Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Kukalio ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų trečiasis asmuo V. V.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovo atstovė advokatė S.Ž. 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą, prašė priteisti po 200 Eur išlaikymą iš atsakovo ieškovui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formos programą. Nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pabaigė vidurinę mokyklą. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje įstojo mokytis į aukštąją mokyklą, nuolatines studijas, kur paskaitos vyksta nuo pat ryto iki vakaro, todėl nėra galimybės dirbti pilnu etatu bei sunku rasti darbą kelioms valandoms. Trečiasis asmuo ieškovo poreikiams per mėnesį išleidžia 538 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas (parama) pilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl teismo aktyvumo ir proceso tvarkos šeimos bylose

12. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, savo iniciatyva, nesant proceso dalyvių prašymo, rinko įrodymus, kas leidžia spręsti apie teismo šališkumą.

13. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1-4 dalis, aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Be to, CPK 179 straipsnio 3 dalis įtvirtina nuostatą, leidžiančią teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacine tvarka tikrinama civilinė byla užvesta ne elektronine, o dokumentine forma, todėl teismas iš registrų surinktų duomenų pagrįstai neskaitmenizavo.

Dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinėje ir aukštojoje mokykloje, išlaikymą, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl paramos pilnamečiam atsakovo sūnui reikalingumo ir atsakovo galimybės ją teikti.

15. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.1921 straipsnio 4 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

17. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2570-950/2018, be kita ko, nutraukė atsakovo ir trečiojo asmens santuoką, priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui po 150 Eur iki sūnus sulauks pilnametystės (šias sprendimo dalis Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi paliko nepakeistas). Ieškovui (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų; jis 2019-2020 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 D (12 klasėje), gimnaziją baigė 2020 m. rugpjūčio 13 d. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 5 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, (duomenys neskelbtini) studijų programoje, pirmojoje studijų pakopoje, studijų forma – nuolatinė, dieninės studijos. Studijos valstybės nefinansuojamos, vienerių metų studijų kaina 2030 Eur (vieno semestro – 1015 Eur).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo priteistinos materialinės paramos (išlaikymo) būtinumo, pagrįstai nustatė, kad ieškovas atitinka išlaikymo reikalingo pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukęs pilnametystės jis iš pradžių mokėsi vidurinėje mokykloje, vėliau pradėjo mokytis kolegijoje, mokėsi/mokosi pažangiai, ieškovo materialinė padėtis sunki, kadangi jokių pajamų jis negauna, turto neturi, o atsakovas turi galimybę materialinę paramą teikti.

19. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas neišnaudojo galimybių pasirūpinti jam pragyvenimui ir studijoms reikalingomis lėšomis.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovas 2019-2020 mokslo metais buvo moksleivis ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo galimybėms pačiam save išlaikyti laikotarpiu nuo pilnametystės iki mokyklos pabaigimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų mokykloje laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes darbas neabejotinai trukdytų moksleiviui siekti įgyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) kolegijoje. Nors jis ir nepateikė savo paskaitų tvarkaraščio, tačiau akivaizdu, kad studentai turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu, o kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus. Be to, ieškovas skundžiamo sprendimo priėmimo metu kolegijoje mokėsi tik pirmąjį semestrą, todėl akivaizdu, kad ieškovui pirmiausia reikia adaptuotis naujųjų studijų procese ir tik paskui svarstyti dėl galimybių suderinti savo studijas su darbu. Šiuo aspektu taip pat kritiškai vertintini atsakovo argumentai apie ieškovo galimybę dirbti Bolt, Wolt platformose, kadangi pats atsakovas, dirbantis panašioje platformoje pavežėju, siekdamas pateisinti savo mažas gaunamas pajamas, nurodė, kad dėl karantino sumažėjo užsakymų (2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 1 min. 46 sek. iki 2 val. 1 min. 55 sek.). Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovas gamina kokius nors gaminius ir rankdarbius, kuriuos galėtų pardavinėti per socialinius tinklus, ar bent turi gebėjimų tokiai specifinei veiklai, todėl ir šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Nesutiktina su atsakovo argumentais apie nepažangų ieškovo mokymąsi.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovas vidurinį išsilavinimą įgijo 2020 m. rugpjūčio 13 d. Tai, kad ieškovas neišlaikė valstybinio matematikos egzamino nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas mokėsi nepažangiai. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 13 d. gavo brandos atestatą, patvirtinantį, kad jis įgijo vidurinį išsilavinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas iš esmės atitiko teismų praktikoje nustatytą pažangaus moksleivio kriterijų, todėl turi (turėjo) teisę į tėvų finansinę paramą Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pažangumo rodikliai kiekvienu individualiu atveju yra ir gali būti skirtingi priklausomai nuo asmeninių gabumu, gebėjimų ir kitų asmens psichologinių savybių. Sutiktina su ieškovu, kad prie jo mokslų rezultatų galėjo prisidėti ir tėvų skyrybos, dėl kurių jis kaip sūnus išgyveno (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

23. Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiams vaikui priteisimo svarbu nustatyti, ar atsakovas gali ir turi galimybių mokėti ieškovui jo prašomą išlaikymą, esmingai nepablogindamas savo turtinės padėties, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su tuo susijusias faktines aplinkybes. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jo vardu registruotą transporto priemonę Opel Zafira-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi dvi išlaikytines nepilnametes dukras A. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini), joms kiekvieną mėnesį turi teikti po 150 Eur kiekvienai išlaikymo sumą, priteistą Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2570-950/2018. Atsakovas verčiasi individualia veikla, turi leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, išduotą 2020 m. birželio 2 d. Atsakovo darbingumas yra 55 procentų, toks darbingumas nustatytas iki 2044 m. birželio 13 d., jis gauna 178,93 Eur neįgalumo išmoką. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2570-950/2018, be kita ko, priteisė M. V. iš V. V. 34 300 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; nustatė, kad ieškovė V. V. 10 000 Eur dydžio kompensacijos sumą sumoka atsakovui M. V. įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2570-950/2018 ir 24 300 Eur dydžio likusią kompensacijos sumą sumoka atsakovui M. V. per 12 mėn. terminą po sprendimo įsiteisėjimo. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi piniginės kompensacijos sumą padidino iki 36 665,5 Eur, o likusios išmokėtinos kompensacijos sumą, kurią V. V. sumoka M. V. per 12 mėnesių terminą po sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2570-950/2018 įsiteisėjimo, padidino iki 26 665,50 Eur. Nors pirmosios teismas vertino, kad likusi kompensacijos dalis yra nesumokėta, todėl nėra pagrindo ją vertinti kaip būsimą atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, į šią atsakovo turtinę teisę taip pat turi būti atsižvelgta sprendžiant apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, išskyrus duomenis apie 2019 m. sausio – balandžio mėnesiais gautas pajamas (duomenys, pagal kuriuos apskaičiuotas pajamų mokestis), iš kurių matyti, kad atsakovo pajamos 2019 m. sausio mėn. sudarė 2500 Eur, vasario mėn. 200 Eur, kovo mėn. 200 Eur ir balandžio mėn. 50 Eur. Nustatydamas atsakovo gaunamas vidutines mėnesio 400 Eur pajamas iš ūkinės veiklos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo paaiškinimais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šiuos atsakovo teiginius. Atsakovas pateikė savo neįgaliojo pažymėjimą, patvirtinantį, kad jo darbingumas yra 55 procentai (neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2015 m. balandžio 12 d. ir galioja iki 2044 m. birželio 13 d.), tačiau nepateikė išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negali susirasti geriau apmokamo ar papildomo darbo. Atsakovas nurodė, kad ieškovui yra nupirkęs automobilį AUDI TT, tačiau šis automobilis nėra registruotas ieškovo vardu (atsakovo teigimu, jis registruotas jo motinos vardu dėl mažesnio draudimo įmokų), be to, atsakovas, teigdamas, kad šį automobilį nupirko iš savo santaupų, nepateikė įrodymų apie turimas santaupas. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu šeimos bylose ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, iš kelių transporto priemonių registro duomenų nustatė, kad atsakovas 2020 m. gegužės 1 d. įsigijo automobilį TOYOTA PRIUS, VIN kodas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kaip ją bandė apibūdinti atsakovas. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrįstą prielaidą daryti išvadą, kad atsakovas neatskleidė realios savo turtinės padėties. Taigi aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur dydžio kas mėnesį mokama parama iš esmės pablogintų paramą teikiančio tėvo turtinę padėtį ar paramos priteisimas padarytų esminės žalos atsakovui, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tai, kad atsakovo mamos vardu buvo įgytas automobilis, kuriuo leista naudotis ieškovui, ir atsakovas apmokėjo ieškovo vairavimo kursus, nepagrindžia tinkamo atsakovo prisidėjimą prie kasdienių ieškovo poreikių tenkinimo.

24. Atsakovas neginčija ieškovo poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių ieškovui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Minimali mėnesio alga 2019 m. sudarė 555 Eur (arba atskaičius mokesčius 396 Eur), 2020 m. 607 Eur (arba atskaičius mokesčius 447 Eur). Pažymėtina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis neviršijo pusės orientacinio 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo galimybes teikti išlaikymą (paramą) savo pilnamečiam sūnui, išlaikymo sumą sumažino iki 150 Eur.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokiusiam vidurinėje mokykloje, o vėliau studijuojančiam kolegijoje pagal pirmąją kvalifikaciją, teisingai nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą (paramą) po 150 Eur per mėnesį, todėl apeliacine tvarka įvertintas sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Ieškovas nepateikė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jo prašymas nespręstinas.

29. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 3,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma yra mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.