Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 13,57 Eur turtinės ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pagrįstumo.

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3 teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

6. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Lietuvos valstybės atstovo paaiškinimus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovės atstovas Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjo teisės būti tinkamai aprūpintam maisto papildu, kuriuos jis įsigijo iki jo perkėlimo į Vilniaus PN.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – Kodeksas) 92 straipsnyje numatyta nuteistųjų teisė turėti asmeninius daiktus.

Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: drausmės grupei priskirti nuteistieji – šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis.

Kodekso 92 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad drausmės grupės nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės), III skyriuje yra nurodyta nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų bendra masė.

Taisyklių 22 punkte numatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų.

Pagal Taisyklių 20.5.15. papunktį drausmės grupės nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti <...> vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų (gamintojų pakuotėmis, ne daugiau kaip 30 tablečių arba kapsulių), gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas maisto papildą „Flexit drink“ įsigijo būdamas Pravieniškių pataisos namuose, kurie jam buvo perduoti 2020 m. birželio 26 d. Pareišėkjas 2020 m. rugsėjo 8 d. atvyko į Vilniaus pataisos namus, kur iš jo ir buvo paimtas maisto papildas „Flexit drink“. 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ (toliau – 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymas) pareiškėjas iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę. Nors atsakovo atstovas remiasi Taisyklių 22 punkto nuostata, ribojančia galimybę turėti vaistinių preparatų ir vitaminų, tačiau: 1) byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas; 2) ginčo maisto papildas iš pareiškėjo buvo paimtas tik atvykus į Vilniaus PN, t. y. iki jo priskyrimo drausmės grupei. Iš teismui pateikto 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymo matyti, kad pareiškėjas iš paprastosios grupės perkeliamas į drausmės grupę. Tuo tarpu teisinis reguliavimas numato, kad drausmės grupės nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti taip pat ir vaistinių preparatų bei vitaminų. Išimtis, kada nuteistasis negali turėti vaistinių preparatų, numatyta tik tuo atveju, kai nuteistajam yra skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų. Taigi pagal byloje esančius duomenis iš esmės pareiškėjui nepaskyrus nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas (o tik perkėlus jį į drausmės grupę), ir įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas atvyko į Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 8 d., o į drausmės grupę jis buvo perkeltas 2020 m. rugsėjo 16 d., galima daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas turėjo teisę naudotis Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje įsigytais maisto papildais, nepaisant to, kad pareiškėjo turėti maisto papildai „Flexit drink“ nėra nurodyti Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakyme Nr. 3-26 patvirtintame sąraše, dėl ko, atsakovo teigimu, jų turėjimas, būnant Vilniaus PN, nėra galimas. Šiuo atveju konstatuotina, kad tokiu atveju buvo pažeistas Taisyklių 20.5.15. papunktis, leidžiantis drausmės grupės nuteistiesiems įsigyti ir turėti <...> vaistinių preparatų, kuriais Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininko nustatyta tvarka leidžiama prekiauti vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėms, vitaminų, taigi Vilniaus PN netinkamai vykdė savo pareigą, neleisdamas pareiškėjui turėti ir vartoti maisto papildo „Flexit drink“.

7. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokių atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų jis patyrė tiek turtinę (maisto papildų vertė) ir moralinę žalą, t. y. nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, o prašant grąžinti maisto papildus buvo pažemintas jo žmogiškasis orumas.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Teismas pažymi, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Be kita ko, pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan., ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (žr. pvz., 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–342/2012).

Kaip matyti, pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją (gautas 2021 m. vasario 22 d.), jame buvo pasidomėta, ar maisto papildai nėra dingę ir pasiteirauta, kaip juos būtų galima susigrąžinti. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Vilniaus PN informavo (2020 m. lapkričio 24 d. ir 2021 m. kovo 9 d. atsakymai) pareiškėją, jog maisto papildai gali būti perduoti pareiškėjo artimiesiems ir / ar kitiems asmenims, kuriuos galėtų nurodyti pareiškėjas, pateikdamas tokį prašymą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovės atstovų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo sveikatos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, jog dėl to, kad pareiškėjui nevartojus iš jo paimto maisto papildo, realiai pablogėjo jo sveikata. Pareiškėjas visiškai nedetalizavo, kokią būtent žalą konkrečiu atveju jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės dėl maisto papildų nevartojimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad negalėjimo vartoti ginčo papildus nesieja su turėtais sveikatos sutrikimais. Nurodė, kad turėjo sveikatos sutrikimų, susijusių su oda, tačiau iš byloje esančio maisto papildo „Flexit drink“ aprašymo matyti, kad jis susijęs su sąnarių veikla. Taigi teismas daro išvadą, kad nėra įrodytas ryšys tarp pareiškėjo sveikatos sutrikimų ir ginčo papildo nevartojimo, pareiškėjas neįrodė žalos jo sveikatai kilimo fakto. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam kilę išgyvenimai susiję su nesaugumo pojūčiu dėl tol, kad pataisos namų administracija piktnaudžiaudama valdžia iš jo nevaržomai ir savavališkai atėmė maisto papildus. Tokie išgyvenimai kaip didžiausių nepatogumų patyrimas, fizinis nepatogumas, papildomas diskomfortas, didžiulis psichologinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, nors ir ne visada, turi būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais, tačiau negali būti pateikiami kaip deklaratyvūs teiginiai. Teismas tuo pačiu vertina, kad tam tikri išgyvenimai, esant tokiai situacijai, yra galimi, tačiau jie negali būti vertinami kaip itin intensyvūs, sukėlę itin sunkias pasekmes ir kurie viršijo įprastų išgyvenimų lygį. Pareiškėjui galimybė įsigyti panašius maisto papildus nebuvo apribota, Vilniaus PN jam nurodė, kokiais maisto papildais prekiauja jos parduotuvė. Taip pat nebuvo apribota galimybė gauti gydymą ir gydytojo konsultaciją dėl reikalingų maisto papildų negalint vartoti atimtų papildų.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017).

Bylos situacijoje teismas vertina, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai dėl to, kad negalėjo naudoti ginčo maisto papildų, nesant žalos jo sveikatai, nėra tokio intensyvumo, kad juos kompensuoti galėtų tik pritiestina žala. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nepaisant to, kad buvo padarytas pažeidimas, pareiškėjui negražinant maisto papildo, nenustatė pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju teismas daro išvadą kad pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija dėl pareiškėjo pažeistų teisių.

Pareiškėjas turinę žalą kildina iš to, kad iš jo neteisėtai buvo atimtas maisto papildas „Flexit drink“. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis maisto papildas jam buvo grąžintas 2021 m. liepos mėnesį, kai jis buvo perkeliamas iš Vilniaus PN į Pravieniškių PN, tačiau galiojimas jau buvo pasibaigęs ir jis juos perdavė Pravieniškių PN administracijai sunaikinti.

Į bylą išreikalauti duomenys iš Vilniaus PN ir Pravieniškių PN apie ginčo maisto papildo perdavimą pareiškėjui išvykstant iš Vilniaus PN ir galimą paėmimą iš pareiškėjo atvykus į Pravieniškių PN. Vilniaus PN 2022 m. kovo 8 d. rašte nurodė, kad visi daiktai, kurių pareiškėjas neturėjo sus savimi 2021 m. liepos 16 d., kuomet jis buvo perkeliamas į kitus pataisos namus, iš Turto valdymo skriaus sandėlio buvo grąžinti pareiškėjui, sandėlininkas informavo, kad grąžinti ir pareiškėjui priklausę maisto papildai, tačiau jų būklė ir galiojimo laikas nebuvo tikrinamas. Pravieniškių PN nurodė, kad neturi duomenų apie iš pareiškėjo paimtus daiktus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN administracija maisto papildus jam atidavė išvykstant iš Vilniaus PN, tačiau vėliau juos atidavė Pravieniškių PN utilizavimui (2022 m. sausio 25 d. teismo posėdyje), dar vėliau – kad daiktų apžiūros metu pats išmetė, nes jų galiojimo laikas buvo pasibaigęs (2022 m. kovo 24 d. teismo posėdyje). Dėl aplinkybės, kad maisto papildai buvo atiduoti pareiškėjui išvykstant iš Vilniaus PN abiejų ginčo šalių paaiškinimai sutampa, taigi teismas laiko nustatytu, kad maisto papildas buvo grąžintas pareiškėjui 2021 m. liepos 16 d. Visgi byloje esantys Vilniaus PN ir Pravieniškių PN nepatvirtina nei kad maisto papildų galiojimas buvo pasibaigęs, nei kad jie buvo perduoti pataisos namų administracijai, priešingai – Pravieniškių PN rašte paneigta, kad iš pareiškėjo būtų paimti kokie nors daiktai. Tuo tarpu paties pareiškėjo paaiškinimai šiuo aspektu nebuvo nuoseklūs ir kito priklausomai nuo aplinkybių. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui grąžintas maisto papildas buvo netinkamas vartoti, todėl laikytina, kad pareiškėjas neįrodė jam kilusios turtinės žalos. Dėl to negali būti pripažintina, kad pareiškėjui yra padaryta turtinė žala (13,57 Eur, kuri lygi maisto papildų vertei).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pripažinti, kad Vilniaus pataisos namams, paimant iš pareiškėjo D. S. maisto papildą „Flexit drink“ ir nesilaikant Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 20.5.15 papunkčio reikalavimų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.