Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku, neteistas, 2017-02-21 prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas 2017-02-23 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2020-09-27 apie 00.55 val. (duomenys neskelbtini), tyčia pastumdamas sugadino svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią, įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) išnuomotą, pastatomą metalinę segmentinę tvorą - 12 vnt. segmentų, 1 vnt. kaina 58,9417 eurų, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 707,30 eurų žalą.

A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad po baro važiavo namo, einant pro centrą, jam užkliuvo tvoros. Nežino, kaip jos ten jam galėjo užkliūti, nes dabar apmąsčius, niekada taip neatsitiktų. Tuo atveju buvo smagu ar kas, bet taip įvyko. Buvo nuversti segmentai. Po to jis pamatė, kad yra užvesta byla. Susipažino su įmonės direktoriumi ir viską susitarė. Jis pretenzijų jam neturi, nes žala yra atlyginta. Atlygino 1140 Eur žalą ir 1210 Eur už advokatą. Labai galisi dėl to, ką padarė, toks jo elgesys kvailas. Įvykio metu buvo išgėręs, bet nedaug. Būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Su patėviu, kurį prašo paskirti laiduotoju, R. K. gyvena kartu, santykiai labai geri. Jis jam paaiškina, kaip nesielgti, jo klauso. Patėvis nėra patenkintas tokiu jo elgesiu, sakė pakeisti draugus. Dabar turi sūnų, darbą, daugiau tai nepasikartos.

Galimas laiduotojas R. K. teisme parodė, kad jis yra kaltinamojo patėvis, žino, kad eidamas užkliudė svetimą turtą. Tokį kaltinamojo elgesį vertina labai blogai. Apie tai kalbėjo, visą tai aptarė, paaiškino, kad reikia vengti tokių dalykų. A. D. gyvena kartu su juo. Jis klauso jo ir mamos. Jų ryšys yra geras. Sakė jam, kad gali išspręsti problemas, jeigu jų yra. A. D. gailėjosi dėl to, ką padarė. Gal ateityje paklausys jo ir mamos, gal pasimokė iš savo klaidos. Jis pats nėra teistas ir baustas.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų kaltinamojo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, minėtai įmonei priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). 2020-09-27 eidamas pro įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį pastatą pastebėjo, kad nuversta segmentinė tvora. Dalis segmentinės tvoros buvo sulankstyta ir taip apgadinta. Jų įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ segmentinę tvorą nuomojasi iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau būtent įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala, kadangi įmonė turės atlyginti žalą įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pirminiais duomenimis, žala 380 eurų. Papildomos apklausos metu R. Ž. parodė, kad 2020-02-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo tvorą aplink pastatą (duomenys neskelbtini). Tvora nuomotojui buvo grąžinta 2021-01-27. 2020-09-27 dieną jis pastebėjo, kad nuversta dalis tvoros prie (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, matė, kaip trys jaunuoliai tvorą nuverčia. Apie sugadintą tvorą pranešė BPC. Atvykus policijos pareigūnams, pasakė, kad sugadinti 5 tvoros segmentai. Nėra specialistas, todėl suprato, kad sugadinti 5 segmentai. Dar prieš tai buvo sugadinti 2 ar 3 tvoros segmentai. Kada tai buvo padaryta, pasakyti negali. Tuomet segmentus atstatė įmonės jėgomis, atstatė ūkvedys. Kiek įmonė tada turėjo išlaidų, pasakyti negali. 2-3 segmentai buvo sugadinti iš kiemo pusės. Policijai nustačius, kas 2020-09-27 sugadino tvorą, pas jį atėjo jaunuoliai tartis dėl tvoros atstatymo. Jų kalba buvo nerimta, todėl jis pasakė, kad tvorą atstatys įmonė. Apie sugadintą tvorą informavo „(duomenys neskelbtini)“. Vadovas pasakė, kad už segmentą atskaičiuos 50 eurų. Klausė, gal jie atstatytų tvorą, vadovas atsakė, kad jie užsiima tvoros nuoma, o ne atstatymo darbais. Sakė, jei pristatys sugadintą tvorą, priskaičiuos prie tvoros nuomos už sugadinimus. Kadangi jam tvoros reikėjo, nes dar buvo vykdoma pastato renovacija, jis susirado įmonę, kuri atstatytų sugadintą tvorą 2020-09-27. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė lokalinę sąmatą dėl tvoros atstatymo. Ji yra pateikta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Darbų, medžiagų bei tvoros transportavimas buvo įvertintas 1125,83 Eur. Spalio mėnesį tvora buvo atstatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Pagal tą išankstinę sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už atliktą tvoros atstatymą. Pateikė advokatui mokėjimo nurodymą ir išankstinę sąskaitą. Jis neatkreipė dėmesio į jo datą. Pavedimus vykdo buhalteris, todėl jis nieko negali pasakyti. Už 2020-09-27 sugadintus tvoros segmentus ir tvoros atstatymą įmonė sumokėjo 1125,83 eurų (1 t., b. l. 24-25, 190-193).

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-26 apie 22.00 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes prašė draugas A. ir jo žmona K.. Jie šventė gimtadienį. Jie iš baliaus pasiėmė butelį alkoholinio gėrimo ir kartu nuvažiavo prie buvusio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Savo automobilį jis pastatė minėto buvusio klubo kieme. Šalia automobilio su A. išgėrė truputį alkoholio, nusprendė eiti į naktinį klubą. Netoli tos vietos, kur jis buvo pastatęs savo automobilį, buvo pastatyta metalinė tvora. Tvora buvo šalia pastato, kur yra baras „(duomenys neskelbtini)“. Išgėrę alkoholio, tai galėjo būti apie 24.00 val., jie nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Žino, kad minėtas baras yra visai netoli klubo „(duomenys neskelbtini)“. Bare jie gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau negali pasakyti, kokie tai gėrimai buvo ir kiek jų išgėrė, nes nepamena. Bare „(duomenys neskelbtini)“ jie ilgai neužsibuvo ir išėję iš baro ėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ten jų neįleido. Tuomet jie visi trys grįžo prie jo automobilio. Tuo metu jau galėjo būti 2020-09-27 apie 1.00 val. Pamena tik tiek, kad grįždami nuo (duomenys neskelbtini) gatvės prie jo automobilio, praėjo pro pastatytą tvorą, esančią šalia baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato. Tvoros laužyti tikslo neturėjo, tvorą kažkuris iš jų tik atkėlė, kad galėtų praeiti. Atkėlę tvorą ėjo palei tvorą, o po to ėjo prie jo automobilio tiesiai. Tą naktį buvo neblaivus, bet kad būtų jis tyčia gadinęs tvorą, tikrai to neatsimena. Taip pat negali pasakyti, kad tą tvorą būtų gadinęs A., nes neatsimena. Atsimena tik tiek, kad grįžę prie jo automobilio, jie nuėjo pavalgyti į šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančią užkandinę „(duomenys neskelbtini)“ ir paskui su taksi grįžo kiekvienas į namus. 2020-09-27 atsikėlęs jis peržiūrėjo savo mobilaus ryšio telefoną, kuriame rado vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota, kaip 2020-09-27 nakties metu K. laiko pakeltą dalį tvoros, kuri buvo pastatyta prie baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato, o A. bando ant tvoros užšokti, tačiau K. paleidžia tvorą. A. ant tvoros neužšoko, tik vaidino, kad nori užšokti. Kodėl praėję pro tvorą, tvoros nepastatė į pradinę padėtį, negali pasakyti. Vaizdo įrašo jis pateikti negali, nes jį ištrynė iš savo mobilaus ryšio telefono. Praėjus kiek laiko, sužinojo, kad yra pareikštos pretenzijos dėl tvoros sugadinimo. Abu su A. susirado, kam priklauso tvora, ėjo atsiprašyti ir tartis dėl žalos atlyginimo. Ėjo tartis pas R. Ž.. Jis pareiškė, kad tvora nebe pirmą kartą yra nuverčiama ir gadinama, ir kad jis nesikreipė niekur dėl tvoros sugadinimo, o dabar jie atsakys. R. pasakė, kad jam turi atlyginti 3000 eurų. Po pokalbio su R. ėjo į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, klausė, kiek reikia sumokėti už sugadintą tvorą, nurodė, kur ta tvora yra. Darbuotojas atsakė, kad tvora yra išnuomota ir jiems sugadinimai nesvarbūs, svarbu, kad sutarčiai pasibaigus klientas pristatytų tvorą stovinčią. Tada kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, ten paskaičiavo, kad atstatyti tvorą iš 12 vnt. segmentų kainuotų 757,7 Eur su PVM, pateikė jiems komercinį pasiūlymą (1 t., b. l. 111-114).

Liudytoja K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-26 vakare sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), šventė jos mamos L. L. gimtadienį. Minėtame gimtadienyje dalyvavo ir ji kartu su savo sutuoktiniu A. D.. Apie vidurnaktį savo automobiliu atvyko draugas G. S.. Netrukus ji, A. ir G. nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). G. pastatė savo automobilį ir jie visi nuėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtame bare jie buvo apie valandą. Ji buvo blaivi. Bare ji alkoholio negėrė. Bare A. ir G. gėrė, tačiau negali tiksliai pasakyti, kokius gėrimus. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo visi trys ir ėjo į šalia esantį klubą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ten jų neįleido, nes A. su savimi neturėjo asmens dokumento. Ėjo prie G. automobilio pasiimti dokumentų. Ėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link G. automobilio ir priėjo metalinę, pastatomą segmentinę tvorą, kuria buvo aptvertas baro „(duomenys neskelbtini)“ pastatas. Kadangi jie norėjo prieiti prie G. automobilio, A. ranka pastūmė vieną dalį segmentinės tvoros ir, jai nukritus ant žemės, ji kartu su A. perlipo nukritusią tvoros dalį. Nuverstos tvoros dalį galėjo sudaryti vienas arba du segmentai. Nurodo, jog lipo per nukritusios tvoros kraštą. Lipdama tvoros nesugadino. Tvorą A. nuvertė tiesiog norėdamas artimiausiu keliu patekti prie G. automobilio. Ji tvoros segmentų nevartė ar kitaip jų negadino. Gali paaiškinti, kad jos sutuoktinis A. taip pat tyčia negadino tvoros segmentų. Pastatomos tvoros segmentai, kuriuos A. nuvertė ant žemės, buvo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, netoli baro „(duomenys neskelbtini)“ pastato kampo, esančio arti (duomenys neskelbtini). Kai priėjo prie G. automobilio, tada visi trys ėjo į šalia esančią piceriją „(duomenys neskelbtini)“, kur pavalgė, ir visi grįžo į savo namus taksi automobiliu (2 t., b. l. 53-56).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio mėnesį, dienos pasakyti negali, jis iš savo sūnaus G. S. sužinojo, kad jis su A. D. papuolė į situaciją, prie (duomenys neskelbtini) buvo nuversta ir apgadinta tvora. Kokios aplinkybės to įvykio, jis nežino ir nieko negali pasakyti. Jis susižinojo, kam ta tvora priklauso, ir per pažįstamus susirado, kad tai R., jo pavardės dabar neatsimena. Pasiskambinęs R., susitarė su juo susitikti. Buvo spalio vidurys, jis nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), susitiko su R., jis buvo su jam nepažįstamu vyriškiu. Matė, kad palei (duomenys neskelbtini) pastatą iš galo ir yra pastatyta segmentinė tvora, ji buvo šiek tiek palankstyta. R. pasiūlė, kad jis jam duoda 500 eurų bei atveža su vaikais segmentinę naują tvorą ir ją pastato, vietoj tų segmentų, kurie sulankstyti. Jis pasakė, kad nesutinka, kad jam turi atlyginti žalą, kuri yra 2800 eurų, nes jam firma suremontavo tvorą, ir jis sumokėjo firmai ar 1000 ar 2200 eurų ir dar reikia sumokėti už jam padarytą moralinę žalą. R. sakė, kad jam firma atsiuntė sąskaitą ir ją jis apmokėjo. Prieš tai A. ir G. buvo pas R. ir jo atsiprašė. Jis, pasikalbėjęs su R., nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes matė, kad tvora yra išnuomota iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten jam pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jų klientas, kad tvora buvo jiems išnuomota nauja. Pasakė, kokia yra situacija, pasakė, kad jiems gali atpirkti tą tvorą. Tada jam pasakė, kad segmentinės tvoros yra aplankstytos, kad jas transportuojant susilanksto. Svarbu, kad grąžinta tvora stovėtų, nebūtų perlaužti segmentai. Sakė, kad susitartų su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė kitą įmonę, kuri pardavinėja segmentines tvoras, dabar firmos pavadinimo neatsimena, atrodo „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykęs ten pasakė, kokia situacija, jam padarė tvoros atstatymo iš 12 vnt. segmentinės tvoros darbų sąmatą. Tai buvo 757 eurų suma su PVM, 1 vnt. tvoros segmentas kainavo 56 eurus. Sąmatą padavė A.. Turi sąmatos kopiją. Mano, kad R. nori pasipelnyti iš situacijos. Jis nuvykęs matė dalį tvoros, kuri tikrai nebuvo nauja, ji buvo iš naudotų segmentų, matėsi, kad jie jau naudoti seniai (2 t., b. l. 59-62).

Iš 2020-09-27 R. Ž. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020-09-27 atvykęs į įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią teritoriją, pastebėjo, jog nuversta ir apgadinta segmentinė tvora (1 t., b. l. 6-11).

Iš 2020-09-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta apgadinta segmentinė tvora, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-21).

Iš 2020-10-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Ž. savanoriškai pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti asmenys, 2020-09-27 apie 00.55 val. apgadinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią metalinę segmentinę tvorą (1 t., b. l. 28-29).

Iš 2020-10-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jaunuolis, 2020-09-27 nuvertęs tvorą (1 t., b. l. 30-35).

Iš 2020-10-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. Ž. savanoriškai pateikė apgadintos tvoros atstatymo lokalinę sąmatą bei išrašus iš VĮ „Registrų centras“ (1 t., b. l. 37-45).

Iš 2020-02-18 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta įrangos nuomos sutartis (1 t., b. l. 50-57).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo-perdavimo akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. Ž., iš „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio priima plastikinį-atraminį padą (20 vnt.), laikiną aptvėrimą (20 vnt.), jungiamąsias apkabas tvoroms (20 vnt.) (1 t., b. l. 76).

Iš 2021-02-02 „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo J. V. elektroninio laiško policijai matyti, kad jis informuoja, jog visi laikini aptvėrimai yra grąžinti sausio 27 dieną, jie visi tvarkingi ir be pažeidimų (1 t., b. l. 77).

Iš 2020-10-06 segmentinių tvorų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atstatymo lokalinės sąmatos matyti, kad už surenkamų tvorų demontavimą, segmentinę tvorą, segmentinių tvorų transportavimą, surenkamų tvorų montavimą paskaičiuota 1125,83 Eur suma (1 t., b. l. 172).

Iš 2021-01-27 išankstinės sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavo, jog atliktų segmentinių tvorų remonto ir keitimo darbai kainuoja 1125,83 Eur (1 t., b. l. 173).

Iš 2021-03-10 mokėjimo nurodymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pervedė 1125,83 Eur (1 t., b. l. 174).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ operacijos išrašo matyti, kad klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta gautų 1125,83 Eur mokėjimų įskaitymas iš mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išankstinę sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5).

Iš 2021-03-22 – 2021-03-23 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta BODY kamera 2020-09-27 užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo apžiūra, kaip nuversta tvora, sugadinti tvoros segmentai (2 t., b. l. 37-44).

Iš 2021-03-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta garso įrašo, gauto iš BPC, iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (2 t., b. l. 48-50).

Iš 2021-04-27 R. Ž. elektroninio laiško matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą A. D. atlygino pilnai, pretenzijų neturi (2 t., b. l. 97).

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-382/2018). Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent, sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (LR BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (LR BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (LR BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. D. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškindamas, kad jis pastumdamas sugadino svetimą turtą - pastatomą, metalinę, segmentinę tvorą, sutiko, jog tokiais savo veiksmais jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 707,30 eurų žalą. Jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta įrodymų visuma. Įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas nustatė, jog byloje surinkti išvardyti įrodymai visiškai įrodo kaltinamojo kaltę, yra objektyvūs, atitinkantys bei papildantys vieni kitus. Atsižvelgiant į A. D. tyčios turinį ir sugadinto turto vertę, t. y. 707,30 eurų, kuri viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, kaip nesunkus nusikaltimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad formuluojant kaltinimą, buvo nurodyta, jog A. D. sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad įmonės pavadinimas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai laikytina rašymo apsirikimu, todėl klaida taisytina.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. D. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai LR BK 11 straipsnio 3 dalyje, kaltu prisipažino visiškai, atlygino padarytą žalą. A. D., bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 79-84), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 90), dirbantis (2 t., b. l. 88). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. D. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nagrinėjant bylą teisme, buvo gautas kaltinamojo patėvio R. K. prašymas perduoti jam A. D. pagal laidavimą. Kaip rodo bylos medžiaga, R. K. yra kaltinamojo motinos sutuoktinis, kuris yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. R. K. teismui patvirtino, kad jis su A. D. kartu gyvena, labai gerai sutaria, A. D. jo klauso. Tokios aplinkybės rodo, kad R. K. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl teismas, atsižvelgęs į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog R. K. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Be to, pagal LR BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d.). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Kaip minėta, LR BK 40 str. 2 d. be kita ko, yra nustatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tačiau, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, reikia turėti galvoje tai, kad kartais ankstesnės nusikalstamos veikos tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokios sąlygos, be kita ko, atsiranda ir tada, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų. Taigi LR BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis būtų praradęs savo teisinę reikšmę, tada laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teis­tu­mas yra iš­ny­kęs ar pa­nai­kin­tas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau su­ėjo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio vyk­dy­mo sena­ties ter­mi­nas; asmuo at­leis­tas nuo vi­sos anks­tes­niu nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ir ne­at­lik­tos baus­mės pri­tai­kius jam am­nes­ti­ją ar­ba su­tei­kus ma­lo­nę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką LR BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 m., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, 2017 m. spalio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-744/2017).

Nagrinėtinu atveju matyti, kad A. D. yra neteistas, 2017-02-21 prokuroro nutarimu, kuris buvo patvirtintas 2017-02-23 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, t. y. po šio sprendimo, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, praėjo daugiau nei vieneri metai, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis per vienerius metus būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos, kas reiškia, jog A. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė pirmą kartą, todėl jis atitinka LR BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Be to, A. D. atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 97), naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu taip pat nėra pradėta, nėra baustas ir administracine tvarka, kas rodo, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas LR BK 40 straipsnis ir A. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant R. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju užstatas neskirtinas įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir laiduotojo R. K. asmenybę.

Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį bei siekiant, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.), A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – 2 vnt. kompaktinių diskų, esančių prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą A. D. atžvilgiu nutraukti.

A. D. perduoti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, darbus atliekant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. D., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui R. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – 2 vnt. kompaktinių diskų, esančių prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.