Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. pažeisdamas aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sužalojo žmogų, o būtent dirbdamas AB „Eurovia Lietuva“ pagal 2013-05-30 darbo sutartį Nr. 754, mechanizatoriumi – šaltkalviu – kelio darbininku, 2015 m. liepos 15 d., apie 12 val. 50 min., Šilalės r., Kaltinėnų mstl., Varnių g. 22A, Aleksandro Stulginskio gimnazijos kieme, darbo metu klojant naują asfalto dangą dirbdamas plentvoliu Dynapac CC232, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė plentvolio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 71, 35 ir 54 punktus, kuriuose nurodyta, kad plentvolio operatorius darbo metu turi būti dėmesingas, atidus bei atsargus ir „turi stebėti, kad prieš pradedant važiuoti prie plentvolio, o dirbant – plentvolio judėjimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių“ dėl ko važiuodamas atbuline eiga kliudė gale stovėjusį V. K., dėl to jam buvo padarytas kairės pėdos traiškytinis sužalojimas, dėl ko pastarasis neteko 60 procentų darbingumo, todėl vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 punktu nukentėjusiajam V. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Nustatyta, kad V. M. anksčiau neteistas. Teisiamajame posėdyje neneigė padaręs neteisėtą veiką, besąlygiškai pripažino teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus ir nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Byloje nustatyta, jog civilinis atsakovas AB „Eurovia Lietuva“ savo darbuotojus buvo apdraudęs draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE. Dėl šio įvykio nukentėjusiajam V. K. draudimo bendrovė išmokėjo 600 € draudimo išmoką. Be to, ERGO Insurance SE Lietuvos filiale yra atliekama žalos administravimo procedūra, numatoma 2550 € draudimo išmoka, kuri bus išmokėta naudos gavėjui – draudėjui AB „Eurovia Lietuva“, kai pastaroji draudimo bendrovei pateiks dokumentus, įrodančius kokio dydžio nuostolius įmonė patyrė dėl 2015 m. liepos 15 d. nelaimingo atsitikimo. Taigi, trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra įvykdyta. V. M. padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas, administracine tvarka baustas tik du kartus, charakterizuojamas teigiamai, o tai sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmą kartą padarytas nusikaltimas, nesuponuoja pagrindo manyti, jog jis yra linkęs nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, juolab kad šis įvykis jam buvo pamoka visam gyvenimui. Jis teigė išvadas padaręs ir tokios klaidos ateityje nebekartosiąs.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamasis prašė jo laiduotoju paskirti žmoną D. M., kuri teisme sutiko būti V. M. laiduotoja. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės itin artimi. Sutuoktinė daro teigiamą įtaką vyrui, pastarasis įsiklauso į jos patarimus. D. M. dirba Klaipėdos sveikatos priežiūros centro klinikinės diagnostikos laboratorijoje laboratorinės medicinos pagalbine darbuotoja. Darbdavio charakterizuojama teigiamai. Niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, neturi galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų. D. M. statusas, ją apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti V. M. teigiamą įtaką bei būti laiduotoja, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant terminą vieneriems metams.

Dėl civilinių ieškinių.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 4119,68 eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo (t. 1 b. l. 166-167).

Kaltinamojo gynėjas advokatas G. D. prašė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti, nes abu darbuotojai tiek V. M., tiek V. K. darbdavio buvo drausti nuo nelaimingų atsitikimų, mokamos socialinio draudimo įmokos.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi deliktinės atsakomybės subjektas šioje byloje yra juridinis asmuo – AB „Eurovia Lietuva“, nes samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Tačiau CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Tiek nukentėjusysis V. K., tiek kaltinamasis V. M. įvykio metu pagal darbo sutartis dirbo AB „Eurovia Lietuva“. Už juos darbdavys mokėjo socialinio draudimo įmokas, taip drausdamas savo atsakomybę dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Taigi tai atitinka CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, jog Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjusi už nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos gydymo paslaugas neįgyja regreso teisės (CK 6.290 straipsnio 1 dalis), kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis.)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-235/2008; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-65/2014). Remiantis aukščiau išdėstyta, šioje byloje Valstybinė ligonių kasa neįgijo regreso teisės į žalą padariusį asmenį – AB „Eurovia Lietuva“, nes ši mokėjo draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis V. K. ieškiniu prašo iš V. M., AB „Eurovia Lietuva“ ir ERGO Insuriance SE priteisti 14091,13 eurų civilinį ieškinį, kurį sudaro 8491,13 eurų turtinė žala, 5000 eurų neturtinė žala ir 600 eurų išlaidos už teisines paslaugas (t. 2 b. l. 30-31, t. 3 b. l. 30-31). Nurodė, kad dėl traiškytinio kojos sužalojimo, jam buvo atliktos net trys operacijos. Iki 2016 m. kovo 31 d. turėjo nedarbingumo pažymą. 2016 m. balandžio 6 d. AB „Eurovia Lietuva“ jį atleido iš darbo, dėl jo netekto 60 procentų darbingumo. Šiuo metu jau nustatytas 70 procentų nedarbingumas. Dėl šio sunkaus sveikatos sutrikdymo jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Šiuo metu jis gauna netekto darbingumo pensiją, kuri bus mokama iki pensijinio amžiaus (t. y. iki 2019 m. gegužės 1 d.) bei netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Kadangi darbdavys AB „Eurovia Lietuva“ su draudimo bendrove ERGO Insurance SE buvo sudariusi draudimo sutartį nuo nelaimingų atsitikimų, darbuotojai buvo apdrausti, todėl jam draudimo bendrovė išmokėjo 600 eurų. Iki šiol jis kenčia fizinį skausmą, sužalota koja tinsta, apsunkintas jo judėjimas, negali vairuoti automobilio, ilgiau stovėti ir sėdėti. Išlaiko nepilnametę dukrą, tačiau praradus darbą jo gaunamos pajamos iki pensijos bus tik pašalpos, apie 230 eurų mažesnės nei gautas kas mėnesį darbo užmokestis. Visos jo negautos pajamos iki kol jis išeis į pensiją sudarys 8491,13 eurų. Dėl patirtų ir iki šiol patiriamų fizinių kančių, galimos dar vienos kojos operacijos, dvasinių išgyvenimų jam padaryta 5000 eurų neturtinė žala.

Su nukentėjusiojo V. K. ieškiniu kaltinamojo gynėjas advokatas G. D. sutiko iš dalies. Nurodė, jog prašomos priteisti negautos pajamos yra padengiamos gaunamomis socialinėmis išmokomis, o nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą turėjusį didelės įtakos atsirasti skaudžiam įvykiui.

Nukentėjusiojo V. K. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškovas ieškinį pareiškė CK 6.283 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ši norma taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.283 straipsnio 4 dalis). Jeigu nukentėjusysis, apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos, jam yra skiriama viena iš išmokų, numatytų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Byloje nustatyta, jog darbdavys AB „Eurovia Lietuva“ savo darbuotojus buvo apdraudęs dviem draudimais, t. y. pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas bei draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Ieškovui dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nuo 2016 m. kovo 31 d. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 rugpjūčio 31 d. V. K. nustatytas 70 procentų netektas darbingumas. Nukentėjusiajam, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nuo 2016 m. kovo 31 d. kas mėnesį mokama 261,66 eurų netekto darbingumo periodinė kompensacija, be to, kas mėnesį mokama 248,95 eurų netekto darbingumo pensija, kuri nuo 2017-01-01 padidinta iki 266,41 €.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi šioje normoje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, išreiškiantis civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę: taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, siekiama grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tokiais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Taigi jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys. Visos išmokos, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju mokamos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, yra įskaitomos į atlygintiną žalą (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis negautas pajamas skaičiuoja kaip skirtumą nuo gauto vidutinio darbo užmokesčio ir kompensuojamos dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra išaiškinęs, kad netektas darbingumas skaičiuojamas nuo vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuojant tiek procentų koks yra netektas darbingumas. Atlyginama ta dalis netekto darbingumo, kurios nepadengia mokamos socialinės išmokos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005).

Vadovaujantis išdėstyta nukentėjusiojo V. K. sveikatai padaryta žala dėl 60 proc. ir 70 proc. darbingumo netekimo turi būti atlyginta visiškai atsakingų už jos padarymą asmenų (atsakovų), jeigu šios nepadengtų socialinio draudimo išmokos. Bylos duomenimis ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas darbo sutarties nutraukimo dieną yra 740 eurų. Taigi nuostoliai dėl 60 proc. netekto darbingumo yra 444 eurai. Nuostoliai dėl 70 proc. netekto darbingumo – 518 eurų. V. K. nuo 2016-03-31 iki 2016-09-21 buvo nustatytas 60% netektas darbingumas (t. 1, b. l. 80). Nuo 2016-09-21 iki 2019-08-31 nustatytas 70% netektas darbingumas (t. 3, b. l. 22).

Iš VSDFV duomenų bazės išrašų (t. 3, b. l. 20-21, 79) matosi, kad V. K. 9 mėnesius nuo 2016 m. balandžio iki gruodžio buvo kompensuojama kas mėnesį po 248,85 € netekto darbingumo pensijos ir 261,66 € netekto darbingumo periodine kompensacija. Viso išmokų suma sudarė po 510,51 eurą kas mėnesį. Šios išmokos visiškai kompensavo negautas pajamas dėl 60% netekto darbingumo. Nuo 2016-09-21 nustačius 70% netektą darbingumą gaunamos išmokos nepadengė visų V. K. negautų pajamų, tai yra po 7,49 € (518 € - 510,51 €). Nuo 2017-01-01 padidinus V. K. netekto darbingumo pensiją iki 266,41 €, jo gaunama išmoka padengia prarasto darbingumo netekimą. Todėl V. K. negautos pajamos dėl netekto darbingumo sudarytų 24,97 €.

Kaip minėta, ieškiniu V. K. prašo priteisti 5000 eurų neturtinę žalą.

Byloje nustatyta, jog transporto priemonė asfalto volas Dynapac CC232, valstybinis numeris B032B, nelaimingo atsitikimo metu buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE (draudimo sutarties liudijimas Nr. 6962521, t. 2, b. l. 7).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad eismo įvykis ? įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad V. M., vairuodamas asfalto volą sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. K. sveikata. Kadangi volas buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl šiuo atveju kyla valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Tokiu būdu, pagal galiojančius teisės aktus, draudimo bendrovė privalo betarpiškai atlyginti V. M. veiksmais padarytą žalą, tiek turtinę, tiek neturtinę.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nukentėjusiojo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad dėl V. M. neatsargių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam V. K. sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Koja tinsta, be ramentų paeiti negali. Jam buvo atliktos net trys kojos operacijos. Prognozuojama, jog bus reikalinga dar viena. Šiuo metu yra apsunkintas jo judėjimas, nes negali vairuoti transporto priemonės, ilgai stovėti ar sėdėti, dėl to patiria daug nepatogumų. Bylos duomenys patvirtina, kad jis patiria ir dvasinius išgyvenimus dėl darbo praradimo, nepilnavertiškumo jausmo. Jam praradus pragyvenimo šaltinį nukentėjo ir jo šeima, kurioje auga nepilnametė dukra. Todėl Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimais, nustatytinas neturtinės žalos dydis 5000 €. Byloje nustatyta, jog nusikalstamai veikai įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo neatsargus, nedėmesingas elgesys. V. K. pats pripažino, jog iš dalies kaltas ir jis. Darbai jau buvo baigti, tačiau V. K. buvo darbų aikštelėje, tiksliau asfalto volo judėjimo darbo zonoje, nors pats būdamas plentvolininku, supažindintas su visomis taisyklėmis ir instrukcijomis, žinojo ir teisme patvirtino, jog plentvolio judėjimo zonoje būti negalima. Todėl dėl šio įvykio yra ir nukentėjusiojo kaltė, kuri vertintina 20 %. Atitinkamai šia dalimi mažintini turtinės ir neturtinės žalų atlyginimų dydžiai. Todėl V. K. dėl neturtinės žalos paskaičiuotas dydis, remiantis CK 6.282 straipsnio nuostatomis mažinamas iki 4000 €. Įvertinus V. K. kaltės laipsnį, jam turtinė žala dėl negautų pajamų sudaro 19,98 €

Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymo redakcija). Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sisteminiu normų ir tikslų aiškinimu, iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų lemia tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi minėtas įstatymas įtvirtina subsidiariąją draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolę prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nukentėjusiajam V. K. 4000 eurų dydžio neturtinė žala priteistina iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE.

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnyje išvardintos galimos baudžiamojo proceso išlaidos. Straipsnyje atskirai nenumatytos išlaidos proceso dalyvio, o taip pat ir nukentėjusiojo išmokėtos atstovui, tačiau pagal šio straipsnio 6 punktą, proceso išlaidoms yra priskiriamos ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, pakvietęs dalyvauti procese atstovą, ir dėl to turėjęs išlaidų, gali prašyti teismą, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Tokiu būdu, nukentėjusiojo atstovui baudžiamojoje byloje sumokėtos išlaidos proceso išlaidomis tampa tik po to, kai jas tokiomis pripažįsta ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pagal nukentėjusiojo prašymą.

Nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys turimomis procesinėmis teisėmis pasinaudoja patys arba padedant įgaliotiems atstovams: advokatams, advokatų padėjėjams, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu – bet kuriems kitiems aukštąjį teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, kuriuos nukentėjusysis įgaliojo atstovauti savo interesams (BPK 55 straipsnis).

Nukentėjusysis V. M. prašo priteisti 600 eurų išlaidas už teisines paslaugas. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstyta, pripažįsta nukentėjusiojo turėtas 600 eurų išlaidas už teisines paslaugas proceso išlaidomis ir priteisia jas iš kaltinamojo V. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

2016 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu siekiant užtikrinti civilinius ieškinius AB „Eurovia Lietuva“ buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. kovo 8 d. Nuosprendžiu išsprendus civilinius ieškinius ir iš AB „Eurovia Lietuva“ nepriteisus žalos atlyginimo civiliniams ieškovams laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas, nes tapo nebereikalingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 3 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamąją bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti V. M. pagal laidavimą be užstato laiduotojai D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Priteisti iš ERGO Insurance SE, kodas 10017013, adresas A.H. T. 47, Talinas, Estija, 4000 € (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai ir 19,98 € (devyniolika eurų 98 centus) turtinei žalai dėl negautų pajamų V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atlyginti.

Priteisti iš V. M. 600 € (šešių šimtų eurų) išlaidas už teisines paslaugas nukentėjusiajam V. K..

Kitoje dalyje nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2016 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu AB „Eurovia Lietuva“ skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Išaiškinti V. M., kad, jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei V. M. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. M. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilalės rajono apylinkės teismui.