Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo O. K. atstovui advokato padėjėjui M. P., nedalyvaujant ieškovui O. K., nedalyvaujant atsakovei L. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. K. patikslintą ieškinį dėl kompensacijos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė į paskirtą teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimų byloje žinomais (deklaruotos gyvenamosios vietos) adresais neatsiėmė, todėl teismo šaukimas įteiktas ir apie bylos nagrinėjimą atsakovei buvo pranešta viešo paskelbimo būdu.

Ieškinys patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi Nr. 2A-800/2013 ieškovui O. K. buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 0,0674 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį transporto priemonės M. B. 313, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį transporto priemonės Toyota L. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu. Taip pat šia teismo nutartimi ieškovui O. K. iš atsakovės L. J. buvo priteista 1/3 lėšų, kas sudaro 51 667 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis litus) sumą, gautų pardavus 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), bei priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (b.l. 11-13). 2014-10-01 buvo sudaryta transporto priemonės TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog atsakovė L. J. pardavė šį automobilį už 24 000 Lt sumą pirkėjui UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jokios kompensacijos iš atsakovės už parduotą jam taip pat priklausančią transporto priemonę (1/3 dalį) negavo, todėl prašo priteisti iš atsakovės 1/3 kompensacijos sumą nuo gautos sumos už parduotą automobilį, t.y. 8000 Lt (t.y. 2316,96 EUR) sumą. Taip pat nurodė, kad iki šiol ieškovas iš atsakovės taip pat negavo 51 667 Lt (14963,79 EUR) piniginių lėšų, priteistų pagal 2013-05-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, todėl ieškovas paskaičiavo 2213,82 EUR įstatymines palūkanas nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos, kurias laiko kompensacinėmis palūkanomis.

A. L. J. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, nenurodė aplinkybių ir nepateikė teismui įrodymų, kad būtų sumokėjusi ieškovui Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartimi ieškovui priteistą 51 667 Lt sumą ar būtų sumokėjusi ieškovui bent dalį piniginių lėšų nuo 2014-10-01 parduoto TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini), automobilio už 24 000 Lt sumą. Tokių įrodymų byloje nėra.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovui pagal 2015-05-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį priklausė 1/3 dalis nuosavybės teisės minėto automobilio TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė pardavė 2014-10-01, taip pat ieškovas turėjo pagal tą pačią teismo nutartį reikalavimo teisę į atsakovę dėl 51 667 Lt priteistos sumos-kompensacijos.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė bandė su ieškovu atidalinti minėtą jai ir ieškovui priklausantį automobilį, sumokėdama jam kompensaciją.

LR CK 4.90 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. LR CK 4.90 str. 2 d. yra numatyta, kad Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais.

Ieškovas neprašo pripažinti atsakovės be ieškovo žinios 2014-10-01 sudarytą sandorį dėl jo turto (t.y. jo turto dalies) pardavimo, negaliojančiu, tačiau prašo iš atsakovės priteisti kompensaciją LR CK 4.90 str. 2 d. pagrindu, būtent tokį savo teisių gynimo būdą ieškovas pasirinko. Teismas atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, atsakovei neįrodžius, jog šis turtas (TOYOTA LAND CRUISER, v/n (duomenys neskelbtini)) tarp šalių buvo atsidalintas po Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutarties priėmimo, taip pat nepateikus įrodymų, jog ieškovui buvo sumokėta kompensacija už jam priklausančio automobilio dalies pardavimą, yra pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovės 1/3 dalį kompensacijos už parduotą ieškovui priklausančio turto dalį, t.y. 2316,96 EUR sumą, kuri skaičiuojama nuo bendros pirkimo-pardavimo kainos (24 000 Lt). Teismo vertinimu tokia ieškovui priteistina kompensacija atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei taip pat atitinka CK nurodytas sąlygas, jog jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal atsidalijančio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; priešingu atveju atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Šiuo atveju šis turtas ir ieškovui priklausęs neatsidalintas turtas, atsakovės buvo parduotas už 24 000 Lt sumą, todėl tikslinga ieškovui iš atsakovės priteisti už tai 2316,96 EUR kompensaciją.

Taip pat ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 2213,82 EUR įstatyminių palūkanų, paskaičiuotų už tai, kad atsakovė iki šiol nevykdo 2013-05-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalies, pagal kurią ieškovo naudai buvo priteista 51 667 Lt (14963,79 EUR) piniginių lėšų skola, todėl ieškovas paskaičiavo 5 procentus įstatyminių palūkanų už laikotarpį nuo 2013-05-24 iki 2016-05-09. Šias palūkanas ieškovas laiko kompensacinėmis, kurios kompensuoja ieškovo minimalius nuostolius už tai, kad atsakovė iki šiol negrąžindama teismo nutartimi priteistą 51 667 Lt sumą, taip naudojasi kreditoriaus (ieškovo) pinigais.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 str. 2 d. grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 str. 9 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.).

Atsakovei neįvykdžius prievolės, t.y. nesumokėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartimi priteistos 51 667 Lt sumos, ieškovas įgyjo naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tai, kad atsakovė nevykdė prievolės atlyginti nuostolius po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad ji daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius (ieškovas) turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, konstatuojant, kad ieškovas patyrė nuostolių iki šios bylos iškėlimo dienos (ieškinio priėmimo teisme dienos) dėl teismo sprendimo nevykdymo, ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamasias palūkanas tenkintinas, jam iš atsakovės priteistini nuostoliai nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. 2013-05-24, iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos, t.y. 2016-05-09. Minėtu būdu apskaičiavus (5 proc.) nuostoliai už 2013-05-24 – 2016-05-09 laikotarpį sudarytų 2213,82 EUR sumą, todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 2213,82 EUR sumą kompensuojamų palūkanų sumą yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.210, 6.261 str. pagrindu). Dėl tokių panašiai bylai aplinkybių ne kartą yra pasisakę apeliacinės instancijos teismai (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-26 nutartis Nr. 2A-1294-125/2013).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo 4530,78 EUR sumos (t.y. šio ieškinio reikalavimų sumos – 2316,96 EUR kompensacija už parduotą automobilį + 2213,82 EUR kompensacinės palūkanos). Teismas sutinka, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas – procesines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas prašo ieškiniu priteisti iš atsakovės ir kompensacinės bei kartu procesines palūkanas, o procesines palūkanamas skaičiuodamas ir nuo priteistinos kompensacinių palūkanų sumos. Teismas pažymi, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo prievolės pažeidimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007). LAT 2012-06-08 nutartyje Nr. 3K-3-283/2012 yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kasatoriaus naudai tik nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti bei šios procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo 4530,78 EUR sumos (t.y. šio ieškinio reikalavimų sumos – 2316,96 EUR kompensacija už parduotą automobilį + 2213,82 EUR kompensacinės palūkanos) yra pagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas pilnai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 135,92 EUR už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio bei 300 EUR už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, kurią sudaro ieškovo konsultavimas, procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teisme, iš viso 435,92 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, įvertindamas, ar jos realios, būtinos, pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovo atstovo (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, jo teiktų ieškovui paslaugų kompleksiškumą, į bylos sudėtingumą, teismas sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą yra pagrįstos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai – 2316,96 EUR kompensacijos, 2213,82 EUR kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4530,78 EUR sumos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-05-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 435,92 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.