- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-42-875/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- M. L.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš M. L. išieškant konfiskuotino turto, automobilio „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 100 Eur.
Tuo pačiu nuosprendžiu išspręstas kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. L. nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 1 d. apie 00.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „S. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0746 (patikros sertifikato Nr. 1629385) jam buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti kita švelnesne bausme, ją atliekant laisvėje.
2.1. Nurodo, kad nori likti priklausomybių psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėje, kurioje galės per 1-1,5 metų pakeisti savo elgesį, išmokti gyventi blaiviai ir nedaryti nusikalstamų veikų. Teigia, jog yra pakitusi jo gyvenimo situacija – gyvena uždaroje bendruomenėje ir neturi galimybės daryti nusikalstamų veikų. Šiuo metu laikinai gyvena reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“, kur gydosi priklausomybes alkoholiui. Atvyko 2022 m. rugpjūčio 4 d. Yra prižiūrimas, laikosi taisyklių, pažeidimų nedaro.
2.2. Labai gailisi dėl nusikalstamų veikų, kurias padarė neblaivus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis M. L. ir jo gynėjas advokatas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. Posėdžio metu pateikė 2023 m. sausio 10 d. Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriame nurodyta, kad M. L. (duomenys neskelbtini) atvyko gydytis nuo priklausomybės psicho aktyvioms medžiagoms; Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad baigė programą „(duomenys neskelbtini)“; 2023 m. vasario 6 d. darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir M. L. pradeda dirbti nuo 2023 m. vasario 6 d.
4.1. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
6. Analizuojant bausmės individualizavimo pagrįstumą, pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas nurodė, jog skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą M. L., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo.
8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą M. L. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos minimumui – 4 mėnesius, kurią subendrinęs su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad M. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas anksčiau teistas, teistumui neišnykus, neatlikus ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y., bausmės vykdymo atidėjimo metu (1 t. b. l. 112-118). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dominuoja kelių eismo taisyklių pažeidimai, iš jų: 2019 m. liepos 3 d. nutarimu baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti bei sukėlus eismo įvykį; 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimais baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, kai tokia teisė atimta bei eismo įvykio sukėlimą (b. l. 1 t. b. l. 104-111). Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą M. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naują nusikalstamą veiką M. L. padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas bei jau ne vieną kartą jam taikius bausmės vykdymo atidėjimo institutą, o tai rodo, kad iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų jis nedaro ir nesiekia gyventi dorai, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, todėl teismas padarė tinkamą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. L. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į nuosprendyje tiksliai išnagrinėtas ir nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jam paskirtos bausmės.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).
10. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam galutinė subendrinta bausmė paskirta vieni metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo (bausmės pagrįstai subendrintos BK 64 straipsnio pagrindu, taikant nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo principą). Taigi, formaliai M. L. atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).
11. Bylos medžiaga liudija, kad šis teistumas M. L. yra šeštasis, anksčiau jis teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taigi, naujai padarytas nusikaltimas nėra nusikalstamo modelio dalis. Taip pat nenustatyta, jog įvykdytas nusikaltimas būtų ženkliai sunkesnis nei ankstesnieji, vis dėlto, nuteistojo kriminalinė praeitis bei jam taikytos poveikio priemonės ir administraciniai baustumai rodo, kad iš ankstesnio patyrimo M. L. nesimoko. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam net kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai neskatino rinktis teisėtų veikimo būdų. Apeliantas probacijos metu, be kita ko, buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vis dėlto, M. L. ne tik kad vartojo minėtas medžiagas, tačiau ir būdamas neblaivus, ryžosi vairuoti transporto priemonę, t. y. jis ne tik nesilaikė probacijos sąlygų, bet ir tuo pačiu padarė naują tyčinį nusikaltimą.
12. Aptarta informacija patvirtina ir tai, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti bent kiek ilgesnį laiką M. L. yra sudėtinga užduotis ir net gresianti griežta atsakomybė neatgraso jo nuo priešingų teisei veikų vykdymo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
13. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos M. L. turimo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Nuteistajam reikalingas atitinkamas režimas bei struktūrizuota aplinka, nes švelnios poveikio priemonės jo turimų įpročių nekeičia. Todėl M. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų
14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).
15. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).
16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi M. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas M. Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 6 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 130 Eur išlaidų.
17. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju M. L. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga, priešingai, jis yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis rimtų sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbinę veiklą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš M. L..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo M. L. valstybės naudai 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.