Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Almai Buinovskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Kauno alus“ atstovui advokatui E. P. Staniukaičiui, dalyvaujant atsakovo UAB „Argusos prekyba“ atstovui advokatui R. Mikulskui, direktorei I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kauno alus“ ieškinį atsakovui UAB „Argusos prekyba“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl įmokų paskirstymo tvarkos, atkreipė dėmesį, kad atsakovas pagal ieškinyje išvardintas sąskaitas - faktūras yra sumokėjęs atsakovui 5450,72 Lt (visą sąskaitose nurodytą sumą). Pažymėjo, jog ieškovas niekuomet nereiškė jokių reikalavimų priteisti delspinigius, neinformavo apie jų įskaitymą į atsakovo atliktus mokėjimus, nieko neužsiminė apie taikomą įmokų paskirstymo tvarką. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, nuo kada nusprendė reikalauti delspinigių ir kodėl sąskaitose-faktūrose, kurias ieškovas pateikė atsakovui, nėra duomenų apie tai, kad buvo iš atsakovo įmokų anksčiau užskaityti delspinigiai. Argumentą, jog ieškovui nepareiškus reikalavimo sumokėti delspinigius, toks reikalavimas ir įmokų paskirstymas negali būti laikomas teisėtu, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004; 2010-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010. Taip pat mano, kad tokia įmokų paskirstymo tvarka ieškovas negali pasinaudoti pavėluotai, t.y. tik pareikšdamas ieškinį teisme. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas įmokų paskirstymą reglamentuojantį CK 6.54 str., yra ne kartą pažymėjęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 ir kt.). Daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 1218,78 Lt sumą galėtų būti kvalifikuojamas ne kaip reikalavimas priteisti pagrindinę skolą pagal 2013-01-15 sutartį, o kaip reikalavimas priteisti delspinigius.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad sutartyje nebuvo detalizuota atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka; dėl atsiskaitymo vėlavimų, nesutarimų su atsakovu ieškovas prekių tiekimą pagal sutartį nutraukė 2014-01-13; ieškovas delspinigius paskaičiavo tik kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2013-01-15 šalys sudarė Alaus didmeninio pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria AB „Kauno alus“ (pardavėjas) įsipareigojo perduoti savo prekę – pagamintą alų atsakovui UAB „Argusos prekyba“ (pirkėjui) nuosavybės teise pastarojo verslo poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigojo priimti šią prekę ir sumokėti už ją nustatytą kainą (1.1 p.). Sutartyje numatyta, kad pirkėjas už pateiktas prekes atsiskaito pardavėjui per 14 dienų nuo prekių pristatymo ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos grynaisiais pinigais (4.1 p.). Alus pristatomas pardavėjo transportu į pirkėjo nurodytą vietą Lietuvos teritorijoje (2.2 p.) (6.1 p.) (b.l. 4-5).

Ieškovas AB „Kauno alus“, vykdydamas minėtos sutarties sąlygas, pagal PVM sąskaitas – faktūras: 2013-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (738,71 Lt sumai) (apmokėjimo data – 2013-11-11), 2013-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini) (976,05 Lt sumai; apmokėjimo data – 2013-11-18), 2013-11-18 – Nr. (duomenys neskelbtini) (773,04 Lt sumai; apmokėjimo data – 2013-12-02); 2013-11-25 –Nr. (duomenys neskelbtini) (610,51 Lt sumai; apmokėjimo data – 2013-12-09); 2013-12-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (1020,89 Lt sumai; apmokėjimo data 2013-12-16); 2013-12-17 Nr. (duomenys neskelbtini) (679,83 Lt sumai; apmokėjimo data 2013-12-31); 2014-01-13 Nr. (duomenys neskelbtini) (651,69 Lt sumai; apmokėjimo data – 2014-01-27), pardavė atsakovui UAB „Argusos prekyba“ prekių už 5450,72 Lt sumą (b.l. 34-42). Minėtose sąskaitose taip pat yra nurodymas jas apmokėti grynais pinigais.

Iš pateiktos ieškovo suvestinės (sudarytos iki 2014-03-07) matyti, kad pagal minėtas sąskaitas atsakovas 2014-02-27 buvo sumokėjęs 568,61 Lt (b.l. 6); todėl 2014-04-10 ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš UAB „Argusos prekyba“ 4882,11 Lt skolą, 1218,78 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (b.l. 3).

Ieškinį dėl 1218,78 Lt skolos ieškovas pareiškė po teismo įsakymo priėmimo skolininkui sumokėjus 4682,11 Lt skolą bei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo (b.l. 30-33). Ieškovas neneigia, kad 200 Lt suma buvo sumokėta 2014-03-21, t.y. iki kreipimosi į teismą (b.l. 68).

Ieškovas 2014-07-21 pažymoje nurodė, kad jis 2014-03-21 atsakovo mokėjimą (200 Lt) užskaitė už produkciją; 2014-05-02 - 2682,11 Lt mokėjimą paskirstė, užskaitydamas 1218,78 Lt sumą delspinigiams padengti; 46 Lt žyminį mokestį, 1417,33 Lt už produkciją; 2014-05-05 mokėjimą 1000 Lt užskaitė už produkciją; 2014-05-09 – 1000 Lt – už produkciją; nurodyta, jog bendra neapmokėtų sąskaitų suma 4882,11 Lt; apmokėta – 4882,11 Lt; bylinėjimosi išlaidos – 98 Lt; po įskaitymų atsakovas skolingas ieškovui 1316,78 Lt (1218,78 Lt už produkciją ir 98 Lt žyminio mokesčio) (b.l. 68).

Taigi, iš aptartų įrodymų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog nors ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti 1218,78 Lt sumą, kaip skolą už patiektas prekes, tačiau ginčas yra kilęs dėl 1218,78 Lt ieškovo paskaičiuotų delspinigių ir jų užskaitymo pagrįstumo.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Ieškovas delspinigius paskaičiavo remdamasis šalių sudarytos sutarties 4.2 p. nuostata, numatančia, kad laiku neapmokėjus už gautą alų, skaičiuojama 0,3 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutartyje numatyto atsiskaitymo termino.

Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu nurodė, kad atsiskaitymo pagal sutartį terminas buvo praleistas ne dėl atsakovo kaltės, o ieškovui pažeidus šalių bendradarbiavimo pareigą, t.y. nesudarius sąlygų atsiskaityti grynaisiais pinigais. Įvertinęs atsiliepime nurodytus argumentus bei paties atsakovo pateiktus duomenis apie mokėjimo datas teismas laiko neįrodytu, kad atsakovas negalėjo įvykdyti įsipareigojimo atsiskaityti grynais pinigais dėl ieškovo veiksmų. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog paskutinį mokėjimą grynais pinigais atliko 2014-02-07, t.y. tuo metu, kai mokėjimų terminai pagal visas ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, jau buvo suėję. Duomenų, kad ieškovas (jo įgalioti darbuotojai), priimdami 500 Lt sumą, likusią skolos sumą atsisakė paimti, atsakovas nepateikė. Taip pat grynais pinigais atsakovas atsiskaitė 2014-12-16, 2014-01-16, 2014-01-06, t.y. kuomet buvo suėję 2013 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais išrašytų sąskaitų mokėjimo terminai. Aplinkybes, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovo pardavimų vadybininkas D. G., kuris nurodė, kad problemos kilo, nes atsakovas neturėdavo pinigų atsiskaitymui grynais, o jis galėdavo atvykti pas atsakovą, kada reikėdavo.

Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovas neinformavo apie skaičiuojamus delspinigius ir iki ieškinio pareiškimo teisme niekada jų nereikalavo. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 str. 1 d.). Šalių sudarytoje sutartyje nėra numatytas kitoks netesybų skaičiavimo pradžios momentas, t.y. nenumatyta, jog pirkėjo pareiga mokėti netesybas atsiranda, jei pardavėjas to pareikalauja (kaip minėta, pagal sutartį delspinigiai skaičiuojami laiku neapmokėjus už gautą alų nuo sutartyje numatyto atsiskaitymo termino), todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas neinformavęs atsakovo, negalėjo skaičiuoti delspinigių.

Pažymėtina, kad ieškovas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pareiškęs reikalavimą dėl 1218,78 Lt delspinigių priteisimo, o iš 2014-07-21 pažymos matyti, kad delspinigių užskaitymą jis atliko tik 2014-05-02 atsakovui sumokėjus 2682,11 Lt dydžio įmoką, t.y. po to, kai minėtas pareiškimas buvo įteiktas atsakovui. CK 6.54 str.1-4 dalys numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Šalių sudarytoje sutartyje kitoks įmokų paskirstymas nenumatytas.

Tačiau šiuo atveju atsakovas prašo mažinti netesybų dydį; taip pat posėdžio metu pareiškė prašymą taikyti ieškinio senatį. Dėl ieškinio senaties pažymėtina, kad atsakovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs nei atsiliepime, nei parengiamojo posėdžio metu, be to, iš ieškovo pateiktos lentelės (b.l. 6), matyti, kad delspinigiai paskaičiuoti neviršijant 180 dienų laikotarpio, todėl prašymas dėl ieškinio senaties taikymo negali būti tenkinamas (CK 1.125 str. 5 d. 5 p.).

Dėl delspinigių dydžio mažinimo. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1, nurodyta, jog Lietuvos civilinėje teisėje galioja vienintelė teismo teisės mažinti netesybas išimtis: nemažinamos sumokėtos netesybos (CK 6.73 str. 2 d.). Ši teisės norma taikoma tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju.

Šiuo atveju, atsakovas, žinodamas apie ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, apmokėjo tik sąskaitose – faktūrose nurodytas sumas ir prieštaravo dėl delspinigių skaičiavimo. Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl delspinigių skaičiavimo bei jų dydžio, todėl esant atsakovo reikalavimui, teismas turi teisę spręsti, ar yra pagrindas mažinti ieškovo paskaičiuotų delspinigių dydį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, vertinant priskaičiuotų netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas iki pareiškimo teismui pateikimo gera valia savo prievolių tinkamai nevykdė, į tai, kad sutarties sąlygos buvo parengtos ieškovo iniciatyva (sutartyje ieškovo įmonės rekvizitai atspausdinti, o atsakovo – įrašyti ranka), kad ieškovo paskaičiuotos netesybos sudaro ketvirtadalį laiku neapmokėtos skolos sumos, taip pat į šalių elgesį sutarties vykdymo metu, t.y., kad atsakovas beveik nuolat vėlavo apmokėti pateiktas sąskaitas (b.l. 17), tačiau anksčiau ieškovas delspinigių neskaičiavo, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius, todėl remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu ieškovo priskaičiuotų ir užskaitytų netesybų dydis mažintinas per pusę, t.y. iki 609,39 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Mažinti netesybas iki atsakovo nurodomo 0,02 proc. (t.y. minimalaus) dydžio nėra pagrindo, kadangi netesybos numatytos šalių sudarytoje sutartyje, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas; dar daugiau sumažinus netesybas, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Taigi, pripažinus, jog ieškovo paskaičiuoti delspinigiai yra aiškiai per dideli, darytina išvada, kad ieškovas tik 609,39 Lt sumą iš atsakovo atliktos įmokos pagrįstai užskaitė kaip delspinigius, todėl 609,39 Lt iš atsakovo įmokos turi būti skirta pagrindinės skolos dengimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo skola ieškovui yra 609,39 Lt, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 609,39 Lt skolos (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. pagrindu, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 98 Lt žyminį mokestį (b.l. 31), taip pat už advokato pagalbą sumokėjo 1500 Lt (b.l. 70-71). Atsakovo išlaidos už advokato pagalbą taipogi – 1500 Lt (b.l. 72-74, 53 Lt).

Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., ieškovas už ieškinio pareiškimą turėjo sumokėti 72 Lt žyminio mokesčio, todėl permokėta dalis – 26 Lt žyminio mokesčio grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Patenkinus ieškinį iš dalies (50 %), iš atsakovo ieškovui priteistina 36 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d., 93 str. 2 d.). Kadangi atsakovas ieškovui, taip pat ieškovas atsakovui turėtų padengti jų patirtų 50 % išlaidų už advokato pagalbą, abiejų šalių šių išlaidų dydis yra vienodas, todėl jos tarp šalių neskirstytinos. Į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma (po 8,65 Lt iš kiekvienos šalies) yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10 Lt), šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Argusos prekyba“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „Kauno alus“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 609,39 Lt (šešis šimtus devynis litus 39 ct) skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-04-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 Lt (trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui UAB „Kauno alus“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 26 Lt (dvidešimt šešis litus) permokėtą žyminio mokesčio dalį (2014-05-20 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB Swedbank).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.