- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-131-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37299-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- M. Š., A. T., A. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Evaldo Vanago,
apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Š., A. T. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 60 MGL (3000 Eur) baudą;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 bei 2 punktais, M. Š. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir M. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime M. Š. išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d.
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 50 MGL (2500 Eur) baudą;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 bei 2 punktais, A. T. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.
Į paskiros bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime A. T. išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d.
A. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime A. G. išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. Š., A. T. ir A. G. nuteisti už tai, kad M. Š. ir A. T., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą vartoti asmeniškai ir parduoti ar kitaip platinti iš A. G. už sutartą sumą neteisėtai įgijo, o A. G. M. Š. ir A. T. platino didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: M. Š. ir A. T. 2019 m. liepos 7 d. apie 20.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą vartoti asmeniškai ir parduoti ar kitaip platinti iš A. G. už susitartą pinigų sumą neteisėtai įgijo, o A. G. M. Š. ir A. T. platino ne mažiau, kaip 400,628 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 11,3 % iki 11,6 %, M. Š. ir A. T. šias iš A. G. įsigytas narkotines medžiagas neteisėtai laikė M. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. rugpjūčio 30 d. 23.40 val. kratos metu policijos pareigūnai jas rado ir paėmė. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, A. T. telefonu nurodė M. Š. nuvykti paimti narkotinių medžiagų – kanapių, ir M. Š. 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 19.25 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), iš A. G. už sutartą sumą neteisėtai įgijo ne mažiau, kaip 500,38 gramus narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 10,5 % iki 11,1 %, kurias M. Š. neteisėtai gabeno automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal susitarimą į A. T. naudojamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie minėtame automobilyje rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. M. Š. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nesutinka su už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir jos dydžiu. Mano, kad apylinkės teismas, pagrįstai konstatuodamas, kad įstatymo sankcijos ribose numatyto dydžio bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, paskirdamas jam 5 metų laisvės atėmimo bausmę, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jo pirmą kartą - 2019 m. liepos 7 d., įsigytos narkotinės medžiagos, kurias jis laikė namuose, į apyvartą nepateko, visas jų kiekis, išskyrus tą maišelį, kurio turinį jis vartojo pats, nebuvo platinamas ar stengiamasi jį išplatinti bei buvo paimtas policijos pareigūnų 2019 m. rugpjūčio 30 d. daromos kratos metu. Taigi padarytu sunkiu nusikaltimu realių sunkių ar neatstatomų pasekmių jokiems kitiems asmenims jis nesukėlė. Dėl antrojo narkotikų paketo, kurį 2019 m. rugpjūčio 30 d. pagal susitarimą su A. T. jis gabeno į jo sodybą ir tuo metu buvo sulaikytas policijos darbuotojų, taipogi pažymi, kad realių sunkių ir neatstatomų pasekmių šio kiekio narkotinių priemonių gabenimas kitiems asmenims nesukėlė, nes narkotinės medžiagos iš jo buvo paimtos policijos darbuotojų, jos nepasiekė net A. T.. Faktiškai jo 2019 m. liepos 7 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. įgytos narkotinės medžiagos nebuvo niekam išplatintos, jų dalį (iš pirmo paketo) jis suvartojo pats, todėl jo įvykdyto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumas visuomenei yra žymiai mažesnis, o į tai, jam skiriant bausmę nebuvo pakankamai atsižvelgta. Mano, kad jam skirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota. Teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į tai, kad jis, nors ankščiau ir teistas, niekada nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės, jo ankstesni teistumai nėra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, narkotinių medžiagų jis jokiems asmenims neišplatino. Kaip jau minėjo, nors 2019 m. liepos 7 d. įsigydamas narkotines priemones turėjo tikslą ne tik pats jas vartoti, bet ir neatmetė tos galimybės, kad galbūt jas parduos kitam asmeniniu (asmenims), faktiškai jis, nors ir turėjo galimybę ieškoti asmenų, kuriems reikėtų narkotinių medžiagų, per beveik dviejų mėnesių laikotarpį nuo pirmojo narkotikų paketo įsigijimo iki tol, kol buvo sulaikytas policijos darbuotojų, jis niekam nei vienos dozės narkotinių medžiagų nepardavė, jokių kontaktų su asmenimis, kuriems reikėtų narkotinių medžiagų, neužmezgė ir tokių kontaktų nesukūrė, jokios naudos iš įsigytų ir savo namuose spintoje laikomų narkotikų negavo, jokios žalos jokiems kitiems asmenims, išskyrus save, nesukėlė, nes narkotikų niekam neišplatino. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad jis, nors narkotikų įsigijimo metu turėjo nusikalstamų kėslų „padaryti biznį“ iš kanapių platinimo jas parduodant ir gaunant papildomas neteisėtas pajamas, šio „verslo“ jis realiai nepradėjo, delsė ne tik dėl to, kad neturėjo pažįstamų asmenų, kuriems galėtų platinti narkotines medžiagas, bet ir pats tuo metu jau pradėjo kurti pagrindą teisėtai savo veiklai – ėmė pirktis bei skolintis reikalingus darbo įrankius miško ruošos darbams (įrankiai buvo rasti automobilyje jo sulaikymo metu), bendravo su urėdijos atstovais dėl jam siūlomų būsimų miško ruošos darbų apimties, vietovės, kurioje reikės atlikti darbus, ruošėsi įregistruoti savo individualią veiklą – miškininkystė ir medienos ruoša. Teigia, kad jo nusikalstama veika padaryta žala yra žymiai mažesnė, jo asmenybė yra žymiai mažiau pavojinga, nei panašius nusikaltimus padariusių asmenų, kurie jau būna išplatinę narkotinių medžiagų kitiems asmenims, būna gavę materialinės naudos iš narkotinių priemonių perdavimo, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir net neketina jo turėti. Pažymi, kad jau po 3 mėnesių, praleistų suėmime, suprato, koks kvailas ir neteisingas buvo jo įsivaizdavimas, kad nusikalstamu būdu galima bandyti uždirbti pinigų sau ir šeimai, ir nesulaukti visuomenės bei šeimos pasmerkimo, manant, kad nusikalstama veikla niekam nepaaiškės, o jos pasekmės nebus labai skausmingos kitiems asmenims. Kritiškai vertina savo nusikalstamus poelgius, yra įsitikinęs, kad vienas svarbiausių bausmės tikslų – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gali būti pasiektas paskiriant jam kitokią bausmės rūšį arba paskiriant žymiai trumpesnį realios laisvės atėmimo bausmės laiką. Nurodo, jog paleistas po suėmimo pradėjo dirbti medienos ruošos darbus, pradžioje dirbo pagal individualios veiklos pažymą, iš gaunamų pajamų nuolat perka miško tvarkymui reikalingus įrankius, per 2020 m. uždirbo apie 19 415 Eur pajamų iš medienos ruošos. 2021 m., siekdamas dirbti su miško tvarkymo įmonėmis, įsteigė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, yra jos vadovas, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. mažoji bendrija gavo 18 759 Eur pajamų. Šiuo metu jo užduotis suorganizuoti kasdieninį miško ruošos (miško atliekų surinkimo) darbus taip, kad darbo turėtų 8 kartu su juo pagal individualią veiklą dirbantys žmonės. Prisiimdamas atsakomybę ne tik už save, bet ir už kartu miške dirbančius žmones, jis suvokė, kad pajamas galima, reikia ir garbinga uždirbti tik legaliu būdu, jaučiant kitų žmonių pagarbą ir moralinę paramą. Pabrėžia, kad šiuo metu nei alkoholio, nei kitokių psichiką veikiančių medžiagų apskritai nebevartoja. Nors ankščiau buvo įsitikinęs, kad sumažinti kalbos sutrikimą (mikčiojimą) jam padeda pavartoti kvaišalai - kanapes rūkė, nes manė, kad jos jį teigiamai ir sveikatinamai veikia, dabar mato, kad labiausiai jam įveikti kalbos sutrikimą padeda, tai, kad dirbdamas sunkų, bet mėgstamą darbą, nuolat būdamas gamtoje, bendraudamas su darbininkais, juos konsultuodamas miško ruošos klausimais, rinkdamas užsakymus, bendraudamas su įmonių vadovais, urėdais, įgijo daug pasitikėjimo savimi, yra gerbiamas žmogus, jo savivertė pakilo, pajuto stabilumą ir komfortą dėl to, ką ir su kokiu užsidegimu daro niekam nekenkdamas, nedarydamas žalos, o teikdamas reikalingas paslaugas, už kurias gauna teisėtas pajamas. Yra įsitikinęs, kad jo pasirinktas darbas, susikurta darbo vieta bei prisiimta atsakomybė už kitus darbininkus, sudaro jam visas įmanomas sąlygas pasikeisti ir pasiekti nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslų neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o atliekant kitokią bausmę, ar atliekant žymiai trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, nei jam paskyrė pirmosios instancijos teismas.
3. A. T. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bausmės skyrimo, tik formaliai vertino jo padarytų veikų ir asmenybės pavojingumo aspektus, t. y. tik formaliai ir tik bendrais bruožais vertino jo asmenybę ir kitus svarbius socialinius interesus, tačiau tokios griežtos bausmės padarinių tiek jam pačiam, tiek jo šeimai neanalizavo ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatė po vieną jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę. Taip pat, vertindamas jo vaidmenį teisingai nustatė, kad nė vieno iš kaltinamųjų vaidmuo disponuojant narkotinėmis medžiagomis nebuvo antraeilis, visi jie buvo pakankamai aktyvūs disponavimo narkotinėmis medžiagomis vykdytojai, tačiau šioje vietoje teismas nevertino jo jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos ir žymiai vyresnio draugo M. Š. asmenybės įtakos jam ir nusikalstamų veikų padarymui. Akivaizdu, kad gyvenimiškos patirties trūkumas, daromų nusikalstamų veikų sunkumo ir nusikalstamų veikų galimų padarinių nežinojimas, taip pat vyresnio draugo įtaka turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui. Apylinkės teismas tik formaliai įvertino, kad jis yra jauno amžiaus (veikos padarymo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai), neteistas, baustas administracine tvarka, ikiteisminio tyrimo metu dirbo, o nuosprendžio priėmimo metu nedirba, mokosi, kad įgytų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kategorijų vairuotojo pažymėjimą, gyvena su mama. Toks formalus jo asmenybės vertinimas pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, nei yra numatyta sankcijoje. Šiuo atveju teismas nevertino ir nepasisakė dėl bausmės, nesusijusios su realiu terminuotu laisvės atėmimu, paskyrimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra lygiavertės ar daug didesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, ar kad jo asmenybė yra tokia pavojinga visuomenei, kad jo izoliavimas nuo bendruomenės būtinas. Teigia, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas jam aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes paskyrus realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę neteistam, jaunam, socialiai pakankamai nesubrendusiam asmeniui, nesuteikiant progos pasitaisyti, turėjo įtakos jo gyvenimui neigiama linkme. Jis yra neteistas, šiuo metu vėl dirba ir toliau mokosi, siekia įsigyti profesionalo teises, gyvena su mama, turi stiprų socialinį ryšį su artimaisiais, per beveik 2 metus nepadarė jokios nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradėtas baudžiamasis persekiojimas realiai turėjo atgrasomąjį poveikį laisvėje tuo metu dar buvusiems A. G. ir jam, todėl laikytina, kad BK numatyti bausmės tikslai yra jau iš esmės pasiekti, t. y. jis neketina daugiau nusikalsti, pats procesas pakeitė jo požiūrį į gyvenimą, jo taisykles, jis laikosi įstatymų, beveik 2 metų laikotarpis nuo nusikalstamų veikų padarymo, aiškiai tą patvirtina. Realus ilgalaikis laisvės atėmimas su įkalinimo įstaigos subkultūromis, padarys didesnę žalą jam, kaip neteistam ir jaunam žmogui ir tai jau prieštarautų bausmės skyrimo tikslams. Jis nesiekia likti nenubaustas, tiesiog mano, kad jo atveju gali būti skiriama švelnesnė bausmė.
4. A. G. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pritaikius jam BK 54 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skirti maksimalią 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per teismo nustatytą terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti iki 200 val. socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Mano, kad teismas turėjo atidžiai ir teisingai nuspręsti, ar šiuo atveju nors ir mažesnės, bet realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepažeistų teisingumo principo. Pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jo nusikalstami veiksmai buvo iš anksto apmastyti ir suplanuoti. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, kas šiuo atveju ir buvo nusikalstamų veiksmų pradžia ir ištakos. Pripažindamas atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininko nuoširdų gailesį ir prisipažinimą, teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad narkotines medžiagas jis perdavė paskatintas kitų asmenų, pasinaudojant jo, kaip kurjerio, paslaugomis. Akivaizdu, jog dėl spontaniškai įgytų narkotinių medžiagų jis norėjo užsidirbti „lengvų pinigų“, ką nuoširdžiai pripažino teisme. Toks jo noras buvo sąlygotas jo ekonominės padėties, nepakankamo gerbūvio, t. y. progresyviai pateisinamos vertybės, kuri aktuali visoms socialiai vertingoms asmenybėms. Jokio išankstinio planavimo užsiimti neteisėta veikla ir vien iš to gauti lėšas pragyvenimui jis neturėjo. Pažymi, kad jis visą laiką dirbo ir gavo pastovias pajamas. Tokiu būdu teismas neįvertino to, kad jis nusikalstamą veiką vykdė ne vien tik savanaudiškais tikslais, vien tik įžūliais ir piktybiškais tikslais, bet tik kaip pagundą lengvai įgyti papildomų pragyvenimo lėšų šalia oficialiai vykdomos darbinės veiklos. Be to, apylinkės teismo liko neįvertinta tai, kad jis „lengvų pinigų“ neįgijo ir jokios turtinės naudos iš nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas, negavo. Pabrėžia, kad net ir sunkaus nusikaltimo padarymas neatleidžia teismo nuo pareigos nuteistajam skirti teisingą bausmę. Atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje nepasisakė ir neįvertino padarytos nusikalstamos veikos dalyko, o būtent neteisėtais disponuotos narkotinės medžiagos rūšies. Atlikę tyrimą specialistai nustatė ir teismas pripažino, kad jis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžemine jų dalimi). Teismas pastebėjo, kad neteisėtas narkotinių medžiagų disponavimo užkardymas yra daugelio pasaulio valstybių prioritetinė teisėsaugos kryptis, tačiau neatsižvelgė į viešai ir plačiai visiems žinomą faktą, kad disponavimas kanapių antžemine dalimi yra legalus ir neuždraustas elgesio būdas daugelyje pasaulio, taip pat ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Dėl kanapių įteisinimo ir dekriminalizavimo pakankamai seniai diskutuojama ir Lietuvos Respublikoje, o šiuo metu yra ypatingai aktuali įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo laimėjusios (duomenys neskelbtini) partijos pažadus, šios partijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas. Be abejo, tokia aplinkybė savaime nemenkina jo padarytos nusikalstamos veikos turinio, tačiau yra ypatingai reikšminga įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir aktualiją laikotarpiu, kurio metu padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo, dėl ko realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai nėra tinkama ir teisinga bausmė, kuri būtų reikalinga ir pateisinama visuomenės lūkesčiais tinkamam nusikaltimą padariusio asmens nubaudimui. Taip pat teismas netinkamai įvertino arba apskritai neatsižvelgė į jo jau patirtas represinio poveikio priemones, į jam taikyto baudžiamojo proceso turinį ir jo pasekmes. Jis dėl padarytos nusikalstamos veikos neturėjo ne tik jokios ekonominės naudos ar kito teigiamo poveikio, bet tik neigiamas pasekmes, kurių prisiminimas ir patirtis neabejotinai jį sulaikys nuo bet kokios pagundos elgtis nusikalstamai. Jis baudžiamojo proceso metu prarado laisvę ir buvo laikinai sulaikytas. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad pats bausmės neišvengiamumo faktas, jau patirta valstybės prievarta, o ne formalus sankcijoje numatytos bausmės griežtumo taikymas yra tinkamas asmens nubaudimas. Pagal sankciją paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei padarytos veikos turinio, nei jos pavojingumo, nei jo asmenybės. Tokios neteisingos, neproporcingos bausmės paskyrimas yra pagrindas priimtą nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti ir jam paskirti teisingumo principui neprieštaraujančią švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.
Atsiliepimas
5. Prokuroras atsiliepimu į nuteistųjų skundus, prašo juos atmesti, nes nėra priežasčių pripažinti, jog paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ar netinkamai individualizuotos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantai M. Š., A. T. ir A. G. skundžia nuosprendį dėl jiems paskirtų bausmių, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
Dėl M. Š. paskirtos bausmės
8. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas M. Š. už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 60 MGL dydžio baudą, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skyrė laisvės atėmimą 5 metams. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių bei 5 dalies 1 bei 2 punktų nuostatomis, buvo subendrintos apėmimo būdu, M. Š. paskiriant laisvės atėmimą 5 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. Š. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą teisingai parinko ir paskyrė bausmes, nustatė jų dydžius, subendrino tarpusavyje bei sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir dar labiau švelninti M. Š. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju M. Š. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas - sunkių nusikaltimų kategorijai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jo padaryta, BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, nusikalstama veika buvo tęstinė, susidedanti iš 2 epizodų, daroma siekiant turtinės naudos, nors apeliantas ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo jis disponavo laikytinas dideliu. Be to jis šį nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. T., kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Š. turi šeimą, augina 2 nepilnamečius vaikus, dirba – yra įsteigęs mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir yra jos vadovu, baustas administracine tvarka, teistas, tačiau ne už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad jis pirmąjį veikos epizodą padarė jam prieš tai paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaigoje. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų būtų neįmanoma, todėl M. Š. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagrįstai nuspręsta skirti laisvės atėmimo bausmę.
11. Pažeidimų bendrinant M. Š. paskirtas bausmes ir galutinę bausmę sumažinant 1/3 dalimi nėra padaryta. Nei už atskirus jam inkriminuotus nusikaltimus paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, M. Š. už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą bausmė buvo skirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios lengvina jo teisinę padėtį. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui dar labiau turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta. Šios teismo išvados nekeičia ir tokie M. Š. apeliacinio skundo teiginiai, jog nors narkotikų įgijimo metu jis ir turėjo tikslą juos išplatinti ir taip užsidirbti, tačiau to nepadarė, jo padarytas sunkus nusikaltimas jokių realių pasekmių jokiems kitiems asmenims nesukėlė. Kaip matyti tiek iš M. Š. apeliacinio skundo argumentų, tiek iš byloje esančių duomenų, M. Š. minėtų ketinimų neįvykdė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių – dėl asmenų, kuriems galėtų jas išplatinti, neturėjimo, bei dėl policijos pareigūnų veiksmų ir jo sulaikymo. Taigi, iš esmės, M. Š. turėtų narkotinių medžiagų neišplatino ir iš to negavo jokių pajamų tik dėl jam nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Taip pat pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę nesudaro ir tai, kad jis šiuo metu nebevartoja nei alkoholio, nei kitokių psichiką veikiančių medžiagų.
12. Pažymėtina, kad M. Š. yra nuteistas už sunkaus, BK XXXVII skyriuje įtvirtinto nusikaltimo padarymą, todėl jam pagal galiojančias BK 75 straipsnio nuostatas negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
Dėl A. T. paskirtos bausmės
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. T. už BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymą skyrė 50 MGL dydžio baudą, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių bei 5 dalies 1 bei 2 punktų nuostatomis, buvo subendrintos apėmimo būdu, A. T. paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė buvo sumažinta 1/3 dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. T. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą teisingai parinko ir paskyrė bausmes, nustatė jų dydžius, subendrino tarpusavyje bei sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir dar labiau švelninti A. T. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju A. T. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas - sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nustatyta, kad A. T. padaryta 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra tęstinė, susidedanti iš 2 epizodų. Šiuo atveju buvo disponuojama dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nusikaltimo tikslas – finansinė nauda, nors jis ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Minėtą nusikaltimą A. T. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su M. Š., ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. A. T. yra jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu dirba pas asmenį, užsiimantį individualia žemės ūkio veikla (2021 m. birželio 21 d. išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas), taip pat mokosi, kad įgytų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kategorijų vairuotojo pažymėjimą, gyvena su mama. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, A. T. atžvilgiu negali būti pasiekti jokiomis kitomis bausmės rūšimis, išskyrus realų laisvės atėmimą.
16. Pažeidimų bendrinant A. T. paskirtas bausmes ir galutinę bausmę sumažinant 1/3 dalimi nėra padaryta. Nei už atskirus jam inkriminuotus nusikaltimus paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Atkreiptinas dėmesys, kad jam už 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo, kurio sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų, padarymą, bausmė buvo skirta vadovaujantis jo padėtį lengvinančia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata. Kokių nors išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau A. T. švelninti paskirtą bausmę byloje nenustatyta. Šios teismo išvados nekeičia A. T. skundo argumentai, susiję su gyvenimiškos patirties trūkumu, M. Š. įtaka jam, galimų padarinių nežinojimu bei socialiniu nesubrendimu. Visų pirma pažymėtina, kad galiojančių įstatymų bei galimų padarinių juos pažeidus nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia ir nėra pagrindas ją švelninti. Be to, Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai yra skelbiami viešai, kiekvienas asmuo turi galimybę su jais susipažinti. Antra, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog A. T. socialinės brandos lygis buvo toks, jog jis galėjo nesuvokti daromų veikų, o kiti nuteistieji tiesiog tuo pasinaudojo. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, A. T. vaidmuo nebuvo antraeilis, jis buvo aktyvus disponavimo narkotinėmis medžiagomis vykdytojas. Manyti, kad jį nusikalsti paskatino M. Š., šiuo atveju nėra pagrindo. Taip pat pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę nesudaro ir tai, kad jis per beveik 2 metus nepadarė jokios nusikalstamos veikos, neketina daugiau nusikalsti, pats procesas pakeitė jo požiūrį į gyvenimą, jo taisykles, jis laikosi įstatymų.
17. Be to, vien tik ta aplinkybė, kad pradėtas baudžiamasis procesas, jam dar būnant laisvėje, turėjo atgrasomąjį poveikį, ir po to nebebuvo fiksuota jo disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nereiškia kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai jo atžvilgiu jau buvo pasiekti. Tai tik parodo, kad jis suvokė jam gresiančią atsakomybę, stengėsi išlikti neišaiškintas ir galbūt net jos išvengti.
18. A. T., kaip ir M. Š., šiuo atveju yra nuteistas už sunkaus, BK XXXVII skyriuje įtvirtinto nusikaltimo padarymą, todėl jam taip pat, pagal galiojančias BK 75 straipsnio nuostatas, negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
Dėl A. G. paskirtos bausmės
19. Nagrinėjamu atveju A. G. už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė buvo sumažinta 1/3 dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. G. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas jam už BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį bei sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir dar labiau švelninti A. G. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
21. A. G. padarė vieną baigtą sunkų tyčinį, tęstinį nusikaltimą, susidedantį iš 2 epizodų, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių. Padaryta veika jis siekė materialinės naudos, nors turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad būtent jis išplatino narkotines medžiagas M. Š. ir A. T.. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. A. G. yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnamečių vaikų, baustas administracine tvarka, ankščiau teistas, tačiau ne už analogiškos veikos padarymą, teistumas išnykęs. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik skyrus A. G. laisvės atėmimo bausmę.
22. Pažeidimų mažinant A. G. paskirtą bausmę 1/3 dalimi, nenustatyta. Jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra laikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Be kita ko, ji jam paskirta taikant kaltinamojo padėti lengvinančią BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą. Kokių nors išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau ją švelninti, byloje nenustatyta. Šių teismo išvadų nekeičia tokie A. G. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis narkotines medžiagas įgijo spontaniškai, norėdamas lengvai užsidirbti, perdavė paskatintas kitų asmenų, pasinaudojant jo, kaip kurjerio, paslaugomis. Byloje nustatyta, kad A. G. atlikti veiksmai disponuojant narkotinėmis medžiagomis buvo pakankamai aktyvūs. Vien tik tai, kad jis, jo teigimu, atliko tik kurjerio paslaugas, šiuo atveju jo atsakomybės nemenkina. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teigti, jog jis tik pasyviai įsitraukė į daromą nusikalstamą veiką, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, negalima. Akivaizdu, jog jis puikiai suprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nesudaro ir tai, kad jis jokios turtinės naudos iš padaryto nusikaltimo negavo. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tai įvyko tik dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo. Taip pat to nesuteikia ir disponuotos narkotinės medžiagos rūšis – kanapės (antžeminės jų dalys). Disponavimas jomis Lietuvos Respublikoje yra uždraustas, o tai, kad kitose valstybėse disponavimas jomis yra legalizuotas, ar, kad šiuo metu keliama nemažai diskusijų dėl kanapių dekriminalizavimo, sprendžiant atsakomybės klausimus, neturi jokios teisinės reikšmės. Taip pat sprendžiant dėl A. G. skirtinos bausmės dydžio reikšmės neturi ir tai, iš kur A. G. gavo turėtas narkotines medžiagas.
23. A. G. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo jau patirtas represinio poveikio priemones, į jam taikyto baudžiamojo proceso turinį ir jo pasekmes - t. y., jog jis baudžiamojo proceso metu buvo laikinai sulaikytas ir praradę laisvę. Šie apelianto argumentai atmetami. Pažymėtina, kad A. G. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime buvo įskaitytas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad būdamas laikinajame sulaikyme ir suėmime jis patyrė neigiamas pasekmes, nėra priežastimi švelninti jam skiriamą bausmę.
24. Kadangi A. G. nuteistas už sunkaus, BK XXXVII skyriuje įtvirtinto nusikaltimo padarymą, jam pagal galiojančias BK 75 straipsnio nuostatas, negali būti taikomas nei visiškas, nei dalinis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. Š., A. T. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.