- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2-2380/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Egidijus Žironas
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Livena“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dėl kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo uždarosios akcinės bendrovės ,,Livena“ bankroto byloje B2-270-154/2013, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi UAB „Livena” iškelta bankroto byla, o 2013 m. balandžio 5 d. šio teismo nutartimi į BUAB „Livena“ kreditorių sąrašą vietoje UAB „Inforo“ įtrauktas kreditorius UAB „LK Transport“ ir patvirtintas jo 56 783,53 Lt finansinis reikalavimas.
BUAB „Livena“ pateikė teismui prašymą išbraukti kreditorių UAB „LK Transport“ iš BUAB „Livena“ kreditorių sąrašo, nes šios bendrovės kreditinis reikalavimas buvo kildinamas iš reikalavimo perleidimo sutarčių, kurių pagrindu pradinis kreditorius UAB „Elite formula“ reikalavimo teises į UAB „Livena“ perleido naujojo kreditoriaus UAB „Inforo“ naudai, o pastarasis reikalavimus perleido UAB „LK Transport“ naudai. Remiantis 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2013/01/14/02 ir 2013 m. kovo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2013/03/19/13 10 - 11 punktais, pradinė 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis negalioja nuo 2013 m. gegužės 14 d., o šios negaliojančios sutarties pagrindu UAB “Inforo” ir jo teisių perėmėjas UAB “LK Transport” neturi galiojančios reikalavimo teisės į BUAB “Livena”. Kadangi reikalavimo teisių perleidimo sutartys, iš kurių kildinamos kreditoriaus UAB “LK Transport” teisės, negalioja, todėl UAB “LK Transport” nėra UAB “Livena” kreditorius ir jis (UAB “LK Transport”) turi būti išbrauktas iš kreditorių sąrašo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė BUAB „Livena“ administratoriaus UAB „Renavita“ prašymą dėl UAB „LK Transport“ išbraukimo iš kreditorinių sąrašo.
Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 15 d. UAB „Elite formula“ ir UAB „Inforo“ pasirašytu papildomu susitarimu buvo pratęstas 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2013/01/14/03 10 punkte nuordytas galiojimo terminas iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. Taip pat 2013 m. liepos 19 d. UAB „Inforo“ ir UAB „LK Transport“ pasirašytu papildomu susitarimu buvo pratęstas 2013 m. kovo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2013/03/19/13 10 punkte nuordytas galiojimo terminas iki 2015 m. liepos 19 d. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad UAB „LK Transport“ pagrįstai ir teisėtai yra įtrauktas į BUAB „Livena“ kreditorių sąrašą ir jo išbraukti iš kreditorių sąrašo, remiantis teismui bankroto administratoriaus pateiktais argumentais, nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu BUAB „Livena“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išbraukti UAB „LK Transport“ iš kreditorių sąrašo.
Atskirojo skundo argumentai: remiantis 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2013/01/14/02 14 punktu, ši sutartis gali būti keičiama ar papildoma tik šalių bendru rašytiniu susitarimu. 2013 m. kovo 15 d. papildomo susitarimo prie sutarties Nr. 2013/01/14/03 nėra pasirašiusi UAB „Elite Formula“ (CK 1.73 str. 2 d.), todėl jis (susitarimas) yra niekinis ir nelaikytinas sandoriu. Kadangi pradinis kreditorius nėra išreiškęs valios pratęsti 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties terminą, todėl šios aplinkybės leidžia teigti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis pasibaigė 2013 m. gegužės 14 d. Dėl šių faktinių aplinkybių kitos 2013 m. kovo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2013/03/19/13 terminas negali viršyti pirminės sutarties termino ir galioti ilgiau negu iki 2013 m. gegužės 14 d. Tai reiškia, kad nuo 2013 m. gegužės 14 d. UAB “Inforo” ir jo teisių perėmėjo UAB “LK Transport” teisės į BUAB “Livena” yra pasibaigusios. Be to, 2013 m. liepos 19 d. papildomo susitarimo tarp UAB “Inforo” ir UAB “LK Transport” taip pat nėra pasirašiusi UAB “LK Transport”. UAB “Inforo” vardu sutartį pasirašė G. L., kuris BUAB “Livena” bankroto procese nuolat atstovavo UAB “LK Transport”. Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, apeliantui kyla abejonių, ar 2013 m. liepos 19 d. UAB “Inforo” vardu papildomą susitarimą pasirašęs G. L. buvo šios bendrovės (UAB “Inforo”) komercijos direktoriumi. Pažymėjo, kad nei vienas iš nurodytų susitarimų nebuvo pateiktas BUAB “Livena” (CK 6.109 str.), todėl mano, kad bankroto administratoriaus prašymas išbraukti UAB “LK Transport” iš kreditorių sąrašo buvo pagrįstas.
Kreditorius UAB „LK Transport“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nagrinėjamu atveju BUAB „Livena“ administratorius kreipėsi į teismą su prašymu iš kreditorių sąrašo išbraukti UAB „LK Transport“. Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kurių pagrindu kreditorius UAB „LK Transport“ įgijo reikalavimo teisę į BUAB „Livena“, negalioja. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė administratoriaus prašymą. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, tokią išvadą grindė į bylą pateiktais 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. liepos 19 d. papildomais susitarimais prie reikalavimo teisės perleidimo sutarčių Nr. 2013/01/14/03 ir Nr.2013/03/19/13. Įvertinęs juos (susitarimus), teismas priėjo prie išvados, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarčių galiojimo terminai buvo pratęsti, todėl nenustatė pagrindo išbraukti UAB „LK Transport“ iš kreditorių sąrašo.
Iš administratoriaus prašymo turinio matyti, kad jo (administratoriaus) įsitikinimas dėl kreditoriaus UAB „LK Transport“ finansinio reikalavimo negaliojimo buvo paremtas reikalavimo teisės perleidimo sutarčių 10 ir 11 nuostatomis apie tai, jog šios sutartys įsigalioja nuo jų pasirašymo momento ir galioja keturis mėnesius. Tuo atveju, jeigu sutarčių galiojimo metu naujajam kreditoriui nepavyksta išieškoti visos skolos arba jos dalies, šios sutartys, pasibaigus keturių mėnesių terminui, nutrūksta (sutartyse parašyta – „automatiškai nutraukiamos“). Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 12 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad ginčo sutartyse nustatytas sutarčių galiojimo terminas gali būti pratęstas šalių bendru rašytiniu susitarimu (14 p.). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarčių galiojimas buvo pratęstas papildomais susitarimais, tačiau apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad tokia teismo išvada nepagrįsta įrodymais, priimta neišsiaiškinus visų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos faktines aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 290, 291, 263 str.). CPK 179 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įstatymo nustatytais atvejais rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėjamas ginčas kilęs iš bankroto teisinių santykių, todėl akivaizdu, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, ir teismas privalo būti aktyvus.
Iš bylos duomenų sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ginčo sutarčių turinio, jų galiojimo (negaliojimo) pagrindų ir jų nevertino, t. y., teismas nesiaiškino ar ginčo sutartys po nurodyto keturių mėnesių termino galiojo, ar buvo įvykdytos, jei neįvykdytos, ar sutarčių galiojimo terminas buvo pratęstas; kitas ginčo sutarčių galiojimui (negaliojimui) reikšmingas faktines aplinkybes. Nors teismas, remdamasis į bylą pateiktais papildomais susitarimais, konstatavo, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarčių galiojimas buvo pratęstas, tačiau šie susitarimai nėra pasirašyti abiejų sutarties šalių, t. y., 2013 m. kovo 15 d. papildomas susitarimo nepasirašė pradinio kreditoriaus UAB „Elite Formula“, o 2013 m. liepos 19 d. papildomo susitarimo nepasirašė įstojęs į bylą naujas kreditoriaus UAB „LK Transport“ (nėra šių šalių parašų). Jokių duomenų, kad šalys pasirašė susitarimus pasikeisdamos susitarimų egzemplioriais, byloje taip pat nėra, o teismas šių faktinių aplinkybių nesiaiškino. Nors kreditorius UAB ,,LK Transport“ po ginčo teismo nutarties priėmimo teismui raštišku patvirtino, kad papildomus susitarimus pasirašė abi susitariančios šalys, tačiau toks raštas, nesant pačių pasirašytų susitarimų, jų abiejų šalių pasirašymo fakto neįrodo (CPK 177 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles (CPK 177-179, 183, 185 str.) ir neatskleidė bylos esmės. Tokia teismo nutartis neteisėtą ir nepagrįsta, todėl naikinama, klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str., 337 str. 1 d. 3 p. ).
Nors apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl yra pagrindas konstatuoti, kaip jau paminėta, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl UAB „LK Transport“ finansinio reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.