- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1086-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32636-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Laimas Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 511,97 Eur negrąžintos kredito dalies, 131,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą 2019 m. spalio 30 d., 21,81 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą 950,00 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 18,67 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą 561,97 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 573,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,68 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2019 m. birželio 18 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 3,47 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2019 m. birželio 22 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 296,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (50,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą).
2. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo E. T. 1 511,97 Eur negrąžinto kredito, 131,77 Eur mokėjimo palūkanas, 21,81 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo 950,00 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos pagal Sutartį-1 nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 18,67 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo 561,97 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos pagal Sutartį-2 nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 207,38 Eur tarpininkavimo mokesčio, 166,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2 017,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 274,90 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „NEO Finance“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, jog šalys 2019 m. gegužės 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K370505171 (toliau – Sutartis-1), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 000,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui su 21,81 proc. metine palūkanų norma. Šalys 2019 m. gegužės 17 d. sudarė kitą vartojimo kredito sutartį Nr. K612496557 (toliau – Sutartis-2), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 600,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui su 18,67 proc. metine palūkanų norma. Atsakovas tinkamai sutartinių prievolių nevykdė, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2019 m. spalio 23 d. pranešimu nutraukė sudarytas Sutartis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių, ieškovei priteistina 1 511,97 Eur (950,00 Eur + 561,97 Eur) negrąžinto kredito suma (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis), 131,77 Eur (89,18 Eur + 42,59 Eur) mokėjimo palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos.
5. Abiejų Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15 punktu ir specialiosiomis sąlygomis šalys susitarė dėl 21,81 proc. mokėjimo palūkanų normos pagal Sutartį-1 ir 18,67 proc. mokėjimo palūkanų normos pagal Sutartį-2. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti 21,81 proc. mokėjimo palūkanų už 950,00 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 18,67 proc. mokėjimo palūkanų už 561,97 Eur negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
6. Teismas nustatė, jog Sutarčių 5.2 punktu šalys sutarė, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Ieškovė, detalizuodama tarpininkavimo mokesčio sumą, nurodė, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida pagal Sutartį-1 yra 135,75 Eur, o pagal Sutartį-2 – 71,63 Eur. Todėl teismas, vadovaudamasis Sutarčių benrdųjų sąlygų 5.2 puntu, specialiosiomis sąlygomis ir CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad ieškovei priteistina iš viso 207,38 Eur (135,75 Eur + 71,63 Eur) tarpininkavimo mokesčio, kuriam nebuvo pritaikyta Sutarčių 5.4 punkte nurodyta nuolaida.
7. Teismas pripažino, kad pagal Sutarčių 6.1. punktą bei CK 6.261 straipsnį, atsakovui pažeidus Sutarčių sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (contra proferentem). Sutarčių 6.1 puntuose expressis verbis nurodyta, kad palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Teismų praktikoje palūkanos, atliekančios atlyginimo funkciją už naudojimąsi kredito suma (ieškovo pinigais) laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis, todėl teismas nesutiko su ieškovės argumentu dėl 3,68 Eur ir 3,47 Eur sutartinių palūkanų kvalifikavimo, kaip kompensacinių palūkanų, todėl šią reikalavimo dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, jog šalys Sutarčių 5.4, 5.3.2, 5.11 punktais iš esmės susitarė dėl netesybų, nes prievolė mokėti sutarties tarpininkavimo mokestį atsakovui atsiranda tik prievolės (mokėti įmokas) įvykdymo termino praleidimo atveju. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Todėl Sutarčių tarpininkavimo mokestis, kuriam buvo taikoma 100 proc. nuolaida (Sutarčių 5.3.2 ir 5.4 punktai), kvalifikuotinas, kaip netesybos, taikomos atsakovui už sutartinių prievolių neįvkdymą.
9. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įstatymų leidėjas Vartojimo kredito įstatyme nustatytu reguliavimu apribojo vartotojo atsakomybę už piniginės prievolės pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymą drausdamas iš skolininko reikalauti didesnes nei specialiame įstatyme nustatytas netesybas. Atsakovas nevykdė sutartinių prievolių tinkamai ir laiku bei nustatytais terminais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 0,05 proc. dydžio delspinigiai, nuo pradelstos sumokėti sumos, už 180 d., tai yra 166,60 Eur (1 851,12 (1 511,97 Eur + 131,77 Eur + 207,38 Eur) x 0,05 proc. x 180 d.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovei buvo priteista tik 207,38 Eur tarpininkavimo mokesčio, ir priteisti ieškovei 573,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, pakeisti teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 3,68 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. birželio 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos ir 3,47 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019 m. birželio 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos, ir šią ieškovės reikalavimo dalį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pagal Sutarties 1.7. punktą bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas visas sutartines prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja ieškovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, jis priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei. Ieškovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Sutarties vykdymo priežiūra, skolos valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida.
10.2. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta ieškovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis savo esme laikytina tam tikra netesybų forma.
10.3. Vartojimo kredito kaina Sutartyje apibrėžta pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Pagal Lietuvos Banko valdybos nutarimo „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punktą vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.
10.4. Prieš suteikdama kreditą, ieškovė atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją. Skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodyta, kas sudaro tarpininkavimo mokestį. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, kadangi vartotojui buvo pažymėta, kad tai yra mokestis su nuolaida. Atsakovui Sutarties sudarymo metu buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį reikės mokėti, jeigu jis nesilaikys sutarties. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra aiškiai nurodyta kreditų sutarčių specialiosiose sąlygose. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas, jo apskaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.
10.5. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei teismui iš ieškinio bei jo priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis. Teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio. Pagal Sutarčių sąlygas negalima teigti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas tik su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais.
10.6. Teismas nepagrįstai nepripažino ieškovės reikalaujamų 3,68 Eur ir 3,47 Eur palūkanų kompensacinėmis. Lietuvos banko 2017 m. spalio 2 d. redakcijos Vartojimo kredito gairėse pabrėžiama, kad vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, kai vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, nėra nutraukęs vartojimo kredito sutarties, vartojimo kredito davėjas negali anksčiau vartojimo kredito sutartyje nustatyto termino reikalauti visos likusios vartojimo kredito sumos ir sutartinių palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, grąžinimo. Ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytas Sutartis, taigi įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal šias Sutartis.
10.7. Ieškovė aiškiai įvardijo, jog prašo priteisti 131,77 Eur mokėjimų palūkanų, kurios buvo skaičiuojamos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 21,81 proc. ir 18,67 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kompensuojamosios palūkanos suprantamos, kaip atliekančios minimalių nuostolių, negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją. Pagal Sutarties 6.1 punktą kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
11. Atsakovas E. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimus dėl 199,02 Eur dalies tarpininkavimo mokesčio ir 7,15 Eur sutartinių kompensacinių palūkanų pagal Vartojimo kredito sutartis priteisimo iš atsakovo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys 2019 m. gegužės 15 d. sudarė Sutartį-1, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 000 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 371,24 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 21,81 proc.), 135,75 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaida. Šalys 2019 m. gegužės 17 d. sudarė Sutartį-2, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 600 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 123,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 18,67 proc.), 71,63 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida. Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė nuo 2019 m. spalio 23 d. nutraukė abi sutartis. Ieškovė reikalavo iš atsakovo be negrąžintos kredito sumos, pelno ir procesinių palūkanų, priteisti ir 573,60 Eur tarpininkavimo mokestį bei 7,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Tačiau pirmos instancijos teismas priteisė ieškovei tik 207,38 Eur sutartyse nustatyto tarpininkavimo mokesčio su nuolaida ir 166,60 Eur netesybų, pripažindamas, jog tarpininkavimo mokestis kvalifikuotinas, kaip netesybos, o kitos papildomos 7,15 Eur kompensacinės palūkanos Sutartyse nenumatytos. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokio pirmos instancijos teismo vertinimu.
14. Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimosi platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė ieškovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka.
15. Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. punktas: Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra praleistas; 5.3.2 punktas: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Sutarties-1 specialiosiose sąlygose nustatyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 432,03 Eur, o suma su nuolaida – 135,75 Eur, Sutarties-2 specialiosiose sąlygose nustatyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 172,01 Eur, o suma su nuolaida – 71,63 Eur.
16. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vartojimo kredito sutarties sąlygos patvirtina, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tarpininkavimo mokestis pradedamas taikyti tada, kai kredito gavėjas (atsakovas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Taigi, tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka CK 6.71 straipsnyje numatytą baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, apibrėžimą. Nors Sutartyje netesybos pavadintos ne bauda, o nuolaida, tai nekeičia prievolės esmės.
17. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta ieškovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu ir kontrole, nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados dėl šio mokesčio pripažinimo netesybomis. Pažymėtina, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos ir yra pripažįstamos kreditoriaus nuostoliais, kurių jis neprivalo įrodinėti. Todėl aplinkybė, ar ieškovė tarpininkavimo mokestį skiria skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, ar išlaidoms, susijusioms su sutarties vykdymo priežiūra, nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados, jog šis mokestis pagal jo taikymo ir apskaičiavimo tvarką yra netesybos. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
18. Sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, jog kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pažymėtina, jog pagal ieškovės reikalavimą jai buvo priteistos 131,77 Eur pelno palūkanos, apskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos, ir Sutartyse nustatytos 21,81 proc. ir 18,67 proc. palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo. Sutarčių 6.1 punkto turinys leidžia daryti išvada, jog jame yra numatytas būtent pelno palūkanų, o ne kompensacinių palūkanų mokėjimas. Be to, apskaičiavus ir priteisus ieškovei 166,60 Eur delspinigius, papildomos kompensacinės palūkanos nebepriteistinos, kadangi pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
19. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, daug kartų yra nurodęs, kad AB „NEO Finance“ sudarytose vartojimo sutartyse numatyta nuolaida tarpininkavimo (administravimo) mokesčiui atitinka netesybų, įtvirtintų CK 6.71 straipsnyje, apibrėžimą, taip pat, jog šių sutarčių sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimu, yra nesąžiningos ir netaikytinos (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-262/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-661/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-366-866/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-35020-854/2020 ir kt.). Todėl ir nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų.
20. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.