- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-81-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39690-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- M. A.
- Kategorijos
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-606/2022
Teisėja Dalia Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39690-2021-5
2022 m. vasario 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 13 d. 16.50 val. iki 2021 m. lapkričio 14 d. 13.30 val. (viena diena).
M. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.
Konfiskuotas automobilis „Peugeot 260“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. lapkričio 13 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,42 promilės neblaivumas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. teigia, kad jam paskirta per didelė bausmė, konfiskuotas automobilis ir paskirta 350 Eur bauda. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis registruotas Psichiatriniame skyriuje, yra invalidas, baigęs tik pradinę mokyklą ir neturi jokio išsilavinimo, yra nemąstantis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo M. A. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras M. M. prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. A. mano, kad jam paskirta per didelė bausmė, konfiskuotas automobilis ir paskirta 350 Eur bauda.
7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
9. Skirdamas bausmę nuteistajam M. A. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad M. A. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas, ne kartą ir už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (b. l. 60), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad nedirba, jam nustatytas 55 procentų neįgalumo lygis (b. l. 164, 165), taip pat į nusikaltimu padarytą žalą bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
10. Pažymėtina, kad nuteistasis M. A. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau net 15 kartų už padarytas nusikalstamas veikas, iš jų jau ne vieną kartą ir už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą. Ankstesniais nuosprendžiais M. A. buvo nuteistas arešto ir net laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau dėl savo elgesio teigiamų išvadų nepadarė. Nepraėjus nei dviem mėnesiams po to, kai nuteistasis buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumui neišnykus, jis vėl padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, ir tai parodo, kad M. A. kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių, yra linkęs nusikalsti asmuo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad M. A. nustatytas 55 procentų neįgalumo lygis. Ši nuteistojo nurodyta aplinkybė visiškai nesudaro jokio pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. A. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. A. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Dėl to, jog nuteistasis M. A. prisipažino kaltas dėl jam pareikšto kaltinimo, ir esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu.
12. Kartu pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. A. jokia bauda, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, nepaskirta, tačiau siekiant apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, pagrįstai ir teisėtai konfiskuota padarytos nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo M. A., ir kuris priklauso jam. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nuosprendis nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo M. A. apeliacinį skundą atmesti.