Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1059/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-06
Bylos Nr.
1-175-1059/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20923-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Kaltinamasis
T. M.
Civilinis ieškovas
V. Š.
Advokatai
Vaiva Savickienė, Lidija Blinkevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-175-1059/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20923-2021-4

Bylų kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;

(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

PanevėžysPanevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Raskazovui,kaltinamajam T. M., jo gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Š., jo atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė –laisvės apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. – 20 parų arešto bausme. Skirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 35 parų. Bausmę atlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

T. M. 2021 m. birželio 25 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia sudavė, kumščiu, nukentėjusiajam V. Š. į kairę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo į trinkelėmis išklotą žemę, taip nukentėjusiajam padarė veido kairės pusės sumušimą, pasireiškusį: dauginiais veido kaulų lūžiais kairėje, apimančiais žandinio ančio visas sieneles, akytkaulines celies nosikaulius, nosies pertvarą ir visas akiduobės sieneles su kaulų lūžių linijų nusitęsimu į kaukolės pamato priekinę daubą, poodinėmis kraujosruvomis kairiosios akies aplinkoje, kiauriniu kairiosios akies obuolio sužalojimu su akies vidinių audinių iškritimu, kraujavimu iš nosies, t. y. sunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis T. M. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad jis atėjo į baro kiemą, pavėsinę, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Baras yra Žibartonių kaime, galėjo būti birželio 25 d. vakaras apie 16-17 val. Jis gynė brolį K., kai ant jo rėkavo, liepė nešūkauti ir išėjo su V. pasiaiškinti į kiemą, dar R. buvo. Jis davė iš delno ar kumščio vieną smūgį V. Š. į veidą prie akies į kairę pusę. V. Š. po smūgio nugriuvo ant trinkelių, o jis išėjo. Jam kilo mintis, kad V. Š. galėjo susižaloti, tačiau išėjo ir nebekonfliktavo su kitais. Konflikto metu buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs, jeigu būtų blaivus nebūtų trenkęs. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Norėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, bet jam buvo uždrausta prie jo artintis. Gailisi dėl to ką padarė, atsiprašo nukentėjusiojo V. Š.. Civilinį ieškinį pateiktą dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos sutinka atlyginti.

Jis gyvena su protinę negalią turinčiu broliu, kuriam (duomenys neskelbtini) metai, dabar jis būna vienas, iki sulaikymo jį prižiūrėjo. Pragyvendavo iš brolio pašalpos, kartais dirbdavo pas ūkininką. Prašomą žalai atlyginti sumą sutinka atlyginti, kiek užsiprašė, tiek atlygins.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).

Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-4); tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 5); V. Š. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 8-9); V. Š. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 45-49), informacija iš policijos duomenų bazės apie gautą pranešimą (t. 1, b. l. 17-21); Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus raštas ir garso įrašo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 24-27); policijos pareigūnės R. K. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 28-29); 2021-09-29,,Body“ kamerų vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 31-34); įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 10-16); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 655/2021 (05) (t. 1, b. l. 64-65); 2021-11-25 V. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1 b. l. 45-49); 2021-11-25 T. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 189-193).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo kad kaltinamasis T. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 135 str. 1 d.

Pagal BK 135 str. 1 d. kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š. – tyčia sudavė jam kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo į trinkelėmis išklotą žemę bei tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Š. sveikatą. Sveikatos sutrikdymo mastą pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada G 655/2021 (05).

Bausmės skyrimo motyvai

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d. gali būti skiriama tik vienintelė laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.

Skirdamas T. M. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai jog veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Aplinkybę, kad girtumas turėjo įtakos veikos padarymui teisiamojo posėdžio metu pripažino pats kaltinamasis.

Nustatant T. M. bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad T. M. padarė baigtą sunkų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai. Jis teistas 2 kartus dėl smurtinių nusikalstamų veikų, veiką padarė neišnykus teistumui (t. 2, b. l. 3-20), administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs (t. 2, b. l. 21-25), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 35). Aukščiau išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, nepaisantį visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių. Jam buvo suteiktos galimybės taisytis, tačiau jis šiomis galimybėmis nesinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir 2 sunkinančias aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytinas mažesnis už vidurkį, tokį bausmės dydį kaltinamajam prašė skirti ir prokuroras.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. M. savo kaltę pripažino, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2 342,76 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl nukentėjusiojo gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa turėjo 2 342,76 Eur išlaidų, civilinis ieškinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas visiškai.

Byloje nukentėjusysis V. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašydamas iš kaltinamojo priteisti 15, 14 Eur turtinei žalai atlyginti ir 50000 Eur jam padarytos neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nes jam kaltinamojo veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl ko jam teko ilgą laiką gydytis, pirkti vaistus. Nukentėjusysis turtinę žalą prašė priteisti tik tokią, kuriai patvirtinti turi surinkęs įrodymus. Jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį pagrindžia nukentėjusiojo teismui pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 82 – 83), todėl jo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu bei tenkintinas visiškai.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltininko veiksmais sveikata sutrikdyta sunkiai, dėl ko jis neteko 55 % darbingumo. Nukentėjusiajam buvo nustatytas veido ir galvos sumušimas, kairiojo akies obuolio plyšimas su audinių iškritimu, skruostikaulio, viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžiai.

Nukentėjusysis paaiškino, kad po patirtų sužalojimų jautė didžiulius skausmus. Po to gydytoja jį informavo, kad regėjimą atstatyti bus neįmanoma. Po to darė dar vieną operaciją skruostikaulyje dėjo plokštelę vietoje kaulo ir jos nešalins visą gyvenimą, jam skauda dabar tą vietą. Po to jam prasidėjo depresija, nemiga. Po operacijos pradėjo džiūti akys bei okulistė pasakė, kad reikia akį šalinti, pašalino jam kairę akį, įdėjo protezą ir iki šiol taip gyvena. Neteko darbo, pajamų ir yra neįgalus. Buvo atleistas iš darbo, jam siūlo tik sargauti. Kitos akies regėjimas taip pat per pusę nukrito. Iki gruodžio mėnesio gydėsi. Jam buvo nustatytas potrauminis stresas. Lankėsi pas psichiatrą, jam išrašė vaistų nuo depresijos ir nemigos.

Taigi nukentėjusysis buvo sužalotas sunkiai, neteko didelės dalies buvusio darbingumo, neteko akies, kita akimi regėjimas taip pat susilpnėjo, buvo ne kartą operuotas, vietoj kaulo skruostikaulyje jam buvo dėta plokštelė. Jis ilgą laiką gydėsi ir sužalojimo padarinius jaučia iki šiol.

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, suduotas mažiausiai vienas smūgis, kitų žalojančių priemonių ar įrankių naudota nebuvo. Nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais padaryta ir turtinė žala. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo jis iki šiol jaučia nepatogumus. Jam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota labiausiai matoma ir gyvybiškai svarbi kūno vieta – veidas. Nukentėjusiajam buvo sukelti ir dvasiniai išgyvenimai stresas, nemiga, depresiją. Bylos duomenimis kaltinamasis nedirba, tačiau yra jauno amžiaus (22 m.) dėl ko darytina išvada, kad galės dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam priteistina 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo. Toks neturtinės žalos dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymų bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015).

Procesiniai klausimai

Į kaltinamajam T. M. skirtinos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-06-26 04.40 val. iki 2021-06-27 10.45 val. (2 dienos) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 10 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos – 2022 m. balandžio 6 d.

Kaltinamajam T. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus naikintina.

Iš kaltinamojo vadovaujantis BPK 103 straipsniu valstybei priteistina 13, 44 Eur proceso (pašto) išlaidų teismo šaukimams.

Byloje taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma su prašymu priteisti nukentėjusiajam V. Š. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios pagal pateiktą pažymą sudaro 385, 10 Eur. Nuo kaltinamojo nukentėjusiam V. Š. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl ko valstybė patyrė 385, 10 Eur išlaidų. Kaltinamasis T. M. pripažintinas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo V. Š., šios išlaidos vadovaujantis BPK 106 str. yra pagrįstos, įrodytos byloje pateikta 2022 m. vasario 7 d. pažyma, detalizuotos teismui pateiktame 2022 m. vasario 1 d. prašyme dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Visgi, teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo T. M. turtinę padėti – jis yra bedarbis, šių išlaidų dydį mažina pusiau iki 192, 55 Eur ir iš šias išlaidas priteisia iš kaltinamojo T. M..

Teismui taip pat buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 23 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 135 Eur už kaltinamajam T. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra suimtas ir jam gynėjo dalyvavimas tapo būtinu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Jam privaloma tvarka buvo skirta gynėja advokatė V. S..

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, be to, atsižvelgdamas į sunkią kaltinamojo T. M. turtinę padėtį, sprendžia, kad būtų netikslinga iš jo priteisti prašomas išlaidas susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-576/2020; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-879/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452-317/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. birželio 27 d. (dvi dienas) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. balandžio 6 d.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti V. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir jam priteisti iš T. M. 15, 14 Eur (penkiolika eurų 14 ct) turtinės žalos.

Tenkinti iš dalies V. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jam priteisti iš T. M. 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. M. 2 342,76 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du eurus 76 ct) žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąja sąskaitą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir iš T. M. valstybei priteisti 192, 55 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 55 ct) išlaidas už nukentėjusiajam V. Š. suteiktą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke; LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Luminor bank“ banke; LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke; LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 135 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) dydžio išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teikiant T. M. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priteisimo.

Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybei iš T. M. 13, 44 Eur (trylika eurų 44 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Ignas Totilas