- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-800/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-04638-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. K. ir atsakovės L. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1197-258/2012 pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei L. J. dėl nuosavybės teisių į dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas O. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. J., prašydamas pripažinti nuosavybės teises į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (u/n (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį 0,0674 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (u/n (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį sodo pastato, esančio (u/n (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį transporto priemonės Mercedes Benz 313, v/n (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį transporto priemonės Toyota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį transporto priemonės Volvo S40, v/n (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 77 500 Lt nepagrįsto praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susipažino 1995 metais ir nors santuokos nesudarė, tačiau gyveno kartu, vedė bendrą ūkį kaip šeima, vertėsi įvairių prekių pirkimu-pardavimu. Gyvenant kartu gimė dukra S. J. ir sūnus K. J.. Nurodė, kad su atsakove buvo sutarę, jog visus piniginius reikalus tvarkys ji, o ieškovas vežios prekes, tvarkys ūkinius reikalus. Iš bendrai uždirbtų lėšų 2003-10-16 nusipirko trijų kambarių butą Elektrėnuose, kuriame pragyveno iki 2006 metų. Per šį laikotarpį verslas ėmė sektis, todėl pagerėjus materialiniai padėčiai butą Elektrėnuose pardavė ir nusipirko 4 kambarių butą (duomenys neskelbtini). 2006-2008 metais klestint Lietuvos ekonomikai jų verslas buvo ypač sėkmingas. Keitė automobilius į vis geresnius, važinėjo atostogauti į Turkiją, Krymą, buvo Londone pas draugus. Savo pinigus investavo į dar vieną butą (duomenys neskelbtini), kurį išnuomojo. Paskutiniais metais nusipirko džipą Toyota Land Cruiser, Mercedes Benz 313, taip pat nusipirko sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Kol remontavo vasarnamį, atsakovė susirado kitą vyrą, išvarė ieškovą iš namų, uždraudė susitikinėti su vaikais. Iš pažįstamų sužinojo, kad atsakovė po išsiskyrimo pardavė dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 155 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. pateikė atsiliepimą, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu susipažino 1995 metais, tačiau jokių bendrų planų niekad neturėjo. Tą įrodo faktas, kad nors ieškovas yra biologinis vaikų tėvas, tačiau į gimimo liudijimą nėra įrašytas. Ieškinio teiginys, kad gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, neatitinka tikrovės. Verslą turėjo dar iki susipažįstant su ieškovu, šią veiklą tęsia ir dabar. Butą Elektrėnuose, taip pat butą (duomenys neskelbtini), automobilius pirko iš savo asmeninių lėšų. Nurodė, jog turi dokumentus, patvirtinančius, kad sodybą (duomenys neskelbtini) pirko iš asmeninių lėšų, taip pat už remontą, kurį darė įmonės darbininkai, mokėjo atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovo O. K. ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovui nuosavybės teisę į 1/5 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį 0,0674 ha žemės sklypo ir sodo pastato, esančius (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį transporto priemonės Mercedes Benz 313, v/n (duomenys neskelbtini) 1/5 dalį transporto priemonės Toypota Land Cruiser, v/n (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovės 1/5 dalį lėšų (31 000 Lt), gautų pardavus 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini) ieškovo naudai; ieškinio dalį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į 1/2 dalį transporto priemonės Volvo S40, v/n (duomenys neskelbtini) atmetė; priteisė iš ieškovo O. K. 15 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą; priteisė iš atsakovės L. J. 35,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą ir 3160,24 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove, susipažinę 1995 metais, kaip sugyventiniai buvo kartu iki 2010 m. kovo mėnesio, tačiau nei santuokos, nei partnerystės nebuvo įregistravę, todėl sprendė, kad šiuos santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos. Teismas, įvertinęs šalių bei liudytojų parodymus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vertindamas šalių tarpusavio santykius, jų elgesį, sprendė, jog labiau tikėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, gyvenę kartu 15 metų, dėjo pastangas, siekdami įsigyti, valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise. Teismas, siekdamas teisingai nustatyti kiekvieno indėlį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, t. y. kad ieškovas kilęs iš didelės šeimos ir augęs vaikų namuose, jaunystėje patyręs galvos traumą, neturintis atminties ir neįgijęs išsilavinimo, savarankiškai be atsakovės pagalbos negalėjo orientuotis prekių pirkimo-pardavimo versle, nebuvo tiek apsukrus ir aktyvus kaip atsakovė, kuri taip pat kilusi iš labai didelės šeimos, tačiau įgijusi prekybinį išsilavinimą, gerai išmanė verslą, tačiau užsiimant išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekybą, prekių tiekimu, siekiant gauti daugiau pajamų, jai buvo reikalinga ieškovo pagalba. Sprendė, jog atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pripažintina didesnė atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovei tenka pareiga vienai rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad ieškovas iš dalies įrodė buvus bendro ūkio kūrimo ir vedimo faktą ir pripažino 1/5 dalį nuosavybės teisių į L. J. vardu registruotą turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu nutrūko 2010 m. kovo mėnesį, nepripažino atsakovės vardu įgytos transporto priemonės Volvo S40, registruotos 2010-03-30, bendrosios dalinės nuosavybės objektu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas O. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti, pripažįstant ieškovui nuosavybės teises į 1/2 dalį turto bendrojoje nuosavybėje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovui nuosavybės teises tik į 1/5 dalį turto. Pagrindiniu teismo motyvu buvo tai, kad ieškovas kilęs iš didelės šeimos ir augęs vaikų namuose, jaunystėje patyręs galvos traumą, neturintis atminties ir neįgijęs išsilavinimo, savarankiškai be atsakovės pagalbos negalėjo orientuotis prekių pirkimo-pardavimo versle, nebuvo tiek apsukrus ir aktyvus kaip atsakovė, kuri taip pat kilusi iš labai didelės šeimos, tačiau įgijusi prekybinį išsilavinimą, gerai išmanė verslą, tačiau užsiimant išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekybą, prekių tiekimu, siekiant gauti daugiau pajamų, jai buvo reikalinga ieškovo pagalba. Tokiu motyvu teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvekcijos 14 str., LR Konstitucijos 29 str., CPK 6 str. ir diskriminavo dėl socialinės padėties. Nors atsakovė ir turėjo prekybinį išsilavinimą, gerai orientavosi versle, tačiau ieškovas, atlikdamas sunkiausią darbą, prarado sveikatą. Jo įnašas į bendrą ūkį yra ne mažesnis už atsakovę.
2. Teismas, nurodydamas, jog atsakovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pripažintina didesnė, atsižvelgiant į tai, kad jai tenka pareiga vienai rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais, išėjo už ieškinio ribų, kadangi ieškinys buvo reiškiamas dėl dalies bendrojoje nuosavybėje pripažinimo. Jokių reikalavimų dėl vaikų išlaikymo pateikta nebuvo, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti atsakovei didesnę turto dalį vaikų sąskaita.
Atsakovė L. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo O. K. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, ieškovui pripažįstant 1/5 dalį atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių O. K. indėlį į bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove sukūrimą byloje nėra. Ieškovas neįrodė kokias konkrečiai pajamas ir kokiais laikotarpiais jis investavo į atsakovės verslą ir atsakovei priklausančios nuosavybės įsigijimą. Byloje nustatyta, kad ieškovas niekada neišlaikė bendrų su atsakove vaikų. Nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kad jis ir L. J., kaip sugyventiniai, kartu pragyveno apie 15 metų.
2. Apklausti liudytojai V. B., A. V. ir I. B. nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą dėl bendro gyvenimo ir bendros nuosavybės kūrimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo liudytojos H. P. parodymų, o S. J. parodymų dalį, jog su mama, ieškovu ir broliu keliavo į Krymą, Turkiją, Londoną traktavo išimtinai ieškovo naudai.
3. Visas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės buvo arba yra įsigytas atsakovės vardu. Ieškovo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto. Jo gyvenamoji vieta visada buvo deklaruota socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Duomenys apie ieškovo ir atsakovės vykimus per Lietuvos Respublikos sieną, sąskaitų banke išrašai, pajamų ir turto deklaracijos, pateikti namų apyvokos prekių įsigijimo dokumentai, atsakovės pildytos ieškovo vardu pajamų deklaracijos negali būti laikomi nenuginčijamais įrodymais, sudarančiais pagrindą išvadai, jog atsakovė kartu su ieškovu gyveno 15 metų ir dėjo bendras pastangas, siekdami įsigyti, valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise. Ieškovo pagalba atsakovės versle gali būti traktuojama tik kaip pagalbinio darbininko veikla, kurio pajamos yra menkos ir užtikrina tik savo asmeninių poreikių patenkinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti ieškovo O. K. apeliacinį skundą. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo motyvu, kuriuo teigiama, kad jis yra įgijęs nuosavybės teises į 1/2 dalį ieškovei priklausančio turto. Epizodiškas ginčo šalių bendravimas negali būti pagrindu bendrajai dalinei nuosavybei atsirasti. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovo indėlį į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą byloje nėra. Ieškovas neįrodė, kokias konkrečiai pajamas ir kokiais laikotarpiais jis investavo į atsakovės verslą ir atsakovei priklausančios nuosavybės dalį, į kurią pretenduoja.
Ieškovas O. K. pateikė atsiliepimą, prašydamas atsakovės L. J. apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su atsakovės pozicija, jog byloje nebuvo įrodytas ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo ir bendrosios nuosavybės kūrimo faktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog su atsakove gyveno 15 metų, dėjo pastangas įsigyti, valdyti ir naudoti tam tikrą turtą dalinės nuosavybės teise, iš bendro verslo kūrė bendrą ūkį. Šias išvadas teismas padarė visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs visas reikšmingas šioje byloje aplinkybes, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs kitus rašytinius įrodymus ir fotonuotraukas. Absurdiška, kad dviejų asmenų gyvenimas kartu, dviejų vaikų atsiradimas, keliavimas prie jūros pailsėti, šeimos švenčių šventimas kartu, namų ūkio tvarkymas, prekių vežiojimas ir pan. yra traktuojamas kaip santykiai tarp moters ir pagalbinio darbininko.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
O. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, L. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės normų taikymo praktiką sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Akivaizdu, kad šioje byloje ieškovas įrodė, kad prisidėjo prie atsakovės vardu registruoto turto įgijimo ir juo kartu naudojosi.
Atsakovė L. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, O. K. neturėjęs gebėjimų organizuoti prekybą, jo vaidmuo jos asmeniniame gyvenime ir prekybos versle buvo epizodinis, bendro gyvenimo planų neturėjo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys ilgą laiką gyveno kartu, vertėsi prekyba pagal verslo liudijimą. Akivaizdu, kad kiekvieno iš jų indėlis įgyjant ginčijamą turtą yra skirtingas, kaip yra skirtingi kiekvieno individo gebėjimai tam tikroje profesinėje veikloje. Socialinė padėtis, turint omenyje atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo asmenybės formavimosi sąlygų, negali būti priežastimi žymiai sumažinant O. K. dalį bendroje dalinėje nuosavybėje.
Pažymėtina, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygto tikslo siekimui suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą, kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą vystantys asmenys veda bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).
Ieškovas sutinka, kad atsakovė turėdama geresnį išsilavinimą geriau orientavosi versle, tačiau jam teko atlikti sunkiausius darbus nešiojant ir vežiojant prekes, tvarkant namų ūkį, dėl ko jis nepataisomai prarado sveikatą, ką patvirtina darbingumo lygio pažyma (b. l. 71-72, T. 2).
Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai dėl apelianto sveikatos būklės ir teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos CPK 314 straipsnio reikalavimus, bei šio įstatymo taikymo praktiką, laiko, kad šie įrodymai yra priimtini sprendžiant O. K. apeliaciniame skunde keliamus klausimus.
Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovės dalis bendroje dalinėje nuosavybėje turi būti didesnė, nes ji yra O. K. ir L. J. turimo prekybos verslo organizatorė. Tačiau pirmosios instancijos teismo nustatyta 1/5 dalis nuosavybės teisių į L. J. vardu registruotą turtą pažeidžia ieškovo O. K. teises, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsakovė bendravimą su O. K. vertina epizodiniu, tačiau susiklostę tarp šalių santykiai rodo, kad bendravimas tarp šalių buvo pastovus, O. K. yra atsakovės vaikų (duomenys neskelbtini), gim. 1997 m., ir (duomenys neskelbtini), gim. 2003 m., tėvas. Nėra reikšminga pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovei tenka pareiga vienai rūpintis nepilnamečiais vaikais, nes Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu iš atsakovo O. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. J. ir K. J. mokamas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (civilinė byla Nr. 2-3005-608/1), todėl turto dalies sumažinimas nepilnamečių vaikų sąskaita yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui O. K. turi būti pripažinta 1/3 dalis nuosavybės teisių į L. J. vardu registruotą 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį 0,0674 ha žemės sklypo su jame esančiu sodo pastatu, (duomenys neskelbtini).; 1/3 transporto priemonės Mercedes Benz 313, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį lėšų, kas sudaro 51 667 Lt, atsakovei 2010 m. kovo 22 d. pardavus dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Apeliantė L. J. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė tokio prašymo motyvų. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra ištirtos pirmosios instancijos teismo, todėl tenkinti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo nėra pagrindo.
Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju yra patenkinta 62 proc., o atmesta 38 proc. O. K. ieškinio reikalavimų. Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Pirmosios instancijos teisme ieškovas O. K. patyrė 1 000 Lt (b. l. 2, 102, t. 1) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą ir 2 000 Lt (b. l. 42, t. 2) advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į nustatytas ieškinio reikalavimų patenkinimo ir atmetimo proporcijas bei į teisinį reglamentavimą, ieškovui O. K. iš atsakovės L. J. yra priteistina 620 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei 1 240 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Atsakovė L. J. nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl jos atsakovei nėra priteistinos.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo patirta 50,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į nustatytas ieškinio reikalavimų patenkinimo ir atmetimo proporcijas bei į teisinį reglamentavimą, iš ieškovo O. K. yra priteistina 19,23 Lt, o iš atsakovės L. J. – 31,37 Lt šių išlaidų valstybės naudai.
Ieškovas O. K. paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 500 Lt (b. l. 70, t. 2). Dėl kitos dalies žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismas nepasisakė, teisėjos rezoliucija apeliacinis skundas buvo priimtas, todėl laikytina, kad nuo likusios dalies žyminio mokesčio ieškovas buvo atleistas. Atsižvelgiant į nustatytas ieškinio reikalavimų patenkinimo ir atmetimo proporcijas bei į teisinį reglamentavimą, ieškovui O. K. iš atsakovės L. J. priteistina 310 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme bylos rezultatas yra nepalankus atsakovei L. J., todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nėra priteistinos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. J. už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 200 Lt (b. l. 79, t. 2), o likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 3 069 Lt, sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo/nutarties priėmimo (b. l. 84-85, t. 2). Dėl šios priežasties iš atsakovės L. J. valstybės naudai yra priteistina 3 069 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti:
O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 0,0674 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 7910-009-0364, ir sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį transporto priemonės Mercedes Benz 313, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 dalį transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotų L. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Iš L. J. priteisti 1/3 lėšų, kas sudaro 51 667 Lt (penkiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis litus), gautų pardavus 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), O. K. naudai.
Priteisti ieškovui O. K. iš atsakovės L. J. 620 Lt (šešis šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei 1 240 Lt (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt litų) advokato pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo O. K. 19,23 Lt (devyniolika litų dvidešimt tris centus), o iš atsakovės L. J. – 31,37 Lt (trisdešimt vieną litą trisdešimt septynis centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui O. K. iš atsakovės L. J. 310 Lt (tris šimtus dešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Priteisti iš atsakovės L. J. valstybės naudai 3 069 Lt (tris tūkstančius šešiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.