Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Daivos Kelmelienės prašymą suinteresuotiems asmenims BAB bankas SNORAS, M. R. dėl skolininkės D. R. pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė Daiva Kelmelienė pateikė teismui prašymą vykdymo procese pakeisti skolininkę D. R. M. R.. Nurodė, kad skolininkė D. R. (duomenys neskelbtini)mirė. Pagal Testamentų registro duomenis, mirusios skolininkės D. R. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė M. R..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismui kartu su prašymu pateikti duomenys vykdomojoje byloje Nr. 0164/11/00979 patvirtina, kad išieškotojas AB bankas SNORAS 2011 m. liepos 21 d. pateikė antstolės Daivos Kelmelienės kontorai vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 6 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 3 432,18 Lt skolos, 959,56 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, 132,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės D. R.. Antstolės 2011 m. liepos 21 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkei D. R. pateikė 2011 m. liepos 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Be kitų vykdymo veiksmų antstolė 2012 m. vasario 8 d. areštavo 5 548,74 Lt lėšas, esančias bankų sąskaitose, 2012 m. vasario 8 d. panaikino areštą sąskaitoms banke „Swedbank, AB. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. sausio mėn. buvo vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkei VSDFV mokamos išmokos. Antstolė 2013 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“, jį išsiuntė VSDFV vykdymui, kurio pagrindu VSDFV vykdė išskaitymus iš skolininkei mokamų išmokų laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. VSDFV 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (3.54) R1-23658 informavo antstolę apie tai, kad nėra galimybės vykdyti išskaitymus, kadangi skolininkė D. R. mirė. Testamentų 2016 m. lapkričio 7 d. registras patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto registro 2016 m. lapkričio 7 d. išraše nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) nuo 1994 m. rugpjūčio 9 d. asmeninės nuosavybės teise registruotas palikėjos skolininkės D. R. vardu. Nuo 2016 m. spalio 20 d. butas asmeninės nuosavybės teise priklauso M. R.. Taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butui taikytas areštas: 2015 m. liepos 31 d. antstolio Giedriaus Salicko, 2011 m. gruodžio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo, 2010 m. spalio 28 d. antstolio Sauliaus Virbicko, 2009 m. gruodžio 9 d. antstolės Angelės Kvaraciejienės, 2007 m. rugsėjo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus.

Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis).

Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Nustatyta, kad vykdymo procese skolininkė D. R. mirė (duomenys neskelbtini), antstolei ši aplinkybė tapo žinoma 2015-09-12. Todėl CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2015 m. gruodžio 14 d. Antstolė motyvuodama tuo, kad skolininkės palikimą priėmė M. R., kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad viešajame registre būtų išviešintas palikėjo turto areštas kreditorės AB banko SNORAS 4 523,74 Lt reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, kad kreditorė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui M. R., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdiniui M. R. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos D. R. kreditorę AB banką SNORAS jos 4 523,74 Lt reikalavimą.

Vien ta aplinkybė, kad antstoliai vykdo išieškojimą iš skolininkės kitų išieškotojų naudai, kurių naudai areštuotas skolininko turtas, nėra pakankama pakeisti skolininkę jos turtą priėmusiu įpėdiniu M. R., kadangi kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai. Be to, įstatymų leidėjas pareigą informuoti apie palikėjo skolas numatė palikėjo kreditoriui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad palikėjo kreditorė ar vykdomąją bylą vykdanti antstolė kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atmesti antstolės Daivos Kelmelienės prašymą dėl 2015 m. rugsėjo 14 d. mirusios skolininkės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0164/11/00979 į jos teisių perėmėją – M. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.