Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ ieškinį atsakovams R. D. ir E. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Žvalguva“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. D. ir E. D., prašydama priteisti solidariai iš jų 20 197,84 Eur skolos, 1 264,38 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 20 197,84 Eur skolos, 1 264,38 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis 241 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovai R. D. ir E. D. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, o ieškovė UAB „Žvalguva“ pateikė atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus.

4. Atsakovė E. D. pateikė teismui prašymą sustabdyti šią bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla – Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. e2‑397‑569/2025. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo teiginiams dėl atsakovų solidarios prievolės pagrįsti, be kita ko, remiasi aplinkybėmis, jog atsakovė pasirašė tiek skolos suderinimo sutartį, tiek ir 2023 m. vasario 1 d. susitarimą, patvirtindama, jog ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas, sutuoktiniai kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti. Be to, ieškovė savo teiginiams pagrįsti dėl atsakovų solidarios prievolės remiasi 2021 m. gruodžio 21 d. pasirašyta sutartine hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), 2023 m. kovo 7 d. pasirašytu sutartinės hipotekos pakeitimu Nr. 1 bei Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notaro D. J. 2025 m. gegužės 6 d. išduotu vykdomuoju įrašu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose atsakovai abu nurodyti kaip skolininkai. Tačiau Šiaulių apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-397-569/2025 pagal E. D. ieškinį UAB„Žvalguva“, kuriuo ji prašo: pripažinti 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) negaliojančia dalyje, kuria atsakovė E. D. nurodoma kaip skolininkė, ir šią sutartinės hipotekos dalį panaikinti; pripažinti notaro D. J. 2025 m. gegužės 6 d. vykdomąjį įrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančiu ta apimtimi, kuria juo nurodoma išieškoti skolą iš E. D., kaip pagrindinės skolininkės, o ne kaip įkaito davėjos, ir šią vykdomojo įrašo dalį panaikinti. Be to, E. D. aptariamoje byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pareiškė papildomus reikalavimus: pripažinti 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartį Nr. 2/2021 ir 2023 m. vasario 1 d. susitarimą dėl skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 dalinio pakeitimo negaliojančiais dalyse, iš kurių kildinama jos solidarioji atsakomybė prieš UAB „Žvalguva“, ir šias sutarties bei susitarimo dalis panaikinti. Šiaulių apygardos teismui patenkinus pirmiau aptartus reikalavimus, būtų panaikinti dokumentai, kuriais ieškovė šioje civilinėje byloje įrodinėja ir iš kurių kildina atsakovės atsakomybės kartu su sutuoktiniu R. D. bendrumą solidariais pagrindais. Patenkinus atsakovės reikalavimus, būtų nustatyta, jog jos sutuoktinio ūkis nėra bendras šeimos verslas. Ši aplinkybė turės prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Be to, patenkinus atsakovės reikalavimus kitoje byloje, išnyktų teisinis pagrindas, kuriuo dabar ieškovė remiasi kildindama atsakovės solidarią atsakomybę už atsakovės sutuoktinio ūkio skolą. Tai tiesiogiai paveiktų, o galbūt ir visiškai paneigtų ieškovės reikalavimo pagrindą dėl atsakovės, kaip solidariosios skolininkės, pareigos šioje byloje.

5. Ieškovė UAB „Žvalguva“ prašė atmesti prašymą dėl bylos stabdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovai tik siekia vilkinti skolos ir palūkanų priteisimą bei atitolinti išieškojimą iš jų. Nors atsakovė pateikė Šiaulių apygardos teismui patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo pripažinti 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartį Nr. 2/2021 ir 2023 m. vasario 1 d. susitarimą dėl skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 dalinio pakeitimo negaliojančiais dalyse, iš kurių kildinama atsakovės E. D. solidarioji atsakomybė prieš UAB „Žvalguva“, ir šias sutarties bei susitarimo dalis panaikinti, tačiau patikslinto ieškinio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas. Šiaulių apygardos teisme yra priimtas tik ieškinys, kuriame atsakovė prašo pripažinti 2021 m. gruodžio 21 d. sutartinę hipoteką negaliojančia dalyje, kuria atsakovė E. D. nurodoma kaip skolininkė, ir šią sutartinės hipotekos dalį panaikinti; pripažinti notaro 2025 m. gegužės 6 d. vykdomąjį įrašą negaliojančiu ta apimtimi, kuria juo nurodoma išieškoti skolą iš E. D., kaip pagrindinės skolininkės, o ne kaip įkaito davėjos, ir šią vykdomojo įrašo dalį panaikinti. Tačiau ieškovė kreipėsi į notarą ir į teismą dėl skirtingų reikalavimų realizavimo. Šioje byloje prašoma priteisti skola ir palūkanos yra visiškai skirtingos (nesutampa) su skola, palūkanomis, kurios sumokėjimas buvo užtikrintas 2021 m. gruodžio 21 d. sutartine hipoteka (su vėlesniais pakeitimais) ir dėl kurių buvo kreiptasi į Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notarą D. J. dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir kuris 2025 m. gegužės 6 d. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 nėra tiesioginio teisinio ryšio, byloje Nr. e2-397-569/2025 nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, kurioje ginčijami dokumentai nesusiję su prašoma priteisti skola ir palūkanomis. Šioje byloje teismas pats gali nustatyti visus reikšmingus faktus, reikalingus klausimui dėl skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo. Sustabdžius šią civilinę bylą, būtų pažeisti teisingumo ir bylos koncentruotumo principai bei nukentėtų ieškovės interesai, kadangi civilinė byla būtų sustabdyta neapibrėžtam terminui.

6. Atsakovas R. D. per teismo nustatytą terminą nepateikė savo pozicijos dėl pareikšto prašymo sustabdyti bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo ir sustabdė civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00088-2025-3).

8. Teismas nurodė, kad byloje negalima teigti, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštus reikalavimus, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Byloje nenustatyta priežasčių, kodėl atitinkamas ieškovės ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių vertinimas ir įrodymų tyrimas negali būti atliekamas nagrinėjamojoje byloje. Tokių aplinkybių nenurodė ir šalys savo procesiniuose dokumentuose. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas sustabdyti bylą būtent pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Vis dėlto, teismas vertino, kad atsakovės prašyme nurodyti argumentai, susiję su bylos sustabdymu, yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnyje įtvirtintu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė faktiniu pagrindu priteisti iš atsakovų skolą ir kitas ieškinyje nurodytas sumas nurodo ieškovės ir atsakovo 2022 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui žemės ūkio produkcijos prekes, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1 papunktis). Ieškovė, vykdydama sutartį, pardavė atsakovui prekes ir išrašė bei pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras: 2023 m. rugpjūčio 9 d. Nr. RŽC0027433, kurios suma 8 436,12 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. Nr. RŽK0017644, kurios suma 1 625,60 Eur; 2023 m. rugsėjo 15 d. Nr. RŽK0027582, kurios suma 1 045,44 Eur; 2023 m. rugsėjo 22 d. Nr. RŽK0017858, kurios suma 3 647,86 Eur; 2023 m. rugsėjo 22 d. Nr. RŽK0017859, kurios suma 1 421,99 Eur; 2023 m. spalio 3 d. Nr. RŽK0017947, kurios suma 947,43 Eur; 2023 m. spalio 4 d. Nr. RŽK0013748, kurios suma 3 073,40 Eur (bendra PVM sąskaitų faktūrų suma – 20 197,84 Eur). Šalys 2023 m. vasario 1 d. pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti pirmiau nurodytose sąskaitose nurodytą skolą iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė faktiniu pagrindu priteisti solidariai iš atsakovės E. D., kaip iš atsakovo sutuoktinės, 20 197,84 Eur skolos, 1 264,38 Eur palūkanų ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, be kita ko, nurodo aptariamą 2023 m. vasario 1 d. susitarimą, kuriame atsakovo sutuoktinė E. D. patvirtino, kad: ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas, sutuoktiniai kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti; susipažino tiek su susitarimo, tiek ginčo pardavimo sutarties sąlygomis, jas suprato ir nurodė, kad pardavimo sutarties ir susitarimo sąlygos neprieštarauja šeimos interesams ir šeimos vykdomam verslui; supranta, kad skola, palūkanos bei visos nesumokėtos skolos už remiantis pardavimo sutartimi parduotas prekes gali būti išieškomos iš abiem priklausančio turto solidariai. Dėl to ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti skolą ir palūkanas solidariai ir iš atsakovo sutuoktinės E. D.. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad atsakovo ūkininko ūkis vis dėlto nėra bendras šeimos verslas, o ieškinyje nurodytas sumas ieškovė nepagrįstai prašo priteisti solidariai iš atsakovo sutuoktinės E. D..

10. Teismas nustatė, kad atsakovė E. D. kitoje civilinėje byloje, t. y. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, pareiškė papildomą reikalavimą pripažinti būtent tą patį 2023 m. vasario 1 d. susitarimą dėl skolos suderinimo sutarties dalinio pakeitimo negaliojančiu dalyje, iš kurios kildinama atsakovės E. D. solidarioji atsakomybė prieš UAB „Žvalguva“ šioje byloje, ir šią susitarimo dalį panaikinti. Šios nutarties priėmimo dieną, priešingai negu ieškovės atsiliepimo pateikimo dieną, aptariamas patikslintas ieškinys Šiaulių apygardos teisme jau buvo priimtas, taip pat jau pateikti atsiliepimai į jį.

11. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad Šiaulių apygardos teismui patenkinus pirmiau aptartą atsakovės E. D. reikalavimą, būtų panaikintas dokumentas (jo dalis), kuris šioje byloje nurodytas faktiniu pagrindu priteisti solidariai iš atsakovės ieškinyje nurodytas sumas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdus dviejų nagrinėjamų bylų ryšys, t. y. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2‑397-569/2025 bus nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, kuriais remiamasi ir šioje byloje, turės reikšmę sprendžiant dėl šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų. Nors ieškovė teisingai nurodė, kad civilinę bylą sustabdžius, šio ginčo nagrinėjimas užtruks ilgiau, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog aptartas bylas sieja teisiškai reikšmingas ryšys, į bylų nagrinėjimo stadijas, teismas sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju bylos sustabdymas yra proporcinga procesinė priemonė, neprieštaraujanti proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Žvalguva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės E. D. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir kad reikalavimas priteisti skolą, palūkanas yra solidari sutuoktinių (atsakovų) prievolė (ūkis įsteigtas po atsakovų santuokos sudarymo, todėl ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, yra bendras sutuoktinių (atsakovų) turtas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Atsakovams pateikus prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, o ieškovei pateikus atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus, civilinė byla pagal ieškovės ieškinį buvo nagrinėjama toliau. Atsakovai, siekdami vilkinti klausimo dėl skolos bei palūkanų priteisimo, o taip pat atitolinti skolos bei palūkanų išieškojimą, iš pradžių pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, o po to atsakovė E. D. pateikė ir prašymą dėl civilinės bylos stabdymo, nors tam jokio pagrindo nebuvo ir nėra šiuo metu.

12.2. Ieškovė atsiliepime į atsakovų prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo išsamiai išdėstė argumentus, patvirtinančius tai, kad prieštaravimuose nurodomos aplinkybės yra visiškai nepagrįstos bei nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. preliminaraus sprendimo ir atmesti ieškovės ieškinį. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad ieškovės reiškiami reikalavimai šioje civilinėje byloje yra savarankiški ir visiškai nesusiję su 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartimi, kuri buvo pakeista 2023 m. vasario 1 d. susitarimu, kurioje yra nurodomos visiškai kitos skolos bei palūkanos.

12.3. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamu ieškiniu prašoma priteisti skola už iš ieškovės atsakovų santuokoje pirktas trąšas, sėklas, pesticidus ir kitas žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes bei palūkanos, paskaičiuotos remiantis 2022 m. rugpjūčio 4 d. pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsiskaitymo termino pažeidimo, yra visiškai skirtingos (nesutampa) su skola, palūkanomis, kurios nurodytos 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartyje Nr. 2/2021, pakeistoje 2023 m. vasario 1 d. susitarimu, ir kurių sumokėjimas buvo užtikrintas 2021 m. gruodžio 21 d. sutartine hipoteka, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais jo pakeitimais) ir dėl kurių buvo kreiptasi į Šiaulių m. 6-ojo notaro biuro notarą D. J. dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir dėl kurių 2025 m. gegužės 6 d. buvo atliktas vykdomasis įrašas, kurio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos jau po vykdomojo įrašo atlikimo pradėjo ginčyti E. D.. Akivaizdu, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 nėra tiesioginio teisinio ryšio, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 nustatyti faktai negali turėti ir neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje yra ginčijami aukščiau nurodyti dokumentai, visiškai nesusiję su prašoma priteisti skola už iš ieškovės atsakovų santuokoje pirktas trąšas, sėklas, pesticidus ir kitas žemės ūkio veiklai vykdyti skirtas prekes ir palūkanomis šioje civilinėje byloje. Kiekvienoje iš išvardytų civilinių bylų bus sprendžiami (bus įvertinti) šalis sieję individualūs sutartiniai teisiniai santykiai ir iš to kilę padariniai, o procesiniai sprendimai šiose civilinėse bylose yra savarankiški ir vienas nuo kito nepriklausomi. Be to, šioje civilinėje byloje teismas pats gali nustatyti visus reikšmingus faktus, reikalingus klausimui dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovų, nelaukiant teisinio rezultato Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025. Jokių objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti šią civilinę bylą, nėra, todėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymas nepagrįstai užtęs bylos išnagrinėjimo trukmę, kas neatitiktų civiliniame procese galiojančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

12.4. Pirmosios instancijos teismas nenustatė privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, tačiau bylą sustabdė remdamasis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu. Taigi pats teismas patvirtino tarp skirtingų bylų nesant prejudincio ryšio. Teismas be pakankamo pagrindo, netinkamai įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2‑397‑569/2025 tarpusavio ryšį, neatsižvelgęs į nagrinėjamų bylų ypatumus, sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą bei tokiu būdu netinkamai taikė fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą ir pažeidė ne tik teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, bet ir teisingumo ir bylos koncentruotumo principus bei teismų praktikoje suformuluotą praktiką, kadangi nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl skolos, palūkanų išieškojimo iš atsakovų, kurie yra sutuoktiniai, sustabdė neapibrėžtam terminui, ko pasėkoje pažeidė ieškovės teisėtus interesus, suteikė galimybes atsakovams ir toliau vilkinti klausimo dėl skolos bei palūkanų priteisimo sprendimą, tokiu būdu atitolinant skolos bei palūkanų išieškojimą bei nepagrįstai sudarė pagrindą didėti turimų išieškoti palūkanų skaičiui (procesinės palūkanos bus skaičiuojamos iki visiško priteistos sumos sumokėjimo (išieškojimo)), kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.

13. Atsakovė E. D. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, nulemiančių atsakovės sutuoktinio ūkio, kaip turtinių teisių ir pareigų komplekso, teisinio statuso, t. y., ar šis ūkis nuosavybės teisės priklauso abiem sutuoktiniams bendrai, ar tik atsakovės vyrui. Be to, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl sutarčių (skolos suderinimo sutarčių ir hipotekos sutarčių), kuriomis ieškovė remiasi ir šioje civilinėje byloje, dalinio negaliojimo atsakovės solidarios atsakomybės aspektu. Paminėtų sutarčių dalis pripažinus negaliojančiomis iš esmės išnyktų teisinis pagrindas, iš kurio ieškovė kildina atsakovės solidarią atsakomybę.

13.2. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2023 m. vasario 1 d. susitarimo dėl 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 dalinio pakeitimo 1 punkte aiškiai nurodoma, kad: „skolininkas 2023 m. vasario 1 d. yra skolingas UAB „Žvalguva“ pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 320 489,76 Eur (nurodyta pinigų suma gali didėti, jeigu skolininkas po 2023 m. vasario 1 d. pageidaus pirkti ir UAB „Žvalguva“ parduos jam prekių remiantis pardavimo sutartimi). <...> Skolininkas ir UAB „Žvalguva“ susitaria, kad 320 489,76 Eur visos kitos pinigų sumos, kurias skolininkas turės sumokėti UAB „Žvalguva“ už remiantis pardavimo sutartimi skolininkui parduotas prekes, įskaitant palūkanas, paskaičiuotas dėl atsiskaitymo terminų pažeidimo, jeigu atsiskaitymo terminas bus pažeistas, nepaisant piniginių prievolių dydžio įtraukiamos į sutarties 5 punkte nurodytą turto hipoteką, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).“ Atitinkamai Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje atsakovė ginčija po 2023 m. vasario 1 d. susitarimo tekstu esantį jos rašytinį patvirtinimą, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad: „<...> suprantu, kad skola, palūkanos bei visos nesumokėtos skolos už remiantis pardavimo sutartimi parduotas prekes gali būti išieškomos iš mums abiem priklausančio turto solidariai <..>.“ Taigi, civilinėje byloje reiškiami ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo yra tiesiogiai susiję su skolos suderinimo sutartimi, kuri yra ginčijama kitoje civilinėje byloje. Kitaip tariant, abiejose civilinėse bylose ne tik įrodinėjimo dalykas esmingai sutampa, bet tarp jų egzistuoja ir prejudicinis ryšys, t. y. Šiaulių apygardos teismo nustatyta aplinkybė, jog atsakovės sutuoktinio ūkininko ūkis nėra bendras šeimos verslas, kuri sudaro ir civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, bus laikoma įrodyta, o tai, savo ruožtu, kartu yra ir atsakovės atsikirtimų į ieškovės ieškinį pagrindas, kuris būtų laikomas paneigtu. Tai, kad ieškovė civilinėje byloje remiasi skolos suderinimo sutartimi, jos pakeitimais, hipotekos sutartimi ir vykdomuoju įrašu, patvirtina ir ištraukos iš ieškovės ieškinio bei atsiliepimo į prieštaravimus. Nelieka abejonės, kad 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartis Nr. 2/2021 yra susijusi su skola, kurią priteisti prašoma šioje civilinėje byloje.

13.3. Nors pirmosios instancijos teismas grindė savo pasirinkimą civilinę bylą stabdyti ne privalomu pagrindu, o fakultatyviuoju pagrindu, atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Šioje civilinėje byloje teismas negali įvertinti skolos suderinimo sutarties ir jo pakeitimų galiojimo, nes tokie reikalavimai joje nėra pareikšti. Reikalavimus dėl atitinkamų paminėtų sutarčių dalių nuginčijimo atsakovė yra pareiškusi kitoje civilinėje byloje. Teismas ex officio (liet. pagal pareigas) nekonstatuoja nuginčijamo sandorio pasekmių, todėl negali konstatuoti ir skolos suderinimo sutarties dalinio negaliojimo šioje civilinėje byloje. Teismas pats pripažino, kad kitoje civilinėje byloje bus nustatyti teisiškai reikšmingos aplinkybės – dokumentų, iš kurių kildinamas ieškovės reikalavimas atsakovei, negaliojimas, ir tai turės reikšmę sprendžiant dėl šioje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovė vertina, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai susiklostė procesinė situacija, įpareigojanti teismą privalomai, o ne fakultatyviai sustabdyti civilinę bylą. Nors atsakovė aukščiau paminėtiems ydingiems teismo motyvams, kad byla gali būti tik fakultatyviai stabdoma, ir nepritaria, visgi jų apeliacine tvarka neskundė, nes galutinis civilinės bylos sustabdymo klausimo sprendimas jai buvo palankus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas kitoje civiline tvarka nagrinėjamoje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Žvalguva“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. D. ir E. D., prašydama priteisti solidariai iš jų 20 197,84 Eur skolos, 1 264,38 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 20 197,84 Eur skolos, 1 264,38 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis 241 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai, nesutikdami su pareikštu ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu, pateikė prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo, nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2‑397‑569/2025 bus nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, turintys įtakos ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams, dėl ko, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, skundžiama nutartimi nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta nurodyta civilinė byla ir įsiteisės joje priimtas teismo procesinis sprendimas.

18. Ieškovė (apeliantė) UAB „Žvalguva“, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2‑397‑569/2025 tarpusavio teisinį ryšį bei neatsižvelgęs į nagrinėjamų bylų ypatumus, nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą bei tokiu būdu netinkamai taikė fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, proceso šalių argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo pritarti ieškovės atskirojo skundo argumentams, dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.

19. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

20. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22 punktas).

21. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, nenustatė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo taikymo sąlygų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, siekdamas išvengti prieštaringų teismų procesinių sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės išnagrinėti šią civilinę bylą dėl kitos civiline tvarka nagrinėjamos bylos, todėl, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, šios bylos nagrinėjimą sustabdė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos ir Šiaulių apygardos teismo žinioje esančios civilinės bylos Nr. e2‑397‑569/2025 įrodinėjimo dalyką bei ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra visų privalomojo nagrinėjamos bylos sustabdymo sąlygų, todėl turi būti vertinama, ar egzistuoja tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudo toliau išspręsti nagrinėjamą civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Žvalguva“ reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir E. D. 20 197,84 Eur skolą bei 1 264,38 Eur palūkanas yra grindžiamas tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. rugpjūčio 4 d. pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui žemės ūkio produkcijos prekes, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka, taip pat už atsakovui R. D. perduotas prekes išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Byloje, be kita ko, yra keliamas klausimas dėl atsakovės E. D. solidariosios atsakomybės jos sutuoktinio (atsakovo R. D.) sudarytų sutarčių pagrindu prieš ieškovę UAB „Žvalguva“.

25. Pažymėtina, kad, pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš bendro sutuoktinių turto, be kita ko, vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas). To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtina, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

26. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas). Byloje nustačius CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą pagrindą konstatuoti ginčo prievolės bendrumą, sprendžiant prievolės solidarumo klausimą, reikšminga tai, ar sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas).

27. Ieškovė, įrodinėdama, kad iš sutarties kylanti pareiga sumokėti skolą bei palūkanas yra solidarioji abiejų atsakovų prievolė, teigia, kad atsakovų ūkis yra įsteigtas jau po atsakovų santuokos sudarymo, be to, ir pati atsakovė E. D. 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartyje Nr. 2/2021 bei 2023 m. vasario 1 d. susitarime dėl 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 dalinio pakeitimo patvirtino, kad ūkininkavimo veikla yra bendras šeimos verslas, sutuoktiniai kartu dalyvauja ūkio valdyme ir iš šio verslo uždirbamos bei gaunamos pajamos yra skiriamos šeimos ir bendro šeimos verslo (ūkio) poreikiams tenkinti; kad ji susipažino tiek su susitarimo, tiek ginčo pardavimo sutarties sąlygomis, jas suprato ir nurodė, kad pardavimo sutarties ir susitarimo sąlygos neprieštarauja šeimos interesams ir šeimos vykdomam verslui; kad supranta, jog skola, palūkanos bei visos nesumokėtos skolos už remiantis pardavimo sutartimi parduotas prekes gali būti išieškomos iš abiem priklausančio turto solidariai. Taigi ieškovė šiuo atveju byloje prievolės, atsiradusios iš sudarytos sutarties, solidarumą įrodinėja esant netik santuokos sudarymo faktu, bet ir pačios atsakovės E. D. raštišku patvirtinimu.

28. Tuo tarpu atsakovai, nesutikdami su ieškovės pareikštais reikalavimais, be kita ko, teigia, kad atsakovo ūkis nėra bendras šeimos verslas ir ieškovė nepagrįstai ieškiniu prašomas sumas reikalauja priteisti solidariai ir iš atsakovo sutuoktinės E. D.. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo žinioje yra civilinė byla Nr. e2-397-569/2025 pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovams R. D. ir UAB „Žvalguva“, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma pripažinti 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartį Nr. 2/2021 ir 2023 m. vasario 1 d. susitarimą dėl skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 dalinio pakeitimo negaliojančiomis tose dalyse, iš kurių nagrinėjamoje byloje ir yra kildinama atsakovės E. D. solidarioji atsakomybė prieš UAB „Žvalguva“, ir šias sutarties bei susitarimo dalis panaikinti. Nors Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-397-569/2025 šiuo metu jau yra išnagrinėta ir joje teismas 2025 m. gruodžio 1 d. yra priėmęs procesinį sprendimą ieškinį atmesti, tačiau, E. D. pateikus apeliacinį skundą, sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs ir galutinis. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-397-569/2025 E. D., be kita ko, įrodinėja, kad, pasirašydama skolos suderinimo ir hipotekos sutartis, manė, kad jas pasirašo tik kaip įkaito davėja, kad ji suklydo dėl esminio skolos suderinimo sutarties ir hipotekos sutarties elemento, t. y. suklydo dėl savo atsakomybės prieš hipotekos kreditorę UAB „Žvalguva“ apimties ir ribų.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismo pareiga sustabdyti civilinę bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Būtent aptarti civilinės bylos Nr. e2‑397‑569/2025 duomenys patvirtina, kad joje pareikštais reikalavimais, be kita ko, yra ginčijamos sandorių dalys, iš kurių ieškovė nagrinėjamoje byloje kildina atsakovės E. D. solidarią atsakomybę. Dėl to, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir Šiaulių apygardos teismo žinioje esančios civilinės bylos Nr. e2‑397-569/2025 yra tarpusavio ryšys, kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai gali turėti teisinės reikšmės priimant teismo procesinį sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, tai pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės atskirojo skundo argumentus, kad tarp civilinių bylų nėra tarpusavio ryšio ir kad kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nebūtų reikšmingos nagrinėjamai bylai.

30. Prieštaringai vertinami ir ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad pareikšti reikalavimai šioje civilinėje byloje yra savarankiški ir visiškai nesusiję su 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartimi, kuri buvo pakeista 2023 m. vasario 1 d. susitarimu, kurioje yra nurodomos visiškai kitos skolos bei palūkanos. Šiuos ieškovės atskirojo skundo argumentus paneigia tiek byloje jau nustatytos aplinkybės, tie ir jos pačios byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl atsakovės E. D. solidariosios atsakomybės, kurią, kaip pati ieškovė teigia, be kita ko, būtent ir patvirtina 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutartyje Nr. 2/2021 bei 2023 m. vasario 1 d. susitarime dėl 2021 m. gruodžio 14 d. skolos suderinimo sutarties Nr. 2/2021 dalinio pakeitimo įrašytas atsakovės E. D. patvirtinimas.

31. Ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamos bylos sustabdymas nepagrįstai užtęs jos išnagrinėjimo trukmę, kas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Tačiau proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais negali būti paneigtas pagrindinis proceso tikslas – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą. Šiame kontekste aktualu pastebėti, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K‑3‑424/2012; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje. Nr. 3K-3-440/2011).

32. Ieškovė atskirajame skunde taip pat plačiai aptaria argumentus, kurie iš esmės yra susiję su jos pareikštais reikalavimais dėl skolos bei palūkanų iš atsakovų priteisimo pagrįstumu ir kurie bus vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą dėl bylos sustabdymo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako ir šių argumentų nevertina.

33. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias civilinės bylos stabdymo institutą, taip pat teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės UAB „Žvalguva“ atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.