- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- 1-140-445/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00403-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
I. K., g. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista Lietuvos Respublikoje 2 kartus:
1) 2009-10-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn., 2010-07-13 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, bausmę atlikusi;
2) 2011-02-22 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 213 str. 1 d. ( 2 epizodai), 63 str., 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, vad. LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. pažeidė viešąją tvarką o būtent : 2012 m. rugpjūčio 13 d. apie 01.00 val. viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio Varėnoje, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, be aiškios priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką, sudavė vieną kartą stikline su alumi į kaktą S. S., tuo padarydama jai muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą.
Kaltinamoji po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Prokurorė, nukentėjusioji, gynėjas ir kaltinamoji su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko.
Vadovaujantis BPK 273 str. 1 d. atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi I. K. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu ir nustatytos kitos sąlygos atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodyta.
Kaltinamoji I. K. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad nukentėjusiją pažįsta ir jų santykiai šiuo metu yra geri. Galimai 2012 m. rugpjūčio 12 d. vakare su I. R., V. V. gėrė alų pastato, esančio Varėnoje, J(duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje. Buvo apgirtusi nuo alkoholio. Iš draugių sužinojo, kad ją apkalbėjo S. S., todėl nurodytu laiku iš S. buto išsitempė tuo metu dar nepilnametę S. S. pasikalbėti dėl skleidžiamų apkalbų. Konflikto metu bendrabučio koridoriuje, stebint kitiems asmenims, sudavė smūgį stikline su alumi S. S. į kaktą ir taip ją sužalojo. Šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikė, gailisi dėl savo elgesio.
Nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad galimai 2012-08-12 apie 23.00 val. kartu su R. Š. palydėjusi savo motiną į namus, grįžo pas S. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Einant jai paskambino E. V., pasakė, kad jos ieško I. K.. Name trečio aukšto koridoriuje matė I. K., V. V., I. R.. Kai kalbėjosi koridoriuje su E. V., I. K. ją ( S. S.) apkaltino dėl apkalbų apie vaiką ir vaiko tėvą, bet ji ( S. S.) su jomis nebendravo, nuėjo į S. J. butą. Konfliktas įvyko, kai I. K. ją iš S. J. buto ištempė į koridorių, vėl priekaištavo dėl apkalbų. Bekalbant, I. K. staiga atsisuko ir sudavė į kaktos dešinę pusę. Kuo sudavė nepastebėjo, tik matė, kad nuo galvos pabiro šukės, pradėjo bėgti kraujas. Išsigandusi grįžo į butą, po to buvo nuvežta į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių. Konkrečių priežasčių, kodėl ją I. K. sužalojo, nežino, apie I. K. vaiką su niekuo nebuvo kalbėjusi.
Kaltinamosios kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :
V. P., S. S. įstatyminės atstoovės, protokolu - pareiškimu policijai, kad I. K. sudavė jos dukrai S. S. stikline į kaktą ir sužalojo ( t.1, b.l. 2,3);
nukentėjusiosios S. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kai S. S. parodė vietą, kurioje būnant, jai I. K. sudavė stikline į kaktą ( t. 1, b. l. 21-25);
liudytojos V. P. parodymais, kad 2012-08-12 ji su dukterimi S. S. buvo pas S. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Varėnos m. Apie 23 val. ji pati išėjo į namus, savo dukrai S. S. leido likti nakvoti pas S. J.. 2012-08-13 apie 01.30 val. jai paskambinusi S. J. pasakė, kad I. K. S., pagriebusi už plaukų, ištempė iš jos buto ir sudavė stikline į kaktą. Savo dukterį S. S. 2012-08-13 ji pamatė Varėnos ligoninės priėmimo skyriuje, šiai buvo sužalota kakta, bėgo kraujas. Pati ji įvykio nematė, tik duktė pasakė, kad I. K. sudavė į kaktą pilna stikline alaus. ( t.1, b. l. 10-12 );
liudytojos E. V. parodymais, kad 2012-08-12 vakare namo, esančio Varėnoje, J. (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje I. K., I. R. ir V. V. gėrė alų. I. K. paprašė, kad ji ( E. V.) pakviestų S. S.. Ivetai pasakė, kad S. S. išėjo palydėti savo motinos, nuėjusi į namus paskambino S. S. ir pasakė, kad jos laukia I. K.. Parėjusi S. S. nuėjo į S. J. butą, o ji su savo teta R. Š. nuėjo į šios butą. Būdama tetos bute, išgirdo koridoriuje triukšmą. Išėjusi su teta į koridorių, pamatė, kad I. R. spardo S. J. buto duris, matė, kaip į S. J. butą įėjo I. K. ir I. R.. I. K., suėmusi abiem rankomis už plaukų, iš S. J. buto į koridorių ištempė S. S., ši atstūmė I. K., bet smūgių nesudavė, jos ginčijosi. Kai S. S. prisideginėjo cigaretę, I. K. paėmė iš I. R. rankų stiklinę ir šia stikline S. S. sudavė vieną kartą į kaktą, po to pabėgo. S. S. iš kaktos ėmė bėgti kraujas.( t. 1, b. l. 31-33 );
liudytojos S. J. parodymais, kad 2013-08-13 apie 01.30-02.00 val. namuose ji, jos duktė M. ir S. S. gulėjo lovose, kai išgirdo į jos buto duris garsiai beldžiant. Priėjusi kartu su S. atidarė duris, į butą įėjo I. K. ir I. R.. I. K. keikdamasi pagriebė S. už plaukų ir ištempė šią iš buto į koridorių. Koridoriuje I. K. stikline sudavė S. į kaktą ir pabėgo. Įvykį matė V. V., R. Š., E. V., M. J.. Už ką sudavė I. K. S., ji negirdėjo sakant. Kadangi S. buvo sužalota kakta, nuvežė šią į ligoninę. Stiklinės šukes surinko į maišelį( t. 1, b. l. 34-36 );
liudytojos R. Š. parodymais, kad 2012 m. rugpjūčio mėn., tiksliau laiko neprisimena, iš S. J. namų kartu su S. S. palydėjo šios motiną V. P.. Kai grįžo, koridoriuje trečiame aukšte buvo V. V., dvi I., kurių pavardžių nežino, jos gėrė alų. Tuo metu jokių konfliktų neįvyko, ji nuėjo į namus, o S. S. nuėjo į S. J. butą. Jau būdama namuose išgirdo koridoriuje didelį triukšmą, beldimą, išėjusi pamatė, kaip jaunesnė I. spardė S. J. buto duris. Po to abi I. užėjo į S. J. butą, matė, kaip stambesnioji I. už plaukų ištempė iš S. J. buto S. S.. S. S. atsistūmė I., prisideginėjo cigaretę, jai atsisukant, I. stambesnioji sudavė S. S. į kaktą stikline ( t.1, b. l. 45-47 );
liudytojos V. V. parodymais, kad 2012-08-13 apie 01.00 val. buvo kartu su I. K. ir kita I. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m., trečio aukšto koridoriuje. Dar prieidama prie jų matė, kad I. K. aiškinosi su S. S. dėl to, kad S. apkalba jos vaiką, abi stumdėsi. Po konflikto S. S. nuėjo į S. J. butą. I. R. spyrė į S. J. buto duris. Gal po 10 min. iš buto išėjo S. S., kuriai I. K. vėl priekaištavo dėl apkalbų ir vienu momentu S. stikline sudavė į kaktą ( t.1, b. l. 48-50 );
liudytojos I. R. parodymais, kad 2012-08-12 naktį ji buvo Varėnos m. (duomenys neskelbtini), kartu su I. K. ir V. V., gėrė alų trečio aukšto koridoriuje. I. K. susiginčijo su S. S. dėl to, kad ši apkalbėjo jos mažametį vaiką, abi susistumdė. Po konflikto S. S. nuėjo į S. J. butą. Ji pabeldė koja į S. J. buto duris, bet durų niekas neatidarė. Vėliau išėjo S. S., ginčijosi su I. K.. Ginčo metu I. K. stikline sudavė S. S. į kaktą ( t. 1, b. l. 51-53 );
liudytojos M. J. parodymais, kad datos tiksliai neatsimena, vėlai vakare kažkas pradėjo belsti į buto duris. Kai S. S. atidarė duris, į butą įėjo I. R. ir I. K.. I. K., pagriebusi už plaukų, S. S. ištempė į koridorių. Ji matė, kaip koridoriuje I. K. stikline sudavė S. S. į kaktą, stiklinė sudužo, iš kaktos labai bėgo kraujas. Tikslios priežasties ji nežino, bet girdėjo, kad I. K. priekaištavo S. S., jog ši invalidu vadino jos vaiką. Pati ji dėl I. K. tokio elgesio labai išsigando. ( t. 1, b. l. 54 -55 ).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 767/12 ( 06 ) nurodyta, kad S. S. padaryta muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti, veikiant galvą kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant stikline, mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 5-6).
Daiktų - chalato ir stiklinės šukių - pateikimo protokolas ir jų apžiūros protokolas ( t.1, b. l. 37-42).
Kaltinamosios I. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas).
Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013,2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). Dėl kaltinamosios suduoto smūgio stikline su alumi nukentėjusiajai į kaktos sritį, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Vieša vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali pasirodyti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nustatyta, kad įvykio vieta – daugiabučio bendrabučio koridorius. Jame nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pašalinių asmenų, kurie stebėjo ir matė įvykį. Bet kada įvykio vietoje galėjo atsirasti ir kiti asmenys, kurie dėl kaltinamosios veiksmų patirtų nepatogumų, būtų nesaugūs viešoje vietoje, nes bendrabučio koridoriumi naudojasi ne tik šio bendrabučio gyventojai, bet ir kiti asmenys (pvz., svečiai ir pan.). Kaltinamosios veikimas buvo atviras, kai jos elgesiui neįtakoja kokia tai yra vieta, o savo tikslų, ji siekė bet kokiomis priemonėmis. Taikant šią normą nustatyta, kad kaltinamosios veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jos veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ir pan. Kaltinamoji panaudojo smurtą prieš nepilnametę, aplinkinių reakcija tokia, kad nebuvo tikėtasi tokių veiksmų ir pasekmių, ir nukentėti galėjo ir kiti asmenys. Aplink buvę asmenys nesugebėjo kontroliuoti ar įtakoti kaltinamosios elgesio, kad nebūtų pažeidžiamos bendro gyvenimo taisyklės. Nukentėjusios elgesys nebuvo provokuojantis. Tai yra tyčinis nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-492-942/15).
Pagal BK 284 straipsnį veikos gali būti kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-467-976/15).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamosios veiksmų tikslas buvo sutrikdyti viešąją ar visuomenės tvarką ir rimtį, o ne išsiaiškinti ar tikrai nukentėjusioji skleidė žinias, neatitinkančias kaltinamosios gyvenimo elgsenos. Kaltinamoji svetimame bute nesikalbėjo su nukentėjusiąja, bet ją ištempė į bendrabučio koridorių, kur buvo daugiau asmenų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.
Kaltinamoji viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.) padarė tiesiogine tyčia, taigi suvokdama, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltinamoji atvirai sudavė nukentėjusiajai smūgį stikline, iš kurios gėrė alų ir kurioje dar buvo alaus, suvokdama, kad tokiu būdu suduodant stikline į neuždengtą drabužiais kūno vietą kietu buku, riboto paviršiaus daiktus, bus nukentėjusiajai sutrikdyta sveikata (sukeltas fizinis skausmas, sužalota atitinkama kūno vieta). Smūgis suduotas didele jėga, nes nuo smūgio sudužo stiklinė, aplink nukentėjusiąją pažiro stiklo šukės. Nusikalstama veika užbaigta, kaltinamoji atliko veiksmus, kurie ir siekė.
Kaltinamosios I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi pati kaltinamoji pripažino, kad dėl apsvaigimo alkoholiu padarė tokią veiką.
Kaltinamoji praeityje du kartus teista, tame tarpe ir už viešosios tvarkos pažeidimą, ir inkriminuotą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teista už nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir apysunkį nusikaltimą finansų tvarkai.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.
2013-02-19 nutartimi I. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jos paieška, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-34-308/2013, kurioje ji kaltinama pagal BK 178 str. 1 d. ( t.1, b.l. 153-155). 2016-11-26 I. K. buvo sulaikyta ( t.2, b.l. 27).
Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.) .
I. K. buvo bausta laisvės apribojimo bausme, kuri vėliau pakeista arešto bausme ir terminuota laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas.
Kaltinamoji neįrašyta į gydytojo psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, šiuo metu niekur nedirba, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų ( t.2, b.l. 3-5).
Kaltinamoji nėra realiai atlikusi laisvės atėmimo bausmę, tačiau padarė naują, tyčinį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu. Dėl to kaltinamajai parinktina ir bausmės paskirtimi skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, kadangi kaltinamoji turi būti sulaikyta daryti nusikaltimus ir nubausta už padarytą nusikalstamą veiką.
Teismas daro išvadą, kad vis tik yra realus pagrindas manyti, kad I. K. ateityje nedarys nusikalstamų veikų ir bus pasiekti bausmės tikslai jai atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, kadangi: padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas; nusikaltimu nebuvo sukeltos kokios nors sunkios pasekmės, kaltinamoji su nukentėjusiąja susitaikė; nukentėjusioji nereikalauja skirti griežtos, realios laisvės atėmimo bausmė, teigdama, kad jos ir kaltinamosios santykiai yra geri, jos tarpusavyje bendrauja (bičiuliški santykiai); kaltinamoji praeityje nebuvo padariusi sunkių, tyčinių nusikaltimų; kaltinamoji yra jauno amžiaus ( gim. (duomenys neskelbtini) m.); kaltinamoji ne tik prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką duodama nuoširdžius parodymus dėl padarytos veikos ir aplinkybių.
Jeigu vertinti duomenis apie I. K. elgesį ir baustinumą/teistumą užsienio valstybėse, tai matyti, kad ji užsienio valstybėse buvo padariusi vagystes be kvalifikuojančių požymių, už kurias skirtos bausmės ir jų vykdymas atidėtas, taikyti įpareigojimai įgyvendinant teismo nurodytas priemones ( t.2, b.l. 14-26). Europos sąjungos teismai nevertino Lietuvos Respublikoje I. K. atžvilgiu priimto ir neįvykdyto apkaltinamojo nuosprendžio.
Atidėdant paskirtos bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, kurios teigiamai įtakotų kaltinamosios elgesį bausmės tikslams pasiekti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamajam gali būti atidėtas paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, jeigu teismas nustato aplinkybes, kad toks pagrindas yra realus ir gali būti taikomas konkrečiu nagrinėjamu atveju. Tokias aplinkybes teismas nustatė kaltinamosios I. K. atžvilgiu šioje byloje.
Atidedant bausmės vykdymą ir paleidžiant kaltinamają iš suėmimo, paskirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki įsiteisės nuosprendis, siekiant užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese.
Bausmės dydis nustatytinas vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kaltinamoji I. K. buvo sulaikyta 2016-11-26, o 2016-11-28 nutartimi jai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 15 dienų, skaičiuojant nuo 2016-11-28. Kaltinamosios nuosavybės teisės į turtą neapribotos.
Pagal BPK 106 str.1 d. kaltinamajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 25 d.nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-348/2016). Kadangi gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, todėl nėra pagrindo priteisti iš kaltinamosios antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – chalatas ir stiklinės šukės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu – sunaikintinos, kaip menkaverčiai daiktai ( BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301 – 305, 307- 308 str., 309 str.1 d. 7 p., teismas
nusprendžia:
I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą devyniems (9) mėnesiams.
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3), nustatant terminuotą laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2011-02-22 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę vieneriems (1) metams aštuoniems (8) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį , 2 dalies 5, 8, 10 punktus, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams, paskiriant pareigas :
-pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir šią pareigą vykdyti dvejus (2) metus šešis(6) mėnesius;
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir šią pareigą vykdyti dvejus (2) metus šešis (6) mėnesius;
-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Suimtą kaltinamąją I. K. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje, paskelbus nuosprendį, kai bausmės vykdymas atidėtas.
I. K. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir taikyti iki įsiteisės nuosprendis.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – chalatą ir stiklinės šukes – sunaikinti, kaip menkaverčius daiktus ( saugomi Alytaus AVPK Varėnos RPK, kvitas B, serija BBB Nr.051935).
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. K. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-12-17 iki 2010-01-13 (pagal 2011-02-22 nuosprendį), taip pat nuo 2016-11-26 iki 2016-11-28 ( dvi dienos) ir nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. įskaitytinai.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.