- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2-879-1052/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07502-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- J. L., D. L.
- Atsakovas
- L. J., Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė Kauno
dalyvaujant ieškovų J. L., D. L. atstovui advokato padėjėjui M. K., advokato padėjėjai N. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L. ir D. L. ieškinį atsakovams L. J. ir Kauno miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Kauno butų ūkis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovai ir jų atstovai prašo priteisti iš atsakovių ieškovų naudai solidariai 9318,17 Eur nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau butas). Virš ieškovams priklausančių buto yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei ir jame nuomos sutarties pagrindu gyvena atsakovė L. J.. Ieškovams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) buvo atliktas viso buto remontas ir skelbimas nuomai buvo patalpintas internete. Po remonto atlikimo bute niekas negyveno. (duomenys neskelbtini) atvykus į butą, nustatyta, jog ieškovams priklausantis butas buvo sulietas – sienos ir lubos šlapios, grindys ir durys išbrinkusios, supelijusios, sienų, lubų dažai atšokę, matomos vandens nubėgimo žymės. Buto būklė užfiksuota (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai žalos dydžiui įrodyti pateikė UAB „Asistavita“ (duomenys neskelbtini) lokalinę sąmatą, pagal kurią ieškovų atkūrimo kaštų vertė sudaro 8728,18 Eur. Nei Kauno miesto savivaldybė, nei L. J. pagal pateiktą pretenziją nuostolių neatlygino (duomenys neskelbtini) ieškovai su antstoliu M. P. nuvyko į Kauno miesto savivaldybei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis nustatė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nematyti vandens užliejimo požymių. Priešingai, lubose ir ant sienų matomi purvo, suodžių nubėgimo požymiai, sienos aprūkusios. Atsakovės bute nematyti remonto / tvarkymo požymių, kurie būtų matomi šalinant apliejimo nuostolius, nėra įskilimų ar kitų plyšių, per kuriuos vanduo galėjo patekti iš aukščiau esančios patalpos (palėpės) ar stogo. Ieškovai nurodė, jog atsakovių atsakomybė kyla pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju ieškovai įrodė turto sugadinimo faktą, ir tai, jog iš atsakovių buto į ieškovų butą pateko didelis kiekis vandens. Byloje nustatyta ir tai, jog laikotarpiu, kai buvo aplietas ieškovų butas jokie stogo darbai nebuvo vykdomi, nebuvo fiksuotas joks bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų gedimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog butui padaryta žala kilo ne iš virš esančio atsakovėms priklausančio buto, o iš kito šaltinio. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, jog butui padaryta žala, žalos dydį įrodo lokalinė sąmata. Be to, ieškovai patyrė ir tiesiogiai su buto užliejimu susijusių nuostolių – sąmatos sudarymo išlaidas faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas, iš viso nuostoliai sudaro 9 318,17 Eur. Taip pat ieškovai prašo priteisti iš atsakovių 210 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. (duomenys neskelbtini) parengiamojo posėdžio metu ieškovių atstovas nesutiko pakeisti atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir L. J. į trečiąjį asmenį UAB Kauno butų ūkis.
Teismo posėdžių metu ieškovų atstovai pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nurodė, kad ueškovai butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo (duomenys neskelbtini), bute atliko remontą, nes ketino butą nuomoti. Liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovų bute remontas buvo atliktas iki stogo remonto darbų, taigi iki buto apliejimo butas nebuvo nenusidėvėjęs – buvo naujai suremontuotas. Po buto remonto atlikimo, laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) ieškovai bute nesilankė, o (duomenys neskelbtini) ieškovai atvyko į butą ir pamatė, kad jis buvo aplietas. Buto apliejimo sukeltos žalos faktas bei mastas, t. y.: matomos akivaizdžios vandens nubėgimo žymės, lubos ir sienos yra šlapios, lubų ir sienų dažai yra atšokę, grindų danga sugadinta, sugadintos durys - išsipūtusi durų apdaila bei padaryti kiti pakenkimai, kurie yra nustatyti ir užfiksuoti rašytiniuose įrodymuose, pateiktuose nagrinėjamoje byloje, t. y.: (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) UAB „Asistavita“ Nuostolių nustatymo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių dokumentų matyti, jog dėl buto apliejimo žala yra padaryta visose buto patalpose: ant buto lubų, patalpose plane pažymėtose (duomenys neskelbtini). Lubų apliejimo faktas užfiksuotas nuotraukose: (duomenys neskelbtini) UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios nuotraukose, taip pat (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpose plane pažymėtose (duomenys neskelbtini) buvo aplietos sienos, sugadinta grindų danga. Sugadinimų mastas rodo, kad į butą iš virš esančio buto pateko didelis kiekis vandens. Šis vanduo, gadindamas lubas, sienas, duris, grindjuostes, grindų dangą, nubėgo ant grindų dangos, kurią gadindamas kaupėsi. Byloje nėra įrodymų paneigiančių aplinkybę, kad ieškovų butas buvo aplietas. Dėl buto apliejimo kilusių nuostolių dydis yra nustatytas (duomenys neskelbtini) UAB „Asistavita“ Nuostolių nustatymo ataskaitoje (išvadoje) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad buto atkūrimo kaštų (remonto) suma pagal lokalinę sąmatą sudaro 8 728,17 Eur. Ieškovai turtinės žalos dydį įrodinėja žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata, kas pagal teismų praktiką laikoma tinkamu įrodymu. Atsakovės, jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių nustatytą aplieto buto atkūrimo kaštų (remonto) vertę, nagrinėjamoje byloje nepateikė, todėl ieškovai laiko, jog ieškovų dėl buto apliejimo patirtų nuostolių dydis yra įrodytas. Taip pat ieškovai patyrė ir kitų tiesiogiai su buto užliejimu susijusių išlaidų: 363 Eur už UAB „Asistavita“ nuostolių dydžio nustatymą; 106 Eur už (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimą; 121 Eur už (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimą, todėl bendra nuostolių vertė - 9 318,17 Eur. Būtent šią sumą ieškovai ir prašo teismo priteisti iš atsakovių. Atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovams priklausęs butas buvo aplietas per stoge prie kamino buvusį stogo dangos defektą, atsakovių vadinamą skylę, bėgančio lietaus vandens ir šį argumentą iš esmės grindžia tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateikta pažyma apie smarkų lietų buvusį (duomenys neskelbtini) ir aplinkybe, jog (duomenys neskelbtini) bei rugsėjo mėnesį buvo vykdomi stogo remonto darbai. Ieškovai nesutinka su tokiu atsakovių teiginiu, kadangi vadovaujantis byloje surinktais ir pateiktais įrodymais, taip pat įvertinus vandens fizikinę savybę, skverbtis ir bėgti žemyn, ieškovai daro pagrįstą išvadą, kad sukeltos žalos židinys yra atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame virš ieškovams priklausiusio buto. Šią išvadą patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „Asistavita“ Nuostolių nustatymo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos vandens nubėgimo nuo lubų, per sienas iki žemės žymės. Išrašas iš trečiojo asmens naudojamos programos/sistemos patvirtina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo užfiksuota jokių pranešimų ir/ar skundų dėl butų užpylimo ir/ar įvykusių avarijų. Kas leidžia spręsti, kad šiuo laikotarpiu jokių užpylimų/ vandens bėgimo per stogą ar jame buvusią skylę – nebuvo. Atsakovių teiginius, kad ieškovams priklausantis butas buvo aplietas per stoge prie kamino buvusią skylę per lietų, buvusį (duomenys neskelbtini), paneigia taip pat ir (duomenys neskelbtini) posėdyje liudytojos parodymai, jog vanduo per stogą, tikrai (duomenys neskelbtini) mėnesiais nebėgo (garso įrašo (protokolo) 9:10 – 9:45 min., 12:30 min), tai reiškia, kad vanduo nebėgo per stoge buvusią skylę netoli kamino. Ji taip pat patvirtino, jog stiprios liūties 2020 liepos – rugpjūčio mėnesiais nebuvo kas leidžia daryti išvadą, kad toje miesto dalyje liūties nebuvo, o jei ir buvo, tai nebuvo smarki liūtis; liudytoja taip pat patvirtino, kad lyjant lietui vyras užlipo į palėpę ir tikrino stogą, tai viskas buvo sausa - tikrai nebėgo stogas; jei vanduo būtų bėgęs per kamino sieną, tai būtų sušlapusi tik konkreti patalpa, tuo tarpu ieškovų buto buvo aplietos beveik viso buto patalpos. Liudytoja patvirtino, kad šis butas niekada nebuvo aplietas, liudytoja niekada nematė nubėgimų per sienas ir jame gyvenusi moteris niekada nesiskundė, kad jai bėgtų per sienas vanduo. Taigi vien faktas, kad stoge prie kamino buvo stogo dangos defektas, atsakovių vadinamą skylę, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovams priklausęs butas buvo aplietas būtent per šią skylę patekus krituliams. Priešingai bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovų butas buvo aplietas ne dėl stogo dangos defekto. Stogo defektai buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) t. y. Nors Lietuvoje lietingi orai vyrauja jau nuo rudens iki pavasario, taigi per visą laikotarpį, kuomet stoge buvo „skylė“ ieškovų butas nuo pat įsigijimo nei karto nebuvo aplietas iki nagrinėjamo įvykio. Be to, teismo ekspertas, atlikęs teismo ekspertizę, nustatė ir (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto 30 psl. nurodė, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, tik ant virtuvės ir san. mazgo sienų ir lubų matosi vandens pratekėjimo žymės. Ekspertizės akto 2.5.11 punkte bei atsakydamas į 11 klausimą, ekspertas padarė išvadą ir konstatavo, kad teismo ekspertizės metu pagal gautus tyrimo rezultatus, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, kad suodinas nubėgimas Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute įvyko būtent (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, nes sprendžiant pagal nubėgimo prigimtį, tai galėjo įvykti tiek prieš, tiek po šio laikotarpio. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, virtuvėje ir san. mazge esančių suodinų pratekėjimo žymių atsiradimo laikas yra nenustatytas ir nežinoma, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis atsirado tuo pačiu metu, kuomet buvo užpiltas ieškovams priklausantis butas. Teismo ekspertas, atlikęs teismo ekspertizę, nustatė ir (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto 30 psl. nurodė, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute vandens pratekėjimo žymės matosi tik ant virtuvės ir san. mazgo sienų ir lubų. Tuo tarpu ieškovams priklausančio buto aplietos visos bute esančios patalpos. Tai rodo, kad į ieškovams priklausantį butą pateko itin didelis vandens kiekis. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apliejimo židinys yra atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute. Įvertinus surinktus įrodymus bei įvertinus apliejimo mastą bei lokalizaciją, kad vanduo išplito į gretimus kambarius, pagrįstai vertintina, kad tokio vandens kiekio užliejimo šaltiniu galėjo būti, buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje stovinti skalbimo mašina (jos lokalizacija užfiksuota trečiojo asmens pateikto patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros akto ((duomenys neskelbtini)) 2.7 p. esančioje fotonuotraukoje), taip pat užliejimo šaltiniu galėjo būti vonios patalpoje esantis boileris ar vanduo tekėti per santechniką (tualetą, vonią, vandens čiaupus, kanalizaciją ar kt.). ieškovams priklausančio buto užliejimas negalėjo kilti ir dėl stogo remonto darbų, nes (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo protokole nuotraukos, iš kurių matyti, jog stogo pusėje, esančioje virš ieškovams ir atsakovei priklausančių butų, stogo remonto darbai nebuvo atliekami – darbai buvo pradėti vykdyti priešingoje namo pusėje. Taigi, stogo remonto darbai, virš ieškovų buto nebuvo atliekami – jie pradėti parėjus kuriam laikui po buto apliejimo. Atmestina ir galimybė, kad ieškovų butas buvo užlietas iš dėl vandentiekio ir/ar nuotekų sistemos avarijų, nes pranešimų apie avarijas nebuvo fiksuota, be to jei vanduo būtų užliejęs dėl avarijos, jis būtų skverbęsis tol kol avarija nebūtų likviduota - kol nebūtų pašalintas vandentiekio ar nuotekų sistemos gedimas, tačiau po (duomenys neskelbtini) vanduo į butą nesiskverbė, o trečiojo asmens tvirtinimu, jokie nebuvo atliekami vandentiekio ir nuotekų vamzdynų remonto darbai. Taigi, atsakovėms, nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų, jog vanduo į ieškovams priklausantį butą pateko ne iš atsakovei Kauno mieto savivaldybei priklausančio buto, bet iš kitur esančio židinio, laikytina, kad atsakovės neįrodė jog apliejimo šaltinis buvo namo stoge prie kamino buvęs stogo dangos defektas, tai pavadinama skylė ar vandentiekio avarija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovams priklausiusio buto apliejimo židinys yra atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jei laikytume, kad vanduo į ieškovams priklausantį butą visgi pateko per stogą ir per viršuje esantį Kauno miesto savivaldybei priklausantį butą, tokiu atveju pagrįstai vertinta, kad per stogą į L. J. nuomojamą butą skverbiantis vandeniui, ir jai ar jos mamai, kuri, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais gyveno apliejimo metu L. J. nuomojamame bute, nesiėmus jokių priemonių, bėgančiam vandeniui sustabdyti, savo neveikimu leido kilti neigiamiems padariniams, t. y.: nesikreipdama į trečiąjį asmenį leido/nesiėmė priemonių sustabdyti per L. J. nuomojamą butą prasiskverbusiam vandeniui patekti į ieškovams priklausiusį butą. Šią išvadą (duomenys neskelbtini) vykusio parengiamojo posėdžio metu patvirtino pati atsakovė L. J. nurodydama, kad Kauno miesto savivaldybei priklausančio buto sienos drėko nuo 20(duomenys neskelbtini) (garso įrašo 35 min.11 sek.). Tačiau atsakovė L. J. delsė, nesiėmė jokių veiksmų ir trečiajam asmeniui nepranešė apie besiskverbiantį vandenį. Nustačius, kad apliejimo židinys yra Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai suprantami kaip nuosavybės teise valdomo buto netinkamas naudojimas/priežiūra, techninės būklės nepalaikymas, dėl ko ieškovams buvo padaryta žala. Remiantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nesant abejonių, kad vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų, bei nenustačius kito buto užliejimo šaltinio ar kitos buto užliejimo priežasties, atsakovei Kauno miesto savivaldybei, kaip viršuje esančio buto savininkei, tenka atsakomybė už ieškovams padarytos žalos atlyginimą. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu solidarios atsakomybės kilimą ginčijo remdamasi faktu, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuomos sutartimi išnuomotas atsakovei L. J., todėl už žalą, kilusią dėl aplieto ieškovų buto, atsako L. J.. Tačiau iš su ieškiniu pateikto VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo faktas nebuvo išviešintas. Atsakovių (duomenys neskelbtini) sudaryta nuomos sutartis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre įregistruota tik (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju, atsakovė Kauno miesto savivaldybė faktiškai nesiėmė jokių veiksmų dėl kilusių nuostolių dėl buto apliejimo, neišviešino jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos fakto (tinkamai nevykdė jai tenkančių socialinės politikos funkcijų), tik deklaratyviai remdamasi buto nuomos faktu, siekia vienašališkai perkelti jai tenkančią tinkamo savo funkcijų neatlikimo ir iš socialinio būsto nuomos teisinių santykių tenkančią riziką ieškovams. Vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nebuvo, todėl jų nėra nustatyta. Nors neįregistruotos atsakovių sudarytos nuomos sutarties atsakovė Kauno miesto savivaldybė negali panaudoti prieš ieškovus, tačiau net ir tokiu atveju, vadovaujantis 2004 m. sausio 26 d. nuomos sutarties sąlygų 4.2. p., būtent nuomotoja įsipareigoja nedelsiant lokalizuoti avarijas bei, nuomos santykiuose su nuomotoja, yra atsakinga už daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų tiekimo įrangos. Tačiau bet kuriuo atveju, avarija lokalizuota atsakovei priklausančiame bute nebuvo, vanduo iš atsakovei priklausančio buto pratekėjo į ieškovų butą ir jį apliejo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovei Kauno miesto savivaldybei tenka atsakomybė prieš ieškovus dėl nuostolių, kylančių iš atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančio apliejimo židinio, atlyginimo.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog ieškovų butas buvo užpiltas ne iš ieškovei priklausančio buvo, bet dėl kiauro ir remontuojamo namo stogo, ką patvirtina antstolio atliktas aplinkybių konstatavimo protokolas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš šio savivaldybei priklausančio buto aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog L. J. valdomame bute taip pat apibėgę sienos, matyti nubėgimo ženklai. Iš (duomenys neskelbtini) UAB „Kauno butų ūkis“ įrašų defektiniame akte matyti, jog namo stogas yra asbesto lakštų, lakštai susidėvėję ir nesandarūs, jų paviršius suaižėjęs, skarda surūdijusi ir nesandari. (duomenys neskelbtini)statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog buvo nustatyti stogo ir kaminų defektai, deformacijos stogo danga pažeista biologiškai, dalis plytų rišamojo skiedinio ištrupėję, dalis kaminų viršutinės dalies skardos pažeistos korozijos, kamino sienelėse matosi trūkiai, ant kamino sienelių matosi dervų dėmės (pratekėjimas). Akivaizdu, jog ieškovai neįrodė, jog vandens šaltinis atsakovei priklausančiame bute. Atsakovei Kauno miesto savivaldybei pareiga atsakyti už buto užliejimą nekyla, nes buto valdytoja yra L. J., kuri valdė butą pagal nuomos sutartį. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose gali būti taikoma, tik tuo atveju, kai asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, o šioje byloje nėra jokių bendrų Kauno miesto savivaldybės ir bute gyvenančio nuomininkės L. J. veiksmų, dėl kurių galėjo kilti žala ieškovams. Be to, ieškovai neįrodė žalos dydžio. Iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, jog ieškovai siekia, kad būtų atlyginta viso buto remonto kaina, o ne užpylimu padaryta žala. Ieškovai nurodo, kad vos per mėnesį supelijo visos buto grindys, langokraščiai, durys. Neįtikėtina, kad pelėsis galėjo užaugti per tokį trumpą laiką – ir nebūtinai pelėsis yra užliejimo pasekmė. Nėra pagrįstos ir ieškovų pateiktos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog byloje nėra įrodyta, jog butas buvo užpiltas iš buto, esančių (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertizės akte yra nustatyta, jog užpylimo šaltinis buvo dėl lietaus vandens ir pateko per stogą, jog buvo užpiltas ir atsakovės butas. Tiek iš M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoto paaiškinimo, tiek iš nuotraukų, kuriose matyti remontuojamas stogas, yra pagrindas spręsti, jog ieškovams priklausančio buto užpylimo šaltinis nėra iš savivaldybei priklausančio buto. Svarbu paminėti, jog statinio valdymas perleistas valdytojui, už statinio sukeltą žalą atsako valdytojas, t. y. L. J., kuri butą valdo pagal nuomos sutartį ir pagal nuomos sutarties 2.4 papunktį yra įsipareigojusi remontuoti šalto ir karšto vandens vamzdžius. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose atsiranda tuomet, kai yra bendri veiksmai padarinių atžvilgiu. Net jei ne dėl lietaus vandens, o dėl vandens patekusio iš savivaldybei patekusio buto atsirado žala ieškovų butui, tai šioje byloje nėra nustatyta bendrų atsakovų veiksmų. be to, ieškovai neįrodė patirtos žalos dydžio. Ieškovų pateikti įrodymai, patvirtina pelėsio buvimo faktą, bet nepatvirtina, jog pelėsis atsirado dėl užliejimo. Ieškovų pateikti įrodymai prieštarauja vieni kitiems, nes antstolio konstatavimo protokole nurodyta, jog sudrėkusi vonios ir kambario siena, bei vonios lubos, atšokę dažai, tuo tarpu sąmatoje paskaičiuotas viso buto remonto išlaidos. UAB „Asistavita“ apžiūros akte patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra fiksuota pažeidimų, tačiau sąmatoje nepagrįstai įtrauktos šios patalpos remonto išlaidos. Be to sąmatoje įtrauktos statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, todėl tokia sąmata nėra pagrindo remtis priteisiant žalą. Ieškovai elgėsi nesąžiningai, žinodami, kad vyksta teismo procesas, atlikdami buto remontą neišsaugodami ir teismui nepateikdami jokių remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. Dėl ieškovai neįrodė žalos dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovė L. J. teismo posėdžio metu ir atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (el. b. t. 1 l. 41-43) nurodė, jog L. J. butas taip pat buvo užpiltas (duomenys neskelbtini) per liūtį per namo stogą. Taigi žala ieškovų butui atsirado dėl bendro naudojimo objekto – stogo trūkumų, nes atsakovės bute nebuvo trūkę vamzdžiai, nebuvo ir kito užliejimo šaltinio. Namo stogo netvarkė visi namo savininkai, todėl tinkamas atstovas byloje - UAB „Kauno butų ūkis“, kaip namo administratorius, turėtų būti patraukas atsakovu šioje byloje. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes ieškovai, nors atliko remontą, nepateikia remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų, ieškinį grindžia ne realiais, o tik numanomais nuostoliais.
Šalies argumentai
L. J. atstovė paaiškino, jog L. J. neprivalo atlyginti žalos, nes žala atsirado dėl didelio lietaus buvo užlietas ne tik L. J. bet ir ieškovų butas. Prašo vadovautis ekspertizės aktu, kuriame užfiksuota, jog butas buvo užlietas lietaus vandeniu. L. J. neprivalo atsakyti už stichijos padarytą žalą. Ji nepaslėpė lietaus padarytos žalos požymių. Buto remonto sąmata nepatvirtina nei vandens pratekėjimo vietos nei priežasties, ji nepatvirtina aplinkybių, kodėl ant viso buto grindų galėjo atsirasti pelėsis. nėra aišku, ar ne dėl tinkamo remonto atlikimo susidarė pelėsis. Kadangi nėra pateikti įrodymai patvirtinantys realių buto remontų kašto, atsakovė neturi galimybės atsikirsti ar tokios medžiagos buvo sunaudotos, kokios numatytos UAB „Asistavita“ akte sąmatoje, ar būtent tokia suma pinigų buvo išleista medžiagų įsigijimui, ar tos medžiagos nebuvo keistos kitomis, ar nebuvo medžiagos pakeistos pigesnėmis. Šioje byloje nėra nei L. J. kaltės, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir L. J. veiksmų. Ekspertas vienareikšmiškai pasisakė, jog L. J. butas buvo užlietas lietaus vandeniu. L. J. neatsakinga už meteorologinį reiškinį stiprų lietų, lietaus vandeniu buvo užlietas tiek L. J. butas tiek ir ieškovų butas. Ieškovai nesutiko pakeisti atsakovės tinkamu atsakovu, todėl iš L. J. negali būti priteistas žalos atlyginimas, nes žalos dydis šioje byloje yra visiškai neįrodytas. L. J. įvykio metu buvo Jungtinėje Karalystėje. Kai grįžo ji gavo pretenziją iš ieškovo, o tuo metu vanduo jau buvo dingęs, išgaravęs.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „Kauno butų ūkis“ atstovė teismo posėdžio metu ir atsiliepime nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu, trečiasis asmuo paskirtas daugiabučio namo, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Jis prižiūrėjo namo bendrojo naudojimo objektus ir dar (duomenys neskelbtini), kreipėsi į daugiabučio namo gyventojus ir rekomendavo organizuoti stogo remontą, visgi patys daugiabučio namo gyventojai nesutiko skubiai atlikti darbus. (duomenys neskelbtini) vos tik gavus gyventojų paklausimą trečiasis asmuo nedelsiant organizavo stogo remonto darbus. Faktiniai stogo remonto darbai pradėti jau (duomenys neskelbtini) Stogo darbai (kurių pradžia (duomenys neskelbtini)) buvo vykdomi dalimis, ginčo laikotarpiu stogo remonto darbai buvo atliekami kitoje daugiabučio namo dalyje, kuri neturi jokių sąsajų su ginčo būtu. (duomenys neskelbtini) . atsakymu trečiais asmuo nurodė ieškovams, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (t. y. galimu žalos atsiradimo laikotarpiu) jokių bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (tame tarpe ir stogo) gedimų, avarijų ar pranešimų apie užliejimus nėra užfiksuota. Trečiasis asmuo savo, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareigas vykdė tinkamai, prižiūrėjo inžinerinius tinklus.
Teismo posėdžio metu atstovas prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Šioje byloje yra svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad namo stogas reikalingas remonto. Iki įvykio jokio pranešimo apie tai, kad būtų įvykęs užpylimas nėra registruota, todėl stogas nebuvo tokios būklės, kad būtų galima atlikti remontą be namo savininkų sutikimų. Gyventojai nesutiko atlikti stogo remonto keturis metus. Už stogo remonto trūkumus atsako visi savininkai, neatlikdami remonto visi savininkai turi prisiimti riziką dėl užliejimo, tiek ieškovai ir atsakovai. Trečiasis asmuo veikė ypač operatyviai, nes (duomenys neskelbtini) buvo surašytas aktas, kad gautas gyventojų pritarimas atlikti remontą, o (duomenys neskelbtini)pradedamas stogo remontas. Iš trečiojo asmens pateiktų nuotraukų matyti, kad iki (duomenys neskelbtini) stogas virš ieškovų ir atsakovų butų stogo remontas nebuvo atliekamas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog stogo remontas galėjo turėti jokios įtakos butų užliejimui. Jei butai buvo užlieti dėl lietaus, tai tam turėjo įtakos tik bloga stogo būklė. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų bute buvo atliktas remontas, jis buvo užrakintas ir paliktas, nors išdažytą, suremontuotą butą reikia vėdinti, išdžiovinti iki galo. Ieškovų neatsakingas elgesys taip pat turi būti įvertintas. Šiuo atveju ieškovai faktiškai atlikę buto remonto darbus ir byloje nėra nė vieno dokumento apie patirtas išlaidas. Namo stogo remontas buvo inicijuotas namo gyventojų, ieškovai nėra pranešę apie užliejimą, sistemoje yra registruota tik ieškovų pretenzija. Tuo metu, kaip buvo liūtis (duomenys neskelbtini), jokių stogo remonto darbų dar nebuvo pradėta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas visiškai.
Iš šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens atstovų paaiškinimų, liudytojos parodymų, rašytinių byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovams priklausė butas esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK-64135 patikslinto ieškinio priedas Nr.4). Virš ieškovų buto esantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei ir nuomos sutarties pagrindu nuo (duomenys neskelbtini)valdomas atsakovės L. J. (DOK-64135,patikslinto ieškinio priedas Nr. 5, DOK -76621 priedas „Apliejimo priedai“).
Iš (duomenys neskelbtini)UAB Kauno Butų ūkis defektinio akto Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), namo stogas dengtas asbestinio šiferio lakštų danga. Lakštai susidėvėję ir nesandarūs, jų paviršius vietomis suaižėjęs, vietomis sutrupėjęs. Kraigo skarda stipriai pažeista (DOK-76621 priedas „Apliejimo priedai“).
Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie Hidrometeorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Kauno meteorologijos stoties duomenimis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas pavojingas meteoroginis reiškinys – smarkus lietus, kai per (duomenys neskelbtini) ar trumpesnį laiką iškrenta tarp (duomenys neskelbtini) kritulių, t. y. (duomenys neskelbtini) iškrito 15,22 mm kritulių) (el. b. f.1, l. 111).
Iš (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių protokolo (el. b. t.1, patikslinto ieškinio priedas Nr. 1.) matyti, jog (duomenys neskelbtini) nuvykus į butą esantį (duomenys neskelbtini), jaučiamas pelėsio kvapas ir drėgmė. Antstolis užfiksavo, jog buto durys yra išbrinkusios, atsilupusi plokštė, ant koridoriaus ir kambario grindų yra pelėsis, buto ir koridoriaus sienos yra sudrėkę, atšokę sienų dažai, ant durų staktos yra pelėsis, nuo drėgmės išbrinkusios ir pelėsiu apaugusios vonios kambario durys, vonios kambario lubos sudrėkę, atšokę dažai, matosi vandens lašai.
Iš (duomenys neskelbtini) UAB „Kauno butų ūkis“ rašto matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) stogo dangos keitimo darbai name (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėti ir atliekami, taip pat šiuo laikotarpiu nebuvo gauta ir registruota taip pat šalinta nebuvo, jokių bendros infrastruktūros gedimų, vandentiekio ar kanalizacijos avarijų ar užliejimų, taip pat nebuvo gauta jokių pranešimų apie užliejimus (el. b. t.1, patikslinto ieškinio priedas Nr. (duomenys neskelbtini).).
Iš L. J. pateikto UAB „Kauno vandenys“ žiniaraščio matyti, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vandens sunaudota laikotarpiu (duomenys neskelbtini)mėnesiais nebuvo (el. b. f. 1, l.140).
Iš (duomenys neskelbtini) M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas butas, esantis v, esantis virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). faktinių aplinkybių konstatavimo metu į butą įleido L. J., kuri gyvenam užsienyje, mama. Apžiūrėjus nustatyta, jog Buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridoriuje nebuvo matyti vandens užliejimo požymių, lubos išdažytos balta spalva. Virtuvėje nei lubose, nei ant sienų nebuvo matyti vandens nubėgimo požymių, , tačiau ant sienų, ir lubų matyti suodžių nubėgimo požymiai, o sienos aprūkusios. Vonios kambaryje sienos ir lubos dažytos, ant jų matyti suodžių. Bute taip pat nematyti remonto tvarkymo požymių, kurie būtų matomi, šalinant apliejimo nuostolius, nėra įskilimų ar kitų plyšių, per kuriuos vanduo galėjo į butą papulti iš palėpės ar stogo ( patikslinto ieškinio (DOK-64135, 3 priedas)
Iš (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens atlikto Gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) priedas) matyti, jog virtuvėje ant lubų buvo matomos vandens pratekėjimo žymės, ant sienų taip pat matosi vandens pratekėjimo žymės, linoleumo defektų nėra, kambariuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir koridoriuje sienos ir lubų, grindų defektų nėra, bendroje tualeto ir vonios patalpoje ant lubų nustatytos vandens pratekėjimo žymės.
Iš (duomenys neskelbtini) Teismo Statybos techninės ekspertizės akto (el. b. t.3, l.65-106) nustatyta, jog ekspertas apžiūrėjo butą (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte ekspertas padarė išvadas, kad atsakovės butas, esantis v buvo aplietas vandeniu iš viršaus. Tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) taip pat buvo aplietas vandeniu iš viršaus kategoriškai/vienareikšmiškai nustatyti nepavyko, nes šis butas dar prieš ekspertizės atlikimą buvo suremontuotas (o kad butas po galimo užliejimo suremontuotas paaiškėjo tik teismo ekspertizės metu) ir teismo ekspertizės metu nebuvo rasti būdingi vandens užliejimui charakteringi požymiai, o buto įėjimo durų ir langų angokraščių kampuose nustatyti pažeidimai dėl drėgmės yra ne vandens pratekėjimo pasekmė, bet šiose vietose esančių šilumos tiltelių (anksčiau vad. šalčio tiltelių) pasekmė, nes atitvarai (pvz. langai, durys, sienos) praleidžiant šaltį, dėl temperatūrų skirtumų ir santykinio oro drėgnumo susidaro rasos taškas (t. y. kondensatas, drėgmė), o nuo drėgmės – korozija (ant durų metalinių paviršių) bei pelėsis (langų bei durų angokraščiuose). Ekspertas taip pat padarė išvadą, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini) apliejimo vandens šaltinis yra/buvo lietaus (kritulių) vanduo per pažeistą stogą arba nesandarią stogo dangą. Buto, adresu (duomenys neskelbtini) apliejimo šaltinį, kaip ir apliejimo mastą bei specifiką teismo ekspertizės metu nustatyti nepavyko, nes atliekant teismo ekspertizę butas jau buvo suremontuotas. Be to, teismo ekspertas ekspertizės akte nustatė, kad bute, esančiame, adresu (duomenys neskelbtini) palubėje (sienų viršutinėje dalyje) esančios suodinos nubėgimo žymės galėjo susidaryti anksčiau nei (duomenys neskelbtini) laikotarpiu. Taip pat teismo ekspertas konstatavo, kad pagal nubėgimo prigimtį, tai galėjo įvykti tiek (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tiek anksčiau, tiek po šio laikotarpio (t. y. kol nebuvo pilnai užbaigti stogo remonto/keitimo darbai, kurie buvo atliekami 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn.).
Iš UAB „Asistavita“ nuostolių nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinto ieškinio DOK-64135 2 priedas) sąmatos, sudarytos (duomenys neskelbtini) matyti, jog turtas buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), nustatyta atkuriamųjų kaštų vertė pagal lokalinę samatą 8727,17 Eur. Iš turto pažiūros akto matyti, jog sudarant sąmatą buvo numatyta buto patalpose numatytai lubų, sienų grindų dangos remonto darbai: grindų dangą numatyta keisti patalpose II-1, II-2, II-8, II-5, II-6, lubas numatyta keisti visose patalpose, išskyrus patalpą II-3 ir II-6, sienų gipskartonio keitimas ir dažymas numatytas patalpose II3, II-5, II-6. Iš sąmatos matyti, jog remonto darbai ir medžiagos iš viso žiniaraštyje sudaro 5264,89 Eur, dar papildomai paskaičiuotos papildomos medžiagos, sezoniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos pelnas ir pridėtinės vertės mokestis, dėl ko bendra sąmatos vertė sudaro 8728,17 Eur.
Liudytoja M. P. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, jog ji gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), jai žinoma, jog ieškovų butas buvo labai drėgnas ir ankstesni savininkai turėdavo problemų dėl pelėsio. Dėl vandens per namo stogą, parodė, kad įprastai per namo stogą nebėgdavo, bet priklausomai nuo vėjo krypties, per lietų pasitaikydavo, kad per prie kamino esančias skyles stoge vanduo nubėgdavo žemyn. Buto Nr. 1 kaimynė taip pat buvo užlieta. (duomenys neskelbtini) liudytojai į butą vanduo nebėgo, ji nematė ieškovų buto užliejimo. Kol gyveno ankstesni savininkai, ji nėra mačiusi bute Nr. (duomenys neskelbtini) apibėgusių sienų, iki stogo remonto jau buvo padarytas remontas bute Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra ginčo, jog ieškovai atliko sugadinto buto remontą, remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė, nuostolių dydį įrodinėjo remonto darbų sąmata.
Dėl atsakovių deliktinės civilinės atsakomybės
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
CK 6.247 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado, dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014).
Šioje byloje ieškovai privalo įrodyti, taip pat žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovių veiksmų ir žalos, taip pat aplinkybę, kad buto sugadinimo židinys yra atsakovėms priklausančiame bute. Byloje visi dalyvaujantys pripažįsta ieškovams priklausiusio buto užliejimo faktą, dėl to ginčo nėra.
Įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė, jog vandens šaltinis buvo atsakovių bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Įprastai jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų, tačiau butas gali būti užlietas ir iš kito šaltinio. Išvada, kad butas užlietas iš viršuje esančių patalpų gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Šioje byloje nėra patikimų įrodymų, kad vanduo pateko į ieškovų butą būtent iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog užpylimas įvyko dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ar valdytojo netinkamo turto valdymo arba naudojimo.
Ieškovų atstovai nurodė, kad į butą Nr. (duomenys neskelbtini) pateko didelis kiekis vandens, vieninteliu tikėtinu vandens šaltiniu yra atsakovės L. J. skalbimo mašina arba vandens tinklų avarija. Ši ieškovų versija paneigta byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, name nebuvo fiksuota jokių vandentiekio ir nuotekų avarijų, ką patvirtina trečiojo asmens atstovo paaiškinimai ir į bylą pateikta įvykių registracijos suvestinė. Iš teismo ekspertizės akto (el. b. f.3, l. 82) matyti, jog teismo ekspertas fiksavo Kauno miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), vonios ir san. mazgo patalpos (patalpa (duomenys neskelbtini).) natūrinius tyrimus ir atliko vandentiekio/nuotekų inžinerinių tinklų fotofiksaciją. Jokių inžinerinių tinklų nesandarumų ir/arba pratekėjimo žymių teismo ekspertizės atlikimo metu aptikta nebuvo (2.28 pav.). Taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kad vandentiekio sistemos ar sanitariniai mazgai buvo taisyti, atnaujinti ar keisti. Taigi nėra pagrindo teigti, jog vandens šaltinis buvo bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančių vandentiekio ar nuotekų inžinerinių įrenginių nesandarumas. Be to, iš ekspertizės akto, matyti, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) jokių grindų sugadinimų, sienų pažeidimų (atsilupusių atšokusių dažų, dėmių ar pan.) prie pat grindų nėra. Jei atsakovės butas būtų užpiltas didelio kiekio vandens iš inžinerinių tinklų ar skalbimo mašinos ir dėl šio pratekėjimo būtų užpiltas ieškovų butas, neabejotinai būtų padarytas vandens poveikis atsakovės buto sienų apatinei daliai ir grindimis, tačiau tokių pažeidimų nei ekspertas, nei buto Nr. (duomenys neskelbtini), po buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo fiksavęs M. P. nenustatė. Ieškovų nurodytą aplinkybę, kad galimai didelis kiekis vandens į ieškovų butą pratekėjo iš atsakovės skalbimo mašinos, paneigia į bylą pateiktas UAB „Kauno vandenys“ žiniaraštis, kuris įrodo, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) vandens deklaruota laikotarpiu (duomenys neskelbtini) mėnesiais nebuvo. Kad vandens skaitiklių duomenys būtų deklaruoti blogai, duomenų byloje nėra, todėl teismas laiko, jog žiniaraštis patvirtina vandens suvartotą kiekį atsakovės bute. Jei vanduo būtų patekęs iš atsakovės L. J. skalbimo mašinos, neabejotinai vandens suvartojimas būtų matyti vandens apskaitoje. Be to, atsakovės atstovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė buvo išvykusi, patvirtina ir M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta aplinkybė, kad į butą Nr. (duomenys neskelbtini) įleidusi moteris, paaiškino, jog L. J. yra išvykusi į užsienį. Be to, nors byloje buvo paskirta ekspertizė vandens patekimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekimo priežasčiai nustatyti, ieškovams teismo proceso metu atlikus buto remontą buvo sunaikinti vandens patekimo į butą pėdsakai, todėl ekspertas negalėjo nei patvirtinti nei paneigti ieškovų nurodytų aplinkybių apie vandens patekimo į butą vietas, būdus ir šaltinius.
Iš byloje surinktų įrodymų, remiantis tikėtinumo taisykle, teismas turi pagrindą spręsti, jog labiau tikėtina, jog vanduo į ieškovų butą pateko per nesandarų stogą. Tokią išvadą teismui duoda pagrindą daryti ištirtų įrodymų visuma: (duomenys neskelbtini) UAB Kauno Butų ūkis defektinio aktas Nr. (duomenys neskelbtini), įrodo, jog (duomenys neskelbtini), namo stogas dengtas asbestinio šiferio lakštų danga. Lakštai susidėvėję ir nesandarūs, jų paviršius vietomis suaižėjęs, vietomis sutrupėjęs. Kraigo skarda stipriai pažeista. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog ant stogo virš ieškovų ir atsakovės butų šiferio danga nesandari ties kaminu, o (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte pateiktose nuotraukose (2.15 pav.) matyti, jog bendra buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išorės siena turi vandens pratekėjimo žymių. Teismo ekspertas konstatavo, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlietas lietaus vandens dėl nesandaraus stogo, ir nors ekspertas negalėjo nustatyti, kada įvyko buto užliejimas bute Nr. (duomenys neskelbtini), tai nepaneigia fakto, jog per nesandarų stogą vanduo pateko į namo konstrukcijas ir butą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, į bylą pateikta meteorologinė pažyma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) buvo labai stiprus lietus, dėl to iškrito didelis kiekis kritulių. Nors ieškovai remiasi liudytojos parodymais, jog liudytojos vyras buvo užlipęs į palėpę ir per kaminą vanduo palėpėje nebėgo, ir tuo įrodinėja, kad smarkaus lietaus nebuvo, tačiau teismo vertinimu lipimas patikrinti palėpės, kaip tik logiškai patvirtina faktą, jog smarkus lietus buvo, nes nesant lietaus nėra reikalo tikrinti ar palėpėje nebėga vanduo. Liudytoja paaiškino, jog pratekėjimas palėpės ir jos buto patalpose priklausė nuo vėjo krypties, todėl vien faktas, kad palėpėje buvo sausa, nepaneigia gausaus vandens patekimo į namo konstrukcijas galimybės. Esant dideliam kiekiui kritulių, stichinio lietaus atveju, esant nesandariam stogui, buvo reali galimybė dideliam vandens kiekiui patekti į namo konstrukcijas ir atitekėti iki buto Nr. 2 bei padaryti žalą. Taigi šioje byloje yra pagrindas spręsti, jog žala ieškovams buvo padaryta dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto – nesandaraus stogo ir stichinio gamtos reiškinio – stipraus lietaus.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, 18 punktas; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27, 29 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nėra teisinio pagrindo daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybei, kai žala padaryta dėl visiems butų savininkams priklausančio bendrojo naudojimo objekto netinkamos priežiūros ar naudojimo, taikyti griežtosios atsakomybės taisykles. Pirma, toks griežtosios atsakomybės atvejis nėra nurodytas įstatymu ir nėra pagrindo CK 6.266 straipsnį aiškinti plačiai, kaip apimantį ir daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio santykius dėl bendrojo naudojimo objekto padarytos žalos atlyginimo. Antra, viena svarbiausių griežtosios atsakomybės savybių yra įrodinėjimo naštos perkėlimo atsakingam asmeniui efektas. Todėl ji yra nustatoma išimtiniais atvejais įvertinus valdomo objekto ypatumus ir su juo susijusias rizikas. Tačiau griežtosios atsakomybės nėra pagrindo taikyti, kai sprendžiamas bendraturčių tarpusavio atsakomybės klausimas. Pažymėtina, kad analogiškai sprendžiamas, pavyzdžiui, ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojų tarpusavio atsakomybės klausimas (CK 6.270 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio namo butų savininkus dėl bendrojo objekto sieja ta pati visiems bendraturčiams vienodai taikoma pareiga rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Nepriklausomai nuo to, kad jos įgyvendinimo apimtis gali skirtis atsižvelgiant į turimą bendrosios nuosavybės dalį, pareigos turinys išlieka tas pats. Todėl bendraturčių tarpusavio santykiuose nėra tos objektyvios būtinybės, kuri lemtų poreikį vienų bendraturčių interesus saugoti labiau nei kitų. Pats savaime žalos vienam iš bendraturčių padarymo faktas nepagrindžia žalą patyrusio bendraturčio interesų apsaugos išskirtinumo ir būtinumo taikyti bendraturčiams griežtąją atsakomybę. To nepagrindžia ir aplinkybė, jog galimai bendraturčiui, kuris patyrė žalos, gali būti sudėtinga įrodyti konkretaus bendraturčio veiksmų neteisėtumą, nes lygiai taip pat gali būti sudėtinga ir kitiems bendraturčiams paneigti savo veiksmų neteisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 30 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
Ieškovai siekė įrodyti byloje, kad atsakovių neteisėti veiksmai yra susiję su netinkamu buto Nr. (duomenys neskelbtini) valdymu. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius netinkamu turto valdymu bute Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustačius, jog vandens šaltinis buvo atsakovių bute, nėra pagrindo teigti, jog atsakovės savo veiksmais arba neveikimu valdydamos butą Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygojo žalos ieškovų turtui atsiradimą.
Ieškovų atstovų teiginiai, jog į atsakovės L. J. butą patekus lietaus vandeniui ji nesiėmė veiksmų žalai sumažinti ar užkirsti žalai kelią yra deklaratyvūs ir neparemti įrodymais. Atsakovės atstovė, nurodė, jog L. J. tuo metu, kai buvo užpiltas butas Nr. (duomenys neskelbtini) bute negyveno, nes buvo išvykusi į užsienį, o grįžus vandens bute jau nebuvo, buvo matyti tik nubėgimo žymės. Be to, byloje nėra nustatyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimas atsirado tuo pačiu metu ir yra susiję priežastiniu ryšiu. Kadangi įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus yra ieškovų pareiga, teismas sprendžia, jog ieškovai neįrodė, jog atsakovės netinkamai valdydamos butą Nr. (duomenys neskelbtini) padarė žalą ieškovams.
Teismas šioje byloje pripažino, jog vandens šalinis yra lietaus vanduo, pratekėjęs per nesandarų stogą, kuris yra bendro naudojimo objektas, už kurio tinkamą valdymą ir priežiūrą yra vienodai atsakingi visi namo bendraturčiai. Kadangi ieškovai yra tokia pačia dalimi kalti dėl netinkamo bendro naudojimo objekto (stogo) būklės, lėmusios žalos atsiradimą, jie neįgijo teisės į dėl jų pačių neteisėtų veiksmų netinkamai prižiūrit namo stogą kilusios žalos atlyginimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Be to, žala kilo dėl nenugalimos stichinės jėgos, kuri laikoma atsakomybę šalinančia aplinkybe pagal CK 6.253 straipsnio 2 dalį.
Nors teismas nustatė jog nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovėms civilinės atsakomybėms, teismas pažymi, jog ieškovai nesąžiningai vykdė savo pareigą įrodyti žalos dydį. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu.
Taigi žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka.
Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Visos patirtos išlaidos turi būti susiję su žalos pašalinimu ir realiai patirtos, nes kitu atveju žalą patyręs asmuo nepagrįstai praturtėtų.
Ieškovai atstovaujami profesionalių teisininkų turėjo žinoti ir tinkamai vykdyti žalos įrodinėjimo pareigą, tačiau teisminio proceso metu nepranešę bylos dalyviams ir teismui suremontavo aplietą butą, ir į bylą nepatiekė įrodymų patvirtinančių realias jų patirtas remonto išlaidas. Ieškovai taip pat neteikė duomenų apie tai kokius darbus atliko, kokias medžiagas ir kokios vertės remontui panaudojo, kokius darbus ir kokios vertės ir apimties atliko. Ieškovai veikė nesąžiningai ir į bylą pateikė tik remonto darbų sąmatą, t. y. įrodinėjo hipotetinę nuostolių vertę, o ne realius, patirtus nuostolius. Tokiu procesiniu elgesiu, jie prisiėmė riziką, kad teisminio proceso metu, dėl ieškovų kaltės nebus įrodytas realus, patirtas nuostolių dydis. Kadangi byloje nustatytos aplinkybės, šalinančios atsakovių civilinę atsakomybę, šioje byloje teismo argumentai dėl žalos dydžio yra pertekliniai ir neturi esminės reikšmės. Kadangi atsakovės neturi atlyginti ieškovų patirtų tiesioginių nuostolių susijusių su buto Nr. (duomenys neskelbtini) apliejimu, jos neturi pareigos atlyginti ir ieškovų patirtų šalutinių su žalos fakto ir dydžio fiksavimu susijusių išlaidų.
Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas atmesti ieškinį visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį visiškai ieškovai privalo atlyginti atsakovų ir trečiojo asmens patirtas išlaidas. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.
Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog valstybė suteikdama teisinę pagalbą L. J. iš viso patyrė 1591,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sudaro advokato teisinės pagalbos išlaidos - 421,67 Eur bei tarnybos patirtos išlaidos dėl civilinėje byloje teismo paskirtos ekspertizės kainos apmokėjimo – 1170 Eur (el. b. f.3, l. 107, 109). Visos šios išlaidos pagrįstos dokumentais, protingo dydžio ir patirtos, todėl šios išlaidos pilna apimtimi priteistinos iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo.
Trečiasis asmuo į bylą pateikė prašymą atlyginti jam patirtas 2 589,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos už advokato/ advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, tuo pagrindu, ir atsižvelgiant į bylos trukmę ir sudėtingumą laikytinos protingo dydžio, todėl iš ieškovų trečiojo asmens naudai priteistinos lygiomis dalimis po 1 294,70 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies, 82, 93 straipsniai).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 8,06 Eur, kadangi jų dydis kiekvienam iš ieškovų neviršija minimalios 5 eurų jos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti visiškai.
Priteisti iš ieškovų J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 294,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 70 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 795,84 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 84 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. 795,84 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 84 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 795,83 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 83 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.