Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. U. advokatės Stasės Kupčiūnienės ir nuteistojo R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas I. K. atžvilgiu) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas S. D. atžvilgiu) – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta nuo 2019 m. sausio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas R. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 18 d. 10.15 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną sulaikymo/suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

K. U. pripažintas kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas I. K. atžvilgiu) – 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas S. D. atžvilgiu) – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir K. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. K. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta nuo 2019 m. sausio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas K. U. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 18 d. 7.00 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną sulaikymo/suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiosios S. D. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš R. J. ir K. U. solidariai priteistas 714 Eur (septynių šimtų keturiolikos eurų) turtinės ir 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiosios S. D. naudai.

Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš R. J. ir K. U. nukentėjusiojo A. G. naudai solidariai priteistas 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo M. Š. civilinis ieškinys dėl 200 (dviejų šimtų) Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. nuteistas už tai, kad jis bendrininkų grupėje įsibrovė į patalpą ir panaudojant peilį bei nešaunamąjį ginklą įvykdė plėšimą, o būtent: 2018 m. vasario 16 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. U., įsibrovė į butą, kur jis nukentėjusiajai I. K. grasindamas peiliu, o K. U. nešaunamuoju ginklu – pramonės gamybos 4,5 mm kalibro pistoletu KWC TT-33, reikalavo iš nukentėjusios pinigų, taip bendrais veiksmais, atimant galimybę nukentėjusiajai I. K. priešintis, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną Iphone 7s, 1 100,00 Eur vertės ir 450,00 Eur, tuo bendrais veiksmai nukentėjusiajai I. K. padarė bendrą 1 550,00 Eur turtinę žalą.

1.1. Be to, R. J. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą ir panaudojant fizinį smurtą bei nešaunamąjį ginklą įvykdė plėšimą, o būtent: 2018 m. vasario 16 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. U., jam nustūmus nukentėjusiąją S. D. nuo buto durų, įsibrovė į butą, kur K. U. grasinant nukentėjusiajai nešaunamuoju ginklu – 4,5 mm kalibro pistoletu KWC TT-33, t. y. įrėmus pistoletą jai į galvą, abu liepė nukentėjusiajai atiduoti visus pinigus bei aukso dirbinius, o jeigu nevykdys nurodymų, tai ją nušaus, K. U. sudavus nukentėjusiajai S. D. vieną smūgį ranka į galvos sritį, paguldžius S. D. ant grindų, suėmus jos plaukus ir trenkus jos galvą į grindis, bei įspyrus du kartus į šonus, padarė nukentėjusiajai dešinio momens sumušimą, poodines kraujosruvas nosyje ir kairėje blauzdoje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą, grasinant peršauti nukentėjusiajai koją bei šovus pistoletu KWC TT-33 du kartus į orą, jis, kraustydamas bei versdamas daiktus, ieškojo pinigų, taip bendrais veiksmais atėmus galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė nukentėjusiajai S. D. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį HP, 400,00 Eur vertės, moterišką rankinį laikrodį, Omax, 20,00 Eur vertės, moterišką striukę, 60,00 Eur vertės, butelį šampūno Elvital, 4,00 Eur vertės, blakstienų tušą Maxfaktor, 25,00 Eur vertės, blakstienų tušą Loreal, 25,00 Eur vertės, blakstienų tušą Maybillen, 15,00 Eur vertės, kreminę veido pudrą Loreal, 20,00 Eur vertės, sausą kompaktinę veido pudrą Egipto Žemė, 80,00 Eur vertės, moteriškų kvepalų Escada 50 ml talpos buteliuką, 50,00 Eur vertės, nukentėjusiajam M. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Samsung Note S4, 200,00 Eur vertės, nukentėjusiajam A. G. priklausantį televizorių LG, 800,00 Eur vertės, tuo bendrais veiksmai nukentėjusiajai S. D. padarė bendrą 714,00 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam M. Š. – 200,00 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam A. G. – 800,00 Eur turtinę žalą.

1.2. K. U. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą ir panaudojant peilį bei nešaunamąjį ginklą įvykdė plėšimą, o būtent: 2018 m. vasario 16 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J., įsibrovė butą, kur R. J. nukentėjusiajai I. K. grasino peiliu, o jis nešaunamuoju ginklu – pramonės gamybos 4,5 mm kalibro pistoletu KWC TT-33, abu reikalavo iš nukentėjusios pinigų, taip bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiajai I. K. priešintis, pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną Iphone 7s, 1 100,00 Eur vertės ir 450,00 Eur, tuo bendrais veiksmai nukentėjusiajai I. K. padarė bendrą 1 550,00 Eur turtinę žalą.

1.3. Be to, K. U. nuteistas ir už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą ir panaudojant fizinį smurtą bei nešaunamąjį ginklą įvykdė plėšimą, o būtent: 2018 m. vasario 16 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J., R. J. nustūmus nukentėjusiąją S. D. nuo buto durų, įsibrovė į butą, kur jis grasindamas nukentėjusiajai nešaunamuoju ginklu – 4,5 mm kalibro pistoletu KWC TT-33, t. y. įrėmė pistoletą jai į galvą, abu su R. J. liepė nukentėjusiajai atiduoti visus pinigus bei aukso dirbinius, o jeigu nevykdys nurodymų tai ją nušaus, jis sudavė nukentėjusiajai S. D. vieną smūgį ranka į galvos sritį, paguldžius S. D. ant grindų, suėmė jos plaukus ir trenkė jos galvą į grindis bei įspyrė du kartus į šonus, tuo padarė nukentėjusiajai dešinio momens sumušimą, poodines kraujosruvas nosyje ir kairėje blauzdoje, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą, grasinant peršauti nukentėjusiajai koją bei šovus pistoletu KWC TT-33 du kartus į orą, R. J., kraustydamas bei versdamas daiktus, ieškojo pinigų, taip bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė nukentėjusiajai S. D. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį HP, 400,00 Eur vertės, moterišką rankinį laikrodį, Omax, 20,00 Eur vertės, moterišką striukę, 60,00 Eur vertės, butelį šampūno Elvital, 4,00 Eur vertės, blakstienų tušą Maxfaktor, 25,00 Eur vertės, blakstienų tušą Loreal, 25,00 Eur vertės, blakstienų tušą Maybillen, 15,00 Eur vertės, kreminę veido pudrą Loreal, 20,00 Eur vertės, sausą kompaktinę veido pudrą Egipto Žemė, 80,00 Eur vertės, moteriškų kvepalų Escada 50 ml talpos buteliuką, 50,00 Eur vertės, nukentėjusiajam M. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Samsung Note S4, 200,00 Eur vertės, nukentėjusiajam A. G. priklausantį televizorių LG, 800,00 Eur vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajai S. D. padarė bendrą 714,00 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam M. Š. – 200,00 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajam A. G. – 800,00 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimai R. J. ir K. U. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo K. U. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį ir sumažinti K. U. paskirtas bausmes; paskirtas bausmes, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, subendrinti apėmimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. U. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad jis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos). Nuteistojo K. U. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė apeliaciniu skundu iš esmės prašo tik sušvelninti nuteistajam K. U. paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl nuteistojo K. U. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinio skundo

8. Nuteistojo K. U. gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, kad K. U. iš dalies pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, o bausmės už pavienes nusikalstamas veikas skundžiamu nuosprendžiu skirtos didesnės, nei bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam K. U. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste, nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad gynėjos vertinimu, K. U. turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę arba teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl ir pagrindo K. U. švelninti paskirtą bausmę nėra.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. U., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, praeityje teistas tris kartus, jo atžvilgiu priimti dar du neįsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai, nusikalstamos veikos padarytos neatlikus bausmės, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nustatytos dvi nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje ir būnant recidyvistu, o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Gynėjos vertinimu, apylinkės teismas K. U. paskyrė per griežtą, didesnę, nei bausmės vidurkis bausmę už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog įstatymų leidėjas už šios veikos padarymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju K. U. už pirmosios nusikalstamos veikos padarymą (nukentėjusiosios I. K. atžvilgiu) teismas skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o už antrosios veikos (nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu) – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad, kaip minėta, nuteistojo K. U. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe ir būnant recidyvistu, o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis praeityje teistas 3 kartus (vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai), jo atžvilgiu priimti dar du neįsiteisėję nuosprendžiai, todėl spręstina, kad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau tendencingai darė naujas nusikalstamas veikas, asmuo nesiekia pasitaisyti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė didesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, dėl ko nuteistajam pagrįstai paskyrė subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

13. Apeliaciniame skunde kaip vienas iš argumentų, sudarančių pagrindą nuteistajam K. U. švelninti bausmę, nurodoma tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su šiuo skundo argumentu, jį atmeta kaip nepagrįstą, kadangi jį paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014). Tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

17. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė rūšis yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadų dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam K. U. švelninti paskirtą bausmę.

Dėl nuteistojo R. J. apeliacinio skundo

19. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

20. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo R. J. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu R. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, kadangi atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. J. kaltės.

Dėl plėšimo I. K. atžvilgiu

22. Pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti nukentėjusiosios I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2018 m. vasario 16 d. apie 17.30 val. jai būnant (duomenys neskelbtini), kažkas pasibeldė į duris. Atrakinus duris, vaikinas iš karto įėjo į namus, nors jo nekvietė, paskui jį įėjo dar vienas nekviestas vyriškis. Nepažįstamas vyriškis įėjęs iškart užrakino duris. Vyriškiai iškart pradėjo reikalauti atiduoti pinigus, demonstravo peilį, pradėjo vaikščioti po namus ir išsitraukė šaunamąjį ginklą. Iš kambaryje esančios rankinės jie pasiėmė 350 Eur, taip pat paėmė jos mobilaus ryšio telefoną Iphone 7S. Tamsaus gymio vyriškį ji žinojo kaip K. (t. 1 b. l. 142-144, 2 t. b. l. 1-3). Pažymėtina, kad nors nukentėjusiosios pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. K. duotų parodymų patikimumą. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą, iškviesti apklausai nukentėjusiąją I. K., tačiau, teismui išnaudojus visas galimybes, jos iškviesti nepavyko.

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis, kad R. J. padarė šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. J. atžvilgiu.

27. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie nusikaltimo planavimą, atlygio gavimą ar nusikalstamų veiksmų atlikimą. Atmesdama šiuos nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei teigia nuteistasis, jo kaltė neginčijamai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą – neteisėtai panaudojant kito asmens elektroninę mokėjimo priemonę ar jos duomenis apgaule gauti kito asmens turtą, todėl itin kruopščiai turėtų būti analizuojami kiekvieno jų veiksmai ir apie jų dalyvavimo nusikaltimuose pobūdį sprendžiama jų veiksmus vertinant visos nusikalstamos grandinės mastu. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas. Nusikaltimo planavimas ar išankstinis susitarimas daryti nusikalstamą veiką nėra būtinasis bendrininkavimo požymis, kadangi susitarimas daryti nusikalstamą veiką gali atsirasti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek R. J., tiek K. U. buvo šio nusikaltimo bendravykdytojai, nes abu įsibrovė į butą, kur R. J. nukentėjusiajai I. K. grasino peiliu, K. U. grasino nešaunamuoju ginklu – pramonės gamybos 4,5 mm kalibro pistoletu KWC TT-33, abu reikalavo iš nukentėjusios pinigų, taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiosios turtą, padarydami jai turtinę žalą.

Dėl plėšimo S. D. atžvilgiu

28. Nuteistojo R. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (S. D. atžvilgiu) neginčijamai patvirtina byloje esanti įrodymų visuma. Visų pirma, nukentėjusioji S. D. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. kažkam pasibeldus į buto duris, ji atidarė jas ir nepažįstami asmenys ją įstūmė į vidų. Liepė sėsti ant lovos, nuleisti galvą, o vėliau – gulti ant žemės. Klausė, kur yra auksas, pinigai. K. U. jai trenkė ranka į galvą, kai sėdėjo. Kai paguldė, jis jai vėl smogė. Ją paėmė už plaukų ir trenkė į žemę, nežino, kuris tai padarė. Jie pradėjo knaisiotis. Liepė nusisegti laikrodį, jį atidavė K. U.. Paėmę prailgintuvą, bandė ją smaugti, gąsdino, kad nušaus, jei neduos pinigų. Kelis kartus šovė į viršų. Sakė jai, kad peršaus koją. Nė vienas nereikalavo intymių paslaugų. Sakė, kad reikės teikti intymias paslaugas. Iš karto K. U. išsitraukė ginklą - pistoletą. Paėmė televizorių, telefoną, kompiuterį, šampūnus, kosmetiką, striukę. Ją paėmė už plaukų ir trenkė į žemę. Nematė, kas spyrė į koją, į šonus. Kaltinamieji kraustė viską, net į šaldytuvą lindo. Po to paskambino draugui A. G. ir pasakė, kad kviestų policiją. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo A. G. parodymai apie tai, kad jam paskambino S. ir pasakė, kad pavogė jo televizorių. Gyvena kartu su ja, grįžęs vasario 16 d. namo, kambary ant grindų pamatė kraujo balą. S. veidas buvo kruvinas, iš nosies jai bėgo kraujas. Jos būsena buvo žiauri, buvo išsigandusi, verkė. Nuteistojo R. J. kaltę įrodo ir eilė rašytinių įrodymų. 2018 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), kambaryje išmėtyta daug įvairių daiktų, atidarytos įvairios daiktinės, dominuoja netvarka. Apžiūros metu rasta ir paimta: pirštų pėdsakai, du metaliniai šratai, avalynės pėdsakas (t. 1 b. l. 12-24). Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. D. padaryti sužalojimai: dešinio momens sumušimas, poodinės kraujosruvos nosyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir panašiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2018-02-16 (t. 1, b. l.35). 2018 m. vasario 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nukentėjusioji S. D. atpažino įtariamuosius R. J. ir K. U. (t. 1 b. l. 45-50, 51-55). 2018 m. vasario 18 d., kovo 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais įtariamasis K. U. pažino R. J. (t. 2 b. l. 153-158, t. 3 b. l. 118-123). Iš duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius, 2018 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) raštas ir planinės kratos protokolas patvirtina, kad pagrobtas mobilaus ryšio telefonas Samsung, priklausantis M. Š., rastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) planinės kratos metu (t. 1 b. l. 126, 128-129). 2018 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG, gautas iš (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 130-134). Nuteistojo R. J. kaltę taip pat patvirtina aukščiau aptarti: 2018 m. balandžio 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 4 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 18 d. kratos protokolas, 2018 m. gegužės 11 d. apžiūros protokolas, 2018 m. liepos 16 d. Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) tyrėjos J. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tarp nukentėjusiosios S. D. naudojamų telefono abonentų nenustatytas ryšys su telefonų numeriais, kurie veikė mobilaus ryšio telefonuose, t. y. (duomenys neskelbtini) (Alcatel) ir (duomenys neskelbtini) (Samsung), paimtuose kratų pas įtariamuosius K. U. ir R. J. metu. Nustatyta, kad abi nukentėjusiosios bendravo su numeriais, kurie priklauso policijos įstaigai bei policijos pareigūnui (t. 2 b. l. 106-108), 2018 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateikto tirti ginklo, paimto kratos metu pas R. J., rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Vieno vyro biologinių pėdsakų dominuojantis genotipas sutampa su K. U. genotipu, kito vyro – su R. J. genotipu (t. 5 b. l. 37-39).

29. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas sudarė nenuginčijamą pagrindą apylinkės teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. J. atžvilgiu. Aukščiau išdėstyti parodymai neginčijamai patvirtina, kad R. J., veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju K. U., įsibrovė į S. D. butą, K. U. vartojant nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, bauginant nešaunamuoju ginklu, liepė jai atiduoti visus pinigus, aukso dirbinius, pagrobė jai, nukentėjusiesiems M. Š., A. G. priklausantį turtą. Prieš S. D. šio įvykio metu buvo panaudotas fizinis smurtas – specialisto išvadoje jai konstatuota dešinio momens sumušimas, poodinės kraujosruvos nosyje ir kairėje blauzdoje. Neabejotina, kad nukentėjusioji S. D. buvo paveikta psichologiškai, buvo bauginama, jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, kas atėmė iš jos galimybę priešintis nuteistųjų veiksmams.

30. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pas S. D. vyko ne pasipelnymo tikslais, o dėl intymių paslaugų, o aplinkybę, kad jos kontaktus rado internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytojas G. D.. Nukentėjusioji pati įsileido, apeliantas nesiveržė pas ją. Ši nuteistojo R. J. versija atmestina, kadangi jos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji S. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad jai atidarius buto duris, galvojant, kad grįžo jos draugas, nuteistieji ją įstūmė į buto vidų, liepė sėsti ant lovos, nuleisti galvą, klausė, kur auksas, pinigai. Aplinkybė, kad nukentėjusioji S. D. teikė seksualines paslaugas ir šiuo tikslu atvyko nuteistieji, vertintina kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį arba išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi bylos duomenimis nepasitvirtino. Nukentėjusysis A. G. taip pat parodė, kad jis dvejus metus gyvena su nukentėjusiąja, netiki, kas yra pasakojama apie jo draugės S. D. darbą. Pati nukentėjusioji S. D. taip pat neigė teikianti seksualines paslaugos, nurodė, kad nuteistieji ją galėjo su kažkuo sumaišyti. Be to, liudytojas G. D. taip pat apklausiamas pirmosios instancijos teisme, priešingai, nei nurodo apeliantas, nepatvirtino, kad nukentėjusiosios S. D. telefono numerį nuteistieji rado internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo versija dėl nukentėjusiosios teikiamų seksualinių paslaugų nepasitvirtino. Be to, akcentuotina, kad net jei ir nuteistasis būtent tokiu tikslu būtų vykęs pas nukentėjusiąją (dėl seksualinių paslaugų), tai nepaneigia jo kaltės, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi susitarimas plėšti gali atsirasti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, o atlikti veiksmai rodo, kad į butą buvo įsibrauta būtent plėšimo tikslu.

31. Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam grįžus iš balkono į kambarį, matė S. D. gulinčią ant lovos, tame pačiame kambaryje buvo ir K. U.. Tuo metu S. D. jam nesiskundė ir joks smurtas jos atžvilgiu nebuvo naudojamas. Atmesdama šiuos nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus, kolegija pažymi, kad smurto nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu naudojimą patvirtina pačios nukentėjusiosios S. D. parodymai, nukentėjusiojo A. G. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde taip pat nurodo, kad nieko iš buto nei jis, nei nuteistasis K. U. nepagrobė. Grįžęs namo, nuėjo miegoti, o aplinkybę, kad į namus nieko neparsinešė, galėtų patvirtinti J. J.. Ši nuteistojo versija taip pat paneigta byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji S. D. parodė, kad iš jos buto buvo pagrobta laikrodis, televizorius, telefonas, kompiuteris, šampūnai, kosmetika, striukė. Šią aplinkybę nukentėjusioji nurodė ir nukentėjusiajam A. G.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. Š. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas planinio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini). Nors liudytoja J. J. ir patvirtino, kad penktadienį R. J. vakare parvežė draugai, jis nuėjo miegoti, tačiau ji nenurodė jokių aplinkybių apie tai, ar jos sūnus nuteistasis R. J. parsinešė su savimi penktadienį kokius nors daiktus. Įvertintina tai, kad liudytoja J. J. yra nuteistojo motina, todėl gali siekti padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, vien tai, kad nuteistasis po inkriminuojamų įvykių grįžo namo miegoti ir galimai su savimi nieko neparsinešė, nepaneigia jo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl bausmės

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veika padaryta bendrininkų grupe, būnant recidyvistu), į veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam didesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką I. K. atžvilgiu skyrė 4 metus laisvės atėmimo, už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. D. atžvilgiu – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo).

33. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti nukentėjusieji A. G. ir S. D.. 2020 m. sausio 29 d. Kauno apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusieji A. G. ir S. D. patvirtino, kad nuteistasis R. J. per gynėją jiems atlygino padarytą žalą. Byloje esančiame nukentėjusiosios S. D. pareiškime nurodyta, kad R. J. atlygino priteistos turtinės ir neturtinės žalos dalį – 1 100 Eur (t. 6 b. l. 29). Byloje esančiame nukentėjusiojo A. G. pareiškime nurodyta, kad R. J. atlygino priteistos turtinės žalos dalį – 400 Eur (t. 6 b. l. 39). Kolegija konstatuoja, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Tuo remiantis, kadangi nuteistasis savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems A. G. ir S. D. padarytos ir solidariai su K. U. priteistos žalos dalį (1/2), ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o nagrinėjamu atveju nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta po teismo nuosprendžio priėmimo, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmės dydis yra aiškiai per griežtas ir neproporcingas, atsižvelgiant į paaiškėjusią naują aplinkybę – savanorišką žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas šią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir sumažinti nuteistajam paskirtos bausmės dydį.

35. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant abiejų nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, t. y. neteisingai nurodyta, kad K. U. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) bei R. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), nors turėjo būti nurodyta: „BK 180 straipsnio 2 dalyje“, kadangi iš nuosprendžio turinio, motyvų, byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistųjų veiksmai buvo vertinami BK 180 straipsnio 2 dalies kontekste.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendė:

nuteistojo K. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad K. U. ir R. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Pripažinti nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino S. D. ir A. G. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios S. D. atžvilgiu) R. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (ketverių) metų 3 (trijų) mėnesių.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.