Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. A. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo brolis J. A., pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis.

Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Po P. A. mirties liko palikimas, kurį sudaro 1,1800 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi palikėjas P. A. nebuvo surašęs testamento, palikimą turėjo priimti įstatyminiai įpėdiniai. P. A. mirė būdamas nevedęs, vaikų neturėjo, tėvai jo mirties dieną taip pat buvo mirę. Todėl šiuo atveju, aukščiausios eilės įpėdiniais turėjo tapti palikėjo brolis, pareiškėjas J. A., ir sesuo I. A.. Tačiau po P. A. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą niekas nesikreipė. Faktiškai P. A. palikimą priėmė jo brolis J. A., pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis ir prižiūrėti, kaip savo. Mirus broliui, pareiškėjas savo lėšomis organizavo laidotuves, vėliau keturių savaičių paminėjimą ir mirimo metines, sutvarkė kapavietę (Bartninkų k.), taip pat savo lėšomis pastatė paminklą. Po palikėjo mirties pareiškėjas rūpinosi brolio nuosavybės teisių į paveldimą žemės sklypą atkūrimo formalumais, teikė institucijoms reikalingus dokumentus, atliko kitus veiksmus. 2005 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities Viršininko administracijos sprendimu Nr. 39­15130-16124 buvo atkurtos nuosavybės teisės P. A. į 1,800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat faktiškai iš karto po brolio mirties pareiškėjas jau 2004 metų pavasarį pradėjo žemės sklypu naudotis, vėliau pagal panaudos sutartis suteikė sklypą naudotis kitiems asmenims. Taip pat po brolio mirties pareiškėjas pasiėmė naudotis palikėjo turėtą medinį arklio vežimą ir juo naudojosi kaip savo keletą metų. Ginčo dėl šio palikimo niekada nebuvo. Sesuo I. A. į brolio palikimą niekada nepretendavo, į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė, palikimo nepriėmė. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas J. A. galės tinkamai įgyvendinti savo teises, gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, remiantis turimais duomenimis, NŽT nėra pradėjusi palikėjo P. A. turto paveldėjimo valstybės vardu procedūros. Teismui pripažinus, kad po palikėjo P. A. mirties pareiškėjas atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, NŽT neprieštarautų dėl pareiškime nurodyto prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, kad P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Remiantis duomenimis P. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo išraše bei J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime nustatyta, kad pareiškėjas J. A. yra mirusiojo P. A. brolis.

Remiantis Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad I. A., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo P. A., gimusio (duomenys neskelbtini), sesuo.

Gyventojų registro duomenų bazės išrašais bei I. A. mirties liudijimu nustatyta, kad P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo nevedęs, vaikų neturėjo, jo tėvas P. A., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jo motina, gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu bei 2005 m. vasario 2 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 39-15130-16124 ir 2005 m. balandžio 7 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. ŽV-165 nustatyta, kad P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2005 m. vasario 2 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 39-15130-16124 ir 2005 m. balandžio 7 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. ŽV-165.

Kadangi pareiškėjas J. A. yra P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), brolis, jis turi teisę paveldėti šio turtą kaip ketvirtos eilės įstatyminis įpėdinis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktą (duomenų, kad P. A. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra, jo mirties dieną aukštesnės eilės įpėdinių nebuvo). Tam, kad paveldėti brolio turtą, pareiškėjas turėjo per 3 mėnesius nuo jo mirties priimti jo palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės 2022 m. gruodžio 5 d. raštas bei Testamentų registro išrašas patvirtina, kad niekas iš įpėdinių į notarą dėl P. A. palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pareiškėjas įrodinėja, kad jis savo brolio P. A. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad po brolio mirties jis rūpinosi brolio nuosavybės teisių į paveldimą žemės sklypą atkūrimo formalumais, teikė institucijoms reikalingus dokumentus, atliko kitus veiksmus; taip pat faktiškai iš karto po brolio mirties pareiškėjas jau 2004 metų pavasarį pradėjo žemės sklypu naudotis, vėliau pagal panaudos sutartis suteikė sklypą naudotis kitiems asmenims; taip pat po brolio mirties pareiškėjas pasiėmė naudotis palikėjo turėtą medinį arklio vežimą ir juo naudojosi kaip savo keletą metų. Kaip minėta, įstatymas nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko konstatuojama, kad pareiškėjas savo brolio P. A. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jo mirties.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kitokiu būdu gauti įrodymų, kad ji priėmė savo brolio P. A. palikimą, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajam P. A. priklausiusį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pripažįstamas teisėtu, pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo brolio P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Šio teismo sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjo atstovui bei suinteresuotam asmeniui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.