- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-03-27
- Bylos Nr.
- II-494-1011/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00345-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Advokatai
- Tomas Jurgelionis
Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aleksandrui Jermakui (Aleksandr Jermak),
V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2026-02-13 nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-276-2026 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tarnybos vyriausiasis specialistas 2026-02-13 priėmė nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-276-2026 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad V. Š., būdamas mažamečio vaiko I. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, 2026-01-05 apie 20.55 val. negalėjo užtikrinti savo mažamečio vaiko teises augti ir sveikai vystytis, neatliko savo, kaip tėvo teisių ir pareigų, įtvirtintų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 str. 2 d., t. y. teisės, bet tuo pačiu ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgdamas į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, o būtent 2026-01-05 apie 20.55 val. policijos pareigūnai, atvykę pagal vaiko motinos pranešimą, kad išėjo ir iki šiol negrįžo jos sūnus I. Š., užfiksavo tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), vaikas yra vienas, o jo tėvas yra išvykęs. Po kiek laiko į namo laiptinę įžengė V. Š., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, o tiksliau: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, judėjo nekoordinuotai. Pasitikrinti blaivumą jis atsisakė. Į vieta buvo iškviesti VTAS specialistai, kurie užtikrino vaikui saugią aplinką, todėl jis taip pat netinkamai panaudojo savo valdžią ir veikė priešingai vaiko interesams, tuo vaiko tėvas pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų (toliau – ir Įstatymas) 13 str. 1 d. – vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą; pažeidė Įstatymo 6 str., 2 d., 2 p. – vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama: priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Šalies argumentai
V. Š. atstovas advokatas T. Jurgelionis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Pagrįsdamas skundo reikalavimą, nurodo, kad V. Š., atsitiktinai prisijungęs prie savo el. pašto, 2026-02-14 pamatė, kad jo atžvilgiu yra priimtas Nutarimas. Tada, peržiūrėjęs gautus laiškus pareiškėjas pamatė, kad jam 2026-02-12 buvo el. paštu siųstas 2026-02-12 šaukimas, kuriame jis įvardijamas pažeidėju. Tačiau jokiais būdais, nei telefonu, nei pašto siunta jis nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėta ir vykdoma administracinio nusižengimo teisena.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat pažymima, kad pareiškėjui nėra suprantamas Nutarimo faktinis pagrindas, t. y dėl kokių konkrečiai faktinių veiksmų / neveikimo jis buvo pripažintas kaltu Iš Nutarimo turinio taip ir neaišku ar pareiškėjas pripažintas kaltu dėl to, kad vaikas buvo vienas, ar pareiškėjas pripažintas kaltu, kad iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, ar pareiškėjas pripažintas kaltu dėl to, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą, ar pareiškėjas laikoma: kaltu, kad „<..> į vieta buvo iškviesti VTAS specialistai, kurie užtikrino vaikui saugu aplinką<...>„. Taip pat pareiškėjui taip ir neaišku, kuo konkrečiai pasireiškė netinkama: valdžios panaudojimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d., 2 p. kontekste.
ANK numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą leidžia pašalinti abejones dėl pastarojo teisių užtikrinimo administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, taip suteikiant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti visomis ANK nustatytomis teisėmis bei gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, kuris buvo suformuluotas administracinio teisės pažeidimo protokole.
Tiek nacionalinis teisinis reguliavimas, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 str. 3 d. numato, kad asmuo turi turėti pakankamai laiko pasirengti savo gynybai. Taigi pagal teisės į teisingą procesą principą turinį, asmuo, nagrinėjantis bylą turi pareigą ne tik tinkamai pranešti apie atliekamą tyrimą, ne tik, nurodyti šaukiam asmeniui suteikiamas teises ne tik užtikrinti šių teisių įgyvendinimą, bet ir organizuoti procesą taip, kad tyrimas būtų veiksmingas, t. y. turėti duomenų, kad asmuo apie šaukimą tikrai žino ir turėti duomenų, kad šiam asmeniui yra suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai. Pažymi, kad asmuo pasirengti tinkamai gynybai, t. y. realizuoti Konvencijos 6 str. 3 d. b p. nurodytas teises, gali tik tokiu atveju, kai jam yra žinoma dėl ko jis yra kaltinamas. Pasirengimas gynybai nebus realizuotas jei asmuo apie tai kuo buvo kaltinimas sužino tik gavęs nutarimą, kuris priimtas jam nedalyvaujant.
Nagrinėjamu atveju Tarnybos atstovas 2026-02-12 el. paštu išsiuntė šaukimą, kuriame nurodoma, kad V. Š. šaukiamas 2026-02-13 11 val. atvykti į apklausą adresu T. Ševčenkos g. 16G., Vilniuje pas specialistą S. S.. Šiame šaukime nurodoma, kad V. Š. šaukiamas „pažeidėjo“ statusu. Jokių kitų duomenų: dėl kokių aplinkybių šaukiamas, kokiu klausimu ir pan. šaukime nebuvo nurodyta. Šiame šaukime nebuvo nurodytos ir šaukiamojo asmens, kuris ad hoc atveju įvardintas „pažeidėju“ teisės, tačiau pabrėžtinai nurodytos liudytojui numatytos sankcijos.
Apie tai, kad Tarnyba, laikanti V. Š. „pažeidėju“ ir kviečianti jį į apklausą sekančią dieną nuo tokio šaukimo surašymo, V. Š. nebuvo informuotas jokiu kitu būdu – nei telefonu, nei pašto siunta. Todėl apie tai, kad V. Š. yra šaukiamas į apklausą 2026-02-13 dienai, jis objektyviai net nežinojo.
Šios faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, kad Tarnybos atstovas S. S. apie numatytą administracinį V. Š. persekiojimą informavo jį el. paštu, nurodant, kad sekančią dieną jis šaukiamas apklausai, bei nenurodant, dėl kokių faktinių aplinkybių jis šaukiamas (administracinio kaltinimo faktinis pagrindas), nenurodant dėl kokio galimo teisės pažeidimo jis šaukiamas (administracinio kaltinimo teisinis pagrindas), neįsitikinant, kad šaukiamasis šį šaukimą gavo, t. y. nepaskambinant jam ar kitu būdu neinformuojant, ir galiausiai sekančią dieną 2026-02-13 priimant nutarimą, neišklausius asmens, ir pripažįstant, kad šis asmuo yra kaltas, padaręs administracinį nusižengimą yra grubus teisės į teisingą teismą pažeidimas.
Analizuojant šio šaukimo turinį, matyti, kad V. Š. jau šaukimo metu, t. y. ne tik, kad negavus nei jo paaiškinimų dėl faktinio kaltinimo, bet jo net neinformavus apie faktinį kaltinimą bei teisinį kaltinimo pagrindą, jau yra laikomas pažeidėju. Būtent tokį procesinį statusą šaukime nurodė S. S.. Tačiau pažeidėju teisine prasme laikomas asmeniu, kurio atžvilgiu dėl konkrečios veikos yra priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas. Tol, kol tokių juridiškai reikšmingų aplinkybių nėra, asmuo negali būti laikomas pažeidėju, nes tai tiesiogiai išplaukia iš^ Konstitucijos 31 straipsnio.
Be to, iš Nutarimo formuluotės taip ir neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių asmuo buvo pripažintas kaltu. Ar dėl to, kad vaikas buvo vienas namuose, ar dėl to, kad V. Š. atsisakė tikrintis blaivumą ar dėl to, kad jis vienaip ar kitaip netinkamai panaudojo tėvo valdžią, kaip kad dėstoma nutarimo paskutinėje dalyje. Nežinant kuo pasireiškė asmens neteisėti veiksmai, yra ne tik apribojama asmens teisė pateikti paaiškinimus, bet ir neužtikrinama asmens teisė žinoti kuo jis kaltinimas, arba dėl ko jis yra nubaustas.
Pažymi, kad byloje nėra surinka absoliučiai jokių galimą V. Š. neblaivumą patvirtinančių įrodymų. Todėl pareigūnas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, negalėjo vertinti ar apskritai asmuo buvo neblaivus, jei ir buvo, tai kokio lygio neblaivumas buvo ir pan. Galiausiai neblaivumas, jei toks būtų nustatytas, turėjo būti vertinamas visame kontekste, t. y. santykyje, ar toks neblaivumas kelia grėsmę vaikui, bei tiesiog pamatiniais protingumo principais. Bylą tyręs ir nutarimą surašęs pareigūnas tokių įrodymų nerinko ir jų neanalizavo todėl turėjo pareigą taikyti in dubio pro reo principą ir laikyti, kad nėra objektyvių įrodymų kurie pagrįstų girtumo, sukeliančio pavojų vaikui faktą. Be to bylą tyręs ir nutarimą priėmęs pareigūnas net neanalizavo, kaip apskritai vaikas, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su mama, apskritai atsidūrė pas tėtį namuose. Kaip ir neanalizavo aš tėtis apskritai žinojo, kad vaikas tuo metu yra jo namuose, kaip ir neanalizavo, ar tarp vaike tėčio ir mamos yra nustatyta teismo bendravimo tvarka, jei yra, tai su kuriuo iš tėvų vaikas 2026-01-05 dieną turėjo būti.
Nurodo, kad visai tai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, jei laikyti, kad administracinis kaltinimas yra pareikštas dėl „vaiko palikimo vieno“. Tačiau pareigūnas net nesivargino šių aplinkybių aiškintis, o tiesiog šališkai surašė nutarimą.
Paaiškino, kad V. Š. pagal 2021-12-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-369-930/2021, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, su vaikais bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus nuo 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos, ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Nutarime minima data, t. y. 2026-01-05, buvo pirmadienis. T. y. tą dieną vaikai turėjo būti su| mama ir mama turėjo rūpintis jais. Apie tai, kad I. 2026-01-05 atvyko pas tėvą į namus, V. Š. nežinojo, nes vaikas jo neinformavo. Kaip ir neinformavo vaiko mama, kad vaikas ketina važiuoti pas tėvą. Apie tai, kad vaikas yra pas V. Š. namuose jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų skambučio, tada nedelsdamas važiavo namo. Pažymėtina, kad 2026-01-05 V. Š. pagal teismo nustatytą tvarką neturėjo leisti laiko su vaikais, todėl jis dalyvavo iš anksto suplanuotame klasės draugų susitikime, tačiau jokiais būdais nebuvo girtas, kad negalėtų paeiti ar, kad keltų grėsmę vaikui.
Šios aplinkybės, susijusios su bendravimo tvarka, su tuo, kad V. Š. net nežinojo apie tai, kad vaikas ketina atvykti pas jį, su tuo, kad vaiko mama net neinformavo vaiko tėvo apie tai, su tuo, kad vaikas iš esmės nuo mamos pabėgo dėl to, kad jis ten jautėsi nesaugus, yra juridiškai svarbios sprendžiant ar V. Š. veikoje yra pažeidimo sudėtis. Tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės net nebuvo nagrinėjamos, nors Tarnyba be jokios abejonės žino apie 2021-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-369- 930/2021 nustatytą bendravimo tvarką ir žino, kad 2026-01-05 vaikai turėjo būti su mama, todėl būtent ji turėjo pareigą užtikrinti saugią aplinką vaikams. Tai patvirtina, kad Tarnyba iš esmės net netyrė galimo pažeidimo, pareigūnas vadovavosi ydingu išankstinio kaltumo principu, todėl pažeidė in dubio pro reo principą.
Skundas taip pat grindžiamas gausia teismine praktika.
Atsiliepimas
Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad iš byloje esančių dokumentų, taip pat iš pareigūno atlikusio administracinį tyrimą S. S. paaiškinimo matyti, kad 2026-02-12 pareiškėjui (vaiko tėvui) buvo pateiktas šaukimas apklausai, kuriame privalo būti nurodytas asmens ANK byloje statutas, ANK straipsnis pagal kurį pradėta teiseną, taip pat jo teisės ir pareigos. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo elektroninio pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), kuris atitinka ANK 573 str. kriterijus ir yra įtrauktas į ANR registrą: „(duomenys neskelbtini). Pareigūnas, kuriam pavesta atlikti ANK tyrimą neturi prievolės papildomai informuoti šaukiamą atvykti į skyrių asmenį kitomis el. ryšio priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Skyrius, vertindamas surinktus įrodymus, vadovavosi Įstatymo 12 str. 2 p., 29 str. 2 d., 4 d., kurie nurodo, kad už vaiko teisių pažeidimus asmuo traukiamas atsakomybėn vadovaujantis ANK, CK nuostatomis.
Pažymi, kad pagal savo kompetencija atlieka vaikų situacijos vertinumus (toliau – ir VSV) ir remdamasis VSV konstatuota išvada gali pradėti abiem arba vienam iš tėvų ANK teiseną. Atlikus mažamečio l. Š. 2026-01-15 VSV surinkta pakankamai duomenų pareiškėjo vaiko teisių pažeidimams nustatyti bei konstatuotas mažamečio vaiko apsaugos poreikis. Nustatyta, kad pažeistas Įstatymo 13 str.. vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas: „Tėvas apsvaigęs nuo alkoholio, vaikui neužtikrinta saugi aplinka; skyriumi gyvenantys vaiko tėvai neužtikrina vaikui saugios fizinės ir emocinės aplinkos konfliktuodami bei nesutardami tarpusavyje, įtraukdami į tai vaiką“. VSV išvadoje pažymėta, kad dėl kylančio fizinio bei psichologinio pavojaus vaikui dėl tėvų nesutarimų nutarta taikyti vaikui laikiną priežiūrą. Ilgą laiką situacija tarp skyriumi gyvenančių vaiko tėvų nesikeičia: tarpusavyje konfliktuoja dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo klausimų, taiko skirtingus auklėjimo metodus, dėl ko tarp jų dažnai kyla nesutarimų, į kuriuos įtraukiamas ir vaikas. Tėvai vienas kitą kaltina netinkama vaiko priežiūra bei auklėjimu. Tokios situacijos neigiamai veikia vaiko emocinę gerovę ir sukelia įtampą. Atsisakymas tikrintis girtumo savaime nesudaro jokio teisinio pagrindo išvengti atsakomybės dėl netinkamos mažamečio vaiko priežiūros.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. Š. parodė, kad 2026-01-05 jis buvo nuvykęs į suplanuotą jubiliejinį susitikimas 40 metų proga. Tą dieną, apie 20 val. jam, būnant susitikime, paskambino iš policijos, paklausė ar gali atvykti namo. Tada iš susitikimo jis išvyko namo. Vaiko tą dieną nebuvau matęs, todėl paskambino vaikui paklausti, kas atsitiko. Vaikas sako, kad nenori važiuoti pas mamą, nes su ja susipykęs. Pasakė jam kad važiuoja ir palauktų jo. Jau važiuojant namo paskambino policija, paaiškino, kad jie vietoje su Tarnybos atstovais. Atvykęs į vietą į butą užėjo visi – jis, policijos pareigūnai, Tarnybos atstovai.
Šalies argumentai
A. Š. nurodė, kad 2026-01-05 nebuvo jo buvimo su vaiku diena, nežinojo, kad vaikas atvyks pas jį. Atvykti pas jį į namus buvo vaiko sprendimas, nes jis tada susipyko su mama. Tvirtino, kad būdamas susitikime iki išvykimo namo buvo išgėręs labai nedaug, gal 50 g viskio, todėl nelaiko, kad buvo girtas, nors alkoholio kvapas galėjo būti jaučiamas. Vaikas atsisakė važiuoti pas mamą dėl konflikto, sakė kad nori likti pas jį. Tačiau Tarnybos atstovai jam pasakė, kad vaiko negali palikti priežiūrai, nes jis yra išgėręs, tvirtino, jog nesaugi aplinka, todėl vaiką nuvežė pas vaiko seserį.
Tvirtina, kad nežinojęs, jog vaikas šiuo atveju atvyks pas jį. Nors kylant konfliktams su mama vaikas pas jį atvykdavo, tačiau prieš tai visada pasiskambindavo. Nuo jo buto raktų vaikas neturi tačiau bute visada būdavo jo močiutė (pareiškėjo mama). Nagrinėjamu atveju močiutė taipogi buvo namuose. Vaiko santykiai su močiute yra geri. Su sūnumi jo santykiai šilti, vaikas juo pasitiki, norėtų gyventi kartu. Vaikas tai patvirtino ir skyrybų proceso metu.
Nors Tarnybos atstovas teigia, kad jis dažnai vartoja alkoholį, tačiau jo girto niekas nematė, nagrinėjamas atvejis pirmas. Be to jis dirba taksi vairuotoju, todėl nėra laiko kada gerti. Alkoholio pavartoja tik išskirtinėm progom
Teismo posėdžio metu V. Š. atstovas prašė skundą tenkinti, o savo poziciją pagrindė iš esmės tais pačiais motyvais, kurie nurodyti skunde. Taip pat pažymėjo, kad apie neva vaiko dingimą policijai pranešė mama. Mano, kad esant civilinei bylai, mama, kuri neabejotinai žinojo apie vykstantį pareiškėjo susitikimą su draugais, aptartą situaciją sukūrė specialiai, siekdama pasigerinti savo procesinę padėtį civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas paaiškino, kad pagal Tarnyboje esančią praktiką šaukimai siunčiami el. paštu. Popierinis šaukimas siunčiamas tik tada, jeigu žmogus neturi el. pašto. Šaukime, kiek jam yra žinoma, nurodytos teisės ir pareigos, bei neatvykimo pasekmės.
Nagrinėjamu atveju šaukimas V. Š. buvo išsiųstas 2026-02-12 dieną. Jo kolega prieš priimdamas Nutarimą kitą dieną V. Š. laukė. Be to, pareiškėjas turi Tarnybos kontaktus, galėjo pasiskambinti ir pasakyti, kad jis negali atvykti. Šaukimas laikomas įteiktu kitą dieną po išsiuntimo. Kolega atliko tyrimą ir išnagrinėjo bylą, o matydamas, kad administracinis pažeidimas yra akivaizdus, su juo niekas nesusiekė, priėmė Nutarimą. Pažymėjo, kad Tarybos darbuotojams yra žinomas V. Š. kontaktinis telefonas, tačiau Nutarimą priėmęs darbuotojas matyt mobilaus ryšio telefonu su pareiškėju nesusisiekė.
Paaiškino, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo fiksuotas dėl to, kad buvo nustatytas alkoholio vartojimas. Tai buvo ne pirmas kartas. Ne kartą buvo kalbėta apie tėčio problemą su alkoholiu. Bendra tėvo charakteristika yra gera, jis yra geras tėtis. Atsakomybės nešalina ir tai, kad vaikas buvo su tėčiu ne jo vaiko priežiūros dieną, tačiau faktiškai vaikas yra tėčio žinioje.
Pripažįsta, kad 2026-01-05 diena buvo ne V. Š. buvimo su vaiku diena. Tačiau vaikas pas tėvus dėl visokių priežasčių vaikas atsiranda ir „ne pagal grafiką“. Tarnybos manymu, tėvas turėjo žinoti, kad vaikas atvažiuos pas jį. Tačiau dabar sunku pasakyti, ar tėvas žinojo, kad vaikas atvyks pas jį. Jeigu V. Š. būtų blaivas, administracinio nusižengimo tyrimas nebūtų atliktas. Kadangi tyrimą atliko kolega, jis tikriausiai aiškinosi visas aplinkybes. Tikriausiai buvo įvertinta, kad jeigu tėtis nežinojo, tai jis turėjo žinoti. Nesvarbu, kad tarp tėvų yra konfliktiniai santykiai, vaikas negali patekti į konfliktinių santykių sūkurį. Jei tėvai konfliktuoja, tai nėra pasiteisinimas nesirūpinti vaiku, ar nežinoti apie vaiką. Manytina, kad tėtis yra atsakingas asmuo ir gali kontaktuoti su vaikų motina. Be to, šiuo atveju atlikus vaiko situacijos vertinimą berniukui buvo nustatytas aukščiausias rizikos veiksnys, t. y. apsaugos poreikis. Vaikas gali būti paimtas iš šeimos. Vaiko apsaugos poreikis numato tai, kad nei vienas iš tėvų nesugeba tuo momentu suteikti vaikui saugią aplinką ir patenkinti jo poreikius. Tą dieną mūsų specialistai, kurie reagavo su policijos pareigūnais vaiką nuvežė pas seserį. Analogiškai atvejais priimant sprendimus bei nutarimus pagal ANK 73 str., situacija visąlaik vertinama atsižvelgiant į Įstatymo nuostatas. Be to, iš bendravimo su vaiku, Tarnybos atstovai supranta, kad vaikas labai myli tėtį, nori pas jį gyventi. Tai parodo šiltą, artimą ryšį su tėčiu. Prieš posėdį pats bendravo su ne vienu specialistu ir visi pažymėjo tą patį – tėtis yra geras, bet egzistuoja alkoholio problema. Mano, kad tėčiui būnant su vaiku alkoholio reikia vengti. Ir Nutarime akcentuota vienintelė problema –alkoholio vartojimas, nors nagrinėjamu atveju V. Š. tikslus neblaivumas nebuvo nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Š. veiksmai, dėl kurių jis nubaustas pagal ANK 73 str. 1 d., buvo fiksuoti 2026-01-05. Į administracinės bylos nagrinėjimą V. Š. buvo kviečiamas išsiunčiantį jam 2026-02-12 el. paštu šaukimą atvykti į Tarnybą 2025-02-13 11 val., t. y. sekančią dieną po šaukimo išsiuntimo. V. Š. paaiškinimai, jog su šaukimu atvykti iki priimant Nutarimą jis nesusipažino, nepaneigti.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019 ir kt.).
Įvertinęs aptartas aplinkybesm teismas visiškai sutinka su skundo motyvais, jog Tarnyba skundžiamą Nutarimą priėmė skubotai, net nepasibaigus ANK 573 str. 4 d. numatytam šaukimo atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą terminui, kuriam praėjus šis procesinis dokumentas laikytinas įteiktu, taip apribojusi V. Š. teisę teikti savo paaiškinimus, pažeisdama teisės būti išklausytam ir rungtyniškumo principus, pagrindines visapusiško ir objektyvaus administracinio nusižengimo ištyrimo procedūras, tinkamai nenustačiusi visų administracinės atsakomybės taikymui reikšmingų aplinkybių. Tokio pobūdžio procedūriniai pažeidimai gali būti pripažįstami esminiais, t. y. lėmusiais neobjektyvaus ir šališko procesinio sprendimo administracinio byloje priėmimą. Kita vertus, teisminėje praktikoje, taip pat pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje administracinio nusižengimo tyrimo proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016 ir kt.).
Teismo vertinimu, iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjo, jo atstovo bei Tarnybos atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad nagrinėjamu atveju visos ANK 73 str. 1 d. numatytos atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės proceso dalyviams yra žinomos, dėl jų jie išsakė savo poziciją, todėl nėra pagrindo taikant ANK 642 str. 1 d. 4 p. nuostatas grąžinti bylą Tarnybai, įpareigojant atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
ANK 73 str. 1 d. numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą.
Taigi, ANK 73 str. 1 d. numatyto nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įpareigojančių tinkamai naudotis tėvų valdžia, nesilaikymą.
Iš skundžiamo Nutarimo ir Tarnybos atstovo teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad nagrinėjamu atveju V. Š. pažeidimas – tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas –pasireiškė tuo, jog jis, iškviestas policijos pareigūnų ir atvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pavartojęs alkoholio; tuo metu bute buvo nepilnametis vaikas. Nurodoma, kad tokiais veiksmais V. Š. pažeidė CK 3.155 str. 2 d. ir Įstatymo 6 str. 2 d. 2 p., 13 str. 1 d. nuostatas.
Analizuojant ANK 73 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius, pirmiausia pažymėtina, kad tėvų pareiga yra auklėti ir išlaikyti savo vaikus (Konstitucijos 38 str. 6 d.).
CK 3.155 str. 2 d., apibrėžiant tėvų valdžios turinį, pažymėta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Pagal Įstatymo 13 str. 1 d., tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi; 6 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką.
Teismo vertinimu, akivaizdu, jog apsvaigę (girti ar pan.) tėvai negali suteikti savo vaikams tinkamos priežiūros, tokiu atveju yra netinkamai naudojamasi tėvų valdžia, nes pažeidžiama vaiko teisė į visapusišką, harmoningą, emocinį ir dvasinį vystymąsį. Tokie tėvų veiksmai, t. y. vaiko netinkama priežiūra dėl apsvaigimo, galėtų būti pripažįstami ANK 73 str. 1 d. numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymiu.
Kita vertus, teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – administracinio teisės pažeidimo sudėtis; nenustačius bent vieno būtinojo administracinio teisės pažeidimo požymio, administracinė atsakomybė nekyla. Taip pat akcentuota, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.).
Taigi, ir nagrinėjamu atveju, vertinant, ar V. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 73 str. 1d. numatyto nusižengimo padarymą, būtina nustatyti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina visus minėto straipsnio dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymius.
Administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos teismas vertina pagal ANK 569 str. 4 d. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-03 sprendimu (civilinė byla Nr. e2- 369-930/2021), be kita ko, buvo nutraukta V. Š. ir O. Š. santuoka, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su O. Š., taip pat V. Š. bendravimo su nepilnamečiaisi vaikais tvarka, nurodant, kad jis su vaikais bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus nuo 16 val. iš jų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. Šiame sprendime numatyta bendravimo su vaikais tvarka nebuvo keičiama ir galioja iki šiol.
Nagrinėjamu gi atveju, 2026-01-05 diena buvo pirmadienis. Taigi, V. Š., veikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-03 sprendime nustatyta bendravimo su vaikais tvarka neturėjo pareigos pasiimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o vėliau grąžinti į gyvenamąją vietą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į policiją dėl vaiko (I. Š.) negrįžimo į namus 2026-01-05 į policiją kreipėsi jo mama – O. Š., kuri šią dieną turėjo betarpiškai rūpintis vaikais. Be to, byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog I. Š., atvykęs į tėvo V. Š. butą ir būdamas ten su savo senele (V. Š. mama) prieš tai tėvo neinformavo, kad vyksta pas jį. Kaip minėta, V. Š. į vaiko I. Š. buvimo vietą, t. y. į (duomenys neskelbtini) esantį butą, atvyko tik paprašytas policijos pareigūnų, nedelsdamas. Be to, V. Š. pripažįsta, kad prieš tai buvo pavartojęs labai nedaug alkoholio, nes atvyko palikęs suplanuotą šventinį susitikimą. Objektyvių duomenų, jog V. Š. atvykęs į vietą dėl girtumo elgtųsi neadekvačiai ar nesiorientuotų aplinkoje, byloje nėra.
Įvertinus aptartas aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje ir nėra, pripažintina, kad vaikas I. Š. į pareiškėjo gyvenamąją vietą atvyko neinformavęs tėvo, šiam apie tai nežinant. Taigi, nagrinėjamu atveju V. Š. objektyviai negalėjo žinoti, kad 2026-01-05 pas jį, t. y. į pareiškėjo namus, atvyks jo nepilnametis sūnus. Tokiu būdu pareiškėjas ir negalėjo ruoštis I. Š. priežiūrai, o jo kaltės dėl tinkamo tėvų valdžios nepanaudojimo, nėra.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju V. Š. veiksmuose nėra ANK 73 str. 1 d. numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios tinkamai neprižiūrėti vaiko. Nenustačius vieno iš administracini teisės pažeidimo sudėties požymio, administracinė atsakomybė nekyla, o kitų atsakomybės sąlygų bei proceso šalių argumentų bei motyvų vertinimas nėra tikslingas.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Nutarimu V. Š. pagal ANK 73 str. 1 d. administracinėn atsakomybė patrauktas nepagrįstai, pareiškėjo skundas tenkintinas, minėtas Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 2 p., 565¹ str. 1 p. teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026-02-13 nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-276-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną V. Š. nutraukti.
Šis nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.