Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-11-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-22415-1070/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-15
Bylos Nr.
2YT-22415-1070/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01252-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
K. S., S. R., V. R.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-22415-1070/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01252-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. S., S. R. ir V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai K. S., S. R. ir V. R. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad K. R. priėmė palikimą po mirusios (duomenys neskelbtini) V. R. mirties (b. l. 2, 3).

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjų tėvai K. R. ir V. Š. – R. susituokė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjų motina V. R. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas K. R. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai iki mirties gyveno ir buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties paaiškėjo, kad jis po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla po V. R. mirties nebuvo inicijuota. Tėvai santuokos metu įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties tėvas K. R. manė, kad visas turtas yra jo, nes šis turtas buvo registruotas jo vardu. Jis ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, rūpinosi jais, prižiūrėjo juos, mokėjo mokesčius. Po V. R. mirties K. R. pradėjo disponuoti jos daiktais ir likusia nekilnojamojo turto dalimi kaip savo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų K. R. ir V. R. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (b. l. 33-35).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jam nėra žinomi jokie kiti faktai susiję su V. R. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti. Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankami tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (b. l. 43-46).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai yra V. R., mirusios (duomenys neskelbtini), ir K. R., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 14, 15, 28). Pareiškėjų tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Santuokos metu pareiškėjų tėvai įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, viralinę, du tvartus, pirtį, malkinę ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini). 21 (b. l. 7-10). Pareiškėjų motinos V. R. gyvenamoji vieta buvo deklaruota nurodytu adresu nuo (duomenys neskelbtini). iki jos mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), tėvo – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (b. l. 19). Po pareiškėjų motinos V. R. mirties nei vienas iš jos įstatyminių įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 23). Pareiškėjų rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad mirus V. R. pareiškėjų tėvas K. R. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), kuriuo jis rūpinosi, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo kitą nekilnojamąjį turtą, esantį šiuo adresu. Pareiškėjų rašytiniais paaiškinimais taip pat nustatyta, kad būtent K. R. perėmė ir kitus V. R. priklausiusius daiktus.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad K. R. po savo sutuoktinės V. R. mirties liko gyventi jų bendrai valdytame name, rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktinės valdytą nekilnojamojo turto dalį, elgėsi kaip šio turto savininkas. K. R., likdamas gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo šį būstą, taip pat rūpinosi kitu sutuoktinės turtu.

Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad K. R. po savo sutuoktinės V. R. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po V. R. ir K. R. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Svetlana Panina