- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-922-340/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01138-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės
- Ieškovas
- R.
- Advokatai
- Vilija Jurčikonienė
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Trakų rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį Trakų rajono savivaldybei dėl 2007-03-19 pirkimo - pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir kitų su šiuo aktu susijusių aktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo įrašų ūkinėse knygose pagrindu bei ieškinio senaties taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais bei panaikinti 2007-03-19 priėmimo-perdavimo akto Nr. (51)-72-(S)-12 4 (toliau – Ginčo aktas) dalį, pagal kurią atsakovo nuosavybėn perduotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); 1992-10-05 priėmimo-perdavimo akto 2-5 punktus, pagal kuriuos kolūkis „AKMENA“ Trakų apylinkės vykdomajam komitetui perdavė statinius ir sodą, esančius Čiukiškių k.; 1995-11-28 akto Nr.1 13-16 punktus, pagal kuriuos Trakų seniūnas UAB „TRAKŲ KOMUNALINĖS PASLAUGOS“ perdavė statinius ir sodą, esančius Čiukiškių k.; Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-06-28 sprendimo Nr. S1-93 2 p. ta apimtimi, kuria iš UAB „TRAKŲ ŠILUMOS TINKLAI“ perimtas ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir apskaitos tarnybai apskaitytas Gyvenamasis namas; Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-17 įsakymą Nr. P2-615 ta apimtimi, kiek jis susijęs su Gyvenamojo namo priėmimu ir apskaitymu; 2007 m. spalio 3 d. perdavimo-priėmimo akto 43 p., pagal kurį UAB „TRAKŲ ŠILUMOS TINKLAI“ perdavė, o atsakovas priėmė Gyvenamąjį namą; 2008-02-28 savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 186, pagal kurią Gyvenamasis namas buvo išnuomotas I. P.; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu esančią Gyvenamojo namo teisinę registraciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Ginčo akto pagrindu į nekilnojamąjį turtą, kuris priklausė ieškovo tėvams ir į kurį ieškovas paveldėjimo teisės pagrindais pretendavo įgyti nuosavybės teisę, yra įregistruota atsakovo nuosavybės teisė, kai tuo tarpu ūkinėse knygose esantys įrašai patvirtina, jog ieškovo tėvams priklausęs nekilnojamasis turtas niekada neperėjo kitų asmenų nuosavybėn. Teigė, jog Ginčo aktas ir kiti su juo susiję, anksčiau sudaryti aktai bei sandoriai yra neteisėti, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais, atsakovas įpareigotinas grąžinti turtą, kurį neteisėtai gavo, be to, turi būti panaikinta Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu esanti Gyvenamojo namo teisinė registracija.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teisinė registracija į ginčo objektą Nekilnojamojo turto registre atlikta galiojančio ir nenuginčyto dokumento pagrindu. Paaiškino, jog gyvenamasis namas priklausė lenkų tautybės šeimai, kuri repatrijavo į Lenkiją, todėl Gyvenamasis namas atiteko kolūkiui „AKMENA“. Nurodė, kad 1973 m. ieškovo tėvų šeimai buvo suteikta teisė gyventi Gyvenamajame name, o 1974 m., ieškovo tėvui atsidūrus įkalinimo įstaigoje, Gyvenamajame name buvo apgyvendinta K. šeima. Pažymėjo, kad kolūkis „AKMENA“ pagal 1992-10-05 priėmimo-perdavimo aktą perdavė Gyvenamąjį namą Trakų apylinkės vykdomajam komitetui, 1995 m. Gyvenamasis namas pagal priėmimo-perdavimo aktą buvo perduotas UAB „TRAKŲ KOMUNALINĖS PASLAUGOS“. Nurodė, kad gyvenamojo namo teisinė registracija atlikta tik 2007 m., nors faktiškai ginčo objektą atsakovas valdo ir naudoja nuo 1992-10-05. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašė ieškinio pagrįstumo klausimą išspręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Gyvenamojo namo teisinė registracija atlikta Ginčo akto, kuris yra galiojantis, nenuginčytas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus, pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012-08-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino negaliojančiais 2007-03-19 priėmimo-perdavimo akto Nr. (51)-72-(S)-12 4 dalį, 1992-10-05 priėmimo-perdavimo akto 2-5 punktus, 1995-11-28 akto Nr. 1 13-16 punktus, 2007-10-03 perdavimo-priėmimo akto 43 punktą, 2008-02-28 savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 186; panaikino Trakų rajono savivaldybės tarybos 2007-06-28 sprendimo Nr. S1-93 2 punktą ta apimtimi, kuria iš UAB „TRAKŲ ŠILUMOS TINKLAI“ perimtas ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir apskaitos tarnybai apskaitytas gyvenamasis namas, unikalus numeris 4400-0862-5507, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-07-17 įsakymą Nr. P2-615 ta apimtimi, kiek jis susijęs su gyvenamojo namo, unikalus numeris 4400-0862-5507, esančio (duomenys neskelbtini) priėmimu ir apskaitymu; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovui 1798,20 Lt bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovo valstybei 53,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, jog ieškovas 2008-04-24 kreipėsi į trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas įregistruoti daiktines teises į Gyvenamąjį namą, tačiau trečiasis asmuo šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog į Gyvenamąjį namą Ginčo akto pagrindu yra įregistruota atsakovo nuosavybės teisė, todėl pripažino, kad ieškovas apie atsakovo nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą ir Ginčo akto dalį turėjo sužinoti praėjus kelioms dienoms nuo aukščiau nurodyto sprendimo priėmimo dienos, todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 str. 1 d., nėra praleistas. Taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ir Trakų rajono savivaldybė 2007-03-19 sudarė Ginčo aktą, kurio ketvirtąja dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė, o Trakų rajono savivaldybė priėmė nuosavybėn Gyvenamąjį namą, Ginčo akto dalies pagrindu buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą. Kadangi ieškovas savo nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą grindė įrašais ūkinėse knygose, pažymėjo, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, viena vertus, įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, kita vertus, sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą laikomi įrašai namų ūkio knygose, jei jie padaryti iki 1991-07-25, tai yra iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007). Kadangi byloje ginčo, jog ieškovo tėvų šeima gyveno Gyvenamajame name, nebuvo, sprendė, kad ieškovo tėvas iki mirties, tai yra iki 1998-04-23 gyveno Gyvenamajame name. Kariotiškių apylinkės 1964-1975 metų ūkinių knygų įrašų bei Trakų apylinkės 1976-1985 ūkinių įrašų pagrindu nustatė, jog ieškovo tėvai Gyvenamąjį namą įsigijo iš A. T. bei nuosavybės teise valdė Gyvenamąjį namą. Nurodė, jog Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-71-804/2011 m., buvo apklausta liudytoja M. L., kuri teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovo tėvų šeima įsigijo iš A. T. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Čiukiškių kaime, už kuriuos sumokėjo 3500-4000 rublių. Taip pat ši liudytoja patvirtino, jog kai ieškovo tėvas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, buvo sudaryta nuomos sutartis su K. šeima, kuriai buvo leista gyventi ieškovo tėvų gyvenamajame name bei parodė, jog K. šeimai priklausęs gyvenamasis namas sudegė, todėl ir buvo sudaryta aukščiau nurodyta nuomos sutartis. Pažymėjo, jog nurodytos liudytojos parodymai buvo logiški, nuoseklūs, neprieštaringi, atitinkantys nagrinėjamoje byloje ištirtus ir įvertintus duomenis – ūkinių knygų įrašus, todėl pripažino, kad šie parodymai inter alia pagrindžia aukščiau nurodytas, teismo padarytas išvadas, jog, pirma, ieškovo tėvai Gyvenamąjį namą įsigijo iš A. T., antra, ieškovo tėvai nuosavybės teise valdė Gyvenamąjį namą. Pažymėjo, jog nei nagrinėjamoje byloje nei su šios bylos nagrinėjimu susijusiose civilinėse bylose Nr. 2-71-804/2011 m. ir Nr.2-68-213/2010 m. nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovo tėvai Gyvenamąjį namą perleido kito asmens nuosavybėn. Konstatavo, jog Ginčo akto dalis, pagal kurią buvo nustatyta atsakovo nuosavybės teisė į Gyvenamąjį namą, yra niekinė ir negalioja ir pripažino, jog Gyvenamojo namo registracija atsakovo vardu yra neteisėta. Pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas dėl teisės į registruojamą daiktą ir panaikintas administracinis aktas ar sandoris, kurio pagrindu buvo atlikta teisinė registracija, yra dokumentas, kurio pagrindu atliekama atitinkama nekilnojamojo daikto teisinė registracija, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu esančios Gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovu ieškinyje buvo patraukta Trakų rajono savivaldybė, tačiau įrašytas Trakų rajono savivaldybės administracijos kodas. Nurodyti juridiniai asmenys yra atskiri subjektai, tačiau šie neaiškumai nebuvo išaiškinti teismui priėmus ginčijamą sprendimą. Pažymi, jog kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje sutinka, jog negalima besąlygiškai remtis įrašais ūkinėse knygose sprendžiant dėl nuosavybės teisės, kadangi ūkinės knygos buvo vedamos statistikos tikslais ir duomenys buvo renkami apklausos būdu, asmenys, atliekantys tokias apklausas neturėjo teisės reikalauti pagrįsti pateikiamus duomenis rašytiniais dokumentais. Nurodo, jog iki 1991-07-25 įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo įrašai ūkinėse knygose apie nuosavybės teisę į pastatus, tačiau ieškovo pateiktuose dokumentuose tokių įrašų nėra, tuo tarpu tik tokių įrašų pagrindu seniūnas ar meras gali išduoti pažymą, patvirtinančią namų valdos registravimo faktą. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas įrodinėja nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą pateikdamas tik nuorašą iš ūkio knygos, kai tokius įrašus gali pateikti ir kiti buvę šio namo gyventojai, t.y. K. ir P. šeimos, gyvenusios ieškovo tėvui atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje ir po jos atlikimo. Apelianto teigimu, ūkinėje knygoje esantis įrašas „gyvena I. L. name“ vertintinas kritiškai, nes iš tokio įrašo darytina prielaida, jog gyventojai po I. L. įvykdyto rezonansinio nusikaltimo pavadinimo Gyvenamąjį namą „L. namu“ ir apklausiami pildant ūkines knygas taip vadino šį namą. Pažymi, kad ieškovo pateiktuose ūkinių knygų lapų kopijose pilna taisymo, braukymo, įrašai daryti nežinomų asmenų, todėl apelianto manymu, į bylą pateikti ūkinių knygų įrašai nelaikytini nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą įrodymais. Apelianto manymu, teisinės pasekmės dėl ginčo turto disponavimo atsirado nuo 1992-10-05 kolūkiui „Akmena“ perdavus namą pagal priėmimo – perdavimo aktą Trakų apylinkės vykdomajam komitetui, tad nuo minėtos datos skaičiuotinas ir ieškinio senaties terminas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovo tėvas prieš mirtį bandytų apginti savo tariamą teisę į ginčo turtą, tuo tarpu įpėdinis negali paveldėti teisės, kurios neturėjo pats palikėjas, apelianto manymu, taikytina ieškinio senatis. Pažymi, jog liudytojos M. L. parodymai vertintini kritiškai, nes ji nematė Gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo šeimos ir A. T., tuo tarpu pirmos instancijos teismas visiškai nevertino I. S. parodymų, kuris nurodė, jog A. T. gyveno apie 300-400 metrų nuo namo, kuriame gyveno L., todėl jo parodymai patvirtina, jog ieškovo tėvas negalėjo pirkti namo iš A. T..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012-08-14 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apelianto teiginys, kad atsakovas naudojo ir valdė nekilnojamąjį turtą nuo 1992-10-05 yra nepagrįstas, nes šioje byloje ir prijungtose civilinėse bylose esantys rašytiniai įrodymai paneigia tokį faktą. Pažymi, jog Ginčo aktas buvo sudarytas tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į seniūną ir merą dėl pažymos nekilnojamajam turtui užregistruoti ieškovo vardu. Teigia, jog 2007-03-19 sudarytam Ginčo akto nuginčijimui taikytina dešimties metų ieškinio senatis, tuo tarpu ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik iškėlus bylą dėl Ginčo akto nuginčijimo, todėl ieškinio senatis nėra praleista. Atkreipė dėmesį, jog ieškovui nebuvo žinomi nei 1992 m., nei 1995 m. nei kiti ginčijami sandoriai, nes jie nebuvo įregistruoti viešajame registre.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė teismų praktikos nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 185, 263 str.).
Apeliantas nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės administracijai nebuvo visiškai aišku kas yra patrauktas atsakovu nagrinėjamoje byloje: nors atsakovu įvardinta Trakų rajono savivaldybė, tačiau nurodytas Trakų rajono savivaldybės administracijos juridinio asmens kodas; atsakovui taip pat nepavyko identifikuoti 2007-03-19 perdavimo-priėmimo akto Nr. (51)-7.2-(S)-12 4 dalį. Apelianto manymu, šitie neaiškumai turėjo būti išspręsti patikslinant ieškinį, tačiau neaiškumai išliko. Apeliantas neginčija, kad Trakų rajono savivaldybė yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, t.y. apelianto paminėti netikslumai yra neesminiai, vertintini kaip rašymo apsirikimai teismo sprendime ir gali būti pašalinti CPK 276 str. numatyta tvarka. Neesminiai netikslumai ir rašymo apsirikimai sprendime nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.); šis apelianto argumentas atmetamas, kaip neturintis reikšmės bylos teisiniam rezultatui.
Negalima sutikti su apelianto argumentais dėl netinkamo įrodymų – įrašų ūkinėse knygose vertinimo. Apeliantas pripažįsta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl įrašų ūkinėse knygose vertinimo konstatavo, jog įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais iki 1991 m. liepos 25 d., tačiau apelianto manymu, įrašais ūkinėse knygose negalima remtis besąlygiškai. Apelianto vertinimu ieškovo pateiktuose įrašuose ūkinėse knygose nepavyko aptikti įrašų apie jo nuosavybės teisę į ginčo namą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto įsitikinimas yra nepagrįstas, paremtas subjektyviu rašytinių įrodymų vertinimų, bylos duomenys jį visiškai paneigia. Negalima sutikti, kad analogiško turinio įrašus iš ūkinių knygų galėjo pateikti ir K. bei P. šeimos. Įrašuose iš ūkinių knygų nuo 1973 m. nuosekliai pažymima, kad K. šeima nuomojasi butą iš Lomovskių, gyvena L. I. name ir pan. (b.l.10-26). Apelianto versija, kad gyventojai po rezonansinio nusikaltimo padavimo ginčo namą „L. namu“ ir tokios informacijos pagrindu buvo pildomos ūkinės knygos pagrįsta prielaidomis, todėl atmetama; įrašas apie buto nuomą iš L. netiesiogiai patvirtina, kad I. L. valdė namą nuosavybės teise. P. šeimai ginčo namas buvo suteiktas kaip socialinis būstas 2008 m. vasario 28 d. sutarties su savivaldybe pagrindu ( civilinė byla Nr. 2-68-213/2010, b.l.124-126); priešingai, nei nurodė apeliantas P. šeima nepateikė ir negalėjo pateikti jokių duomenų, kurių pagrindų galėtų pretenduoti į nuosavybę.
Apeliantas taip pat nurodo, kad 1957 m. ūkio knygų duomenimis T. šeima, iš kurios ieškovo tėvas įsigijo ginčo namą, gyveno 1935 m. statytame name. 1973 m. įrašuose ūkinėse knygose nurodyta L. šeima, gyvenanti 1940 m. statytame name; šis neatitikimas apelianto vertinimu įrodo, kad T. ir L. gyveno skirtingose namuose ir paneigia ieškovo versiją, jog ginčo namas buvo jo tėvo įgytas iš T.. Teisėjų kolegija pažymi, jog 1964 m. ūkinėse knygose nurodyta, kad A. T. gyvena 1939 m. statytame name, o 1967 m. įrašuose ūkinėse knygose pažymima, kad I. L. su šeima gyvena 1940 m. statytame nuosavame name; ankstesnių šio namo gyventojų (T.ir R.) pavardės iš įrašo išbrauktos, jiems išvykus 1967 m. (civilinė byla Nr. 2-68-213/2010, b.l. 82, 85). Pirmosios instancijos teismas sprendime pabrėžė įrašų ūkinėse knygose išsamumą ir nuoseklumą bei padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo namas priklausė ieškovo tėvams nuosavybės teise ir jis buvo įgytas iš T.
Atmetamas apelianto teiginys, jog teismas privalėjo kritiškai vertinti liudytojos M. L. parodymus, nes ji pirkimo-pardavimo sutarties nematė, tikslios kainos nepasakė ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos parodymai apie 40 m. senumo įvykius negali būti nepriekaištingai tikslūs; apelianto argumentai nesudaro pagrindo vertinti juos kritiškai ir atmesti.
Nagrinėjamoje byloje teismas padarytas išvadas grindė vienas kitą papildančiais įrodymais: ieškovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, dokumentais, kt. Rašytiniai įrodymai – įrašai ūkinėse knygose pasižymi išsamumu ir nuoseklumu, patvirtina ieškovo nurodytus faktus ir teismo išanalizuoti bei CPK 177, 185 straipsnio tvarka ištirti ir įvertinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodymus ir jų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir, įvertinęs įrodymus, turėjo teisinį pagrindą padaryti teismo sprendime išdėstytas išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių.
Teismas sprendime nepasisakė apie liudytojo I. S. parodymus, tačiau kritiškai įvertino ir atmetė atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimus, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo I. S. parodymai taip pat iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, ieškovo ir liudytojų paaiškinimams, yra subjektyvūs , todėl atmetami.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsisakymo taikyti ieškinio senatį Teismas pagrįstai pažymėjo kad pagal CK 1.27 str.1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę. Pagal bylos medžiaga atsakovas įregistravo 2007m. kovo 19 d. ginčo aktą, kuriuo pagrindu namas buvo perduotas atsakovo nuosavybėn, 2007 m. balandžio 27 d., po to kai ieškovas kreipėsi dėl paveldėjimo ir pradėjo rinkti dokumentus apie savo tėvų nuosavybę. Ankstesni namo perdavimo aktai nebuvo išviešinti, todėl apelianto skundo argumentas, jog gyvenamasis namas nuo 1992-10-05 priklauso Trakų rajono savivaldybei ir nuo šios datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, atmetamas. Apelianto argumentas, jog ieškovo tėvas iki mirties 1998 m. nebandė ginti savo nuosavybės teisę, buvo praleidęs ieškinio senaties terminą ir jau nebeturėjo teisės ginti savo pažeistą teisę; įpėdinis negalėjo paveldėti teisės, kuriuos jau neturėjo palikėjas, atmetamas dėl analogiškų motyvų – atsakovo 1992 m. ir vėlesni aktai dėl namo perdavimo savivaldybės nuosavybės nebuvo įregistruoti ar kitokia forma išviešinti, todėl ieškovas neturėjo realios galimybės sužinoti apie savo teisės pažeidimą iki akto įregistravimo 2007 m. Terminas palikimui priimti ieškovui atnaujintas 2011 m. vasario 2 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-71-804/2011.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98 str.). Ieškovas prašo priteisti 300 Lt atsiliepimo surašymo išlaidų. Tačiau nors atsiliepime nurodyta, kad prie procesinio dokumento pridedamas pinigų priėmimo kvitas, kartu su atsiliepimu pateikti tik atstovavimo sutartis ir prašymas priteisti išlaidas. Įrodymų, kad ieškovas patyrė atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nėra, prašymas netenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.