Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3232-1132/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-04
Bylos Nr.
1-3232-1132/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32674-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
A. R.
Advokatai
Kristina Linkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3232-1132/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32674-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui,kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokato padėjėjai Kristinai Linkevičienei,laiduotojai L. R.,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas Norvegijos Karalystėje, Vokietijoje, Ispanijos Karalystėje dėl vairavimo esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų bei nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. R. 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 19.17 val. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas).

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Įvykio dieną iki 15.00 val. vartojo alkoholį. Gėrė alų, degtinę, šampaną. Kadangi norėjo valgyti, sugalvojo nuvažiuoti į piceriją. Nesijautė neblaivus, jo kepenys blogai skaido alkoholį, todėl ir važiavo. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Norvegijoje anksčiau teistas dėl vagystės. Ispanijoje buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam ir vagystę. Dabar apsigyveno pas mamą, padeda jai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, Mano, kad mama jam gali daryti teigiamą įtaką (b. l. 142).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja L. R. paaiškino, kad santykiai su sūnumi yra labai geri, sūnus klauso jos, padeda. Sūnus labai gailisi dėl to, ką padarė. Dabar sūnus persikėlė pas ją, gali jį prižiūrėti. Daug kalbasi su sūnumi, jei sakytų nevairuoti, tai sūnus jos paklausytų. Jis pajamas sudaro 1 000 eurų per mėnesį, todėl neturi galimybių sumokėti užstatą (b. l. 143).

Iš 2023 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas patikrinimui automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R.. 2023 m. rugpjūčio 27 d. 18.56 val., patikrinus vairuotoją A. R. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu, nustatytas 3,44 promilių neblaivumas. 2023 m. rugpjūčio 27 d. 19.17 val., antrą kartą patikrinus vairuotoją A. R. tuo pačiu alkotesteriu, antru pūtimu, nustatytas 3,34 promilių neblaivumas. A. R. buvo įteiktas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nutransportuotas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4–5).

Iš 2023 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 10–24).

Iš 2023 m. rugpjūčio 28 d. valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad keleivinio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. R. (1 t., b. l. 33).

Iš 2023 m. rugpjūčio 28 d. viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2012 m. „Volkswagen Passat“, kurio variklio darbinis tūris 1968 kub. cm., variklio galia 125 kW, kaina be PVM yra 6 794 Eur, kaina su PVM yra 8 600 Eur (1 t., b. l. 34).

Iš 2023 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. 18.56 val. nustatytas 3,44 promilių neblaivumas, 19.17 val. – 3,34 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 39, 40–42).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo A. R. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus rašytinius įrodymus, tai yra tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolą su fotolentelėmis, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. R. 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 19.17 val. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas).

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tikrinant kaltinamojo neblaivumą, pirmuoju tikrinimu 2023 m. rugpjūčio 27 d. 18.56 val. jam nustatytas 3,44 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 2023 m. rugpjūčio 27 d. 19.17 val. nustatytas 3,34 promilių neblaivumas, kaltinime buvo nurodyti abu kaltinamajam nustatyti girtumo laipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 4 punktą, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad A. R. 18.56 val. buvo nustatytas 3,44 promilių neblaivumas, paliekant tik aplinkybę, kad A. R. 2023 m. rugpjūčio 27 d. 19.17 val. nustatytas 3,34 promilių girtumas. Ši kaltinimo korekcija nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos, nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, todėl leistina.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį motinos L. R. atsakomybėn. L. R. prašyme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Ji yra neteista, nebausta, charakterizuojama teigiamai, dirba, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Kaltinamojo veiką vertina kritiškai ir mato, kad po veikos padarymo kaltinamasis keičiasi.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu. Byloje nustatyta, kad A. R. Lietuvoje anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, pripažino esmines faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2–3 punktai).

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamasis A. R. šios sąlygos neatitinka, nes nors yra neteistas Lietuvos Respublikoje, gailisi dėl padarytos veikos, kritiškai vertina savo elgesį, tačiau teistas užsienyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. kaltinamasis teistas Norvegijos Karalystėje dėl vagystės, taip pat teistas Vokietijoje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad dėl vagystės yra teistas ir Ispanijos Karalystėje. Be to, 2019 m. A. R. teistas Ispanijos Karalystėje dėl vairavimo esant neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų bei nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. A. R. iki nusikalstamos veikos padarymo du kartus baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nors užsienio valstybių priimti procesiniai sprendimai Lietuvoje nebuvo pripažinti ir vykdomi, tačiau minėtų duomenų visuma, neigiamai apibūdinanti kaltinamojo asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad A. R. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o anksčiau paskirta, nors ir užsienio valstybėje, bausmė, nesulaikė kaltinamojo nuo analogiško priešingo teisei elgesio, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad A. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,34 prom.), kaltinamasis šviesiu paros metu (18.45 val.), esant pakankamai intensyviam eismui, vairavo transporto priemonę, taip keldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui, o žala nebuvo padaryta tik atsitiktinumo dėka. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, alkoholį buvo vartojęs prieš maždaug keturias valandas, teigė, kad, kad alkoholį vartojo nuo ryto iki 15.00 val., gėrė degtinę, alų, šampaną, tačiau teigė nesijautęs apsvaigęs. Visgi, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija, pėda po pėdos, stovėdamas pirštu negalėjo pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), kas rodo, kad A. R. neadekvačiai vertino savo būseną. Šios aplinkybės rodo A. R. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Kaltinamasis, sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Šios aplinkybės leidžia teismui abejoti L. R., kaip laiduotojos, tinkamumu, atsižvelgdamas į tai, kad nors šiuo metu ji gyvena kartu su sūnumi, yra neteista, nebausta, charakterizuojama teigiamai ir nuoširdžiai nori daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį paveikti, tačiau realios įtakos jam, kaip asmeniui, ji negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje. Nors kaltinamąjį ir jo motiną sieja artimi ryšiai, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja kaltinamajam gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, nes kaltinamasis nors anksčiau ir buvo teistas skirtingose užsienio valstybėse, šių aplinkybių savo motinai neatskleidė. Ji žinojo tik tai, kad kaltinamasis teistas Ispanijos Karalystėje dėl vairavimo esant neblaiviam, kas rodo, kad kaltinamasis visgi nėra atviras su savo motina. Be to, L. R. negalėjo plačiau paaiškinti kaip, teismui taikant A. R. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir ją paskyrus laiduotoja, ateityje pasireikštų jos teigiama įtaka kaltinamajam, kokių veiksmų, be nurodyto bendravimo, L. R. gali imtis, kad padėtų A. R. suprasti savo klaidas, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tuo labiau, kad kaltinamasis yra visiškai susiformavusi, didelę gyvenimišką patirtį turinti asmenybė, taigi, abejotina, kad tokiam asmeniui papildoma jo elgesio korekcija šiuo atveju būtų bent kiek efektyvi.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam A. R. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali nusikalstamos veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas užsienyje (b. l. 55–62), administracine tvarka baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 52–54), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 48, 51), dirba (b. l. 63, 89), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis A. R. Lietuvoje neteistas, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu byloje negauta, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamasis yra darbingas, sveikas, dirba, gauna pastovias pajamas, todėl kaltinamajam A. R. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina artima minimaliai 51 MGL, t. y. 2 550 eurų (51 MGL x 50 eurų) bauda. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 34 MGL, t. y. 1 700 eurų bauda.

Teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį ir kaltinamojo finansinę padėtį, nustato, kad paskirtą baudą A. R. privalo sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog A. R. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3,34 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors A. R. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 4 d., apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. R. (b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas, transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–32), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu, perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kiti klausimai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. vardu registruotam automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 35–37), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 79–82), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, A. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. galutinę 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. R., kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugsėjo 4 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti A. R. vardu registruotą transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. R. vardu registruotam automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, A. R. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė