- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-832-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. N.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. N. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. N. 605,57 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 545,40 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 268 Eur bylinėjimosi išlaidų (26 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur už procesinių dokumentų parengimą bei kitas paslaugas).
2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovo L. N. 2020 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK‑021997 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui 24 mėn. terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius, atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 29,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Kadangi pradinei kreditorei nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji 2021 m. sausio 20 d. atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, jog pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, tačiau atsakovas įsipareigojimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo L. N. ieškovei UAB ,,Legal Balance“ 605,57 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 54,51 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 660,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. gegužės 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 152,76 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią dalį ieškinio atmetė. Pagrindiniai teismo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Nustatyta, kad atsakovas dalį įmokų sumokėjo, o nutraukus sutartį daikto negrąžino, todėl vertinta, jog atsakovas siekė įsigyti nuosavybės teisę į daiktą (televizorių) pasibaigus sutarties laikotarpiui. Taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir ieškovė 2021 m. sausio 19 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2021 m. sausio 20 d. atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, raginant apmokėti įsiskolinimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė. Kadangi atsakovas išperkamosios nuomos įmokų Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai nemokėjo ir neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, todėl teismas ieškovės reikalavimą priteisti 605,57 Eur nesumokėtų nuomos įmokų patenkino.
3.2. Teismas nustatė, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine–komercine veikla interesus. Prašomų priteisti delspinigių dydis 546,40 Eur beveik siekia skolos sumą 605,57 Eur. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nurodyto dydžio delspinigiai būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui ir ieškovės nuostoliams. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 54,51 Eur (605,57 Eur x 0,05 proc. /100 x 180 d.) delspinigių. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų, jog ieškovė būtų patyrusi daugiau nuostolių nei priteistini delspinigiai.
3.3. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų materialių reikalavimų daliai (57 procentai) iš atsakovo ieškovei priteistos 152,76 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. N. 545,40 Eur delspinigių; taip pat pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. N. 268 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
4.1. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai įvertino ieškovės prašomus priteisti delspinigius, todėl juos nepagrįstai ir neteisėtai sumažino nuo prašomų priteisti 545,40 Eur iki 54,51 Eur. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau nurodo, kad Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
4.2. Apeliantė nurodo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 545,40 Eur iki 54,51 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Pažymi, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, jog yra atsakingas už sutarties įvykdymą, tačiau laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė po reikalavimo įvykdyti prievolę į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino. Apeliantės teigimu, jos pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas, pasirinkdamas sudaryti sutartį, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tarp jų ir Sutartyje numatyta delspinigių norma.
4.3. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, o nustačius, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321, 322 straipsniai).
8. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino ieškovės ieškinyje prašomą iš atsakovo priteisti delspinigių sumą, taip pat atitinkamai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo (savo pozicijos byloje neišreiškė), ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista skolos suma, apeliacine tvarka taip pat neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas skolos dydžio klausimu nepasisako.
Bylos faktinės aplinkybės
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo L. N. sudaryta nuomos sutartis Nr. BK-021997. Nurodyta sutartimi pradinė kreditorė atsakovui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – televizorių „Samsung“, o atsakovas įsipareigojo mokėti 29,99 Eur per mėnesį nuomos mokestį (mokėjimų skaičius pagal sutartį – 24). Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas bus skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Byloje pateikta 2020 m. lapkričio 30 d. pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ atsakovui siųsta pretenzija patvirtina, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų laiku nevykdė. Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir naujoji kreditorė UAB „Legal Balance“ (ieškovė) 2021 m. sausio 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01, ja pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą L. N. pagal Sutartį. Naujoji kreditorė UAB „Legal Balance“ 2021 m. sausio 20 d. informavo atsakovą L. N., kad 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-01/01 perėmė UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK‑021997 ir į su skola susijusias papildomas teises (delspinigius, kitas išlaidas) bei paragino atsakovą padengti įsiskolinimą UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė.
Dėl ginčo esmės
10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės ieškinyje prašytą priteisti 545,40 Eur delspinigių sumą iki 54,51 Eur. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Apeliantės vertinimu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią, o pirmosios instancijos teismas, dešimt kartų sumažindamas sutartines netesybas, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neįvertino visų su ieškovės ir atsakovo elgesiu susijusių aplinkybių.
11. Įvertintina tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde sutinka ir neginčija, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo L. N. buvo sudaryta vartojimo sutartis. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu (televizoriumi) atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kadangi šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
12. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymo turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
13. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas L. N. Sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutartyje numatyta teisė nuomininkui, tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai įsigyti išnuomotą turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 12 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi sukuriamų prievolių pobūdis ir tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
14. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja skirtingus išperkamosios nuomos sutarties ir vartojimo kredito sutarties teisinius tikslus. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo sudaryta Sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
15. Visos nutarties 14 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis). Pareigos įvertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), o tai kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo ir pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali sukelti tokias pasekmes: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 13–15 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad Sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovavosi aukštesnės instancijos teismų praktika, galiojusia skundžiamo sprendimo priėmimo metu (t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1187-459/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1122-730/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktika šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑669‑826/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑719-1092/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-836-777/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas privalo ex officio (pagal pareigas) kvalifikuoti vartojimo sutarčių sąlygas ir vertinti jų sąžiningumą.
18. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.