Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus atstovui T. Š.,

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis J. J., D. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos motina J. P.. Prieš mirtį mirusioji testamento nepaliko. Jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 71.03 kv. m bendro ploto butas su 11.18 kv. m rūsiu, pažymėtu R-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas yra įgytas J. P. gyvenant santuokoje su pareiškėjos tėvu A. J. P. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374 Nr. 1-443 pagrindu. Mirties dieną pareiškėjos motina J. P. turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto, kuris jai atiteko po jos sutuoktinio A. J. P. mirties jai faktiškai pradėjus valdyti jo palikimą. Dėl savo sutuoktinio palikimo priėmimo J. P. į notarą nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. J. P.. Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas – 0.1600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis 71.03 kv. m bendro ploto buto su 11.18 kv. m rūsiu, pažymėtu R-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį A. J. P. testamento nepaliko. J. P. tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes liko gyventi bendrai su A. J. P. įsigytame bute, kuriame gyveno iki savo mirties, jai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. sutuoktinio palikimą J. P. pradėjo valdyti kaip savo – mokėjo mokesčius už butą, A. J. P. vardu registruotą žemės sklypą, už šio sklypo priežiūrą, leido neatlygintinai naudotis sklypo kaimynams.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad jos tėvas mirė prieš 5 metus, mama buvo nesutvarkius palikimo. Prieš mėnesį mirus mamai ji kreipėsi dėl palikimo į teismą. Tėvo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kadangi ten gyveno jo motina, o jai susirgus – tėvas išvyko ją prižiūrėti. Motina visada gyveno Prienuose iki savo mirties, naudojosi tėvo butu, likusiais baldais, kitu bendrai užgyventu turtu. Mirus tėvui mokesčius už butą mokėjo motina, įsiskolinimų nėra (2016 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min. – 13 min.). Kudirkos Naumiestyje tėvas gyveno globos namuose, nes susirgo pats, jam amputavo abi kojas. Motina liko gyventi Prienuose. Po tėvo mirties liko bendras jų turtas – baldai, kiti daiktai, nuotraukos. Po tėvo mirties motina rūpinosi tėvo laidotuvėmis, tvarkė jo kapavietę. Mokesčius už butą mokėjo motina, tačiau ankstesnių metų mokesčių mokėjimo dokumentai nebuvo išsaugoti. Tėvui susirgus, jis nepajėgė dirbti žemės, kurios maža dalis yra dideliuose plotuose, jis sutiko, kad jo žemę dirbtų bendrovė. Mama, kadangi žemė yra toli, neturėjo galimybių ten važiuoti ir dirbti žemę, ji taip pat buvo davus sutikimą bendrovei naudotis tėvo žeme. Pareiškėja telefonu susisiekė su minėta bendrove ir sutarė, kad kai bus teismo sprendimas, ji leis bendrovei ir toliau naudotis žeme, davė nurodymus prižiūrėti žemę (2017 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. – 6 min.).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus atstovas T. Š. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad neturi prieštaravimų, su pareiškimu sutinka, aktyvių pretenzijų dėl žemės sklypo nereiškia, pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra (2016 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 18 min. – 22 min.).

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 48, 62, 74). Prašymų negauta, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. J. P. (b. l. 12). Testamentų registre neužregistruoti duomenys apie palikimo priėmimo faktą A. J. P. atžvilgiu (b. l. 15). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. P. (b. l. 8). Mirusiosios palikimą priėmė pareiškėja I. K. (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis A. J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2003 m. birželio 18 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. ŽŠ-432 priklauso 0.1600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. I-1374 Nr. 1-443 pagrindu priklauso nekilnojamasis turtas – 71.03 kv. m. bendro ploto butas su 11.18 kv. m rūsiu, pažymėtu R-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Pareiškėja kartu su motina gyveno vienuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusiosios J. P. viso turto, priklausiusio jai mirties dieną, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos motina J. P. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. J. P. priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po tėvo A. J. P. mirties pareiškėjos motina J. P. faktiškai priėmė mirusiojo palikimą, nes pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jais naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, toliau naudojosi namuose likusiu bendru turtu (namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis, kitais kilnojamaisiais daiktais – baldais, elektros prietaisais ir kt.), davė sutikimą bendrovei naudotis žeme, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos ir mokėjimų duomenys iš paslaugas teikiančių įmonių: UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (b. l. 68), UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (b. l. 65), AB „Prienų šilumos tinklai“ (b. l. 66), AB „Lesto“ (b. l. 67), Šakių rajono Plokščių žemės ūkio bendrovės 2017 m. sausio 4 d. pažyma Nr. 2 (b. l. 77), bei posėdyje apklaustos liudytojos D. B. parodymai (CPK 178, 186, 189, 197 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. patvirtino, kad pareiškėja, jos tėvai visada gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kaimyniškai bendravo, tėvas prieš mirtį dažniau važinėdavo į (duomenys neskelbtini), pas savo motiną, o jam susirgus, jis pasirinko arčiau savo giminaičių gyventi (duomenys neskelbtini) esančiuose globos namuose. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos motina J. P. tuoj po savo sutuoktinio A. J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo A. J. P. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 23,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (teismo posėdžiai atidėti dėl pareiškėjai suteiktos galimybės pasinaudoti teise teikti įrodymus ir pagrįsti pareiškime nurodytas aplinkybes įrodymais), iš pareiškėjos valstybei priteistina 23,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,17 Eur (dvidešimt tris eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.