Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundas ir pakeistas valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1442-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda.

R. B. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. balandžio 7 d. 06.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundas ir pakeista Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos, t. y. R. B., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

1.6. Teismas, vertindamas aplinkybių visumą, pagrįstai akcentavo, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti, tačiau padarė šiai išvadai prieštaraujančius sprendimus – paskyrė švelnesnę nuobaudą, t. y. įspėjimą, nors nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį. Teismo nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė nevykdo veiklos, nekilo žala tretiesiems asmenims, R. B. yra atlikęs ankstesnes paskirtas bausmes, neturi pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų bei per 5 metus nėra padaręs administracinių nusižengimų, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis. Šios aplinkybės rodo Bendrovės vadovo aplaidumą ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tokiu būdu teismas ne tik prieštarauja savo paties deklaruotam tikslui, bet ir nukrypsta nuo teismų praktikoje aiškiai suformuluotų reikalavimų. Pirmos instancijos teismas sumažindamas paskirtą baudą iki įspėjimo neįvertino to, kad sprendimas švelninti sankciją turi būti grindžiamas aiškiai identifikuotu aplinkybių visumos išskirtinumu. Tokios teismo išvados rodo netinkamą teisės normų taikymą ir lemia administracinės atsakomybės esmės – nubaudimo bei prevencijos tikslų neįgyvendinimą. Nėra nustatyta nei objektyvių, nei subjektyvių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jog įstatyme nustatytos baudos taikymas neatitiktų teisingumo ar proporcingumo principų, todėl teismo sprendimas paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

1.7. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartimis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-73-1036/2023 ir Nr. eAN2-216-1053/2024, tačiau šiose bylose nagrinėjamos situacijos nėra tapačios šiai bylai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, R. B. paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. y. įspėjimą.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 3) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 4) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybė daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjamu atveju R. B. pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo 600 iki 1450 Eur. Institucijos 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu R. B. paskirta iš esmės minimali sankcijoje numatyta bauda – 615 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. B. skundą dėl Institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo, pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas motyvavo tuo, jog R. B. už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą anksčiau nėra baustas, o per 5 metų laikotarpį nėra padaręs jokių administracinių nusižengimų, po šioje byloje nagrinėjamų įvykių R. B. administracinėn atsakomybėn taip pat nėra trauktas, nuo 2017 metų deklaravo išvykimą į J. K., kurioje šiuo metu gyvena ir dirba. Be to, apylinkės teismas nurodė, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra likviduota, tačiau joje darbuotojai nėra registruoti, paskutinės pajamos ir turtas buvo fiksuoti tik 2015 metais, o tai reiškia, kad Bendrovė iš tikrųjų jau ilgą laiką nevykdo veiklos, dėl R. B. padaryto administracinio nusižengimo žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Įvertinęs šias aplinkybes, kaip reikšmingas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. B. tikslinga pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą – 615 Eur baudą į įspėjimą, kuris, apylinkės teismo vertinimu, padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Apeliaciniame skunde Institucijos atstovas nesutikimą su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti R. B. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nurodytos aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios nagrinėjamu atveju parenkant administracinę nuobaudą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. B., tik pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, ėmėsi veiksmų ir pašalino jam inkriminuoto nusižengimo pasekmes, t. y. 2025 m. balandžio 10 d. pateikė 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį, o tai rodo jo kritinį požiūrį į savalaikį neveikimą bei pačios veikos pavojingumą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Sutiktina su Institucijos skunde nurodytais argumentais, kad atsakomybė už aptariamą administracinį pažeidimą gali kilti tiek esant tyčiai, tiek dėl neatsargumo, tačiau apylinkės teismas nepaneigė paties administracinio nusižengimo padarymo fakto. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad R. B. akcentuotos aplinkybės dėl Bendrovės likvidavimo, inicijuoto pačios Institucijos, priminimo apie pareigą pateikti finansinių ataskaitų rinkinį nepateikimas apylinkės teismo buvo tinkamai įvertintos kaip nešalinančios administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti, apylinkės teismas įvertino R. B. asmenybę ir jo įdėtas pastangas ištaisyti situaciją. Pažymėtina, kad R. B. neneigė nepateikęs reikalaujamų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku, tačiau tokį savo elgesį grindė objektyviomis aplinkybėmis, o ne formalaus pobūdžio pasiaiškinimais, tai taip pat rodo jo norą laikytis įstatymuose numatytų imperatyvų bei taisyklių. Pritartina Institucijos argumentams, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus ir nereikalauja pasekmių, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad nagrinėjamu atveju reali žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta. Šie duomenys leidžia R. B. teigiamai charakterizuoti ir vertinti, kad yra padarytas mažesnio pavojingumo laipsnio administracinis nusižengimas. Nors Institucijos nutarimu R. B. buvo paskirta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta iš esmės minimali bauda, tačiau ji vis tiek laikytina itin griežta, todėl neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų. Taigi, įvertinus visų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo apygardos teismui daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.

Institucijos skunde teigiama, kad apylinkės teismas vadovaujasi teismų praktika bylose, kurios nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Sutiktina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos nutartys, priimtos bylose, kuriose faktinės aplinkybės nėra absoliučiai tapačios, tačiau jos yra esmingai panašios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos įvertinus tai, kad nusižengimo padarymą sąlygojo sudėtingas įstatyminis reguliavimas, vienintelio akcininko sprendimu bendrovės veikla buvo nutraukta, bendrovė likviduota, žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nesukėlė pavojingų padarinių. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-73-1036/2023, buvo paskirtas įspėjimas įvertinus tai, kad, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, asmuo ėmėsi veiksmų ir pašalino jam inkriminuoto nusižengimo pasekmes, žala nekilo, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo padarymą nėra atsakomybėn patrauktas asmuo nebaustas, ginčo, jog deklaracijos nebuvo pateiktos laiku, nebuvo. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-216-1053/2024, asmeniui buvo skirtas įspėjimas įvertinus tai, jog bendrovė faktiškai veiklos nevykdė, veikla buvo sustabdyta, o padaryti administraciniai nusižengimai iš esmės paaiškėjo tik dėl to, kad asmuo pats inicijavo bendrovės likvidavimo procedūrą, nebuvo padaryta kokia nors žala, be kita ko, buvo įvertinta ir tai, jog nei valstybės vardu veikiančios institucijos, nei tretieji asmenys aplinkybės, jog atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė minėtų duomenų, nepastebėjo netgi šešerius metus. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi šia panašaus pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, o skirdamas švelnesnę nuobaudą įvertino ne tik teismų praktiką, tačiau ir R. B. asmenybę, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad Institucijos paskirta administracinė nuobauda nėra panaikinta, o tik paskirta švelnesnė, o tai reiškia, kad teisės pažeidėjas bet kokiu atveju patirs neigiamas elgesio pasekmes, kurios privers jį ateityje laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir elgtis atidžiau. Taigi, įvertinus visų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo apygardos teismui daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą ir valstybės įmonės Registrų centro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.