- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1187-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03866-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 494,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 445,40 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Be kredito“ 2020 m. kovo 13 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021432, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – nešiojamas kompiuteris Lenovo-80XR01CDEU / IP320 15.6” 1920-SPF0YR5PB 13 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 44,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų, todėl liko pradinei kreditorei skolingas 494,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2021 m. liepos 15 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-07/01 bei pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas 2020 m. liepos 22 d. buvo informuotas elektroniniu paštu.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių nusprendė tenkinti ieškinį iš dalies: priteisti iš atsakovo V. Z. 494,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 44,54 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 539,43 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 138 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, naudai.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas prievolės pagal sutartį neįvykdė, todėl iš atsakovo priteisiamas ieškovei 494,89 Eur negrąžintas nuomos mokestis.
6. Atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, taip pat įvertinęs tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia faktiškai patirtais nuostoliais, be to, įstatymas numato, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami už daugiau nei 180 dienų, teismas konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Teismas nutarė sumažinti ieškovės prašomą 0,5 proc. delspinigių dydį už kiekvieną pavėluotą dieną. Teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius sumažino iki 44,54 Eur.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 445,40 Eur delspinigių; taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų; kitą teismo sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei iš atsakovo 17 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
8. Apeliacinio skundo motyvai:
8.1. Teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą. Ieškovė nurodo, kad Sutarties bendrosiose sąlygose pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau ši Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
8.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 445,40 Eur iki 44,54 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, prisiėmęs sutartinius įsipareigojimus, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė dėl to jokių veiksmų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė po reikalavimo įvykdyti prievolę į teismą su ieškiniu kreipėsi po protingo termino. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydį.
8.3. Nustačius, kad ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir ieškovei priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką ir apeliacinio skundo argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
11. Atsižvelgiant į ieškovės apeliacinio skundo dalyką, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija jos nevertina ir dėl jos nepasisako (CPK 320 straipsnis).
Bylos faktinės aplinkybės
12. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Be kredito“ 2020 m. kovo 13 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-021432 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – nešiojamas kompiuteris Lenovo-80XR01CDEU / IP320 15.6” 1920-SPF0YR5PB 13 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 44,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų, todėl liko pradinei kreditorei skolingas 494,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2021 m. liepos 15 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-07/01 bei pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas 2020 m. liepos 22 d. buvo informuotas elektroniniu paštu.
Dėl delspinigių priteisimo
13. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomus priteisti 445,40 Eur delspinigius iki 44,54 Eur, t. y. delspinigių sumai apskaičiuoti vietoje ieškovės prašomo 0,5 proc. delspinigių dydžio taikyti sumažintą – 0,05 proc. – delspinigių dydį.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde sutinka ir neginčija, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis. Įstatymas numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Šiuo atveju atsižvelgtina į Sutartimi įgytos prekės pobūdį (nešiojamas kompiuteris) ir tai, kad prekę įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens, verslo subjekto (CK 6.228¹ straipsnio 2–3 dalys). Apeliantė taip pat nurodo, kad šiuo atveju tikėtina, jog Sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovas naudojosi savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
15. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantės nuomone, ieškiniu prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygoms, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Apeliantė akcentuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
16. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Tačiau teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
18. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikytos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, į minėtą įstatyme nustatytą netesybų dydį atsižvelgė tik kaip į orientacinį dydį, leidžiantį vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas ir į kitų byloje esančių faktinių aplinkybių visumą.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas). Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palyginamuoju aspektu atsižvelgė, be kita ko, įvertinęs ir kitas bylos aplinkybes, ir į nurodytą įstatymo normą.
20. Ieškovė apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nesiėmė jokių veiksmų; neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų. Apeliantės teigimu, ji informavo atsakovą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu priteisimo kreipėsi po protingo termino.
21. Pažymėtina, kad klausimas, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Taigi aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar šioje byloje prašomos priteisti netesybos nėra per didelės, įvertino klausimui išspręsti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – atsakovo specifinę padėtį (atsakovas yra vartotojas, silpnesnė šalis), delspinigių ir skolos santykį – tai, kad delspinigių dydis (445,40 Eur) beveik siekia skolos sumą (494,89 Eur ).
22. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Pirmosios instancijos tesimas įvertino tai, kad ieškovė prašomo priteisti delspinigių dydžio nepagrindė faktiškai patirtais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažinus iki 44,54 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė (apeliantė), apskaičiavus už 180 dienų, jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių nei priteisti delspinigiai, byloje nepateikė. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškinyje nurodyto dydžio delspinigiai būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam sutarties pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindama bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienų. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteista 44,54 Eur delspinigių, paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Apeliaciniame skunde ieškovės reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas siejamas su ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo visišku patenkinimu. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei priteisė atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, nėra pagrindo kitaip perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai aiškino ir taikė bylai išspręsti aktualias materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.