Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. M. Z. (toliau – ir pareiškėja, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo),

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus įgaliotam atstovui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Institucija) patarėjos D. J. 2021 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. NZT-ANR_N-1495-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21138797341), kuriuo V. M. Z. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 2 dalį ir nubausta 550 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V.M. Z. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-1495-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21138797341) (t. 1, b. l. 14-15) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda - 550 Eur bauda už tai, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo situacijos schemoje pažymėto taško Nr. 1 iki taško Nr. 4 įrengta metalinė tvora, kurios dalis patenka į valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 6 vielos tinklo tvora, kuri apsodinta augalais ir patenka į valstybinę žemę, įrengti vartai yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose (taškai Nr. 9 ir Nr. 10), vielos tinklo tvora nuo taško Nr. 8, Nr. 9, Nr. 11 iki Nr. 14 patenka į valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Skunde taip pat teigiama, kad ANK 39 straipsnis, reglamentuojantis administracinių nuobaudų skyrimo terminus, imperatyviai nustato, kad administracinė nuobauda trunkamojo administracinio nusižengimo atveju gali būti paskirta per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamasis teisės pažeidimas laikomas paaiškėjusiu patikrinimo atlikimo momentu, šiuo atveju – 2018 m. rugpjūčio 23 d. ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negalima, jei dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, 2018 m. rugpjūčio 23 d. aktu ir 2021 m. liepos 13 d. administracinio nusižengimo protokolu fiksuotas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, nes akte ir protokole nurodyti teisės pažeidimo požymiai neatsiejamai tarpusavyje susiję ir nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. liepos 13 d. pažeidimas nepašalintas. Tai reiškia, kad už tą patį teisės pažeidimą ir tuo pačiu teisiniu pagrindu pareiškėja nubausta 2020 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. liepos 27 d. nutarimais. Todėl 2021 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-l495-2021 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį nutrauktina.

ŽĮ 21 straipsnio 7 punktas imperatyviai nustato žemės sklypų savininkams ar naudotojams pareigą savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininku ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Pareiškėja ne kartą žodžiu ir raštu patvirtino, kad sklypo dalyje jokios ūkinės ar kitos veiklos nevykdo. Žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, nesuformuota sklypais, todėl darytina išvada, kad pareiškėja negali pažeisti gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, ar nevykdoma veikla savavališkai užimti valstybinę žemę, todėl jai netaikytini aptariamo įstatymo 7 punkto reikalavimai. Nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai pagrindai suponuoja nutarimo neteisėtumą.

Skunde teigiama, kad G. S. topografinėse nuotraukose užfiksuota, kad elektros kabelio linijos nutiestos sklypo ribų taškuose 4, 3, 2, o kabelinė apskaitos spinta (KAS) pastatyta prie sklypo ribos taške 3 ir valstybinėje žemėje su elektros kabelių apsaugos zona. Šie duomenys suderinti su savivaldybe, AB ESO, TEO LT, AB, UAB „Druskininkų vandenys“, UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“. 2019 m. rugpjūčio 29 d. matininkas D. R. sklypo planu patvirtino, kad elektros kabelio linija nutiesta sklypo ribose taškuose 6, 5, 4, 3, 2 su jų apsaugos zona. www.regia.lt ortofoto duomenys ir www.geoportal.lt duomenys apie sklypą patvirtina, kad sklypo ribos 12, 11, 10, 9, 8, 7, 6, 7, 6, 5, 4, 3, 2 yra apjuostos elektros kabelių linijomis ir jų apsaugos zonomis, todėl perstatyti tvorą pagal 2021 m. liepos 27 d. nutarimą, neįvertinus elektros kabelių linijų išdėstymo schemos ir jų apsaugos zonų, faktiškai neįmanoma.

Skunde teigiama, kad pagal 2000 m. spalio 30 d. Nekilnojamojo turto ir kadastro bylos Nr. 15/522 duomenis „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys“ 1C forma, vielos tinklo tvora ir vartai pastatyti 1976 metai, jų vieta atitinka 1999 m. birželio 19 d. žemės sklypo plano ir faktiškai naudojamas ribas, koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, ribų linijų ilgius ir duomenis, 1999 m. birželio 16 d. įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Tvoros pastatymo laikas, vieta ir įteisinimas, savininkai, jų trukmė išviešinti ir Druskininkų skyriui iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo žinomi. Jei tvora ir vartai pastatyti neteisėtai, Druskininkų skyrius turėjo galimybę imtis priemonių galimo neteisėtumo padariniams pašalinti, nepraleidus senaties termino, tačiau to nepadarė 42 metus (1976 m.), minėta, nuosavybė įgyta prieš 18 metų. Tvora ir vartai, kaip daiktinių teisių objektai, sukurti ir pažymėti 1993 m. gruodžio 15 d. Namų valdos techninės apskaitos pase ir nuo 1931 metų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Skunde nurodė, kad dėl statinių statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal statybos teisinius santykius ir statinių reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius šių statinių statybos metu (LAT 2009-06-15d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-07 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011, kt.). Todėl, ar Druskininkų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir pakartotiniais patikrinimais intervencija atitinka teisėtumo, teisėto tikslo ir būtinumo bei proporcingumo kriterijus pagal EŽTT praktikoje įtvirtintus standartus, reikalaujančius ne tik viešojo bet ir privačių interesų pusiausvyros, palieka spręsti teismui (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-39/2011). EŽTT pažymėjo, kad naudojimosi nuosavybe kontrolė gali būti pateisinama, jei įrodomas jos suderinamumas su bendruoju interesu ir nuosavybės suvaržymo atitikimu proporcingumo principui, tačiau primetant neobjektyvius, neteisėtus ir savavališkus apribojimus, įgytai ir naudojamai nuosavybei, kurie savo pobūdžiu neakivaizdūs, neišreikšti pavojingumu visuomenei, ar padaryta žala, ar nuostoliais, ar atlikti tyčia, ar savavališkai, ar nesąžiningai (Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 str.), tik parodo Druskininkų skyriaus nesugebėjimą ieškoti objektyvių sprendimų ir nepagrįstą intervenciją į nuosavybę naudojimą (LAT 2016-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-460-687/2016 17 p.).

Situacijos schemoje nurodytos sklypo ribų taškų koordinatės neatitinka sklypo plane nurodytoms, neapskaičiuotas užimtos žemės plotas, nepateikti kiti grafiškai atvaizduoti duomenys, nurodyti šiame skunde, nefiksuota elektros tinklų išdėstymo ir sklypo ribas kertančių elektros linijų nuo ribų taško 4 iki taško 5, KAS vietos atitikimas išpildomajai nuotraukai, nefiksuotos vandentiekio ir nuotekų, kelio ženklų pastatymo sklypo dalyje vietos, medžių, augančių sklypo dalyje vietos, grafiškai nepažymėtas šaligatvio atstumas iki sklypo ribos ir tvoros, viešojo automobilių pastatymo aikštelių ir pravažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) link svečių ir poilsio namų atstumas, nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nustatytos greta esančio valstybinės žemės ploto, nesuformuoto sklypais, ribos (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Situacijos schemos negali prieštarauti 1999 m. balandžio 29 d. žemės sklypo planui ir duomenims, įregistruotiems viešame registre, juolab, negali būti pagrindu protokolui ir nutarimui priimti, priešingu atveju, bus pažeisti priimti žemės sklypo privatizavimo dokumentai ir nuosavybės teisė į įgytą konkretaus dydžio žemės sklypą plotą (jo dalį) ir ribas ir keliamas klausimas dėl 1999 m. nuosavybės teisės į žemės sklypą ir jame esančius statinius įgijimo pagrindų, ginčijant 1999 m. ir 2010 m. pirkimo-pardavimo sutartis, kurias sudarė valstybinės žemės patikėtinis bei kitus sandorius. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Druskininkų skyrius dėl sklypo ribų ar 1976 ir 1981 metais pastatytos tvoros vietos nuo 2003 metų pretenzijų nereiškė, nes yra išnykusi jo teisė į galimai pažeistos teisės teisminę gynybą (senatis).

Motyvuojamoji dalis

Skunde teigiama, kad pareiškėjos kaltė dėl savavališko valstybinės žemės užėmimo neįrodyta (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Neįrodyta, kad veika padaryta tyčia (ANK 7 straipsnis), neįrodyta, kad padaryta pavojinga veika (ANK 5 straipsnio 1 dalis), šių nusižengimo sudėties požymių ar kitų, turinčių bylai reikšmingų aplinkybių, patikrinimo aktuose ir nutarimuose nėra. Nepaneigta, kad sklypo ribos, nustatytos 1999 m. balandžio 29 d. žemės sklypo plane M 1:500, neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų ribų, kad vielos tinklo tvora taškuose 3, 4 buvo pastatyta po 2003 m. rugpjūčio 4 d. Neįrodyta, kad tvora neišlikusi pagal 1976 ir 1981 metų ribas (Kauno apygardos teismo 2017-12-12 byla Nr. AN2-245/2017 ir kt.); neįrodyta, kad tvoros pastatymo vieta trukdo valstybinės žemės patikėtiniui ar kitiems gyventojams patekti ar naudoti valstybinės žemės plotą taškuose 3 ir 4, ar taškuose 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7 naudotis KAS, šaligatviu ir automobilių stovėjimo aikštelėmis, 3 geologiniais įrenginiais, elektros ar vandens ir nuotekų įrenginiais, kelio ženklu. Nenustatytas savavališko nuo ribų taško 3 iki 4 valstybinės žemės užėmimo faktas (LVAT nutartys Nr. 575-1007/2009, Nr. 575-163/2012 ir kt.).

Nutarimą priėmusi institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime (t. 1, b. l. 60-63) nurodė, jog su pareiškėjos V. M. Z. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. birželio 19 d. NŽT Druskininkų skyrius raštu Nr. 50SD-1188-( 14.50.125 E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo apie 2021 m. vasario 26 d. pakartotinį žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir apie 2021 m. kovo 3 d. patikrinimo aktą Nr. 50ŽN-2- (14.50.69.), kuriame nurodyta, kad yra nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 11.6. papunkčio ir remiantis faktine situacija pažeidimai nustatyti 2018 m. rugpjūčio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 50ŽN- 38-(14.50.64.) nepašalinti. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Remiantis ANK 40 straipsniu, skundžiamas nutarimas surašytas ne dėl trunkamojo teisės pažeidimo, o dėl pakartotinio, todėl argumentai dėl pažeistų ANK 39 straipsnio nuostatų yra nepagrįsti ir šioje situacijoje neaktualūs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo įvertinti visas aplinkybes ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. Z. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms skunde.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos V. M. Z. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Skundas tenkintinas

ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą, šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.

Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) naudojimą. Atsižvelgiant į šio straipsnio konstrukciją, akivaizdu, jog valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas nėra tapačios sąvokos, jomis apibūdinami skirtingi, alternatyvūs veiksmai.

Teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir/arba naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos A. T. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nei skundžiamame nutarime, nei 2021 m. liepos 13 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. NZT-ANR_P-680-2021 (administracinio nusižengimo byla ROIK: 21138797341) (t. 1, b. l. 13) nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą – savavališku žemės užėmimu ar jos naudojimu, ar tiek savavališku žemės užėmimu, tiek ir naudojimu. Šiuose procesiniuose dokumentuose nedetalizuojama, kokius konkrečiai veiksmus, užtraukiančius atsakomybę pagal ANK straipsnį, atliko V. M. Z.. Teismo posėdyje Institucijos atstovei na kartą uždavus klausimą, kokiais konkrečiai veiksmais V. M. Z. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, atstovė į šį klausimą neatsakė, taip pat negalėjo detalizuoti, kokio dydžio žemės sklypas galimai savavališkai užimtas arba naudojamas.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole tiksliai ir teisingai turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, t. y., svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, Nr. 2AT-6-628/2019).

Minėta, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodytos V. M. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 2 dalyje, aplinkybės nėra aiškios, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, jei žemė savavališkai buvo užgrobta, kaip konkrečiai pasireiškė žemės užgrobimas, kada jis buvo padarytas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki 2021 m. liepos 1 d. (2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja ANK 110 straipsnio 1 dalies redakcija) ANK 110 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti buvo būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. Taigi, tuo metu, kai Institucija atliko patikrinimus, kurių duomenimis šioje administracinio nusižengimo byloje grindžia kaltinimą V. M. Z. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 2 dalyje, administracinė atsakomybė už savavališką žemės naudojimą ANK 110 straipsnyje nebuvo numatyta.

Atskirai pažymėtina, kad Institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą šioje byloje, tinkamai (atsižvelgiant į matavimo prietaiso leidžiamą paklaidą, taip pat leistinus pastatytos tvoros nuokrypius miesto teritorijoje) nenustatė ir administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nenurodė galimai savavališkai užimto ar naudojamo žemės sklypo dydžio, kas yra svarbu ne tik konstatuojant galimai padarytą administracinį nusižengimą, bet ir sprendžiant dėl veikos pavojingumo. Institucija taip pat nesurinko ir nevertino įrodymų dėl V. M. Z. nurodytų aplinkybių, jog patraukti tvorą prie sklypo ribos nėra galimybių dėl toje vietoje esančių krūmų, medžių, kuriuos nupjauti ji leidimo negavo, taip pat esančių elektros kabelio linijų, kabelinės apskaitos spintos, vandentiekio ir nuotekų. Taigi, Institucija visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjos galimybe pašalinti patikrinimo aktuose užfiksuotus pažeidimus.

Išsamiai atlikti tyrimą ir teisingai kvalifikuoti asmens veiką, turinčią administracinio nusižengimo požymių, įstatymas įpareigoja administracinius nusižengimus tiriančius ir administracinių nusižengimų protokolus surašančius pareigūnus (ANK 567 straipsnio 1, 2 dalys, 589 straipsnis). Įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą ir juose suformuluoto kaltinimo turinį, nes tai pažeistų asmens įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

Šiuo atveju turi būti atliktas papildomas bylos aplinkybių tyrimas – nustatyta uždraustų veiksmų apimtis (nurodant, kokius konkrečiai veiksmus atliko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kokia apimtimi), surinkti tai patvirtinantys įrodymai. Atkreiptinas nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolas turi būti surašomas ir grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodoma tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priešingi teisei veiksmai, jų padarymo vieta, laikas ir aplinkybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Institucijos 2021 m. liepos 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR­_P-680-2021 ir 2021 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-1495-2021 neatitinka jų turiniui keliamų ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimų. Šiuo atveju netinkamas protokolo ir nutarimo surašymas laikytinas esminiu trūkumu, kurio negalima ištaisyti teisme. Dėl išvardytų motyvų skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus patarėjos D. J. 2021 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. NZT-ANR_N-1495-2021 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 21138797341) naikintinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, o byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog V. M. Z. administracinio nusižengimo byla grąžinama papildomam aplinkybių tyrimui, dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. Z. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus patarėjos D. J. 2021 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-1495-2021 ir administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 21138797341) grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.