. D. tiesiog stovėjo, o kaltinamasis laikė rankeną duryse, liudytojai susidarė vaizdas, kad jis bandė sukelti konfliktą. Liudytoja liko stovėti toje pačioje vietoje. R. sustojo tarpduryje ir lyg ir bandė eiti, norėjo uždaryti, bet ranką judino ir staigiai stūmė į D., nes jis stovėjo už durų, D. už rankenos nelaikė. Kai kaltinamasi stūmė duris, D. stovėjo, laikė telefoną rankoje. D. staigiai pakėlė ranką prieš save, matyt, kad apsisaugoti. Savo parodymus liudytoja tvirtina. Matė, kad R. laikė už rankenos, vaizdas, kad norėjo uždaryti duris, bet jų neuždarė, sustojo tarpduryje, po įvykio D. rodė sužalotą ranką iš karto, buvo kaip nubrozdinimas. Liudytoja padarė nuotrauką, sužalojimas buvo tarp alkūnės ir plaštakos. Vakare išryškėjo mėlynė, sakė, kad skauda ranką. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs D., kraujo nematė, šašus matė. Ji stovėjo tarp kambario ir koridoriaus, prie durų. Ji viską matė, nes ten puikiai viskas matosi.

Liudytojas T. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad D. D. pažįsta. Santykiai normalūs. Kaltinamąjį žino, jo vardas R., žino, kad jis D. giminaitis kažkoks, gyvena jie viename name. Liudytojas su R. nebendrauja. Konfliktą, kuriame dalyvavo, prisimena. 2023 m. liepos 6 d. jis su D. ir jo žmona rūšiavo staltieses, ruošėsi kitiems renginiams. Tuo tarpu išėjo R. ir jo žmona. Jo žmona pasakė pasitraukti, tad jie pasitraukė. I. praėjo normaliai, o kaltinamasis uždarydamas duris pradėjo sakyti visokiausius žodžius. D. atidarė duris, jam pasakė nestumdyti durų, nors jis jų nestumdė. D. stovėjo jų pusėje prie durų, prie tų, kur norėjo išeiti R.. Liudytojas pasitraukė į priešingą pusę, o D. – į jų pusę. Liudytojas vaizdą tikrai matė gerai. D. vienoje rankoje laikė telefoną, kurioje rankoje, neatsimena. D., praleisdamas R., buvo labiau užsisukęs į sieną praeinantiems žmonėms, jis stovėjo nugara į sieną. Rankose D. turėjo telefoną, kam jis jį turėjo, liudytojas nežino, gal laukė skambučio kokio. Iš D. pusės nebuvo provokuojančio elgesio ir nebuvo įžeidžiančių žodžių. Vienoje pusėje stovėjo liudytojas, o prie jų durų – D.. Jei liudytojas su nukentėjusiuoju būtų stovėję vienoje pusėje, nebūtų įmanoma buvę prasilenkti. Ten dar buvo D. draugė E.. Neatsimena, ar buvo D. mama. Kai atėjo R., tuo metu buvo D., jo sūnus, o E. ant rankų laikė dukrą, bet ji buvo miegamajame, bet iš karto išlindo iš kambario, stovėjo tarpduryje, kai išgirdo konfliktą. E. išlindo prieš R. trenkiant su durimis D.. Žodinis konfliktas prasidėjo ankščiau nei trenkiant durimis. E. stovėjo tarpduryje tarp miegamojo, o liudytojas per incidentą stovėjo prie nišos daugiau, tai šalia E. kažkur. Vaikas stovėjo prie mamos. Liudytojas patį incidentą matė. Niša eina į išorę daugiau, tai viskas matosi puikiai. Liudytojas dirba pas D.. Po incidento matė D. sužalojimus – pirmą dieną nubrozdinimą, o vėliau atsirado mėlynė. Tą pačią dieną, kai buvo nubrozdinimas, neatsimena, ant kurios rankos, bet vietoje nuo alkūnės iki peties, buvo išorės pusėje. Akivaizdžiai matėsi nubrozdinimas. Nežino, kokio dydžio buvo, neatsimena. Kraujo nebuvo, tik nubrozdinimas. Nubrozdinimas buvo vienoje vietoje. Paskui toje vietoje atsirado mėlynė. Tą pačią įvykio dieną kartu buvo kol pareigūnai atvažiavo, gal 23.00 val. išsiskirstė. Tą vakarą mėlynės liudytojas nematė, tik kitą dieną atsirado. D. nekrito tą dieną niekur dirbdamas. Ranką jam ilgai skaudėjo, apie 2 savaites, kuri buvo nubrozdinta. Matė tą sužalojimą, kai kartu dirbdavo, nes jis buvo su trumpais marškiniais. Nežino, kuria ranka jis laikė telefoną, nežino, ką su juo darė. Nuo R. įėjimo į koridorių iki incidento vyko žodinis konfliktas apie 10 minučių. Visas konfliktas buvo apie 10 minučių.

Ekspertė M. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad šašas susidaro, kai yra pažeidžiamos kraujagyslės, bet žiūrint koks šašas. Kai pasižiūrėjo nuotraukas, tai buvo odos paviršinio pažeidimo epidermis. Jei būtų gilesnis sluoksnis, būtų buvęs kraujas, nes pažeidžiamos kraujagyslės. Tas sukrešėjęs kraujas ir vadinamas šašu. O toliau eina laikas, tas šašas nusilupa. Pagal nuotraukas, nebuvo kraujo tame šaše. Paviršinio storio pažeidimo sluoksnis buvo ir tiek. Epidermis gali irgi apsidengti šašu, bet nebūtinai turi būti kraujas. Pagal nuotrauką, jei iš karto po įvykio, buvo tik epidermio pažeidimas. Teisėjai parodžius ekspertei nuotraukas, t. y. bylos 5, 6, 7, 8, 9 lapus, kur užfiksuoti sužalojimai, ekspertė nurodė, kad 8 puslapyje, 14 nuotraukoje sunku pasakyti, ar nubrozdinimas, nes būna krenta ir šešėlis. 8 nuotraukoje mato nubrozdinimą. Jai panašu tai į kraujosruvą. Jei būtų nubrozdinimas, būtų matyti. Iš karto po sužalojimo mėlynės gali atsirasi iš karto, ir po kiek laiko. Tai priklauso nuo smūgio stiprumo. Nuotraukose matyti, kad yra mėlyna, ji atsirasti gali iš karto mėlynos spalvos. Vieno smūgio metu gali būti keli sužalojimai, tiek nubrozdinimas, tiek mėlynės. Mėlynės gali atsirasti bet kur, ten kur buvo smūgis, tai rodo, kad buvo kontaktas, o kiek jos gali išplisti, priklauso nuo organizmo. Būna, kad ir 10 rūbų apsirengęs žmogus, bet sužalojimas atsirasti gali, bet kas būtų jei būtų, negalima pasakyti. Nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo būti, o dėl fizinio skausmo, mažesnį ar didesnį žmogus jaučia. 9 psl., 15 nuotraukoje, gali būti 7 cm šašas, tai tikrinama liniuote.

Liudytojas E. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis, nukentėjusysis nepažįstami, veidai nematyti, pavardės nieko nesako irgi. 2023 m. dirbo policijos pareigūno pareigose. Įvykio adresas nieko nesako irgi. Jam teko dirbti su pareigūne V. Ž.. Teisėjai parodžius liudytojui pažymą, esančią 1 t., b. l. 1, liudytojas nurodė, kad čia pažyma apie priimtus dokumentus, ji pildoma, kai priimamas pareiškimas. Šią pažymą pildo įvykio vietoje. Bet iš jos irgi nieko negali pasakyti. Tuo metu buvo vyr. patrulis, kuris vyko į įvykio vietą, o paskui atvažiavo kiti tyrėjai, kurie ėmėsi pirmų veiksmų atlikimo. V. tuo metu irgi buvo patrulė, reagavo tik į patį įvykį. Dažniausiai vyksta į iškvietimą, kai būna konfliktai. 2023 m. liepos 6 d. įvykių tikrai neatsimena, ilgas laiko tarpas, iškvietimų daug būna. Teisėja pagarsino liudytojo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. liepos 6 d. dirbant kartu su vyr. patrule V. Ž. nustatytame maršrute, apie 20.31 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas dabar sukonfliktavo su namo bendrasavininku. Vyriškis su durimis tyčia prispaudė jam ranką. Medikų nereikia. Ne pirmas kartas vyksta konfliktai. Atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko pranešėjas D. D., kuris paaiškino, kad šiandien, apie 20 val. 15 min. su (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininku R. Š. įvyko konfliktas, nes nepraleido pro bendro naudojimo patalpas, tuomet kaimynas stumdamas duris kliudė D. D. dešinę ranką, pranešėjas mano, kad tokie R. Š. veiksmai buvo atlikti tyčia, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Taip pat nurodė, kad konfliktai su kaimynais vyksta nuolatos, kai jie atsikraustė į namus prieš du metus. Pabendravus su kaimynu (bendrasavininku) R. Š., šis paaiškino, kad duris atidarinėjo norėdamas praeiti ir teigė, kad kaimyno nekliudė, o konfliktai su kaimynais vyksta nuolatos (1 t., b. l. 73).

Po tarnybinio pranešimo pagarsinimo liudytojas parodė, kad patvirtina, kad galėjo būti tame įvykyje, kažkiek atsimena labiau dabar, vyrus kažkiek atsimena. Be klausimų, papildomai nieko neturi ką pasakyti. Neatsimena, ar matė sužalojimų ant pranešėjo. Kitą grupę tyrėjų kvietė, nes matyt matėsi sužalojimai. Atsimena, kad buvo jie iškviesti. Juos kviečia, kai įvykiai susiję su baudžiamuoju procesu, šiuo atveju greičiausiai buvo sužalojimai. Paprastai paklausia žmonių, ar reikia medikų. Būna pasitaria su pamainos atsakingu dėl tų aplinkybių, jei nėra tikri, ir jie pataria, ką daryti. Kai atvažiuoja į įvykį, būna ir patys pamato sužalojimus ir renka įrodymus. Jei, pavyzdžiui, žmogui sužalota ranka, ją apžiūrėtų. Jei būtų buvę kraujo, nežino, ar būtų vis tiek atsiminęs įvykį. Daug iškvietimų būna kai kraujo būna, tai kaip ir neeilinis įvykis. Filmavo „Body“ kameromis, jas paskui po pamainos padėjo Chemijos g. reagavimo valdyboje. Po pamainos atiduoda savo specialiąsias priemones, atiduoda „Body cam“ aparatą. Jie jokių įrašų neperkelia. Būna atvejų, kai išsikrauna „Body cam“, pradeda cypsėti ir išsijungia. Abudu pareigūnai turi po kameras. Būna kai kurie dėl neapdairumo neįsijungia kamerų, jas įsijungti turi patys. Duomenys ar automatiškai persikelia, nežino. Neatsimena, ar veikė tuo metu „Body cam“, neatsimena, ar fotografavo. Apie namą prisimena tiek, kad koridoriuje buvo prirašyta visokiais žodžiais, pirmą kartą matė tokį namą.

Liudytoja I. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad D. D. yra jos sūnus, o R. Š. yra jos sesers dukros vyras. Su R. Š. santykiai konfliktiški. Įvykis buvo praeitų metų vasarą, gal liepos mėnesį. Liudytoja buvo savo kambaryje ir išgirdo triukšmą, išėjo į koridorių. Išėjo iš jų kambario I., o R. Š. buvo likęs kambaryje. Daug laiko praėjo ir negali pasakyti kaip, kas vyko. Liudytoja išėjo į koridorių kur vyko įvykis, buvo prie savo kambario durų. Matė, kaip I. išėjo iš kambario ir išėjo tiesiai į jų patalpas, o R. Š. pasiliko. R. darinėjo duris, kiek atsimena, ir užgavo D.. Jam buvo užgauta dešinė ranka, kur buvo užgauta tiksliai, negali pasakyti, tarp alkūnės ir riešo. Kraujas nebėgo. Buvo sumušimas, nubrozdinimas. Nekvietė greitosios, paskui D. gyvenimo draugė gal kvietė, negali pasakyti. Gal po įvykio geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Koridoriuje tuo metu buvo E. S. ir T.. S. D. gyvenimo draugė, o T. darbuotojas D.. Kur stovėjo T., negali pasakyti, ką T. darė koridoriuje, negali pasakyti. Kas dar buvo koridoriuje - buvo T., E., D., R.. L. nematė. Gal anūkas buvo, negali pasakyti. Ką darė jie koridoriuje, negali pasakyti. Kurioje vietoje stovėjo T., negali atsakyti. Nelabai atsimena, ką šnekėjo ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad ji yra D. D. mama ir gyvena D. priklausančiame pusė namo (duomenys neskelbtini), jau 44 metus. Kita namo pusė priklauso jos mirusio vyro dukterėčiai I. Š.. Tarp jų nuolatos vyksta konfliktai, nes I. yra nepatenkinta tuo, kaip yra padalintas namas ir dabar vyksta teismai dėl buitinių reikalų. 2023 m. balandžio 15 d. I. sutuoktinis R. Š., jų namo rūsyje konflikto metu tyčia su durimis sužalojo jai koją, policijoje apklausos metu buvo streso būsenoje ir matyt kažką ne taip papasakojo, todėl bylos nebuvo ir ji nežinojo kur kreiptis. I. paprastai elgiasi gražiai, tačiau jos sutuoktinis R. nuolatos prie jų šeimos kabinėjasi, provokuoja konfliktines situacijas, suvaidina konfliktą. Jos sūnus D. D. su savo šeima ypač šiltuoju metų laiku būna pas ją namuose ir labai dažnai lieka nakvoti. 2023 m. liepos 6 d. apie 20.15 val. ji buvo savo kambaryje ir jos kambario durys buvo atidarytos į bendrą naudojimo koridorių, kur D. ir jo darbuotojas T. T. tvarkė staltieses. Išgirdo R. balsą ir nuėjo atsistoti tarp durų ir žiūrėti kas darosi. I. išėjo iš vieno kambario, pasakė D. pasitraukti, D. pasitraukė prie sienos ir I. per duris ramiai įėjo į kitą kambarį, o R. pradėjo stumdyti duris, prie kurių stovėjo D.. Ji matydama, kad R. stumdo tas duris ir prisiminusi, kaip R. jai su durimis sužalojo koją, priėjo arti prie D., nes bijojo, kad R. D. nesužalotų ir dar jai prie pat nepriėjus pamatė, kaip R. stipriai su durimis trenkė į D.. D. gindamasis pakėlė ranką ir durys atsitrenkė į jo ranką. Po to R. nuėjo į kambarį ir užsidaręs duris dar už jų rėkavo, keikėsi, kvietė aiškintis (1 t., b. l. 69–72).

Žemesnės instancijos teismas

Po parodymų pagarsinimo liudytoja nurodė, kad pasilieka prie pirminių parodymų. Kad E. ir T. buvo koridoriuke, niekas jos neprašė taip paliudyti. Tai turbūt ji juos matė. Neatsimena, ar matė E. ir T. koridoriuje. Kad T. su D. lygintų skalbinius, neatsimena. Neatsimena, ar matė, kaip R. stipriai trenkė D. į ranką. Gal ir tvarkė sūnus su T. staltieses, ji buvo tada kambaryje. Gal būna, kad jie tvarkosi staltieses.

Liudytoja V. Ž., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis galėjo būti 2023 m. liepos mėnesį. Atsimena, kad buvo konfliktas, susijęs su giminystės ryšiais, priėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą. Tiksliai įvykio nepamena, bet žino, kad nukentėjusiajam buvo apibrozdinta ranka, ranką nufotografavo. Nukentėjusiajam į ranką buvo trenkta su durimis. Liudytoja buvo E. Z.. Bendravo su abejomis pusėmis, įvykio vietoje buvo kaltinamojo sutuoktinė, nukentėjusiojo mama ir daugiau žmonių, bet nepamena kiek. Liudytoja matė sužalojimą ant nukentėjusiojo rankos, bet sužalojimas buvo nežymus. Sužalojimas buvo ant rankos, tarp alkūnės ir riešo. Kraujo nebuvo, buvo odos paviršinis nubrozdinimas, mano, kad toks sužalojimas gali praeiti per keletą valandų. Tas paraudimas buvo momentinis, kuris gali greitai dingti. Buvo namo viduje, kambariai buvo netvarkingi, kažkokiais žodžiais aprašytas vienas iš kambarių.

Liudytoja I. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nukentėjusysis D. D. yra jos pusbrolis. Santykiai prasti. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Įvykis buvo 2023 m. liepos 6 d. Tą dieną dirbo lauke su šeima ir apie 20 val. ėjo visi namo. Vaikai nuėjo į viršų, o liudytoja su kaltinamuoju ėjo pasižiūrėti kaip įstatytos durys atrodo. Einant į tą kambarį bendro naudojimo koridoriumi, nukentėjusiojo nebuvo, tačiau liudytojai su kaltinamuoju įėjus ir atėjo D. su mama. Kai jie atėjo, liudytoja su vyru užsidarė duris ir buvo kambaryje. Jiems išeinant iš kambario, D. D. stovėjo koridoriuje su jo vaiku ir mama. Per koridorių liudytoja su kaltinamuoju ėjo į savo kambarį. D. D. stovėjo ant pačio praėjimo, kuriuo naudojasi tik kaltinamasis su šeima, nes iš jo patenka į savo patalpas. Liudytojai paprašius pasitraukti, jis pasitraukė ir užlindo už durų. Einant kaltinamajam, kažkas duris pastūmė ir gavosi kažkoks susistumdymas. Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalį apie tai, kad ji ėjo, dar kažkiek jis pasitraukė ir ji per duris praėjo, o jos sutuoktinis, kai ėjo per duris, D. jam su jų koridoriaus durimis stūmė į jos sutuoktinį ir jos sutuoktinis jam atgal su tomis pačiomis durimis stūmė, liudytoja nurodė, kad ji matė tik kad buvo stumiamos durys, negalėjo matyti, ar duris stūmė D., bet jis ten stovėjo, tad niekas kitas ir negalėjo stumti.

Specialisto išvadoje Nr. G 1385/2023(02) nurodyta, kad D. D. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 39–40).

2023 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nepastebėta (b. l. 16–17)

2023 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „received_3529237467319169.mpeg4“. Filmuojama, kaip vyras išeina per duris ir vėl jas uždaro.

filmuotojas: - Tai stoviu, įjunk šviesą

Vyras vėl atidaro duris ir įeina, laiko duris. Paskui jį eina moteris.

Filmuotojas: - O rankeną susiremontavai.

Moteris išeina iš kambario ir sako: - Leisk praeit

Filmuotojas: - eik

Toliau stovi senesnio amžiaus moteris ir stebi.

Moteris: - Leisk

Filmuotojas: - tai pala, pasitrauksiu

Moteris: - traukis

Filmuotojas: - tai pasitraukiau

Vyras užrakina duris ir eina paskui moterį.

Filmuotojas: - ką aš negaliu net koridoriuj stovėti?

Moteris ir vyras kažką sako - nesuprantama. Matoma tik siena ir vyro alkūnė.

Vyras: - ką tu nestumdyk durų

Filmuotojas: - nestūmiau. Aš stoviu. Pats traukei.

Vyras: - kas čia dabar pastūmė?

Filmuotojas: - Pats traukei

Vyras:- k.... tu, veiloke, bl...

Filmuotojas: - pats veilokas

Staiga vyras stipriai su durimis trenkia durų atidarymo kryptimi ir matoma, kad už durų filmuotojas ranką prisidengia nuo durų.

Filmuotojas: - KĄ tu čia dirbi? ei debile bl...

Filmuotojas atsitraukia toliau nuo durų. Vyras stovi tarpduryje įsikibęs į duris.

Filmuotojas: - paaiškink šitą reikalą bl...

Vyras: - ką tau čia aiškinti?

Filmuotojas:- tu mane užgavai

Vyras: - tu nestumdyk durų.

Filmuotojas: - nestūmiau. Tu laikei su rankena. Aš nufilmavęs viską.

Vyras uždaro duris ir iš už durų atsako : - nufilmavęs k...

Įrašo trukmė 0.54 min. (1 t., b. l. 94–95)

Nukentėjusiojo telefone esančioje nuotraukų galerijoje matyti 2023 m. liepos 6 d. 22.34 val. darytos fotonuotraukos, kuriose matyti užfiksuotas nukentėjusiajam D. D. padarytas sužalojimas (2 t., b. l. 70–82).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. Š. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad žmona kai paprašė, kad nukentėjusysis pasitrauktų, jis nepasitraukė, jis atsidarė duris ir jas prilaikė, kaltinamajam išeinant, nukentėjusysis jį su tomis durimis pastūmė ir kaltinamasis iš inercijos duris atstūmė. Tuo metu kaltinamasis buvo tarpduryje. Antrą kartą išėjo smūgis su ranka, nukentėjusysis imituodamas, kad kaltinamasis jam trenkė, trenkė su ranka į tas duris.

Tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. Š. nežymiai sutrikdžius D. D. sveikatą pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo D. D., liudytojų E. S., I. Š., T. T. E. Z., I. D., V. Ž. parodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis D. D. parodė, kad jis stovėjo siaurame koridoriuje prie jų durų. Išėjusi pusseserė – kaltinamojo žmona I. užtvėrė nukentėjusiajam išėjimą, kadangi tos durys, pro kurias išėjo kaltinamojo žmona, atsidaro į jų kambarį. Kaltinamojo žmonai pareikalavus, kad nukentėjusysis pasitrauktų, jis pasislinko į šoną, prisispaudė prie sienos į kampą, kad jie praeitų. Iš paskos ėjęs kaltinamasis, išeidamas iš koridoriaus, suėmė rankeną dviem rankomis ir specialiai trenkė iš durų į nukentėjusįjį. Kadangi nukentėjusysis dengėsi, kad į veidą nepataikytų, durys pataikė į dešinės rankos dilbį.

Liudytoja E. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad R. Š. sustojo tarpduryje ir lyg bandė eiti ir uždaryti duris, bet tada staigiai stūmė duris į D. D., nes jis stovėjo už durų. Kai kaltinamasi stūmė, D. D. už rankenos nelaikė, jis stovėjo ir rankoje laikė telefoną. D. tik staigiai pakėlė ranką prieš save, matyt, kad apsisaugoti. Iš karto po įvykio D. rodė sužalotą ranką – buvo matyti sužalojimas kaip nubrozdinimas, jis buvo tarp alkūnės ir plaštakos. Liudytoja padarė nuotrauką. Vakare toje vietoje išryškėjo mėlynė, D. D. skundėsi, kad skauda ranką.

Liudytojas T. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iš kambario išėjo R. ir jo žmona. R. žmonai pro juos praėjus, kaltinamasis praėję ir uždarydamas duris trenkė su durimis D.. Po incidento liudytojas matė D. sužalojimus – pirmą dieną nubrozdinimą, vėliau – mėlynę.

Liudytojas E. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. liepos 6 d. dirbant kartu su vyr. patrule V. Ž. nustatytame maršrute, apie 20.31 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas sukonfliktavo su namo bendrasavininku – vyriškis su durimis tyčia prispaudė jam ranką. Liudytojo žiniomis, konfliktai tuo adresu vyksta ne pirmą kartą. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėjas D. D., kuris paaiškino, kad šiandien, apie 20 val. 15 min. su (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininku R. Š. įvyko konfliktas, nes nepraleido pro bendro naudojimo patalpas, tuomet kaimynas stumdamas duris kliudė D. D. dešinę ranką, pranešėjas mano, kad tokie R. Š. veiksmai buvo atlikti tyčia. Liudytoja V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai įvykio nepamena, bet žino, kad nukentėjusiajam buvo apibrozdinta ranka, ranką nufotografavo, nukentėjusiajam į ranką buvo trenkta su durimis. Liudytoja matė sužalojimą ant nukentėjusiojo rankos, bet sužalojimas buvo nežymus. Sužalojimas buvo ant rankos, tarp alkūnės ir riešo. Kraujo nebuvo, buvo odos paviršinis nubrozdinimas.

Liudytoja I. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad I. su R. per koridorių einant į jų kambarį, R. pradėjo stumdyti duris, prie kurių stovėjo D.. Ji priėjo arti prie D., nes bijojo, kad R. D. nesužalotų ir dar jai prie pat nepriėjus pamatė, kaip R. stipriai su durimis trenkė į D.. D. gindamasis pakėlė ranką ir durys atsitrenkė į jo ranką.

Išanalizavus nukentėjusiojo ir aukščiau paminėtų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti tiesioginių įvykio liudytojų parodymais. Nors matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo bei jų šeimų vyksta pastovūs konfliktai, taigi kiekvieno šio įvykio dalyvių artimi giminaičiai ir draugai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau liudytojų E. S., T. T., I. D. parodymai yra logiški, nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir iš esmės vienodi. Nukentėjusysis iš karto analogiškai apie įvykio aplinkybes perpasakojo ir į įvykio vietą atvykusiems iškviestiems policijos pareigūnams – liudytojams E. Z. ir V. Ž.. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų matytas bei nurodytas įvykio aplinkybes atitinka ir nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai (specialisto išvada, ekspertės parodymai, fotonuotraukos). Nukentėjusiojo sužalojimų mastą patvirtina specialisto išvada Nr. G 1385/2023(02), kurioje nurodyta, kad D. D. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 39–40). Taip pat teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. paaiškino, kad pagal nuotraukas matyti mėlynė – epidermio pažeidimas. Jai panašu tai į kraujosruvą. Po sužalojimo mėlynės gali atsirasi iš karto ir po kiek laiko. Nuotraukose matyti, kad yra mėlyna, ji atsirasti gali iš karto mėlynos spalvos. Vieno smūgio metu gali būti keli sužalojimai, tiek nubrozdinimas, tiek mėlynės. Nukentėjusiojo telefone esančioje nuotraukų galerijoje matyti 2023 m. liepos 6 d. 22.34 val. darytos fotonuotraukos, kuriose matyti užfiksuotas nukentėjusiajam D. D. padarytas sužalojimas (2 t., b. l. 70–82).

Nors kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau jis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, iš esmės patvirtino, kad nukentėjusiajam pastūmus duris, jis iš inercijos duris atstūmė atgal.

Pažymėtina, kad ir iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamajam praeinant pro duris, nukentėjusysis jas stumtelėjo į kaltinamojo pusę, o kaltinamasis staigiu judesiu duris stūmė atgal, taip padarydamas nukentėjusiajam sužalojimą ant rankos.

Teismas konstatuoja, kad R. Š. suprato savo veiksmus – kad trenkia durimis nukentėjusiajam D. D., suvokė, kad tokiais veiksmais gali sužeisti žmogų, taigi ir numatė galimybę atsirasti įvairiems tokios veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo. Kadangi tarp kaltinamojo R. Š. atlikto smurtinio veiksmo ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų D. D. sveikatos sutrikdymą.

Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad R. Š., 2023 m. liepos 6 d. apie 20 val. 15 min. koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su D. D. metu, panaudojo fizinį smurtą pastarojo atžvilgiu - tyčia mažiausiai vieną kartą durimis sudavė D. D. į dešinę ranką, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas jam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje ir taip sukėlė nukentėjusiajam D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva dešiniame dilbyje. Iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų, nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimų matyti, kad D. D. patirti sužalojimai nebuvo stiprūs ir ilgalaikiai. Be abejo, ši nukentėjusiajam padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, darytina išvada, kad nusikaltimų padariniai nėra tokie dideli, kad kaltininkei negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimų yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Abi šeimos gyvena viename name, liudytoja I. D., nukentėjusiojo mama, paaiškino, kad tarp jos ir kaltinamojo šeimų nuolatos vyksta konfliktai, nes I. Š. yra nepatenkinta tuo, kaip yra padalintas namas ir dabar vyksta teismai dėl buitinių reikalų. Taip pat iš liudytojos parodymų akivaizdu, kad byloje nagrinėjamas įvykis nėra vienkartinis. 2023 m. balandžio 15 d. I. sutuoktinis R. Š., jų namo rūsyje konflikto metu tyčia su durimis sužalojo jai koją, policijoje apklausos metu buvo streso būsenoje ir matyt kažką ne taip papasakojo, todėl bylos nebuvo ir ji nežinojo kur kreiptis. I. paprastai elgiasi gražiai, tačiau jos sutuoktinis R. nuolatos prie jų šeimos kabinėjasi, provokuoja konfliktines situacijas, suvaidina konfliktą (1 t., b. l. 69–72).

Akivaizdu, kad tai, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai negali lemti R. Š. išteisinimo, pripažinus, kad jis nepadarė veikos, kuri yra nustatyta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau šios aplinkybės yra svarbios vertinant kaltinamojo atliktus veiksmus, kaltės turinį, jo elgesio motyvus, taip pat nukentėjusiojo elgesio dinamiką.

Nenuvertinant smurtinių R. Š. veiksmų, svarbu atsižvelgti ne tik į pirmiau nurodytą susiklosčiusios situacijos pobūdį, tačiau ir į atitinkamą nukentėjusiojo elgesį. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo provokuoti kaltinamojo netinkamą elgesį – kaltinamajam su sutuoktine išėjus iš kambario, nukentėjusysis pradėjo juos filmuoti telefonu ir kalbinti, kaltinamojo šeima pokalbio su nukentėjusiuoju pirmi nepradėjo, tad teismui susidaro įspūdis, kad nukentėjusysis specialiai stengėsi išprovokuoti konfliktą. Taip pat nukentėjusysis atsistojo už durų, kas leidžia daryti išvadą, kad jis siekė būti sužalotas. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis galimai taip pat stumteli duris. Taigi, kaip matyti, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis yra lygiaverčiai konflikto dalyviai, abu elgėsi netinkamai.

Įvertinus aptartus duomenis, galima daryti išvadą, kad įvykio metu fizinius veiksmus naudojo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis. Nors kaltinamojo R. Š. fizinis veiksmas buvo agresyvesnis, tačiau kartu jis buvo gana spontaniškas, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, pats nukentėjusysis pirmasis pradėjo provokuoti konfliktą, nukentėjusiajam nustatytas tik labai nežymus sužalojimas.

Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad padaryta veika pagal objektyviųjų, ir subjektyviųjų požymių (staiga kilusi tyčia esant provokuojančiam elgesiui) turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl R. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), neskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. D. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41).

Nors šioje byloje R. Š. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, jo teisei priešingi veiksmai yra įrodyti, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam D. D. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 150 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai

Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas (1 t., b. l. 66), USB raktai (1 t., b. l. 121, 2 t., b. l. 99) – nuosprendžiui įsiteisėjus apliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. Š. 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo D. D. naudai.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) kompaktinį diską (1 t., b. l. 66), 2 (du) USB raktus (1 t., b. l. 121, 2 t., b. l. 99) – nuosprendžiui įsiteisėjus aplikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė