Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-823-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-07Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
2A-823-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03305-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
Ieškovas
P. S.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-823-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03305-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4;45.1;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3863-571/2012 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei A. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. R. įsigijo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nustatyta, kad A. R. yra pirkėja ir šios sutarties šalį pirkėją nustatyti S. S. a. k. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad S. S. , miręs (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus. Prieš mirtį visą savo turtą testamentu sūnus paliko jam. Esant sūnui gyvam jis važinėjo automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po sūnaus mirties atsakovė atvyko ir pasiėmė automobilį. A. R. paaiškino, kad ji pirkusi automobilį ir jis yra jos. Prieš mirtį, ligoninėje, sūnus paaiškino kaip įsigijo automobilį. Jis pasakė, kad automobilio ieškojo internete, kad automobilį į Latviją parvaryti važiavo A. Ž. ir sūnus. Visų sandorio sudarymo aplinkybių nežino. Sūnus automobilį pirko atsakovės vardu, nes turėjo invalidumą, ir galėjo gauti kompensaciją už buto šildymą, todėl negalėjo savo vardu turėti brangaus turto. Sūnus už automobilį sumokėjo 17 tūkstančių eurų. Jis turėjo pajamų, nes buvo pardavę 2010 metais namą. Be to, po sūnaus mirties buvo banke palikta daug pinigų. Sūnus prieš mirtį sakė, kad automobilis jo, o po mirties atsakovė buvo prižadėjusi sūnui perrašyti automobilį jau ieškovo vardu, bet taip nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartis, sutarties šalys - pardavėjas Latvijos įmonė „Automotiv“, pirkėjas - A. R. (b. l. 34). Ieškovas yra S. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, tėvas (b. l. 6). S. S. 2012-03-02 visą savo turtą testamentu paliko savo tėvui P. S.. 2012-11-08 P. S. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į sūnaus S. S. turtą (b. l. 89-102). Paveldėjimo teisės liudijime nėra įrašytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 30 d., o S. S. mirė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus 7 mėnesiams po automobilio pirkimo ir per šį laiką neišreiškė savo valios dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl teismas padarė išvadą, kad paveldėjimo objektas - turtas, turtinės teisės, pareigos, kurios priklausė palikėjui, mirties momentu, palikimo priėmėjui P. S. neatsirado. Teismas kritiškai vertino ieškovo parodymus, kad sūnus, jau būdamas ligoninėje, prieš mirtį pasakė, jog automobilis yra įsigytas už jo pinigus, tik užrašytas atsakovės vardu. Teismo vertinimu, ieškovas yra S. S. tėvas ir pats galėjo susidaryti klaidingą nuomonę apie automobilio savininką, kadangi S. S. automobiliu naudojosi, ką neneigė ir atsakovė. Be to teismas nurodė, kad S. S. savo valią dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turėjo asmeniškai išreikšti aktyviais veiksmais, tai yra pareikšti pretenziją atsakovei, kreiptis su ieškiniu į teismą, tačiau tokių aktyvių veiksmų jis neatliko. Todėl teismas konstatavo, kad mirusiojo S. S. paveldėtojas - tėvas P. S., negali išreikšti už mirusįjį jo valios, kurios jis neišreiškė, būdamas gyvas.

Taip pat teismas nustatė, kad S. S. ir atsakovės A. R. šeima buvo draugai ir palaikė artimus santykius. Nurodė, kad A. R. bei R. R. aiškinimu S. S. aktyviai prisidėjo prie automobilio A. R. šeimai paieškų. Atsakovė nurodė, kad ji negalėjo 2011 m. lapkričio 30 d. vykti pirkti automobilio pati, nes susirgo vaikas ir tik paskutiniu metu paprašytas nuvežti į Latviją A. Ž.. A. Ž. parodė, kad S. S. jam paskambino naktį ir tą pačią naktį apie 2 val. abu išvyko. S. S. jam paaiškino, kad turėjo vykti su kitu asmeniu, bet kitas asmuo negali vykti. Teismas nurodė, kad iš 2012-11-07 pažymos matyti, kad atsakovės sūnus V. R. sirgo, kai buvo sudaromas sandoris, tai patvirtina aplinkybę, kodėl atsakovė ir buvo tas kitas asmuo, kuris turėjo vykti pirkti automobilį, bet to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių (b. l. 63). Latvijoje sandoris buvo sudarytas A. R. vardu (b. l. 34). Šalys pripažino, kad S. S. nuvežė ir perdavė pinigus už automobilį pardavėjui. Atsakovė A. R. ir liudytojas R. R. parodė, kad jie davė pinigus S. S., tikslu nupirkti automobilį, todėl jis ir buvo registruotas tikrojo pirkėjo, tai yra A. R. vardu. Iš byloje surinktų ir pateiktų įrodymų matyti, kad A. R. šeima buvo pajėgi įsigyti automobilį, atsižvelgiant į sutuoktinio R. R. nemažas pajamas, gyvybės draudimo išmokas (b. l. 66-86). S. S. taip pat buvo finansiškai pajėgus įsigyti automobilį, tačiau, teismo nuomone, tai nėra pagrindas traktuoti, kad ginčo automobilį už savo lėšas pirko S. S.. Be to, teismo vertinimu, ieškovo nurodytą aplinkybę, kad S. S. gavo invalidumą, todėl, norėdamas gauti kompensacijas už buto šildymą, turėjo neturėti kito brangaus turto, paneigia 2012 m. lapkričio 21 d. pažyma, iš kurios matyti, kad S. S. 2010 m., 2011 m., 2012 m. net nesikreipė į Marijampolės savivaldybę dėl kompensacijų už buto šildymą (b. l. 80). Taip pat teismas nurodė, kad liudytojas A. Ž. parodė, kad matė keletą kartų S. S. važinėjant su automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fakto, kad S. S. važinėjo ginčo automobiliu neneigė ir atsakovė, tačiau naudojimasis automobiliu, savininkui leidus, nuosavybės teisės į daiktą nesuteikia. Be to, A. R. naudojosi ir S. S. priklausiusiu automobiliu VW Multivan, kuris vėliau buvo perduotas A. R..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl šių motyvų:

1. Teismas sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad S. S. ir atsakovės A. R. šeima buvo draugai ir palaikė draugiškus ir artimus santykius. Apelianto nuomone, tokie atsakovės paaiškinimai suprantami kaip siekimas išvengti civilinės atsakomybės. Atsakovės sutuoktinio liudijimai taip pat vertintini kritiškai, kadangi tokiu būdu bus padidinta bendra sutuoktinių turto masė. Apeliantas pripažįsta, kad S. S. santykiai su A. R. nebuvo blogi, kadangi S. S. ja pasitikėjo, todėl siekdamas gauti socialines garantijas ginčo turtą registravo būtent atsakovės vardu.

2. Apelianto nuomone, nėra suprantama, pagal kokias aplinkybes teismas nustatė, kad S. S. vyko automobilio pirkti, norėdamas padėti draugams. Priešingai, tik S. S. ieškojo automobilio, dėl jo derėjosi ir vyko jį pirkti. Būtų naivu tikėti, kad asmuo, perkantis automobilį už 17000 Eur, nesirūpino jo paieška, nesidomėjo jo technine būkle. Apelianto nuomone, toks abejingumas būtent ir įrodo, kad tikrasis pirkėjas buvo būtent S. S..

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nustatė, kad „Liudytojas A. Ž. parode, kad S. S. aiškinosi, kad automobilis bus perkamas kito asmens vardu, kad jis pateikė kito asmens pasą ir jis sumokėjo pinigus. Sutartis buvo sudaryta kito asmens vardu, bet dėl kokių priežasčių, kito asmens vardu, jis nežino. Šalys pripažino, kad S. S. nuvežė ir perdavė pinigus už automobilį pardavėjui". Būtent iš šių faktinių aplinkybių bei teismo padarytų išvadų matyti, kad pats objektyviausias liudytojas nurodė, kad ginčo automobilį pirko būtent S. S., o tik formino kito asmens vardu.

4. Teismas padarė neteisingas išvadas teigdamas, kad „ieškovas P. S. aiškino, kad S. S. gavo invalidumą, todėl, norėdamas gauti kompensacijas už buto šildymą, turėjo neturėti kito brangaus turto. Šią aplinkybę paneigia 2012-11-21 pažyma, iš kurios matyti, kad S. S. 2010 m., 2011 m., 2012 metais net nesikreipė į Marijampolės savivaldybę dėl kompensacijų už buto šildymą". Šiuo atveju apeliantas teismui buvo nurodęs, kad S. S. kreipėsi žodžiu, o kadangi pagal jo asmeninio turto masę kompensacijų už buto šildymą nebūtų gavęs, todėl nesivargino pateikti rašytinių prašymų.

5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad „Liudytojas A. Ž. parodė, kad matė keletą kartų S. S. važinėjant su automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fakto, kad S. S. važinėjo ginčo automobiliu neneigė ir atsakove, tačiau naudojimasis automobiliu, savininkui leidus, nuosavybės teisės į daiktą nesuteikia. Be kita ko A. R. naudojosi ir S. S. priklausiusiu automobiliu VW Multivan, kuris vėliau buvo perduotas A. R.". Šiuo atveju apelianto nuomone, nesuprantama aplinkybė, kaip tokio didelio turto savininkas lengva ranka perduoda automobilį kitam asmeniui, kai tuo tarpu pats neturi kito automobilio. O aplinkybė, kad automobilis VW Multinan buvo „perrašytas“ atsakovės vardu, o vėliau apelianto vardu, kaip tik ir patvirtina aplinkybę, kad tokia pati situacija buvo ir su ginčo automobiliu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

Šalies argumentai

1. Nors apeliantas skunde nurodo, kad atsakovės paaiškinimai byloje dėl jos ir ieškovo sūnaus S. S. draugiškų santykių suprantami kaip siekimas išvengti civilinės atsakomybės, tačiau pats pripažįsta, kad S. S. santykiai su A. R. nebuvo blogi. Taigi, apeliantas akcentuoja atsakovės teisingai nurodytas faktinės aplinkybės, dėl kurių nekilo prieštaravimų. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys „kadangi S. S. ja pasitikėjo, todėl siekdamas gauti socialines garantijas ginčo turtą registravo būtent atsakovės vardu". Tą patį tikrovės neatitinkantį teiginį apeliantas kartojo tiek ieškinyje, tiek bylą nagrinėjant žodžiu, tiek apeliaciniame skunde, nežiūrint į tai, kad šis melagingas teiginys buvo paneigtas byloje pateikta pažyma dėl kompensacijų už buto šildymą (b. 1. 80).

2. Apeliantas nurodo tiesos neatitinkančius faktus, kad tik S. S. ieškojo automobilio, dėl jo derėjosi ir vyko jį pirkti. Teismas, tinkamai įvertinęs atsakovės nurodytas faktines aplinkybes bei liudytojų parodymus, padarė teisingą išvadą kad „A. R. ir R. R. aiškinimu, S. S. aktyviai prisidėjo prie automobilio A. R. šeimai paieškų. S. S. surado automobilį Latvijoje, derino automobilio kainą. Ieškovas nurodė, kad S. S. nemokėjo rusų kalbos, todėl ir kainos derinti negalėjo. Rusų kalba labai prastai kalbėjo tiek S. S., tiek atsakovė A. R., tačiau byloje nekilo ginčo dėl to, kad S. S. surado automobilį ir derino jo kainą, bei tai, kad pats S. S. vyko jo pirkti, norėdamas padėti draugams". Nors šios faktinės aplinkybės buvo pateiktos, išanalizuotos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismo įvertintos, tačiau apeliantas neteisingai nurodo, kad tik S. S. ieškojo automobilio, derėjosi ir vyko pirkti. Be to, apeliantas nenurodė ir jokių kitų faktinių automobilio paieškų ir pirkimo aplinkybių, kadangi faktiškai ieškovui apskritai nebuvo žinomos jokios atsakovės automobilio paieškų, derybų ir pirkimo aplinkybės.

3. Nepagrįstas apelianto motyvas, kad iš byloje esančių aplinkybių, jog automobilio pirkti į Latviją vyko S. S., taip pat jis nuvežė ir perdavė pinigus, turėtų būti aišku, kad automobilį pirko S. S., o tik formino kito asmens vardu. Atsakovės nuomone, byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kaip ji, automobilio pirkėja, buvo išreiškusi savo valią dėl šio daikto įsigijimo ir tik dėl ne nuo jos priklausiusių aplinkybių, kurios patvirtintos byloje rašytiniais įrodymais (nepilnamečio vaiko liga), ji neturėjo galimybės vykti į Latviją pati. Kadangi su pardavėju Latvijoje telefonu jau buvo sutartas atvykimo laikas, todėl nebuvo kitos išeities, kaip tik prašyti kitą žmogų kartu su S. S. vykti nupirkti jos išsirinktą automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nepagrįstas apelianto motyvas, jog aplinkybė, kad S. S. naudojosi ginčo automobiliu, galėjo turėti įtakos nuosavybės teisei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog naudojimasis automobiliu, savininkui leidus, nuosavybės teisės į daiktą nesuteikia.

5. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad S. S. savo valią dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turėjo asmeniškai išreikšti aktyviais veiksmais, t. y. pareikšti pretenziją atsakovei, kreiptis su ieškiniu į teismą, tačiau tokių aktyvių veiksmų jis neatliko. Atsižvelgiant į tai, P. S. ieškinį teikė nepagrįstai, neturėdamas tam įstatymo suteiktos teisės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacine tvarka vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartis, sutarties šalys - pardavėjas Latvijos įmonė „Automotiv“, pirkėjas - A. R. (b. l. 34). Ieškovas yra S. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, tėvas (b. l. 6). S. S. 2012-03-02 visą savo turtą testamentu paliko savo tėvui P. S.. 2012-11-08 P. S. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į sūnaus S. S. turtą (b. l. 89-102). Paveldėjimo teisės liudijime nėra įrašytas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nepripažino apsimestiniu automobilio pirkimo –pardavimo sandorio CK 1.87 straipsnio pagrindu bei ieškovo ieškinį dėl tikrojo šio sandorio pirkėjo S. S. nustatymo atmetė.

Apeliantas ieškovas P. S. nesutinka su sprendimu, motyvuodamas tuo, kad teismas iki galo neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008).

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Kasacinis teismas, aiškindamas apsimestinio sandorio turinį yra pasisakęs, kad apsimestiniu sandoris gali būti pripažintas tik nustačius, kad sandoris buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006). Siekiant nustatyti, kas yra tikroji siekiamo pripažinti apsimestiniu sandorio šalis, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė sutartines teises bei pareigas, kokia buvo tikroji sutarties šalių valia bei ketinimai, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į sutarties šalių elgesį po sandorio sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., A. C., bylos Nr. 3K-3-228/2009). Pareigą įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. BUAB „Vakarų prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2011).

Kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.R. v. J. R., G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; kt.).

Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkimo pardavimo - sutarties šalies, šioje sutartyje nurodyto pirkėjo.

Apelianto nuomone, atsakovės A. R. paaiškinimai byloje dėl jos ir ieškovo sūnaus S. S. draugiškų santykių suprantami kaip atsakovės siekimas išvengti civilinės atsakomybės, tačiau pats pripažįsta, kad S. S. santykiai su A. R. nebuvo blogi bei teigia, kad S. S. ja pasitikėjo, todėl siekdamas gauti didesnes socialines garantijas ginčo turtą registravo būtent atsakovės vardu, tačiau šių savo argumentų jokiais įrodymais nepagrindžia, o pirmosios instancijos teismui nustačius, kad S. S. 2010 m., 2011 m., 2012 m. net nesikreipė į Marijampolės savivaldybę dėl kompensacijų už buto šildymą (b. l. 80), apeliaciniame skunde tik nurodo, kad S. S. pagal asmeninio turto masę kompensacijų už buto šildymą nebūtų gavęs, todėl ir nesivargino pateikti rašytinių prašymų.

Apeliantas teigia, kad tik S. S. ieškojo automobilio, dėl jo derėjosi ir vyko jį pirkti, todėl jam nėra suprantama, pagal kokias aplinkybes teismas nustatė, kad S. S. vyko automobilio pirkti, norėdamas padėti draugams. Teismo posėdžio protokoluose užfiksuota informacija rodo, kad pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė aiškindamasis aplinkybes dėl ginčo automobilio paieškos bei jo pirkimo, šios aplinkybės išanalizuotos ir įvertintos skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, liudytojų R. R. ir A. Ž. parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas, apsvarstęs ir pasisakęs dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių apie sutartį sudariusių asmenų (ginčijamų ir faktinių) tikruosius ketinimus, šios sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą, turėjo pagrindą spręsti, kad faktinis ir tikrasis ginčo automobilio pirkėjas buvo ne S. S., o atsakovė A. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kad S. S. surado automobilį ir derino jo kainą, pats nuvežė ir perdavė pinigus bei naudojosi ginčo automobiliu, nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai, t. y. kad ginčo automobilio faktinis pirkėjas buvo S. S., kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, būdamas gyvas, jokių aktyvių veiksmų dėl ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu neatliko. Pažymėtina, kad esant tarpusavio geriems santykiams, paminėti S. S. veiksmai, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi, atitiko geros moralės nuostatas, tačiau vertinant visų bylos aplinkybių kontekste nuosavybės teisių į daiktą (ginčo automobilį) nesuteikė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo pirkimo –pardavimo sutarties pirkėju nustatyti S. S.. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo P. S. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė