Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. 2YT-24657-1052/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
2YT-24657-1052/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14698-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
G. S., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Lietuvos Respublikos turto fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-24657-1052/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14698-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,sekretoriaujant K. T.,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,suinteresuotam asmeniui G. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Lietuvos Respublikos turto fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., po sutuoktinės L. A. S., mirusios 2016 m. lapkričio 4 d., mirties jos palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Paaiškino, jo motina L. A. S. mirė 2016 m lapkričio 4 d. po jos mirties visus palikimo priėmimo klausimus tvarkė pareiškėjo tėvas A. S., kuris liko gyventi tame pačiame bute, priėmėm visus mamos daiktus, toliau valdė ir naudojosi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat šaunamaisiais ginklais. Pareiškėjo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą. A. S. mirė 2018 m. birželio 6 d., jo palikimą priėmė pareiškėjas. Juridinis faktas nustatomas, siekiant gauti dokumentus į palikėjos paliktą turtą. rašytinių įrodymų nėra išlikę, skolų už garažą nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. S. su pareiškimu sutiko, paaiškino, jog jokio ginčo dėl juridinio fakto nustatymo nėra kilę. Jis patvirtino, jog jo tėvas po savo sutuoktinės mirties naudojosi garažu, priėmė mamos daiktus. Tėvas laikė save vieninteliu garažo savininku. Jis į tėvo reikalus nesikišo ir nieko daugiau paaiškinti negali.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime nurodė, kad jokio pranešimo apie Lilijos A. S. palikimo perėjimą valstybei nėra gavęs, neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkintas.

Suinteresuota asmens Lietuvos Respublikos turto fondo prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepime nurodė, kad registre nėra duomenų, jog palikėjai Lilijai A. S. vardu buvo registruoti ginklai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Pareiškėjo A. S., suinteresuoto asmenų G. S. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. S., gimęs 1938 m. birželio 13 d., miręs 2018 n, gegužės 6 d. (b. l. 9,12), yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens G. S. tėvas (b. l. 9, 10). Jis buvo L. A. S., gim. 1936 m. vasario 4 d., mirusios 2016 m. lapkričio 4 d., sutuoktinis (b. l. 6, 11). Po L. A. S. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta (b. l. 16). Santuokos metu L. A. S. ir A. S. įgijo negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo patvirtino, jog A. S. po sutuoktinės mirties liko toliau gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktine, ir perėmė visus palikėjos asmeninius daiktus ir dokumentus, taip pat po sutuoktinės mirties toliau rūpinosi ir naudojosi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), laikė ten savo daiktus. A. S. laikė save vieninteliu garažo savininku, vaikai į jo reikalus nesikišo. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo nurodė, kad tarp jų ginčo dėl paveldėjimo nėra, jie abu dėl motinos palikimo į notarą nesikreipė. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ savo atsiliepime neprieštarauja, kad būtų tenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos turto fondas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, taip pat neišreiškė.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, kad A. S. būdamas palikėjos L. A. S. sutuoktinis, aktyviais veiksmais priėmė po jos mirties likusį turtą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinės Lilijos A. S., pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2018 m. gegužės 5 d., faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. lapkričio 4 d., mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė