- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-333-286/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00771-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Janas Zavadskis, Arturas Zablackas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. J. ieškinį M. K. (M. K.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7530,12 Eur skolą, 1882,53 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas pasiskolino iš jos 26000 Lt (7530,12 Eur). Skolos patvirtinimui atsakovas 2012-02-04 išdavė jai neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame nurodė, kad skolingas 26000 Lt ir įsipareigojo skolą atiduoti iki 2020-08-04. Vekselį pasirašė ji ir atsakovas. Su atsakovu buvo santuokoje, todėl, net ir santuokai nutrūkus, pasitikėjo atsakovu ir atėjus vekselio apmokėjo terminui nesiėmė jokių veiksmų dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išsiėmimo. Atsakovas nevykdė pareigos atsiskaityti pagal vekselį, todėl dabar priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Žodžiai vekselyje „esu skolingas“, patvirtina, kad pinigai, kuriuos turi grąžinti iki 2012-08-04, jam buvo perduoti. Atsakovas terminą prievolei įvykdyti praleido, todėl privalo mokėti įstatymo nustatytas penkių procentų dydžio palūkanas. Už 5 metus palūkanos sudaro 1882,53 Eur.
Šalies argumentai
Dublike ieškovė nurodė, kad pinigus grynaisiais atsakovui skolino dalimis per ilgą laikotarpį. Apie pusę reikalaujamos sumos paskolino dar iki santuokos sudarymo, o kitą dalį – santuokos metu. Atsakovas pastoviai prašė paskolinti pinigus grynaisiais. Kodėl ir kam, neaiškino. Mano, jog grynaisiais skolinosi tam, kad išvengtų mokestinių prievolių. Atsiliepime į ieškinį atsakovo kuriamas atsakingo ir besirūpinančio vaiku tėvo vaizdas melagingas, nes jis su vaiku matydavosi labai retai – atvykdavo jo aplankyti kartais vieną kartą į mėnesį, o kartais ir rečiau. Šią aplinkybę, kaip ir faktą, kad prieš atsakovą vizitų pas vaiką metu nebuvo naudojamas psichologinis smurtas, gali patvirtinti jos tėvas V. J.. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad santuokos nutraukimo byloje atsakovas nekaltino jos psichologiniu smurtu. Atsakovas taip pat nutyli, kad vengė mokėti alimentus, todėl buvo priversta jį perduoti antstoliams, kurie skolą išieškojo iš atsakovo per darbovietę. Be to, atsakovas yra agresyvus – dažnai žodžiu ar skambučiais jai grasina susidorojimu. Atsakovo versija, kad vekselio pasirašymo pagrindas yra netinkamas jo patarimas investuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuva investicinį gyvybės draudimą, neteisinga. Pirmiausia, investavimo suma buvo ne 35000 LT kaip teigia atsakovas, o tik 10700 Lt. Antra, nors pinigus investavo patarus atsakovui, jo dėl pinigų praradimo nekaltina, nes investavo savo rizika. Atsakovui per ilgą laikotarpį grynais paskolino tokiomis sumomis – 5000 Lt, 3000 Lt, 2000 Lt, 2500 Lt, 2500 Lt. Buvo ir mažesnės sumos – 1200 Lt, 1300 Lt, 1000 Lt, 1500 Lt, 1500 Lt, 1100 Lt, 1700 Lt. Atsakovas nurodydavo įvairiausius skolinimosi tikslus, pavyzdžiui, kad skolingas draugui. Žino, kad atsakovas buvo skolingas ir kitiems asmenims. Kadangi jau ketino skirtis su atsakovu, 2012-02-04 pareikalavo, kad atsakovas už jam paskolintus pinigus pasirašytų skolos įrodymą – vekselį, nes norėjo, kad jis skolą grąžintų. Kartu su aptarė sumas, kurias atsakovas buvo skolingas, ir jis laisva valia pasirašė vekselį. Jokio psichologinio spaudimo pasirašant vekselį nebuvo. Atsakovui skolino asmeninius pinigus, kuriuos gavo kaip kompensaciją iš asmens, atsakingo už mamos V. J. mirtį. Atsakovas jokių teisių santuokos metu į šiuos pinigus neįgijo. Atsakovui pranešimų pagal vekselį nesiuntė, nes neturėjo teisinio išsilavinimo ir jokios patirties, todėl nesuprato, kaip tuo vekseliu pasinaudoti. Be to, pasitikėjo atsakovu ir tikėjo, kad jis skolą grąžins. Bendraudama žodžiu ar telefonu, ne sykį prašė atsakovą grąžinti skolą. Kai jau buvo praradusi viltį susigrąžinti skolą, brolis E. J. pasidalino informacija, kad perdavė atsakovui paskolintos sumos išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kad pavyko pasiekti skolos išieškojimo rezultatų. Tada ji irgi dėl atsakovo skolos kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsakovas savanoriškai padengti skolą nesutiko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją informavo apie sueinantį reikalavimo ieškinio senaties terminą. Nesutinka, kad jo įsiskolinimas pagal Vekselį būtinai turėjo būti nagrinėjamas jų santuokos nutraukimo byloje, kadangi pinigai buvo skolinami asmeniniams atsakovo tikslams, kurie nesusiję su šeimos gerovę ar poreikiais. Pats vekselio tekstas patvirtinta, kad tai yra asmeninė atsakovo skola. Be to, šis reikalavimas buvo ne trečiojo asmens atžvilgiu, o ir mokėjimo terminas nutraukiant santuoką dar nebuvo suėjęs. Atsakovas pridėjo banko išrašus, kuriuose mokėjimo paskirties grafoje dažnai įrašytas žodžius „skola“, tačiau tai buvo ne skolos grąžinimas, o pinigai skirti vaiko išlaikymui, nes tuo metu jie jau nebegyveno kartu ir ji reikalavo, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo.
Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad dar prie santuoką atsakovui paskolino 5000 Lt ir 3000 Lt. Santuokos metu nuolat skolindavo atsakovui iš asmeninių lėšų grynais pinigais. 2012 metų sausio mėnesį sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį. Tada susitarė, kad santuoką nutrauks taikiai abipusiu susitarimu. Tada atsakovas ir pasirašė vekselį. Iš jos tėvo jis taip pat skolinosi 15000 Lt. Kai tėtis jo pareikalavo grąžint skolą, ji paskolino atsakovui 5000 Lt. Tai buvo 2008 metais. Pinigus ji laikė sąskaitoje, bet atsakovas visada prašydavo paskolinti grynais. Iki santuokos iš viso paskolino 13000 Lt. Vekselio surašymo metu abu kartu suskaičiavo, kad atsakovas jai skolingas 26000 Lt. Mano, jog tėvas ir brolis girdėjo, kai buvo tariamasi dėl vekselio surašymo. 5000 Lt ji dar skolino ir 2011 metais, o 3000 Lt – kai atsakovas pirko lizingu automobilį. Iš viso skolino septynis kartus. Bet buvo ir daugiau smulkesnių skolinimų. Buvo susirašiusi visas jo skolas, bet užrašų neišsaugojo. Pinigus taip pat pervedė ir atsakovo seseriai D. O., o jis tuos pinigus išsigrynino. Santuokos nutraukimo metu atsakovo skolos pagal vekselį neįtraukė į dalinamą turtą, nes tai buvo jos asmeninės lėšos. Be to, atsakovas žadėjo grąžint skolą, ir ji tuo tikėjo. Išsiskyrė geruoju. Visada, kai tik susitikdavo, reikalavo grąžinti skolą. Vaiką jis retai lankė. Konfliktų dėl pasimatymų su vaiku nebuvo. Brolis ir tėtis žinojo apie atsakovo skolą jai.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokių skolinių įsipareigojimų nei iki santuokos nutraukimo, nei ją nutraukus ieškovei neturėjo. Jų santuoka nutrūko 2012-06-05. Tuo metu, kai, anot, ieškovės buvo paskolintos lėšos, šalys buvo dar santuokoje, tačiau jų santykiai buvo ypač konfliktiniai, pilni neapykantos. Nuo 2011 metų birželio mėnesio jis gyveno (duomenys neskelbtini), atskirai nuo šeimos. Aplankyti sūnaus atvykdavo maždaug kartą per savaitę. Kaskart atvažiavus vaiko akivaizdoje kildavo dideli konfliktai, todėl ieškovė kartais jam net neduodavo pasimatyti su vaiku. Vekselio pasirašymo dieną ieškovė taip pat grasino neduoti vaiko ir pasakė, kad jis kaltas dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių akcijų vertės praradimo, nes, neva, neteisingai patarė jai investuoti asmenines lėšas į (duomenys neskelbtini) investicinį draudimą. 2008 metais dėl pasaulinės finansinės krizės akcijų kursas nukrito, todėl ieškovė prarado didelę pinigų sumą. Iš viso ji investavo apie 35000-36000 Lt. Kad sūnus negirdėtų jų tarpusavio kivirčų, būdamas labai susijaudinęs bei rimtai nevertindamas ieškovės reikalavimo išduoti jai vekselį jos prarastai investicijų sumai, išrašė jai neprotestuotiną vekselį. Tai padarė dėl psichologinio spaudimo ir tik tam, kad ieškovė nekeltų konfliktų vaiko akivaizdoje ir leistų pasimatyti su vaiku. Parvežęs vaiką atgal pas ieškovę, pasakė jai, kad paimdamas vaiką pasikarščiavo ir kad nėra jokio teisinio pagrindo jam būti skolingu ieškovei. Taip pat sakė, kad esant santuokoje bei nepadalinus bendro turto, toks vekselis yra neteisėtas, todėl ji gali jį tiesiog išmesti. Ieškovė tai pripažino ir nurodė, kad jis turės vekselį pasirašyti santuoką nutraukus. Iki ieškinio gavimo dienos jam nei karto nebuvo priminta apie vekselį, t. y. akivaizdu, kad nei jis, nei ieškovė pasirašyto vekselio nevertino kaip teisėto ir pagrįsto skolos dokumento. Pažymėtina, kad jokių pinigų grynaisiais arba mokėjimo pavedimu ieškovė jam neperdavė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vekselio išrašymo metu turėjo savo asmeninių lėšų, kurias galėjo jam paskolinti. Tokiu būdu, tikrieji ieškovės ir jo ketinimai sudaryti paskolos sutartį nebuvo tikri, nes aplinkybės, kuriomis jis pasirašė vekselį neatitiko jo valios, todėl tokia sutartis yra nesąžininga jo atžvilgiu.
Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindžia bei nenurodo, kokiomis aplinkybėmis, kada, kokiems poreikiams ir kokiomis sumomis buvo perduodami pinigai. Iki santuokos sudarymo ir santuokos metu jis dirbo, jokių skolinių įsipareigojimų neturėjo, todėl jam nebuvo jokio pagrindo bei priežasties skolintis iš ieškovės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas įrodo, kad jis pajamų turėjo, todėl skolintis tiek daug kartų ir tokiomis mažomis sumomis, kurias nurodė ieškovė, nebuvo jokio pagrindo. Iki santuokos sudarymo jam buvo suteikta automobilio įsigijimo paskola, kurią jis sėkmingai grąžino. Tai tik dar kartą įrodo, kad jo turtinė padėtis buvo gera, todėl jam nebuvo pagrindo skolintis iš ieškovės. Iš jo sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad šalys, persiųsdamos viena kitai pinigines lėšas, aktyviai naudojosi elektronine bankininkyste, tačiau ieškovė nurodo, kad pinigus jam skolino grynais pinigais. Taip pat pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovė, jos tėvo V. J. 2012-02-04 vekselio pasirašymo metu tame pačiame kambaryje nebuvo, todėl jis negalėjo girdėti šalių pokalbio. Lankydamas vaiką, jis visuomet stengėsi būti ramus, nerodyti emocijų ir nekonfliktuoti su ieškove, nes vaiką matydavo tik kartą per mėnesį, todėl nenorėdavo išvažiuoti jį nuliūdinęs. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. maždaug 230 km atstumu nuo ieškovės namų, todėl susitikimų metu norėdavo vaikui suteikti tik teigiamas emocijas ir nekonfliktuoti su jo motina. Išlaikymo įsiskolinimas buvo susidaręs po santuokos nutraukimo kai jis pakeitė darbą, kuriame užmokestis buvo mažesnis už minimalų. Kai jis po vekselio pasirašymo parvežė sūnų atgal ieškovei, ji pati pripažino, kad vekselio pasirašymas nieko nereiškia ir kad ji pasikarščiavo dėl prarastų pinigų, kuriuos pati investavo sudariusi investicinio draudimo sutartį. Ieškovė nurodo, kad nesiuntė jam pranešimų pagal 2012-02-04 vekselį, nes neturėjo teisinio išsilavinimo, buvo jauna ir nesuprato kaip pasinaudoti vekseliu pagal įstatyme numatyta tvarką, tačiau toks jos argumentas visai nepagrįstas, nes būtent ji diktavo surašomo vekselio tekstą, todėl akivaizdu, kad buvo susipažinusi su tokiu teisiniu dokumentu. Mano, kad ir ieškovės teiginys apie tai, kad ji, neva, juo pasitikėjo, visiškai neatitinka tikrovės, nes jų santykiai buvo konfliktiniai, jie kartu nebegyveno ir nuolat kildavo barniai dėl vaiko. Iš ieškovės brolio E. J. pinigus skolinosi tik tam, kad perduoti juo draugui V. Z., kuris tiesiogiai iš E. J. pinigų pasiskolinti negalėjo. Ieškovė neįrodė, kad bent vieną iš tariamos paskolos dalį perdavė jam po 2010-12-15, todėl mano, kad yra suėjęs 10 metų ieškinio senaties terminas, ir prašo taikyti senaties terminą bei ieškinį atmesti.
Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė nesėkmingai investavo savo pinigus į draudimo fondą, todėl dabar visą bėdą verčia jam. Jokių pinigų niekada iš ieškovės nesiskolino. Atiduodavo jai visą savo atlyginimą. Kartu su ieškove iš jos tėvo buvo pasiskolinę 15000 Lt. V. Z. tik padėjo pasiskolinti iš ieškovės brolio E. J. ir iki šiol atidavinėja pinigus, nes V. Z. jam skolos negrąžino. Su vaiku ilgą laiką nesimatė dėl pandemijos. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Vekselį už investiciniame fonde prarastus pinigus ieškovė reikalavo pasirašyti mainais į leidimą pasimatyti su vaiku. Vekselį pasirašė, nes nenorėjo, kad vaikas rėktų. Į vaiko teisių tarnybą nesikreipė. Iš pradžių vekselyje buvo įrašytas skaičius 20000, bet paskui ieškovė sumą ištaisė į 26000. Kai pasirašinėjo vekselį, antrame namo aukšte nieko nebuvo. Vekselį surašė jis. Į vekselį neįrašė, kad skola atsirado dėl praradimų investavimo fonde, nes konflikto dėl vaiko metu nebuvo laiko apie tai pagalvoti. Pripažįsta, kad buvo problemų dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, nes ne visada sekėsi darbe. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) draudime ir sudarinėjo įvairias sutartis.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad 2007 metais atsakovas pasiskolino iš jo 15000 Lt ir kažkur investavo. Skolą grąžino maždaug po metų. Ir skolinant pinigus, ir juos grąžinant dalyvavo kaip liudytoja dukra E. J. Pinigai buvo skolinami tik atsakovui. Kai atsakovas buvo atvažiavęs aplankyti sūnaus, girdėjo, kaip jis su ieškove tarėsi dėl vekselio ir žadėjo grąžinti jai pinigus. Jokio skandalo tarp jų nebuvo, gražiai susitarė. Girdėjo, kaip dukra ne kartą prašė gražint pinigus, bet atsakovas vis įkalbėdavo ją palaukti. Jokių konfliktų dėl vaiko tarp jų nematė.
Atsiliepimas
Liudytojas E. J. paaiškino, kad 2010 metais paskolino atsakovui 10000 Lt. Atsakovas pinigus kažkur investavo ir žadėjo, kad jie galės iš to užsidirbti 1000 Lt. Tada jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Pinigus turėjo grąžinti per 3 mėnesius, bet iki šiol visų pinigų negrąžino. V. Z. nepažįsta. Darbe atsakovas buvo laimėjęs čekį kelionei, tai atidavė jam už dalį skolos. 2012-09-13 surašė sutartį dėl likusios 4880 Lt dydžio skolos. Kadangi atsakovas skolos nemokėjo, kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini). Po truputį skolą atsakovas moka. Kai šalys pasirašinėjo vekselį, jis su šeima buvo pas tėvus pirmame aukšte ir girdėjo, kaip antrame aukšte sesuo diskutavo su atsakovu apie pinigus ir apie vaiką. Vėliau kelis kartus girdėjo, kaip telefonu sesuo prašė atsakovą grąžinti skolą. Sesers neklausinėjo, ar atsakovas su ja atsiskaitė. Negirdėjo, kad ieškovė draustų atsakovui matytis su sūnumi.
Liudytojas L. U. paaiškino, kad po santuokos nutraukimo šalių santykiai buvo konfliktiški. Konfliktai kildavo dėl vaiko – ieškovė nenorėjo jo duoti atsakovui. Jis su atsakovu kelis kartus važiavo pas ieškovę. Vieną kartą ieškovė trenkė atsakovui į veidą už tai, kad šis nemoka išlaikymo vaikui. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir turėjo lėšų. Apie jo skolas nieko nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Ieškovė nurodo, kad pagal 2012-02-04 neprotestuotiną paprastąjį vekselį (toliau – Vekselis) atsakovas jai skolingas 7530,12 Eur (26000 Lt). Atsakovas pripažįsta, kad jis surašė ginčijamą Vekselį, kurį pasirašė abu su ieškove. Atsakovas skolos negražino, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 7530,12 Eur skolą, 1882,53 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad Vekselyje nurodytų pinigų iš ieškovės negavo, todėl prašo ieškinį atmesti.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pasirašyto Vekselio vertinimo, tikrosios ieškovės ir atsakovo valios surašant Vekselį nustatymo, paskolos sutarties sudarymo teisinių pasekmių. Ieškovė įrodinėja, kad iki santuokos ir santuokos metu atsakovui paskolino 7530,12 Eur (26000 Lt). Atsakovas įrodinėja, kad ieškovė jam pinigų neperdavė. Dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu atsakovas į teismą nesikreipė.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) nustatytų atskirų terminų, per kuriuos turi būti atliktos tam tikros procedūros, nesilaikymas (pvz., vekselio nepateikimas apmokėti) vekselio turėtojui užkerta kelią pasinaudoti ĮPVĮ įtvirtinta skolos išieškojimo ne teismo tvarka procedūra, tačiau nepanaikina prievolės, su kuria buvo susijęs konkretus vekselis, o ginčo vekselis, neturintis paprastojo vekselio galios, gali būti panaudotas kaip paprastas skolos raštelis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-378/2018). Kitaip tariant, šioje situacijoje, suėjus Vekselio apmokėjimo terminui, tačiau nepateikus jo apmokėti, jis prilyginamas paskolos rašteliui, kuriam atitinkamai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paskolos santykius.
Paskolos sutartis yra realinė – ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau, net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto kontekste įvertinęs rašytinės paskolos sutarties arba rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
Ieškovė su ieškiniu pateikė atsakovo pasirašytą Vekselį, kuriame parašyta: „Aš, M. K., a/k. (duomenys neskelbtini) esu skolingas E. K. a/k (duomenys neskelbtini) 26.000 Lt. Šią sumą atiduosiu iki 2012. 08. 04 imtinai. Dvidešimt šeši tūkstančiai Lt.“
Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos. Atsakovo ranka surašyto Vekselio žodžiai „esu skolingas“ vartojami esamuoju laiku, todėl teismas sprendžia, kad lingvistiškai aiškinant aukščiau nurodytą Vekselio teiginį, esamojo laiko vartojimas skolinimosi faktui aprašyti reiškia, kad pinigų skolinimasis įvyko iki Vekselio pasirašymo momento, t. y. pinigai jau buvo perduoti paskolos gavėjui. Vekselio tekste nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti pinigus ateityje, nėra nurodytas nei ateityje paskolinamų pinigų perdavimo laikas, nei būdas, t. y. ar pinigai bus perduoti grynais, ar paskola bus pervesta į banko sąskaitą, nenurodyti jokie bankiniai rekvizitai. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog Vekselyje jis neturėjo galimybės įrašyti sąlygas, kurios atitiktų tariamą susitarimą dėl nuostolingų ieškovės investicijų kompensavimo ar dėl pasimatymų su vaiku tvarkos nustatymo, juo labiau, kad Vekselį surašė ne ieškovė, bet pats atsakovas, kuris, kaip pats patvirtino, dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje ir yra surašęs daug įvairių sutarčių, todėl manytina, kad puikiai supranta kiekvieno žodžio, įrašomo sutarčių tekste, svarbą. Prie bylos medžiagos yra pridėta ir kita paskolos sutartis, sudaryta 2012-09-13 tarp atsakovo ir E. J., kuri taip pat surašyta paties atsakovo ir kurioje įrašytas toks pats teiginys, kaip ir ginčijamame Vekselyje, – „esu skolingas“. Akivaizdu, kad atsakovas, įrašydamas tokį teiginį, puikiai suvokė ir pripažino pinigų skolinimosi faktą iš vieno ar kito asmens.
Teismas jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus atsakovo teiginius, jog jam, neva, Vekselio surašymo metu buvo daromas psichologinis spaudimas ir kad Vekselis buvo surašytas tik tam, kad jis gautų galimybę pasimatyti su vaiku, vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti prievolės grąžinti iš ieškovės pasiskolintus pinigus. Atsakovas tokią poziciją bando grįsti ir liudytojo L. U. paaiškinimais, kuris nurodė, kad tarp šalių buvo konfliktiški santykiai, tačiau atsakovas kažkodėl jam nieko nepasakojo apie, neva, per prievartą pasirašytą Vekselį. Iš Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, matyti, kad šalys gražiuoju susitarė ir dėl vaiko išlaikymo, ir dėl atsakovo dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarkos. Šioje vietoje pažymėtina, kad nutraukiant santuoką ne tik ieškovė, bet ir atsakovas nematė jokio reikalo ginčijamą Vekselį paminėti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovas taip pat patvirtino, kad dėl trukdymo pasimatyti su vaiku į vaiko teisių apsaugos tarnybas nei iki santuokos nutraukimo, nei po jos nutraukimo nesikreipė. Akivaizdu, kad ir sumos Vekselyje ištaisymas iš 20000 į 26000 patvirtina ieškovės parodymus, jog pasirašant Vekselį buvo deramasi dėl atsakovo skolos jai dydžio, o ne dėl, neva, galimybės pasimatyti su vaiku kainos. Atsakovas iš esmės nepateikė jokio kito logiško Vekselio sumos ištaisymo paaiškinimo. Atsakovas, be kita ko, triplike nurodė, jog kai po vekselio pasirašymo parvežė sūnų atgal ieškovei, ji pati, neva, pripažino, kad vekselio pasirašymas nieko nereiškia ir kad ji pasikarščiavo dėl prarastų investuotų pinigų. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje bet kuris normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų paprašęs arba grąžinti ginčijamą Vekselį, arba jį sunaikinti, tačiau atsakovas to nepadarė, todėl teismas šiuos atsakovo teiginius taip pat vertina tik kaip bandymą bet kokiu būdu sukelti abejones ieškovės paaiškinimais bei išvengti skolinės prievolės.
Atsakovo argumentas, kad, neva, jam nebuvo reikalo iš ieškovės skolintis, nes jis pats gerai uždirbo ir turėjo pinigų, taip pat niekuo nepagrįstas. Atvirkščiai, jo skolos V. J. ir E. J. patvirtina, kad savo paties uždirbtų pinigų jam neužteko. Ieškovė paaiškino, jog nežinojo, kam atsakovui reikalingi jos skolinami pinigai ir kur juos jis išleidžia, bet patvirtino, kad jie nebuvo naudojami šeimos gerovei. Teismas laiko neesminiu atsakovo argumentą, kad ieškovė, neva, ilgą laiką nesikreipė į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Pati ieškovė bei liudytojai V. J. ir E. J. patvirtina, jog ji ne kartą prašė atsakovo grąžinti skolą, bet jis vis sugebėdavo ją įkalbėti dar truputį palaukti. Atsakovas prašo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą, tačiau toks prašymas visiškai nepagrįstas, nes senaties terminas skaičiuojamas ne nuo pinigų perdavimo, o nuo prievolės įvykdymo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2012-08-04 (CK 1.127 straipsnio 2 dalis.).
Tokiu būdu, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 išaiškinimais, teismas pripažįsta, jog yra labiau tikėtina, kad ginčijamo Vekselio turinys liudija apie tarp šalių egzistavusius realius paskolos teisinius santykius. Protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, neprisiėmęs skolinės prievolės paskolos davėjui, nepasirašytų skolos sutarties su įrašu „esu skolingas“ ir įsipareigojimu gautą paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2012-08-04. Todėl, įvertinęs pateiktą rašytinę paskolos sutartį, teismas konstatuoja, kad jos turinys bei joje nurodytos žodžių sąvokos yra aiškios ir patvirtina, kad ieškovė paskolino atsakovui 26000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti. Teismo vertinimu, ieškovės finansines galimybes paskolinti tokią sumą patvirtina byloje esantys banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad 2006-2007 metų laikotarpiu ieškovė disponavo didelėmis sumomis.
CK 6.38 ir 6.256 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas prievolę pagal Vekselį vykdė netinkamai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 7530,12 Eur skola.
CK 6.261 straipsnis numato, jog skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato 5 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu sutartis nenustato kitokio dydžio. Atsakovas iki šiol piniginės prievolės pagal Vekselį neįvykdė, todėl ieškovei iš jo už penkerių metų laikotarpį priteisiamos 1882,53 Eur (7530,12 Eur x 5 proc. : 365 d. x 1825 d. = 1882,53 Eur) palūkanos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-12-28 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovė sumokėjo 212 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą ir 1000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai už atstovavimą (dokumentų analizę, konsultaciją, dubliko parengimą, dalyvavimą 2 teismo posėdžiuose). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo rekomendacijomis sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 1212 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 22,51 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos taip pat išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 7530,12 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų 12 ct) skolą, 1882,53 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 53 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9412,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-28) iki jo visiško įvykdymo ir 1212 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Išieškoti iš M. K. į valstybės biudžetą 22,51 Eur (dvidešimt du eurus 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.