- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-492-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00455-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Ieškovas
- N. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė atnaujinti procesinį terminą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2020 m. lapkričio 25 d. išvadai Nr. 7SVE-22 ginčyti, nes šis terminas praleistas dėl svarbiomis laikytinų priežasčių. Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-11-25 išvadą Nr. 7SVE-22, dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis; įpareigoti atsakovą priimti teigiamą išvadą, dėl N. A., tinkamumo priimti laikinai svečiuotis globos namuose globojamą (rūpinamą) vaiką - R. M.. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad yra nepilnametės R. M. senelė. Vaikaitė, panaikinus ieškovei globą, gyvena jaunimo namuose, VšĮ „Atsigręžk į vaikus“, Vilniuje. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl leidimo suteikimo laikinai svečiuotis nepilnametei ieškovės namuose. Atsakovas pateiktoje išvadoje nurodė, kad surinkta informacija neatitinka „Socialinės globos įstaigoje ar šeimynoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašo“ 9 punkto 9.1 papunkčio reikalavimų, keliamų kiekvienam fiziniam asmeniui, ketinančiam priimti socialinės globos įstaigoje ar šeimoje globojamą (rūpinamą) vaiką laikinai svečiuotis. Ieškovė buvo pripažinta netinkama priimti globos namuose globojamą (rūpinamą) vaiką laikinai svečiuotis. Ieškovė su šia išvada nesutinka, nes UAB „MediCa klinika“ pateikto medicininio pažymėjimo išvadoje matyti, kad jai diagnozuotos ligos, kurių kodai 111.9.E78.2, FI40.0, H35.0, T91.1, M48.06, F33.1- remisija. Iš pažymėjimo matyti, jog liga kurios kodas F.33.1, patenka į medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai sąrašo 4 punktą, tačiau taip pat iš medicininio pažymėjimo matyti, jog ieškovei diagnozuota šios ligos remisija (ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta ligos požymiai). Liga ieškovei buvo diagnozuota 2013 m., šiuo metu jokių ligos požymių ieškovė nejaučia, gydymas netaikomas, medikamentų nenaudoja apie pusantrų - du metus, todėl nors formaliai prieš 7 metus ši liga ir buvo diagnozuota tačiau šiuo metu yra ligos remisija, ligos požymiai nepasireiškia, todėl jos būklė visiškai netrukdo bendrauti su anūke.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atnaujino terminą skundui dėl išvados paduoti, panaikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. išvadą Nr. 7SVE-22 dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis, įpareigojo atsakovą pateikti naują išvadą dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis, išsamiai įvertinus ir surinkus duomenis apie ieškovės sveikatos būklę ir ligos kodas F33.1 progresavimą, įpareigojo ieškovę pateikti atsakovui išsamius duomenis ir gydytojų išvadas bei rekomendacijas apie ligos F33.1 progresavimą. Priteisė iš ieškovės atsakovei 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė išvadą dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis Nr. 7SVE-22. Išvadoje nurodyta, kad Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teikia išvada, dėl N. A. netinkamumo priimti globos namuose globojamą (rūpinamą) vaiką laikinai svečiuotis. Išvada pateikta nustačius, kad ieškovė serga liga F.33.1, kuri patenka į Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001-07-24 įsakymas Nr. 404/96 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija).
5. Teismas sprendė, jog atsakovas formaliai įvertino ieškovės duomenis ir visapusiškai neištyrė ieškovės sveikatos tinkamumo priimti laikinai svečiuotis savo nepilnametę anūkę, tačiau iš atsakovo turimų duomenų nėra galimybės nustatyti minėtos ligos sunkumo ir progresavimo. Todėl ieškovė turėjo teisę ir pareigą pateikti išsamesnius duomenis apie savo sveikatos būklę ir gydytojų išvadas dėl ligos F33.1 progresavimo tam, kad būtų tinkamai išnagrinėtas prašymas. Dėl to teismas pripažino, jog yra pagrindas panaikinti išvadą Nr. 7SVE-22 dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti ieškovės prašymo vertinimą, suteikiant teisę ieškovei pateikti išsamias gydytojų išvadas dėl jos ligos F.33.1 būklės, kurios leistų teisingai įvertinti ieškovės sveikatos būklę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
7. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės principus, netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo: įvertino ne visus įrodymus, nevertino jų viseto, neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, nemotyvuotai rėmėsi tam tikrais įrodymais, netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių.
8. Teismas motyvuojamoje dalyje nurodo eilę aktų, kurie reglamentuoja įrodinėjimo priemones, įrodymų pagrindą, įrodymų vertinimą, tačiau remiasi tik vienos šalies (ieškovės) išsakytais argumentais, jų tinkamai neįvertinęs. Teismas nesigilino į Socialinės globos įstaigoje ar šeimynoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), patvirtintą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. BV- 148, kuris konkrečiai nurodo Skyriaus veiksmus, vertinant fizinį asmenį dėl tinkamumo priimti svečiuotis. Taip pat neįvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatų, kurios t.p. nurodo, kokie asmenys negali priimti svečiuotis globojamo vaiko. Nesivadovavo Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojais, sąrašu (toliau - Sąrašas), ir visiškai jo neakcentavo dėstydamas motyvus.
9. Teismas motyvuojamoje dalyje remiasi internetiniais straipsniais, apibūdindamas žodį remisija, tačiau jokių išvadų nepadaro, tiesiog nurodydamas, jog remisija nėra konstatuojama 2019-02-13 medicininiame pažymėjime Nr. 000025. Skyrius vertindamas fizinį asmenį, vadovaujasi aktualiais dokumentais ir priimdamas išvadą rėmėsi ieškovės pateiktu 2020-10-15 medicininiu pažymėjimu Nr. 000189. Kokiu tikslu teismas nurodė seną medicininį pažymėjimą ir kokia jo įrodomoji galia, priimant tokį sprendimą, nėra suprantama.
Šalies argumentai
10. Be to, teismui 2021-04-29 papildomai buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog 2019- 05-01 Skyrius pateikė teismui prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas 2019-05-10 priėmė nutartį, kuria leido paimti vaiką R. M. iš jos įstatyminės atstovės, tai yra ieškovės N. A.. Šių dokumentų teismas nevertino, o 2019-02-13 medicininiu pažymėjimu Nr. 000025 rėmėsi, kaip įrodymu. Teismas neanalizavo Aprašo 9.1. punkto nuostatų, kurios nurodo, jog vaiką draudžiama išleisti laikinai svečiuotis pas fizinį asmenį, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnyje numatytais pagrindais, taip pat jei globėjas (rūpintojas) atleidžiamas nuo pareigų vykdymo vadovaujantis 3.246 straipsnio 3 dalimi arba neatitiktų įvaikintojui keliamų reikalavimų vadovaujantis 3.210 straipsnio 4 dalimi. Teismas nevertino ar per šių nurodytų teisės normų prizmę, ieškovė išvis, esant nurodytoms aplinkybėms (dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos), galėtų imti vaiką laikinai svečiuotis.
11. Mano, kad teismas prieštarauja pats sau, tai yra nurodydamas, jog Skyrius visapusiškai neištyrė ieškovės sveikatos, o vėliau nurodo, jog ieškovė pati turi teisę ir pareigą pateikti išsamesnius duomenis apie savo sveikatos būklę, ko realiai ieškovė teikdama prašymą neatliko.
12. Pažymi, jog ieškovės reikalavimai byloje buvo keturi. Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, terminą atnaujino priimdamas rezoliuciją, tačiau motyvų dėl trečiojo reikalavimo, tai yra įpareigoti atsakovą priimti teigiamą išvadą dėl N. A. tinkamumo priimti laikinai svečiuotis globos namuose globojamą vaiką R. M., nėra.
13. Skyriaus specialistė priimdama Išvadą laikėsi teisės aktų reikalavimų, veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai vykdė teisės aktais pavestus uždavinius bei funkcijas. Priimdama išvadą specialistė vadovavosi Aprašo 14-18 punktais, CK 3.210 straipsnio 4 dalimi bei Sąrašu. Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamos išvados.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai nustatė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, ištyrė ir įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek įrodymų visetą, sprendimą tinkamai motyvavo, nurodė kokiais įrodymais vadovaujasi ir kokius įrodymus atmeta, pasisakė dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl sprendimą naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.
15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, priimdamas 2020-11-25 išvadą Nr. 7SVE-22, nesilaikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, nes prašymą leisti nepilnametei svečiuotis pas senelę išnagrinėjo formaliai, priėmė išvadą kuri visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko R. M. interesų.
16. Atsakovas vertindamas ieškovės prašymą leisti Socialinės globos įstaigoje globojamą vaiką - R. M. laikinai svečiuotis pas senelę N. A. ir ieškovės su prašymu pateiktus dokumentus, vertino formaliai, ignoravo vaiko interesus, visiškai neatsižvelgė į tai, kas šiuo metu yra geriausia vaikui, pažeidė vaiko teisę į šeimos bei kitų giminystės-ryšių puoselėjimą bei jų išsaugojimą, vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais.
17. Pagal šiuo metu esančius medicininius duomenis ieškovė neserga jokiomis ligomis, kurios neleistų jai priimti pas save vaiko svečiuotis. Todėl formali, pagal neaktualius duomenis atsakovo padaryta išvada turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinio skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl išvados neleisti pas ieškove svečiuotis vaikui pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymo priėmimo
20. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Toks klausimas yra sprendžiamas, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, skatinant šalis rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų pateikimas ir priėmimas į bylą gali būti grindžiamas dviem aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti; šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
21. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus (medicininių dokumentų išrašus, Panevėžio apylinkės teismo 2021-04-29 sprendimą dėl santuokos nutraukimo). Nurodo, kad šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes jų pateikimo būtinumas iškilo jau po teismo sprendimo priėmimo - pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę medicininius dokumentus pateikti atsakovei pakartotinai, sprendžiant dėl leidimo svečiuotis išvados priėmimo, o sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas jau baigus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
22. Nors atsakovas nesutinka, jog šie nauji įrodymai būtų pridėti prie bylos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šių įrodymų būtinumas atsirado vėliau – pirmosios instancijos teismui priėmus nurodyto turinio sprendimą. Kadangi nauji įrodymai gali būti reikšmingi, nagrinėjant klausimą dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių (o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis)), atsakovui buvo sudarytos procesinės sąlygos susipažinti su naujais įrodymais, pasisakyti dėl jų, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pridėti naujai pateiktus ieškovės įrodymus prie bylos, ir šį ieškovės prašymą tenkina.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnyje konstatuojama, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu - priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia - geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas, remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Vaikui turi būti užtikrinta teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat su kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pateikė išvadą dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis Nr. 7SVE-22. Išvadoje nurodyta, kad N. A. yra netinkama priimti globos namuose globojamą (rūpinamą) vaiką laikinai svečiuotis dėl jos sveikatos būklės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ši išvada nepagrįsta, ją panaikino bei įpareigojo iš naujo įvertinti ieškovės galimybę priimti svečiuotis vaiką.
25. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės principus, netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo: įvertino ne visus įrodymus, nevertino jų viseto, neanalizavo faktinių duomenų prieštaravimų ir jų nepašalino, nemotyvuotai rėmėsi tam tikrais įrodymais, netyrė ir nevertino visų turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybių.
26. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
27. Byloje gi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė įrodymus. Nustatė, kad ieškovės medicininiuose dokumentuose yra neatitikimų. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 15 d. medicininio pažymėjimo Nr. 000189 matyti, kad medikų išvadoje nurodytas sąrašas ligų, viena iš kurių yra kodu F33.1, ir daromas prierašas, jog yra šios ligos remisija. Tačiau iš 2019 m. vasario 13 d. medicininio pažymėjimo Nr. 000025, matyti, kad ieškovei viena iš nustatytų ligų yra F33.1 (nenurodant galimos remisijos). Taigi, kaip matyti, medicininiuose pažymėjimuose yra pateiktos skirtingos išvados. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas formaliai įvertino duomenis apie ieškovės sveikatos būklę ir visapusiškai neištyrė ieškovės sveikatos būklės dėl tinkamumo priimti laikinai svečiuotis savo nepilnametę anūkę, nors, vadovaudamasis geriausių vaiko interesų užtikrinimo principu, privalėjo tai padaryti.
28. Be to, kaip minėta, ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. birželio 30 d. gydytojų komisijos išduotą medicininį pažymėjimą forma Nr. 046/a (t.y. teisės aktų reikalaujamos formos), kuriame nurodoma, kad N. A. 2021-06-01 buvo konsultuota psichiatro, konsultacijos metu psichikos ir elgesio sutrikimų nepastebėta, bei komisija darė išvadą, jog ieškovė dėl savo psichikos sveikatos būklės globoti anūkę gali. Tokiu būdu šiame pažymėjime paneigiami ir minėtame 2020-10-15 tokios pat formos pažymėjime pateikti duomenis apie ieškovei nustatytas ligas, bei pateikiama konkreti išvada apie kliūčių globoti vaiką dėl ieškovės sveikatos būklės nebuvimą (kurios nebuvo ankstesniame 2020-10-15 pažymėjime).
29. Todėl, byloje esant šiems prieštaringiems duomenims apie ieškovės sveikatos būklę (iš kurių vėlesni (dėl ko tikėtina labiau pagrįsti) leidžia ieškovei globoti vaiką), pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti skundžiamą išvadą Nr. 7SVE-22 dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis, įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti ieškovės prašymo vertinimą, kolegija laiko pagrįstu. Būtent toks procesinis sprendimas, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka geriausių vaiko interesų prioriteto principą (pagal kurį priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia - geriausi vaiko interesai).
30. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų papildomų įrodymų, t. y. Panevėžio apylinkės teismo 2019-05-10 nutarties, kuria teismas leido paimti vaiką R. M. iš jos įstatyminės atstovės, tai yra ieškovės N. A. dėl netinkamo senelio elgesio su ja. CK 3.246 straipsnio 3 dalį globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2021-04-29 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji gyvena viena, su savo vyru skiriasi. Tai patvirtina byloje pateiktas Panevėžio apylinkės teismo 2021-04-29 sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, priimdama skundžiamą išvadą dėl fizinio asmens pasirengimo priimti vaiką laikinai svečiuotis negalimumo, vadovavosi ne duomenimis apie netinkamą ieškovės kaip globėjos pareigų vykdymą, bet duomenimis jos sveikatos būklę, kuri galimai neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su vaiko paėmimu iš jo įstatyminės atstovės.
31. Kolegijos vertinimu, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
32. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (300 Eur) apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, įmonės kodas 188752021, atsakovei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.