Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-544-823/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-05-19
Bylos Nr.: 2A-544-823/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Urbanavičienė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.), Artūras Šumskas
Ieškovas: I. P. V., G. V.
Atsakovas: Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo: R. M., E. R., VĮ Registrų centro
Advokatai: Kęstutis Kvainauskas, Laura Juozumaitė

Kategorijos

121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
106.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-544-823/2009Procesinio sprendimo kategorija: 121.20; 106.1; 106.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (pranešėja) ir Artūro Šumsko,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,

dalyvaujant ieškovui I. P. V. , ieškovo atstovei advokatei Laurai Juozumaitei, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Liudmilai Grigorjevai, tretiesiems asmenims R. M. , E. R. , trečiojo asmens E. R. atstovui advokatui Kęstučiui Kvainauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. P. V. ir G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. P. V. ir G. V. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (toliau – VAVA), dalyvaujant tretiesiems asmenims R. M. , E. R. , VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, dėl VAVA 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 ir žemės sklypo teisinės registracijos R. M. vardu panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai I. P. V. ir G. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kurį patikslinę teismo prašė:

1) pripažinti, kad VAVA 2003 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1796-01 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje padalinimo ir sklypo dalies pardavimo R. M. pažeidė I. P. V. teises bei ignoruoja Vilniaus apygardos administracinio teismo, Vilniaus apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo priimtus sprendimus ir nutartis, Vyriausios administracinių ginčų komisijos sprendimus, Seimo kontrolieriaus pažymą;

2) panaikinti VAVA 2003 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1796-01;

3) panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies teisinę registraciją R. M. vardu;

4) priteisti iš VAVA 10000 Lt materialinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad jie nuosavybės teise valdo 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir dėl šios priežasties turi teisę pirkti (nuomoti) 1/2 dalį žemės sklypo namų valdoje. Dar 1973 metais Vilniaus miesto Lenino rajono teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuri pakoreguota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės civilinių bylų kolegijos nutartimi. Nustatant naudojimosi tvarką buvo laikomasi nuostatos, kad žemės sklypas yra 652 kv. m. ploto. Prasidėjus žemės privatizavimui Vilniaus miesto valdyba 1994 m. potvarkiu patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dydį ir ribas. Buvo nustatyta, kad namų valdos plotas yra 668,4 kv. m. Tačiau privatizuoti namų valdos ieškovams nepavyko, nes sklypo matavimai neatitiko gretimo sklypo namų valdos ploto ir ribų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs I. P. V. skundą, padarė išvadą, kad ieškovai negali realizuoti teisės privatizuoti namų valdos dalį, nes nėra tikslių geodezinių žemės sklypo matavimų. Pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimą bei Vilniaus miesto savivaldybės potvarkį Nr. l485V permatavus sklypą paaiškėjo, kad sklypo plotas yra 17 kv. m didesnis už 1973 m. teismo sprendime nurodytą sklypo plotą, todėl, ieškovų manymu, 17 kv. m viršplotis turėtų būti šalims parduotas po 1/2 dalį. Ieškovų nuomone, VAVA, nepranešusi jiems, kad ketina R. M. parduoti jų pastatui eksploatuoti naudojamą 19 kv. m nuomojamo žemės sklypo dalį, ir galiausiai pardavusi šią sklypo dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.560 straipsnį bei ieškovų, kaip žemės sklypo nuomininkų, pirmenybės teisę pirkti žemę po nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Todėl žemės sklypo dalies pardavimas R. M. turi būti panaikintas, vertinant šį pardavimą kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms, ir turi būti taikomos niekinio sandorio pasekmės. Ieškovų manymu, VAVA pažeidė jų teises, atėmė galimybę privatizuoti faktiškai naudojamo žemės sklypo dalį, kuri įrašyta teismų sprendimuose ir nutartyse, to pasėkoje ieškovams buvo padaryta turtinė žala, kuri įvertintina 10000 Lt.

Atsakovas VAVA su pareikštu ieškiniu nesutiko, pirmosios instancijos teismo prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas ginčijamu įsakymu Nr. 1796-01 nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotą - 0,0667 kv. m, bendraturtėms tenkančias sklypo dalis: R. M. - 341, 30 kv. m, G. V. - 325, 70 kv. m, naudojimo paskirtį - namų valdai. Patvirtino 667 kv. m. žemės sklypo nominalią vertę 15582,79 Lt (indeksuota vertė – 24932,46 Lt). 2005 m. birželio 13 d. nurodytas 0,0667 ha žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys yra galiojantys. Nurodyta valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis su R. M. sudaryta vadovaujantis pirkimo - pardavimo metu galiojusiais teisės aktais. VAVA atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje suformavimo.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime pirmosios instancijos teismui prašė ieškovų reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2005 m. birželio 13 d., byloje ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 1796-01 pagrindu, o šio žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „Sanora“ parengtą patikslintą žemės sklypo planą. Patikslintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plane nurodytos šio žemės sklypo ribos atitinka, t. y. nedengia, gretimo žemės sklypo ribų. Valstybinės žemės sklypo 2005 m. birželio 23 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. P01/2005-703 (notarinio registro Nr. 2-7010) pardavus 341,3 kv. m dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, R. M. , šio sandorio pagrindu į nurodytas dalis buvo įregistruotos jos nuosavybės teisės (likusi 325,7 kv. m. dalis ginčo žemės sklypo valdoma atsakovo VAVA patikėjimo teise). Ieškovų reikalavimas panaikinti žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinę registraciją R. M. vardu turėtų būti vertinamas tik kaip išvestinio pobūdžio reikalavimas, o ne kaip savarankiškas reikalavimas, kurio išsprendimas priklausys nuo ieškovų reikalavimo pripažinti VAVA įsakymą Nr. 1796-01 negaliojančiu išsprendimo.

Tretysis asmuo R. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijamas VAVA įsakymas Nr.1796-01 yra teisėtas, žemės sklypo planas yra tikslus, nepersikloja su kaimyniniais žemės sklypais, o kad tikslieji matavimai bei jų pasėkoje priimti sprendiniai yra ne tokie, kokių tikėjosi ieškovai, nesudaro pagrindo naikinti įsakymą Nr.1796-01 ir žemės sklypo teisinę registraciją.

Tretysis asmuo E. R. prašė ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Ieškovė G. V. bei tretysis asmuo R. M. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendraturtės. Trečiojo asmens E. R. sklypas ribojasi su sklypu, kuriame yra ieškovės G. V. ir trečiojo asmens R. M. gyvenamasis namas. Ieškovė G. V. 1996 m. atliko pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtą rekonstrukciją, kuria buvo padidintas šio pastato plotas, taip peržengiant nustatytas ieškovei G. V. ir trečiajam asmeniui R. M. priklausančio žemės sklypo ribas ir pažeidžiant E. R. nuosavybės teises. Dėl neteisėtos rekonstrukcijos vykę teisminiai ginčai baigėsi ieškovės G. V. nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-476/2007). G. V. iki šiol nėra įvykdžiusi 2006 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto l apylinkės teismo sprendimo, kuriuo teismas įpareigojo ieškovę G. V. savo lėšomis nugriauti nurodyto pastato neteisėtai rekonstruotą dalį, atstatant ūkinį pastatą į buvusią padėtį. Be to, G. V. , atlikusi neteisėtą pastato rekonstrukciją, po kurios šio pastato rytinė siena „peržengė“ ginčo sklypo ribas, bando įteisinti neteisėtą rekonstrukciją įrodinėdama, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Sanora“ parengtas patikslintas žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, kadangi nežymi po neteisėtos rekonstrukcijos atsiradusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, persidengimo su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir priklausančio trečiajam asmeniui E. R. , ribomis. E. R. taip pat nurodė, kad 1992 m. atliktas pirmasis ginčo sklypų padalinimas. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ namų valdos žemės sklypo ribų planas suderintas su Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba 1994 m. Šis planas, kuriame atsispindi ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribos, pasirašytas ir vieno iš ieškovų – I. P. V. . Tretysis asmuo E. R. pažymėjo, kad ieškovai remiasi AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Topografija“ vykdytojo V.Augūno planu, tačiau 2002 m. lapkričio 4 d. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad šio plano suderinimas su žemėtvarkos skyriumi laikomas negaliojančiu dėl neatitinkančių duomenų.

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 aplinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2005 m. birželio 23 d. valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalies pirkimo - pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. M. sudaryta teisėtai ir pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenys yra galiojantys. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintomis naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 dėl žemės įvertinimo tvarkos, pirkimo - pardavimo metu galiojusiais teisės aktais, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje teisinę registraciją R. M. vardu. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų tvirtinimą, kad atsakovas, priimdamas įsakymą Nr. 1796-01, pažeidė I. P. V. teises, nes byloje nebuvo nustatyta, kad sprendžiant ginčo klausimą, atsakovas būtų nevykdęs teismų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui R. M. buvo parduota jos nuomojama žemės sklypo dalis, todėl buvo atmestas ieškovų tvirtinimas, kad atsakovas VAVA, nepranešus ieškovams, kad ketina R. M. parduoti jų pastatui eksploatuoti naudojamą 19 kv. m nuomojamo žemės sklypo dalį, pardavė šią sklypo dalį jai ir tuo pažeidė jų teises. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti ieškovui I. P. V. iš VAVA 10000 Lt materialinei žalai atlyginti, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai I. P. V. ir G. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ta apimtimi, kuria teismas atmetė ieškovų reikalavimą, dėl VAVA įsakymo Nr. 1796-01 panaikinimo bei reikalavimą panaikinti žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje teisinę registraciją tik R. M. vardu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl šių argumentų:

1) teismo sprendimas priimtas pažeidus procesines teisės normas ir dėl tų pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų arba šie motyvai nėra pakankami. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija yra ne argumentacinio, bet aprašomojo pobūdžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalimi, teismo sprendime turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės taip pat argumentai dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neargumentuoja, kokiu pagrindu nevertino ir netyrė aplinkybių, nurodytų apeliantų patikslintame ieškinyje, dublike bei teismui pateiktuose prašymuose, taip pat nevertino šių procesinių dokumentų pagrįstumo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jie nepateikė įrodymų, jog atsakovas pažeidė jų teises. Apeliantai pažymi, kad jie pateikė teismo nutarčių, įvairių institucijų raštų, antstolio aplinkybių konstatavimo protokolą bei kitus įrodymus, kurie patvirtino, kad ieškovų teisės yra pažeistos.

2) ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas netinkamai pritaikius materialines teisės normas. VAVA įsakymas Nr. 1796-01 yra neteisėtas, nes šiuo įsakymu R. M. nustatyta žemės sklypo dalis 33,80 kv. m. viršija sklypo dalį, kuri buvo priskirta apeliantams. Tokiu būdu apeliantai buvo diskriminuojami ir pažeista jų konstitucinė teisė į nuosavybę. Be to, VAVA įsakymu Nr. 1796-01 pažeidė esminius reikalavimus, nustatytus prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendime. Pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis VAVA 1998 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 771-01 bei, vadovaujantis šiuo įsakymu, nustatyti žemės padalijimo proporcijas t.y. leisti O. M. išpirkti iš valstybės 317,5 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį, o G. V. 334,5 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį. Apeliantų nuomone, VAVA neturi kompetencijos spręsti, kokiam asmeniui priskirti daugiau ar mažiau nuosavybės teisių. Jai pavesta vykdyti tik įstatymus ir teismo sprendimus. Be to, VAVA 2003 m. balandžio 28 d. įsakyme kaip subjektą, turintį teisę privatizuoti žemės sklypo dalį, neteisėtai nurodė G. V. , nes 1999 m. jos notariniame sutikime numatyta, kad privatizuoti žemės sklypo atitinkamą dalį turi teisę I. P. V.

Atsiliepimas

Atsakovas VAVA pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad VAVA įsakymas Nr. 1796-01 priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo VAVA buvo įpareigota vykdyti Lietuvos Respublikos 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 18.2 punktą, organizuoti žemės sklypo namų valdoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribų tiksliuosius geodezinius matavimus ir žemės sklypo plano sudarymą. Įsakymas Nr. 1796-01 neprieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės civilinių bylų kolegijos 1973 m. lapkričio 27 d. nutarčiai, iš dalies pakeitusiai 1973 m. lapkričio 2 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatyta 652 kv. m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. VAVA taip pat nurodė, kad UAB „Sanora“ žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas tinkamai, tai patvirtina Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus kadastrinių matavimų duomenų bazės. Šis žemės sklypas yra išsidėstęs tarp nekilnojamojo turto registre įregistruotų, kadastriškai pamatuotų namų valdų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nepersidengia su šių namų valdų žemės sklypais, ribų posūkio taškų koordinatės sutapatintos su gretimų žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis.

Tretysis asmuo R. M. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovų teiginys, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų, yra nepagrįstas, nes pagrindinis teismo motyvas buvo tas, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 260 bei Nr. 205. R. M. pažymi, kad apeliantai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimis, tačiau administraciniai teismai nenagrinėja civilinių santykių. Be to, nė vienoje administracinio teismo nutartyje nepasakyta, kad parduodant R. M. 341 kv. m. žemės sklypą yra pažeistos ieškovų teisės į nuosavybę.

Tretysis asmuo E. R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir I. P. V. ir G. V. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantų teiginys, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas be motyvų yra nepagrįstas, nes teismo sprendimas priimtas vadovaujantis CPK 270 straipsnio 4 dalyje numatytais teismo sprendimo turinio reikalavimais taip pat teismas motyvuojamoje dalyje išdėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, kuriais rėmėsi, nurodė argumentus, dėl kurių buvo atmesti tam tikri įrodymai. E. R. nuomone, teismo argumentas, kad ieškovai nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas pažeidė I. P. V. teises, priimdamas įsakymą. Nr. 1796-01, yra pagrįstas. Kadangi teismas sprendime nustatė, kad apeliantai nepateikė teismui būtent tų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti aplinkybę, kad ieškovų teisės, atsakovui priimant minėtą įsakymą, buvo pažeistos. E. R. pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi įrodymai ar aplinkybės, kurių neva nevertino pirmosios instancijos teismas, neturi jokio ryšio su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir negalėjo padaryti jokios įtakos teismui priimant sprendimą. Tretysis asmuo E. R. taip pat nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nes ieškovai nenurodo, kurios konkrečiai materialinės teisės normos buvo pritaikytos netinkamai. Ieškovų teiginys, kad VAVA įsakymas Nr. 1796-01 buvo priimtas pažeidžiant esminius reikalavimus, nustatytus prejudicinę reikšmę turinčiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 1999 m. gruodžio 23 d. sprendime, taip pat nepagrįstas. Apeliantai nurodo, kad atsakovas, priimdamas įsakymą Nr. 1796-01, privalėjo vadovautis VAVA 1998 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. 771-01 nurodytomis žemės sklypo padalijimo proporcijomis, tačiau tuomet atsakovas būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintų naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, ir dėl to ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ieškovui kreipiantis į teismą yra ypač svarbu tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes būtent ieškinio dalykas ir pagrindas identifikuoja kilusį teisinį ginčą ir apibrėžia teisminio bylos nagrinėjimo ribas (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Be to, ieškinio dalykas (ieškovo reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas) gali nulemti ir konkretaus ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams. Nors teismas, kaip nešališka ginčus dėl teisės sprendžianti institucija negali už byloje dalyvaujantį asmenį suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2007), įgyvendinamas CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos principą bei pasinaudodamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, pirmosios instancijos teismas turi galimybę įpareigoti ieškovus patikslinti jų teismui reiškiamus reikalavimus, atsižvelgiant į ieškinyje dėstomą faktinį ieškinio pagrindą, taip pat išsiaiškinti ieškovų prašomą taikyti teisinės gynybos būdą, bei atsižvelgdamas į jį įvertinti konkrečios bylos priskirtinumą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovai kėlė tris materialinius teisinius reikalavimus - panaikinti VAVA 2003 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. 1796-01, panaikinti žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinę registraciją R. M. vardu, bei priteisti iš VAVA žalos atlyginimą (b.l. 56, t. II). Iš teismui pateikto patikslinto ieškinio pareiškimo argumentų akivaizdu, kad ieškovai nesutinka ne tik su VAVA 2003 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1796-01, bet ir su 2005 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios pagrindu trečiajam asmeniui R. M. parduota 341,3 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis, tačiau patikslintu ieškiniu reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia reiškiamas nebuvo. Pastebėtina, kad žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisinė registracija R. M. vardu atlikta būtent nurodytos sutarties, o ne ginčijamo VAVA 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 pagrindu (b.l. 85, t. I), taigi ieškovų reikalavimo panaikinti žemės sklypo teisinę registraciją R. M. vardu patenkinimo galimybės yra tiesiogiai susijusios su sandorio, kurio pagrindu įregistruotos R. M. teisės į ginčo žemės sklypą, nuginčijimu. Pirmosios instancijos teismui 2005 m. rugpjūčio 9 d. pateiktu ieškiniu ieškovai be kita ko nurodė, kad ketina ginčyti ir 2005 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 6, t. I), tačiau ieškovams ieškinį patikslinus toks reikalavimas neišliko (b.l. 52 – 56, t. II).

Nepaisant materialinio teisinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį nebuvimo ieškovų patikslintame ieškinyje, dėstant patikslinto ieškinio pagrindą be kita ko remiamasi šio sandorio prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms (b.l. 54, t. II). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovų patikslintą ieškinio pareiškimą, turėjo nustatyti ieškovams terminą ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti – ieškinio dalykui tinkamai suformuluoti. To nepadarius, liko neatskleista bylos esmė. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs ieškovų reiškiamų reikalavimų patikslinimo klausimo įstatymų nustatyta tvarka, ir ginčijamu teismo sprendimu pasisakydamas dėl pirkimo pardavimo sandorio, kuris patikslintu ieškiniu nebuvo ginčijamas, teisėtumo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 265 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad materialinių teisinių ieškovų reikalavimų tikslinimas šioje byloje buvo būtinas dar ir dėl to, kad teismui pateiktame patikslintame ieškinio pareiškime ieškovams nebereiškiant jokių reikalavimų dėl civilinių sandorių panaikinimo kyla pagrįstų abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra ne kartą pažymėjusi, kad sprendžiant atitinkamos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams klausimą turi būti atsižvelgiama į ieškovų pasirinktą teisinės gynybos būdą, išdėstytą ieškinio pareiškime (Žr. pvz.: Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, 2007 m. vasario 13 d. nutartį ir kt.). Tuo atveju, jei bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl tikrųjų ieškovų ketinimų, nes ieškinio faktinis pagrindas nesutampa su pareikšto ieškinio dalyku, kilę neaiškumai turi būti šalinami taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Nustatęs, kad ieškovų ieškinyje suformuluoti materialiniai teisiniai reikalavimai atitinka tikruosius ieškovų ketinimus, teismas turi išspręsti bylos priskirtinumo klausimą, atsižvelgdamas į šių reikalavimų pobūdį. Ieškovų atstovė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad pagrindinis ieškovų reikalavimas yra panaikinti VAVA įsakymą Nr. 1796-01, o pripažinus šį įsakymą neteisėtu ieškovams būtų sudarytos galimybės ginčyti žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sandorį kitoje civilinėje byloje. Tačiau jei ieškovai toliau laikytųsi tokio teisinės gynybos būdo, svarstytina, ar jų reiškiamas reikalavimas (turint omenyje, kad jokie civiliniai sandoriai nagrinėjamoje byloje nebūtų ginčijami) išties priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorio šalis R. M. nagrinėjamoje byloje dalyvauja ne kaip atsakovė, o kaip tretysis asmuo. Kadangi ieškovams tikslinant ieškinio reikalavimus šioje byloje gali kisti tiek procesinė byloje dalyvaujančių asmenų padėtis, tiek bylos priskirtinumas, šie trūkumai apeliacinės instancijos teisme negali būti pašalinti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad teisinis ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl namų valdos, įsiterpusios tarp kitų namų valdų, suformuotų ir išpirktų dar iki byloje ginčijamo VAVA 2003 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1796-01 priėmimo, todėl akivaizdu, kad ieškovo namų valdos išorinių ribų suformavimas yra susijęs su atitinkamais aktais ir sandoriais, kurių pagrindu suformuotos ir įgytos greta ieškovo namų valdos esančios namų valdos. Ieškovai patikslintu ieškiniu neginčijo atitinkamų aktų, kurių pagrindu buvo suformuotas ir išpirktas trečiajam asmeniui E. R. priklausantis žemės sklypas (ketinimas ginčyti šiuos aktus nurodytas tik pirminiame teismui pateiktame ieškinio pareiškime), patikslintame ieškinyje nurodė, kad tretysis asmuo E. R. su nagrinėjama byla nėra susijęs (b.l. 19, t. II), tačiau tiek patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniu skundu ginčija išorinę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribą, sutampančią su trečiajam asmeniui E. R. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, riba (b.l. 53, t. II, 116, t. III). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar ieškovai ketina ginčyti atitinkamus aktus bei sandorius, kurių pagrindu buvo suformuota ir įgyta gretimai ieškovų žemės sklypo esanti namų valda. Nustačius, kad gretimos namų valdos suformavimas ieškovų nėra ginčijamas, turėtų būti tikslinamos bylos nagrinėjimo ribos, atsižvelgiant į tai, kad nenuginčijus gretimų namų valdų suformavimo įstatymų nustatyta tvarka negali būti ginčijama ir ieškovų bei trečiojo asmens E. R. namų valdų išorinė riba. Tuo tarpu jei ieškovai be kita ko ketina ginčyti ir gretimų namų valdų suformavimą bei įgijimą, turėtų būti tinkamai suformuluojami atitinkami materialiniai teisiniai ieškovų reikalavimai bei tikslinama byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantų argumentą, kad ginčijamas Vilniaus miesto 1 aplinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra nepakankamai motyvuotas (tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu buvo sąlygota paminėto tinkamo bylos esmės neatskleidimo pirmosios instancijos teisme ir netinkamo bylos nagrinėjimo ribų nustatymo), ir, nors ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti byloje esant absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažintinas tik visiškas teismo sprendimo motyvų nebuvimas, o ne jų nepakankamumas), ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir dėl to yra naikintinas.

Atsižvelgiant į ieškovų patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme pirmosios instancijos teismas be kita ko turėtų nustatyti, kokiais pagrindais priimant ginčijamą VAVA įsakymą buvo keičiama ieškovams ir trečiajam asmeniui R. M. priskirtos žemės sklypo dalies proporcija, t.y. dėl kokių priežasčių atlikus naujus matavimus ieškovų ir trečiojo asmens R. M. bendrai valdomo žemės sklypo plotui sumažėjus nuo 671 kv. m. iki 667 kv. m., ieškovams priskirtinos žemės sklypo dalies plotas sumažėjo nuo iki 335,5 kv. m. iki 325,7 kv. m., o trečiajam asmeniui R. M. priskirta sklypo dalis padidėjo nuo 335,5 kv. m. iki 341,3 kv. m. (b.l. 38, 40, 41, t. III). Ginčijamu pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės neanalizavo ir dėl jos nepasisakė, nors patikslintas ieškinys buvo iš esmės grindžiamas ieškovų nuosavybės teisių pažeidimu ginčijamu VAVA įsakymu priskiriant trečiajam asmeniui R. M. didesnę žemės sklypo dalį.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 aplinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėArtūras Šumskas