Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. (toliau – K. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojo 2007-07-21 (Žin. 2007, Nr. 81-3309) redakcija), 286 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 286 straipsnį, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos: bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, apimant bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, prie šios bausmės pridedant dalį bausmių, paskirtų už nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, skiriant K. M. subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant K. M. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į šios bausmės laiką įskaitytas K. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą; jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš K. M. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteista 1534,09 eurų ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį už tai, kad jis 2014 m. balandžio 13 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, metė akmenį į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulį G. M. ir pataikydamas jam į dešinę ranką, šiais veiksmais padarydamas jam dešinės plaštakos sumušimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei bandė smūgiuoti ranka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui N. B..

2. Be to, K. M. buvo nuteistas pagal BK 187 straipsnį už tai, kad jis iš anksto žinant, jog statomame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra vertingo M. Ū. priklausančio turto, 2014 m. balandžio 13 d. apie 23.00 val., pasinaudodamas V. G. priklausančiu automobiliu „Audi 100 AVANT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Š., veikdamas bendrai su D. K. (jo atžvilgiu 2016 m. gruodžio 30 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis), M. S., R. Š. (jų atžvilgiu 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta jiems susitaikius su nukentėjusiuoju) nuvyko prie M. Ū. statomo namo, kartu su D. K. įsibrovė per namo garažo vartus į statomą namą, panaudoję su savimi turėtas dvejas žnyples, įkirpo šildymo katilo „Viessman“ vamzdžius ir atsuko grindų šildymo kolektoriaus vamzdelius, tokiu būdu juos sugadino, padarydami nukentėjusiajam M. Ū. bendrą 2592,09 eurų turtinę žalą.

3. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2014 m. balandžio 13 d. apie 23.00 val. veikdamas bendrininkų grupėje su V. G., R. Š., D. K. ir M. S. (jų atžvilgiu 2016 m. gruodžio 30 d. priimtas nuosprendis), per namo garažo vartus įsibrovė į statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti šildymo katilą „Viessman“, 1995,48 eurų vertės ir grindų šildymo kolektorių, 596,61 eurų vertės, priklausančius M. Ū., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

4. Be to, K. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojo 2007-07-21 (Žin. 2007, Nr. 81-3309) redakcija), už tai, kad jis 2014 m. balandžio 20 d. apie 21.50 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. B. (jo atžvilgiu 2016 m. lapkričio 2 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis), bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip tris kartus rankomis bei lazdomis T. B. į įvairias kūno vietas, jam padarant odos nubrozdinimus smakro srityje, kaktoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. M. 2014 m. balandžio 20 d. apie 22.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. B. (jo atžvilgiu 2016 m. lapkričio 2 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis), bendrais veiksmais suduodami rankomis ne mažiau trylikos smūgių A. B. į įvairias kūno vietas padarė pastarajam muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies srityje, nugaroje, dešinio žasto srityje, krūtinėje, juosmens srityje, muštinę žaizdą pakaušio srityje, kaklo sumušimą, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, viršugalvio srityje, pakaušio srityje, nugaroje, krūtinėje, kairio žasto srityje, dalinį pirmo danties panirimą viršutiniame žandikaulyje, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo K. M. gynėjas advokatas A. Blaževičius pritarė nuteistojo apeliacinio skundo prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo K. M. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl K. M. paskirtų bausmių (tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir subendrintos bausmės) matyti, kad apylinkės teismas įvertino K. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – vienas apysunkis ir trys nesunkūs nusikaltimai. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, atsižvelgė ir į K. M. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo ne kartą teistas, tame tarpe ir užsienio valstybėje, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotus nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino K. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog K. M. atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šių duomenų kontekste akcentuodamas ir vieną K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas K. M. skyrė griežčiausias jam inkriminuotų BK straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas kiek mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek K. M., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas K. M. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis) bei nusikaltimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), padarymą jis jau buvo teistas. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo ne kartą taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas tiek analogiško, tiek iš esmės skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad netrukus po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, apklaustas įtariamuoju, K. M., neabejotinai vengdamas jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje vykdyto baudžiamojo persekiojimo, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo suimtas jau už toje valstybėje padarytus nusikaltimus. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines K. M. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų K. M. nededa. Juo labiau, jog net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kaip tai teisingai pažymima skundžiamu nuosprendžiu, didesnės įtakos tinkamai K. M. elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimui, teisinio pagrindo nėra.

13. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu K. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistu, kai kurias iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų – bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam skirtinų/paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Be aukščiau išdėstytų K. M. charakterizuojančių duomenų visumos įvertintina ir tai, kad būdamas pakankamai jauno amžiaus ir turėdamas vos 7 (septynių) klasių išsilavinimą, K. M. niekur nedirba ir nesimoko, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, kas įvertinus kai kurių nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikalstamų veikų darymas yra vienintelis K. M. pajamų šaltinis, o tai jį vėlgi charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog savo tikslų laisvėje nuteistasis negeba siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį bei įvykdymo aplinkybes, įvertintina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, tame tarpe ir itin šiurkščių – pakartotinis transporto priemonės vairavimas neturint teisės to daryti (5 t., b. l. 157-159), padarymą K. M. buvo ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, kas vėlgi patvirtina, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų padarymas, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai iš esmės teigia nuteistasis, nebuvo atsitiktinis. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia itin cinišką nuteistojo požiūrį į savo neteisėtus veiksmus bei tinkamą savo elgesio korekciją, todėl teigti, jog toks asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo tiek, kad jam būtų galima skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

15. Įvertinus paminėtas nuteistojo K. M. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės, nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant K. M. paskirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti K. M. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas ar bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta.

16. BK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką atsako pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį ir šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą. Bausmė tokiam asmeniui gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu. BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7-287/2009, 2K-650/2012). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos nenustatytos, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino padaręs jam inkriminuotas (tame tarpe ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą) nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Nesant jokių kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jų neįžvelgiant ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai, BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų taikymas, priešingai nei savo apeliaciniu skundu tai suvokia nuteistasis, nėra galimas.

17. Tuo tarpu pagal BK 75 straipsnį (teisės akto redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 24 d.), bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

18. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą K. M. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus, jo elgesį taikant jam švelnesnio pobūdžio teisines priemones – bausmės vykdymo atidėjimą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, įvertinus tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas K. M. įvykdė būdamas recidyvistu, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Juo labiau, jog praeityje K. M. atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus.

19. Sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto bausmių bendrinimo, teisinio pagrindo taip pat nėra. Bylos duomenimis, skundžiamu nuosprendžiu K. M. buvo nuteistas už vieną apysunkį ir tris nesunkius nusikaltimus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tokiu atveju K. M. skirtos bausmės turėjo būti bendrinamos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytu bausmių apėmimo būdu, tačiau su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmių apėmimą teismas taiko tik tuomet, kai esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimai) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2A-5-689/2019). Analizuojamu atveju įvertinus K. M. inkriminuotų apysunkio (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) ir nesunkių nusikaltimų (187 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis ir 286 straipsnis) nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, bei įvykdymo aplinkybes, teigti, jog šiuo atveju K. M. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir tuo pagrindu subendrinti už pavienių nusikalstamų veikų padarymą K. M. skirtas bausmes apėmimo būdu, teisinio pagrindo nėra, ką visiškai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

20. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.