- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- e2-550-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00156-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Šilutės rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotega“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų dalinio panaikinimo ar koregavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Sotega“ (toliau – ir ieškovė, Tiekėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BĮ Šilutės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, Perkančioji organizacija) prašydama įpareigoti Perkančiąją organizaciją /Atsakovą panaikinti neteisėtas ginčo Pirkimo dokumentų nuostatas:
„ 27. Atsiskaitymui už maitinimo paslaugą, paslaugos teikėjas privalo naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių korteliu skaitytuvas) paslaugos teikimo laikotarpiu bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius (preliminarūs aptarnavimo mokesčiai):
27.1. valgyklos kasos sistemos aptarnavimas: 35 Eur + PVM/mėn., kai mokinių skaičius 150 ir mažiau. Kai mokinių skaičius didesnis nei 300 – 45 Eur + PVM/mėn.
27.2. UPAY mokėjimų sistemos (el. Piniginių) aptarnavimas – 2% nuo apyvartos atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu, neskaitant nemokamo maitinimo (min. 30 Eur + PVM/mėn.);
27.3. bankinių kortelių aptarnavimo mokestis (bankinių kortelių POS skaitytuvai) – 300 ir daugiau mokinių turinčioms mokykloms – 0,05 EUR nuo kiekvienos atliktos bankinių kortelių operacijos, mažiau nei 300 mokinių turinčioms mokykloms - 0,06 EUR nuo kiekvienos atliktos bankinių kortelių operacijos).
27.4. Tiekėjas iki paslaugų teikimo pradžios, bet ne vėliau kaip iki 2024-08-31, turės iš anksto sutartu laiku atvykti ir dalyvauti paslaugos teikimo vietoje vykdomame kasos sistemos diegimo bei jos naudojimo mokymo procese bei atitinkamai pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėju UAB „UCS Baltic“.“
2. Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8. punkte nurodyta viena iš tiekėjo pareigų: „5.1.8.naudotis valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių kortelių skaitytuvas) perduotu paslaugų teikimo laikotarpiui bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius (Sutarties 2 priedo „Techninė specifikacija“ 27 punktas);“
3. Teismui vertinant, jog nėra pagrindo tenkinti Ieškinio 63.3. punkte (su papunkčiais) išdėstyto reikalavimo, įpareigoti Perkančiąją organizaciją /Atsakovą koreguoti pirkimo dokumentų nuostatas tokiu būdu, kad nebūtų pažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir būtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas, pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Nuostatas, išdėstytas Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 27. p. (su papunkčiais), pirkimo sutarties projekto 5.1.8. p. nuostatas koreguoti: šalinant imperatyvų reikalavimą naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema paslaugos teikimo laikotarpiu bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius, Pirkimo sąlygose paliekant tik Perkančiosios organizacijos reikalaujamas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines specifikacijas, reikalaujant, kad Tiekėjas savo priemonėmis (vadovaujantis verslo laisvės principu) užtikrintų visas Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose aptartas apskaitos ir mokėjimų elektroninės sistemos funkcines galimybes:
i. galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais (iš jų elektroniniu mokinio pažymėjimu);
ii. galimybę naudotis e-piniginės sistema (įprastai tai reiškia, kad vaikų atstovai pagal įstatymą turėtų galimybę elektroninėje sistemoje matyti atitinkamą informaciją: elektroninėje sistemoje pildyti ir matyti virtualią sąskaitą, matyti įsigytą maistą, kiekius ir įkainius; kad už mokamą maitinimą būtų galima atsiskaityti bankinėmis kortelėmis.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodo, kad neprieštarauja, kad elektroninių paslaugų įsigijimas iš UAB „USC Baltic“ pirkimo sąlygose būtų paliktas tik kaip alternatyva (tiems potencialiems dalyviams, kurie neturi kitokių galimybių užtikrinti atsikaitymo negrynaisiais pinigais funkcionalumų), tokiu būdu labiau užtikrinant konkurenciją ginčo pirkime.
5. Ieškinyje nurodoma, kad dėl techninės specifikacijos 27. p. nustatyto reikalavimo, jog Atsiskaitymui už maitinimo paslaugą paslaugos teikėjas privalo naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema paslaugos teikimo laikotarpiu bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius, konstatuotina, jog tokiu būdu Perkančioji organizacija tiesiog dirbtinai riboja Tiekėjo galimybę teikti paslaugą, dirbtinai riboja konkurenciją Pirkime. Techninės specifikacijos 27. punkto papunkčiuose nurodyti aptarnavimo mokesčiai, kuriuos privalės Tiekėjas mokėti UAB „USC Baltic“, jie didžiuliai ir neatitinka rinkos realijų: 35–45 Eur/mėn. už vieną kasą, 2 proc. nuo apyvartos, 0,05–0,06 Eur už vieną ūkinę operaciją, atsiskaitant banko kortelėmis. Ir šie įkainiai tik preliminarūs, realybėje, tikėtina, jie bus dar didesni. Tiekėjas turi galimybę analogiškų galimybių įrangą ir jos aptarnavimą įsigyti rinkos sąlygomis, sumokant žymiai mažesnius įkainius elektroninių paslaugų teikėjui, tačiau perkančioji organizacija tokias alternatyvas draudžia, verčia Tiekėją elektronines paslaugas įsigyti tik iš vienintelio tokių paslaugų teikėjo, UAB „USC Baltic“, uždraudžiant bet kokią konkurenciją aptariamu aspektu.
6. Ieškinyje nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atsakydama į interesantų klausimus, ar privaloma naudoti kasos aparatą ūkio subjektams, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas mokyklų patalpose (2022-08-30, Registracijos numeris KM1845), išaiškino: „Ūkio subjektams, kurie teikia viešojo maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų patalpose, nuo 2017-11-01 yra privaloma naudoti kasos aparatus. Neprivaloma naudoti kasos aparatų tik švietimo teikėjams, vykdantiems Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7-11 straipsniuose nurodytą ugdymo veiklą, profesinio mokymo teikėjams, vykdantiems jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą veiklą“.
7. Ieškinyje nurodoma, jog ugdymo įstaigoms, kurios pačios savarankiškai nevykdo vaikų / mokinių viešojo maitinimo, kasos aparatas ( iš jų ir elektroninių atsiskaitymų fiksavimo bei apskaitos elektroninės sistemos), pagal galiojantį aktualų teisinį reglamentavimą visiškai nereikalingas; o ugdymo įstaigoms, kurios viešąjį mokinių maitinimą organizuoja savarankiškai, tokia įranga neprivaloma. Tai kyla elementarus klausimas, kokiu tikslu ugdymo įstaiga įsigijo elektroninių kasų įrangą? Panašu, jog tikslas – remti elektroninių paslaugų teikėją UAB „USC Baltic“.
8. Ieškinyje nurodoma, kad ginčo Pirkime Tiekėjas susidūrė su situacija, kai Perkančioji organizacija, jos teigimu, yra įsigijusi jos veikloje visiškai nereikalingą atsiskaitymo negrynaisiais pinigais įrangą (mūsų žiniomis, bazinių galimybių elektronines kasas, kurių techninės specifikacijos pirkimo dokumentuose net nenurodomos), suteikiančias galimybę atsiskaityti elektroniniais mokinio pažymėjimais, banko kortelėmis. Šią įrangą perkančioji organizacija viešąjį pirkimą laimėjusį tiekėją verčia atlygintinai naudoti už žymiai didesnius, nei rinkoje nusistovėjusius kaštus.
9. Ieškinyje nurodoma, jog šią dieną daugelyje Lietuvos Respublikos ugdymo įstaigų valgyklų jau yra įdiegtos analogiškos atsiskaitymo negrynaisiais pinigais (mokinio pažymėjimais ir kitomis priemonėmis) elektroninės kasos sistemos (tiekėjai, dalyvaujantys mokinių viešojo maitinimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose arba tokią įrangą yra įsigijusios, arba turi partnerius, kurie rinkos sąlygomis tinkamai užtikrina elektroninio atsiskaitymo ir apskaitos galimybes, iš jų – užtikrina galimybę atsiskaityti elektroniniais mokinio pažymėjimais, suteikia galimybę vaikų atstovams pagal įstatymą pildyti bei kontroliuoti virtualią sąskaitą, matyti, ką vaikas valgė ar valgys kitą dieną ir t. t.). Tai įvyko, nes viešųjų pirkimų konkursiniuose dokumentuose toks reikalavimas būdavo keliamas ir viešųjų pirkimų dalyviai (maitinimo paslaugų įmonės) investavo į tokias elektronines atsikaitymo sistemas (nors tai tiesiogiai ir nesusiję su maitinimo paslauga).
10. Ieškinyje nurodoma, jog pirkimo sąlygos dirbtinai „išpučia“ maitinimo paslaugų kaštus, kurių finansavimas iš savivaldybės ir (arba) valstybės biudžetų nenumatytas pagal aktualų teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 7 str.) kompensuojamos lėšos, skirtos maisto produktų įsigijimui ir maisto gamybai. Elektroninių sistemų įdiegimas, jų palaikymas, pritaikymas, aptarnavimas, šiame įstatyme nenumatytas, todėl ir finansavimas už tai nenumatytas. Aprašyta situacija nesuderinama su racionalumo principo įgyvendinimu. Perkančioji organizacija ginčo Pirkimo sąlygomis verčia Tiekėją (viešojo pirkimo laimėjimo atveju) sudaryti sutartį su konkrečiu trečiuoju asmeniu – elektroninių paslaugų teikėju, dėl elektroninių kasų įdiegimo, įsipareigojant šiam elektroninių paslaugų teikėjui mokėti finansines naudas (Techninės specifikacijos 27. p. su papunkčiais).
11. Ieškinyje nurodoma, jog Perkančiajai organizacijai (bet kuriai ugdymo įstaigai arba ugdymo įstaigos vardu veikiančiai kitai konkretaus pirkimo organizatorei), siekiančiai užtikrinti viešąjį interesą (vaikų galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais (įskaitant atsiskaitymą elektroniniais mokinio pažymėjimais), tuo eliminuojant socialinę atskirtį tarp vaikų (neišskiriami mokiniai, gaunantys „nemokamą“ – socialiai remiamą maitinimą)), turėtų pakakti pirkimo dokumentuose nurodyti, jog maitinimo paslaugų teikėjas per nurodytą laiko tarpą nuo viešojo pirkimo sutarties pasirašymo privalės valgyklose įdiegti elektronines kasas, užtikrinančias galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais (iš jų elektroniniais mokinio pažymėjimais), galbūt aprašant kokius nors papildomus funkcionalumus). Ne Perkančiosios organizacijos reikalas, kokiu būdu Tiekėjas tokį reikalavimą įgyvendins.
Atsiliepimas
12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad atsakovė nesutinka su ieškiniu, nes ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą (VPĮ 101 str.), kadangi pateikė pasiūlymą Pirkime, taip patvirtindamas ne tik sutikimą su Pirkimo sąlygomis, bet apskritai faktiškai, t. y. savo tiesioginiais veiksmais įrodydamas, jog pirkimo sąlygos neriboja jos dalyvavimo Pirkime. Todėl Ieškovo ieškinys vien dėl to turi būti atmestas CPK 5 str. pagrindu. Antra, Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. nuostatos atitinka VPĮ reguliavimą, yra pagrįstos ir teisėtos, o Ieškovas Ieškinyje neįrodė (CPK 178 str.) priešingai. Trečia, Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. jokia apimtimi neprieštarauja viešųjų pirkimų principams (VPĮ 17 str. 1 d.) bei užtikrinama konkurencija Pirkime (VPĮ 17 str. 3 d.).
13. Atsiliepime detalizuojami nurodomi motyvai ir nurodoma, jog nurodytos faktinės aplinkybės įrodo, kad Ieškovas, pateikęs pasiūlymą Pirkime ir iš esmės ginčydamas ne savo subjektines teises, nebeturi teisinio suinteresuotumo (VPĮ 101 str. 1 d., CPK 5 str.) ginčyti Pirkimo sąlygas. Be to, teismų praktikoje pažymima, kad vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017). Ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p., todėl Ieškovo Ieškinys privalo būti atmestas CPK 5 str. pagrindu.
14. Atsiliepime nurodoma, jog Ieškinyje nurodytų argumentų visuma iš esmės yra ne apie Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. reikalavimų teisėtumą, bet apie kitame viešajame pirkime Atsakovo įsigytų kasos aparatų, kaip tokių, teisėtumą. Tačiau kasos aparatų, kaip tokių, įsigijimo teisėtumo vertinimas nėra šios Civilinės bylos ginčo dalykas (CPK 135 str. 4 p.), todėl su Civilinės bylos dalyku nesusiję Ieškovo teiginiai apskritai turėtų būti palikti nenagrinėti, kaip neturintys teisinės reikšmės. Tačiau tuo atveju, jei vis dėlto Teismas nuspręstų šiuos Ieškovo argumentus nagrinėti ir vertinti (nors, Atsakovo vertinimu, tam nėra jokio pagrindo), tai toliau Atsakovas pasisako apie Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. teisėtumą bei pagrįstumą.
15. Atsakovas nurodo, kad būtent perkančiosioms organizacijoms yra pripažįstama diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino (bent jau turėtų žinoti) objektus, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17).
16. Atsakovas nurodo, kad dalyvavo projekte „Atviros ekosistemos atsiskaitymas negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklos kūrimas“, Nr. 04-002-P-0001, kuris finansuojamas iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų pagal Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonę Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“. Siekiant įgyvendinti šį Projektą, Atsakovas 2023 m. kovo 21 d. CVP IS paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą viešąjį pirkimą „Projekto „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ išmaniųjų kasos aparatų komplektų įsigijimas“, pirkimo Nr. 659734. Būtent minėto Kasos aparatų viešojo pirkimo pagrindu buvo įsigyta ir įdiegta atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūra, mokiniai aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais su veikiančia mokėjimo funkcija, t. y. įrengti išmanieji kasos aparatai su atsiskaitymo / apmokėjimo sistema, kuri susieta su mokykloje naudojamu elektroniniu dienynu. Tai reiškia, kad išmanieji kasos aparatai įsigyti būtent siekiant įgyvendinti Projektą bei įsigyti ir įrengti iš Projekto lėšų, todėl maitinimo paslaugų teikėjas neturės jų papildomai įsirenginėti (nepatirs jokių kaštų dėl pačios įrangos įsigijimo ir jos įrengimo). Paaiškintina, kad minėta įranga bus laikinai perduota naudotis paslaugų teikimo laikotarpiu maitinimo paslaugų teikėjui, kuris, kaip jau minėta, nepatirs jokių kaštų dėl įrangos įsigijimo, o tik turės apmokėti šios sistemos priežiūros mokesčius, kaip nurodyta Pirkimo sąlygose.
17. Atsakovas nurodo, kad Techninės specifikacijos 27 p. įtvirtinti aptarnavimo mokesčiai iš esmės gali būti prilyginami kitiems mokesčiams, kurie turės būti mokami maitinimo paslaugų teikėjo pagal Pirkimo sutartį ir kuriuos maitinimo paslaugų teikėjas privalo įsiskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Pavyzdžiui, pagal Techninės specifikacijos 11 p. maitinimo paslaugų teikėjas turės mokėti patalpų ir maitinimo įrangos nuomos kainą, taip pat pagal Techninės specifikacijos 26.2.5 p. maitinimo paslaugų teikėjas turės padengti elektros energijos, karšto vandens, vandentiekio ir kanalizacijos išlaidas bei gamybinių patalpų šildymo išlaidas. Tačiau su šiais (iš esmės savo pobūdžiu panašiais) reikalavimais Ieškovas sutinka, t. y., kad jis turi įsivertinti papildomas išlaidas ir įsiskaičiuoti jas į pasiūlymo kainą, tuo tarpu su kasos aparatų aptarnavimo išlaidomis nepagrįstai ir neteisėtai nesutinka. Akivaizdu, kad tokia Ieškovo pozicija yra prieštaringa bei parodanti, kad galbūt ieškovas atstovauja konkrečiam tiekėjui, kuris teikia elektronines paslaugas, ir šiame Pirkime negali su juo dalyvauti, tai tik dar kartą patvirtina Ieškovo Ieškinio nepagrįstumą (CPK 178 str.) ir neteisėtumą.
18. Atsakovas nurodo, kad Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. atitinka tiek viešųjų pirkimų principus (VPĮ 17 str. 1 d.), tiek ir užtikrina konkurenciją Pirkime (VPĮ 17 str. 3 d.): Atsakovas, Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. nustatydamas vienodus reikalavimus dėl kasos aparatų ir jų aptarnavimo mokesčių sudarė galimybes visiems tiekėjams (būtent maitinimo paslaugų, o ne elektroninių paslaugų teikimo) dalyvauti Pirkime ir vienodomis sąlygomis varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo.
19. Atsakovas nurodo, kad pirkime yra sudaryta galimybė dalyvauti mažoms įmonėms, kurios visai neturi kasos aparatų ir atitinkamai programinių įrangų, todėl gali dalyvauti šiame Pirkime, kur nereikia turėti savos įrangos. Tuo atveju, jei Atsakovas nebūtų įsigijęs kasos aparatų, mažos įmonės turėtų patirti papildomus kaštus nusiperkant, įsidiegiant kasos aparatus ir juos pritaikant naudojimui, susiejant su VMI, U.PAY pinigine ir kitomis naudojimuisi būtinomis sistemomis, todėl sąlygos būtų palankesnės stambioms rinkos dalyvėms, kaip Ieškovas. Atsakovas, suteikdamas kasos aparatus maitinimo paslaugų teikėjui, iš esmės išplečia galimybes dalyvauti visoms įmonėms, kurios tokios įrangos neturi ir maitinimo paslaugų tiekėjui nereikėtų laikinai tokios įrangos įsigyti pačiam nuosavybės teise, nes jo paslaugos teikimo laikotarpis yra pakankamai trumpas – 2 metai.
20. Pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
21. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti ir atsižvelgiant į tai, jog Ieškovas, pateikdamas šį Dubliką, iš esmės pateikė visus privalomus dokumentus, reikalingus bylai nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, Ieškovas nemato būtinybės ir (ar) pagrindo keisti bylos nagrinėjimo būdą į žodinį. Nurodo motyvus, kad atsakovas teigia, jog Ieškovas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo ginčyti atitinkamas sąlygas. Ieškovas pateikė pasiūlymą Pirkime (vadinasi, sutiko su visomis Pirkimo sąlygomis); aktyviai dalyvauja pirkimo procedūrose, pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Vadinasi, Pirkimo sąlygos neužkerta galimybės Ieškovui dalyvauti Pirkime. Ieškovas gina ne savo subjektines teises, o kito subjekto (elektroninių paslaugų teikėjo) teises. „LAT formuojama aiški ir nuosekli praktika, kad tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės (LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017) ‘‘.
22. Dublike dėstomi motyvai dėl pateiktos atsakovo teismų praktikos ir pažymi, jog Atsakovas nekorektiškai bando šio ginčo situaciją pritempti prie situacijos civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 – faktinės aplinkybės, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) esmingai skiriasi, todėl, Ieškovo nuomone, teismas neturi pareigos remtis Atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje e3K-3-258-378/2017.
Žemesnės instancijos teismas
23. Dublike nurodoma, kad 2022 m. gegužės 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-54-969/2022 dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (atsakovė, perkančioji organizacija) vykdytame Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų pirkime. Kasacinis teismas konstatavo, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškovė, pateikdama pretenziją ir ieškinį, pagrindė savo siekį dalyvauti pirkime pagal jos prašomas pakeisti sąlygas, todėl įrodė būtinąją teisinio suinteresuotumo sąlygą – savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimą. Tiek nuginčijus pirkimo sąlygą, tiek ją palikus galioti, tai sukeltų ieškovei tam tikras teisines pasekmes. Kaip matome, teismų praktikoje taip pat nedraudžiama pateikti pasiūlymą ir kartu ginčyti pirkimo sąlygas. Suprantama, jeigu tiekėjas ginčytų kvalifikacinius reikalavimus (jų neatitiktų), pasiūlymo pateikimas, manytina, būtų problemiškesnis.
24. Dublike dėstomi motyvai dėl ginčijamų Techninės specifikacijos nuostatų neteisėtumo ir pateikiami skaičiavimai dėl ginčo Pirkimo Techninės specifikacijos 16 p., kad patiekalų gamybos (administravimo išlaidų) procentas negali būti didesnis kaip 50 proc. Nesudėtinga apskaičiuoti, kad maksimalios galimos gamybos išlaidų pajamos 2-iems metams, taikant maksimalias gamybos išlaidas, – 50 proc. produktų vertės, yra 75 350,80 Eur su PVM (62 273,39 be PVM). Vadinasi, per vienus metus galimos maksimalios pajamos iš gamybos išlaidų būtų 37 675,40 su PVM (31 136,70 be PVM). Kaip žinia, minimali mėnesinė alga „popieriuje“ Lietuvos Respublikoje yra 924,00 Eur/mėn. Nesudėtinga apskaičiuoti, jog, net jeigu darbuotojams būtų mokama tik minimali mėnesinė alga ir būtų samdomi viso labo tik trys darbuotojai, vien darbo užmokesčiui per 12 mėnesių tiekėjas 3 darbuotojams išleistų net 33 264,00 Eur. Kadangi Tiekėjas yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos dabartinis maitintojas, jam yra žinoma, kad bus reikalingas 4,5 etato. Vadinasi numatomos darbo užmokesčio išlaidos metams bus 49 896,00 Eur. Taigi, kaip matome, Tiekėjas, net ir siūlydamas maksimalias galimas gamybos išlaidas (50 proc. produktų vertės), tik iš pajamų, skirtų gamybos išlaidoms padengti, Tiekėjas net nepadengtų visų darbo užmokesčio sąnaudų. Jau nekalbant apie sąnaudas elektroninių kasų aptarnavimui.
25. Dublike dėstomi motyvai dėl sąžiningos konkurencijos neužtikrinimo.
26. Teisme 2024 m. birželio 7 d. gautas ieškovės rašytinis paaiškinimas ir prašymas palikti nenagrinėtą reikalavimą dėl įrodymo išreikalavimo. Paaiškinime nurodoma, kad dublike (8.7. p., 8.11. p.) išsakytos Ieškovo prielaidos visiškai pasiteisino: 2023-05-03 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. R5-331, sudarytos tarp Europos socialinio fondo agentūros (ESFA, Projekto vykdytojo) ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos (Partnerio), skyriuje Nr. 2.2.2. nustatytos Partnerio pareigos: 2.2.2.10. punkte nustatyta pareiga Partneriui: „Skiria žmogiškuosius, techninius, intelektinius, materialinius ir kitokio pobūdžio išteklius, reikalingus ir leidžiančius tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, ir būtinus užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą“; 2.2.2.20. punkte nustatyta, jog Partneris „Patvirtina, jog žino: Projekto įgyvendinimo metu turės apmokėti projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas“. Kaip matyti, - nuostata suformuluota kaip imperatyvas – „turės apmokėti“. Taipogi nedviprasmiškai užfiksuota, kad „partneris patvirtina, jog tai žino“. Paminėtina, jog kitose savivaldybėse analogiška jungtinės veiklos sutarties nuostata buvo suprasta korektiškai (Pakruojo rajono savivaldybėje, kur Tarybos sprendimu, be kita ko, nutarta: „3. Skirti iš Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto: 3.1. lėšų padengti tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengia projekto finansavimas; 3.2. lėšų nenumatytoms ir / ar netinkamoms, tačiau projektui įgyvendinti būtinoms išlaidoms finansuoti.“ Tuo tarpu Šilutės rajono savivaldybės administracija projekto įgyvendinimo išlaidas nusprendė „numesti“ ir tokias išlaidas priversti padengti maitinimo paslaugų pirkimo laimėtoją. Tai tiesiog nesąžiningo elgesio apraiška ir vien dėl šios aplinkybės Ieškinio reikalavimai vertintini kaip pagrįsti.
Atsiliepimas
27. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti, Priteisti iš ieškovės UAB „Sotega“ visas atsakovo BĮ Šilutės rajono savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus patikslintos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodo, kad civilinė byla, vadovaujantis CPK 423- 1 str. 4 d., turi vykti rašytinio proceso tvarka, kadangi nėra jokių išimtinių aplinkybių ją nagrinėti žodinio proceso tvarka.
28. Triplike nurodoma, kad Ieškovas savo faktiniais veiksmais, t. y. pasiūlymo Pirkime pateikimu, išreiškęs savo sutikimą su Pirkimo sąlygomis, teisminiame procese nebegali elgtis priešingai – teigti, kad nebesutinka su Pirkimo sąlygomis. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 str. 1 d. ir CPK 5 str. reguliavimą ne bet kuris tiekėjas, o tik tas, kurio interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisinės gynybos. Akivaizdu, kad Pirkimo sąlygos, kurios nesutrukdė Ieškovui pateikti pasiūlymo Pirkime, jokiu būdu ir apimtimi nepažeidė Ieškovo interesų. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tik tais atvejais ir tik tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (LAT 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).Taigi Ieškovas, pateikdamas pasiūlymą Pirkime, patvirtino, kad sutinka su visomis be išimties Pirkimo sąlygomis, įskaitant ir Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties projekto 5.1.8 p. sąlygomis, t. y. patvirtino, kad Pirkimo sąlygos jokia apimtimi neriboja ir nepažeidžia Ieškovo teisių.
29. Triplike analizuojama teismų praktika dėl teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį šioje byloje.
30. Triplike dėstomi motyvai, jog Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. nuostatos atitinka VPĮ reguliavimą, yra pagrįstos ir teisėtos, o Ieškovas dublike neįrodė (CPK 178 str.) priešingai.
31. Triplike nurodoma, kad atsakovas Pirkimu siekia įsigyti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo mokiniams, priešmokyklinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikams, mokyklos darbuotojams. Siekiant mokyklose teikti maitinimo paslaugas, taip pat yra reikalingi ir kasos aparatai su programine įranga. O tai reiškia, kad Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. nustatyti reikalavimai naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema, yra tiesiogiai susiję su Pirkimo objektu, jam proporcingi, įprasti, neaukšti ir nespecifiniai. Techninės specifikacijos 27 p. neužkerta kelio nė vienam tiekėjui dalyvauti Pirkime, priešingai – nustačius visiems tiekėjams vienodus aptarnavimo mokesčius yra užtikrinamas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų įgyvendinimas. Todėl Techninės specifikacijos 27 p. yra visiškai atitinkantis VPĮ 37 str. 1 d. bei 3 d. reikalavimus. Pats Ieškovas dublike iš esmės pritaria ir sutinka, kad maitinimo paslaugų teikimui kasos aparatai yra būtini (CPK 187 str.), tik nesutinka, kad Pirkimo laimėjimo atveju teikiant maitinimo paslaugas turėtų naudotis jau Atsakovo įsigytais kasos aparatais. Tačiau Atsakovas dėl to ypač pabrėžia tai, kad pats Ieškovas yra maitinimo paslaugas teikianti įmonė, t. y. ji pati neužsiima kasos aparatų pardavimu bei jų priežiūra. Todėl Ieškovui apskritai neturėtų būti svarbios aplinkybės (Pirkimo sąlygų nuostatos), susijusios su kasos aparatų įsigijimu, naudojimu bei jų aptarnavimu, kai jis pats faktiškai šių paslaugų neteiks. Tačiau Ieškovo dubliko 7.4 p. nurodytos aplinkybės, kad Ieškovas bendradarbiauja su konkrečia elektroninių paslaugų įmone UAB „Eurofondas“, būtent patvirtina tai, kad (i) Ieškovas iš esmės ieškiniu gina ne savo pažeistas teises, bet būtent savo partnerės UAB „Eurofondas“, nes, kaip jau minėta, Ieškovas pats neužsiima elektroninių paslaugų teikimu bei tai, kad (ii) Ieškovas atstovauja konkrečiai tiekėjai UAB „Eurofondas“, kuri teikia elektronines paslaugas ir šiame Pirkime negali su juo dalyvauti. Ieškovo dubliko 8.11– 8.12 p. bei 2024 m. birželio 7 d. Prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su 2023 m. gegužės 3 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. R5-331, sudarytos tarp ESFA ir Atsakovo, vertinimu yra ne apie šio Pirkimo sąlygų teisėtumą, tai nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas (CPK 135 str. 4 p.), todėl su civilinės bylos dalyku nesusiję Ieškovo teiginiai apskritai turi būti palikti nenagrinėti, kaip neturintys teisinės reikšmės. Tačiau tuo atveju, jei vis dėlto Teismas nuspręstų šiuos Ieškovo argumentus nagrinėti ir vertinti (nors, Atsakovo vertinimu, tam nėra jokio pagrindo). Atsakovas triplike pasisako apie šių Ieškovo argumentų nepagrįstumą.
32. Triplike nurodomi motyvai, jog Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. jokia apimtimi neprieštarauja viešųjų pirkimų principams (VPĮ 17 str. 1 d.) ir užtikrina sąžiningą tiekėjų konkurenciją (VPĮ 17 str. 3 d.) .
33. Teisme 2024 m. birželio 18 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimus dėl tripliko, kuriame atsakovas nekorektiškai (visiškai priešingai) cituoja bei interpretuoja Ieškovo išsakytus teiginius dublike. Atsakovo „pacituotas“ teiginys (dubliko 6.5. p.): „Ieškovas šioje civilinėje byloje neginčija pirkimo dokumentų, o tik tas Techninės specifikacijos nuostatas, kurias pašalinus / pakoregavus, Ieškovas įgytų techninę / teisinę galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose (pateikti pasiūlymą, varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo),“ – kardinaliai skiriasi nuo realaus dubliko teiginio: „Ieškovas UAB „Sotega“ šioje civilinėje byloje neginčija pirkimo dokumentų kokių tai Techninės specifikacijos nuostatų, tik kurias pašalinus/pakoregavus, jis (Ieškovas) įgytų techninę/teisinę galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose (pateikti pasiūlymą, varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir t. t.)“ (dubliko 6.5. p.). Jokio prieštaravimo dubliko 6.5. ir 6.10. punktuose nėra. Egzistuoja tik Atsakovo bandymas klaidinti Teismą.
Šalies argumentai
34. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog atsakovas vengęs temos dėl 2023-05-03 Jungtinės veiklos sutarties Nr. R5-331, sudarytos tarp Europos socialinio fondo agentūros (ESFA, Projekto vykdytojo) ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos (Partnerio), turinio (dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos prisiimtų pareigų, jungtinės veiklos sutarties skyriuje Nr. 2.2.2. nustatytos Partnerio pareigos: 2.2.2.10. punkte nustatyta pareiga Partneriui: „Skiria žmogiškuosius, techninius, intelektinius, materialinius ir kitokio pobūdžio išteklius, reikalingus ir leidžiančius tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas, ir būtinus užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą“; 2.2.2.20. punkte nustatyta, jog Partneris „Patvirtina, jog žino: Projekto įgyvendinimo metu turės apmokėti projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas“), galiausiai triplike nurodė, jog: „Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. nustatyta, jog „Partneris patvirtina, jog žino: Projekto įgyvendinimo metu turės apmokėti projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas“. Ieškovas remiasi šia Jungtinės veiklos sutarties nuostata ir teigia, kad nurodyta sąvoka, kad Atsakovas turės apmokėti, reiškia, kad pats Atsakovas iš savų lėšų turi apmokėti kasos aparatų aptarnavimo mokesčius. Tačiau Atsakovas ypač pabrėžia ir akcentuoja, kad Ieškovas apskritai netinkamai vertina Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, kadangi kasos aparatų aptarnavimas, jų priežiūra nepatenka į Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. nefinansuojamų išlaidų, kurias turi apmokėti Atsakovas, apimtį (Tripliko 2.32. p.). „Kaip skelbiama viešai prieinamoje informacijoje, netinkamos finansuoti išlaidos – techninės įrangos, reikalingos, kad veiktų papildomos EMP funkcinės galimybės, įsigijimo ir diegimo išlaidos (pvz., įėjimo kontrolės įranga, papildoma įranga EMP nuskaityti neformaliojo vaikų švietimo programų lankomumo kontrolei ir pan.). Tai reiškia, kad Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. yra susijęs būtent su papildoma įranga, kuri gali būti reikalinga Projektui įgyvendinti, ir būtent tokiu atveju Atsakovas turi apmokėti šias išlaidas. Taigi, Ieškovo nurodoma Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. interpretacija yra ydinga ir nepagrįsta (CPK 178 str.), kadangi, kaip jau minėta, išlaidos, susijusios su kasos aparatų aptarnavimu ir jų priežiūra, nepatenka į Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. apimtį“ (Tripliko 2.33. p.).
35. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20. p. kalbama apie lėšas, kurias turės apmokėti projekto Partneris (Šilutės rajono savivaldybės administracija), tai yra apie: 1) projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, 2) nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas. Tuo tarpu Atsakovas linkęs kalbėti tik apie „netinkamas finansuoti išlaidas“, kurios apibrėžtos aiškiai ir išbaigtai (taip, kaip nurodo Atsakovas).Tačiau, kaip nurodyta Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20. p., Partneris pats privalo apmokėti ne tik „netinkamas finansuoti išlaidas“, bet ir „projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis“.
36. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Atsakovas, įrodinėdamas, jog ieškovas negali turėti suinteresuotumo šios bylos baigtimi, teikia motyvus, jog Ieškovui visiškai nesvarbu, iš ko pirkti elektronines e-kasos aptarnavimo paslaugas: Tripliko 2.19. p. Atsakovas pabrėžia, kad „Ieškovas yra maitinimo paslaugas teikianti įmonė, t. y. ji pati neužsiima kasos aparatų pardavimu bei jų priežiūra. Todėl Ieškovui apskritai neturėtų būti svarbios aplinkybės (Pirkimo sąlygų nuostatos), susijusios su kasos aparatų įsigijimu, naudojimu bei jų aptarnavimu, kai jis pats faktiškai šių paslaugų neteiks“.
37. Tripliko 2.24. p. Atsakovas nurodo: „Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas jau yra įsigijęs reikiamą įrangą (kasos aparatus), tai maitinimo paslaugų teikėjas dėl įrangos įsigijimo nepatirtų jokių papildomų kaštų, o tik mokant aptarnavimo mokesčius, kurių Pirkimo laimėtojas turėtų bet kokiu atveju mokėti elektroninių paslaugų teikėjui“. Pažymėjo, jog Atsakovas Atsiliepime į ieškinį nuogąstavo, kad Ieškovas neįrodė, jog rinkoje elektroninės paslaugos yra žymiai pigesnės, nei nustatyti įkainiai ginčo pirkime (Atsakovas tvirtino, jog Ieškovas neva tik deklaratyviai nurodė, kad ginčo pirkimo sąlygose nustatyti elektroninių paslaugų įkainiai neatitinka rinkos realijų, yra žymiai didesni). Tačiau Atsakovas triplike visiškai nebepasisakė apie elektroninių paslaugų įkainius, kai Ieškovas kartu su dubliku pateikė nenuginčijamus įrodymus, jog e-kasų aptarnavimo mokestis ginčo pirkimo sąlygose nustatytas bene 2,5 karto didesnis, nei rinkoje nusistovėjusi tokių paslaugų kaina (ir tai ne deklaratyvūs teiginiai, o realūs įkainiai, nurodyti daugelyje sąskaitų faktūrų, išrašytų dar iki ginčo pirkimo paskelbimo). Štai ir Ieškovo suinteresuotumas bylos baigtimi, apie kurią nori nutylėti Atsakovas: mokėti 2,5 karto mažesnius e-kasų priežiūros / aptarnavimo mokesčius / įkainius. Taigi, nors Ieškovas ir neginčija pirkimo dokumentų nuostatų, kurios jam trukdytų pateikti pasiūlymą Pirkime, Ieškovas ginčija pirkimo sąlygas, kurios laimėjusiam Pirkimą tiekėjui (juo gali būti ir Ieškovas) išlaidas e-kasų aptarnavimui / priežiūrai iškeltų apie 2,5 karto, Ieškovas turi tiesioginį suinteresuotumą tokių nereikalingų kaštų išvengti, Ieškovas, be abejo, turi suinteresuotumą šios bylos baigtimi (aktuali LAT praktika aptarta Dubliko 6.3. ir 6.4. p.).
38. Paaiškinimuose nurodoma, kad atsakovas šiuo metu vykdomuose iš esmės analogiškuose viešuosiuose pirkimuose (CVP IS Nr. 726056 – maitinimo paslaugos (duomenys neskelbtini) progimnazijai; CVP IS Nr. 726007, maitinimo paslaugos (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai) nebenurodo elektroninių paslaugų įkainių. Šių dviejų pirkimų sąlygomis konkrečiai nebenurodoma, jog pirkimo laimėtojui bus privalu mokėti e-kasų aptarnavimo mokesčius: pirkime CVP IS Nr. 726056 (maitinimo paslaugos (duomenys neskelbtini) progimnazijai) apskritai nekalbama apie e-kasų sistemos aptarnavimo mokesčius; pirkime CVP IS Nr. 726007 (maitinimo paslaugos (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai) e-kasa įtraukta į „virtuvės įrangos sąrašą“, nurodyta, jog ieškovas turės apmokėti įrangos eksploatacines išlaidas (Techninės specifikacijos 28. p.), tačiau konkrečiai neįvardijama, jog šis mokestis apims ir e-kasų eksploatavimo išlaidas. Taip pat abiejuose pirkimuose palikti bendriniai punktai, jog tiekėjas į pasiūlymo kainą privalo įtraukti visas paslaugos teikimo išlaidas. Jokie konkretūs e-kasų nuomos, e-kasų aptarnavimo mokesčiai – šių naujai paskelbtų Pirkimų (CVP IS Nr. 726056; CVP IS Nr. 726007) dokumentuose - nenurodyti“, tai tik įrodo, jog Atsakovas bent jau iš dalies sutinka su Ieškinio šioje byloje reikalavimais.
39. Teisme 2024 m. liepos 1 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais prašoma atmesti ieškovės UAB „Sotega“ ieškinį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
40. Atsakovės paaiškinimuose nurodoma, kad ne Atsakovas, o būtent ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose pateikia klaidingus argumentus, netinkamą faktinių aplinkybių argumentaciją. Atsakovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad Ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, kadangi: Ieškovas Pirkime pateikė pasiūlymą, tai, pagal kasacinio teismo praktiką, vertinama, kad Ieškovui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Ieškovas, ginčydamas Pirkimo sąlygas, gina iš esmės ne savo subjektines teises, bet kito (kitų) tiekėjo (tiekėjų) teises, t. y. elektroninių paslaugų teikėjų teises, kadangi ne Ieškovas, o Ieškovo atstovaujamas elektroninių paslaugų teikėjas negalėjo kartu su Ieškovu dalyvauti Pirkime. Tuo tarpu teismų praktikoje teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tik tais atvejais ir tik tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
41. Atsakovės paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovas netinkamai interpretuoja Jungtinės veiklos sutartį, kadangi kasos aparatų aptarnavimas, jų priežiūra nepatenka į Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. nustatyta, jog „Partneris patvirtina, jog žino: Projekto įgyvendinimo metu turės apmokėti projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas“. Ieškovas, remdamasis šia Jungtinės veiklos sutarties nuostata, nepagrįstai ir neteisėtai išskiria išlaidas į dvi kategorijas: (i) projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo išlaidomis ir (ii) netinkamas finansuoti išlaidas. Tačiau, kaip matyti iš Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. nuostatos, šios išlaidos nėra išskirtos į atskiras kategorijas, o sąvoka projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis apima ir netinkamas finansuoti išlaidas. Atsakovas šiuo aspektu paaiškina, kad projekto „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ (toliau – Projektas) veiklos yra: (i) atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūros diegimas ir (arba) atnaujinimas bendrojo ugdymo mokyklų su skyriais valgyklose. Minėtą infrastruktūrą sudaro įranga, nurodyta Aprašo 9 p. (ii) mokinių aprūpinimas EMP su mokėjimo funkcija, kaip nurodyta Aprašo 9 p. (Jungtinės veiklos sutarties 1 psl.). Taigi, kaip matyti, Projekto tikslas – tai įrangos diegimas (atnaujinimas) ir mokinių aprūpinimas EMP su mokėjimo funkcija, o jokios kitos veiklos nepatenka į Projekto apimtį.
42. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 6.23 p. numatyta, kad projekto įgyvendinimo trukmė – projekto įgyvendinimo laikotarpis nuo šio projekto sutarties pasirašymo dienos iki jo veiklų įgyvendinimo pabaigos. PAFT 6.24 p. nustatyta, kad projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis – projekto sutartyje nustatytas laikotarpis nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino, per kurį turi būti patirtos ir apmokėtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos. Tai reiškia, kad įgyvendinus numatytas veiklas (aprūpinus mokinio pažymėjimais, įdiegus infrastruktūrą), baigiasi ir pats Projektas bei jam skirtos įgyvendinimo išlaidos. Todėl Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. nurodyta sąvoka projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas, yra susijusios būtent su Projekto metu atsiradusiomis papildomomis išlaidomis (pavyzdžiui, yra reikalinga papildoma įranga). Tuo tarpu Ieškovas teigia, kad įrangos (kasos aparatų) aptarnavimo mokesčiai yra priskiriami prie Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų, tačiau Atsakovas pabrėžia ir akcentuoja, kad kasos aparatų aptarnavimo mokesčiai yra eksploatacinės / turto naudojimo išlaidos, kurios yra patiriamos jau po Projekto įgyvendinimo. Todėl akivaizdu, kad šios išlaidos nėra ir negali būti vertinamos kaip projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis. Taigi Ieškovo nurodoma Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. interpretacija yra ydinga ir nepagrįsta (CPK 178 str.), kadangi, kaip jau minėta, išlaidos, susijusios su kasos aparatų aptarnavimu ir jų priežiūra, nepatenka į Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. apimtį.
43. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovas Rašytinių paaiškinimų 4 psl. nurodo, jog Pirkimo sąlygose nustatytas e-kasų aptarnavimo mokestis yra žymiai didesnis nei rinkoje nusistovėjusi tokia paslaugų kaina, tai patvirtina UAB „Eurofondas“ rašte nurodyta informacija (dubliko priedas Nr. 1). Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ne pats Atsakovas nustatė tokius kasos aparatų aptarnavimo mokesčius, o jie buvo kito tiekėjo, kuris kitame viešajame pirkime „Projekto „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ išmaniųjų kasos aparatų komplektų įsigijimas“, pirkimo Nr. 659734 (toliau – Kasos aparatų viešasis pirkimas), buvo išrinktas pirkimo laimėtoju, būtent iš kurio buvo įsigyti kasos aparatai. Tai, kad Ieškovo atstovaujama elektroninių paslaugų įmonė UAB „Eurofondas“, kuri galbūt siūlo kitokius paslaugų teikimo įkainius, nepateikė pasiūlymo Kasos aparatų viešajame pirkime, jokiu būdu nereiškia, kad tokie kasos aptarnavimo mokesčiai yra nepagrįsti.
44. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovas teigia, kad rinkoje yra nusistovėjęs mažesnis aptarnavimo mokestis, tačiau Atsakovas pažymi, kad Ieškovas pateikė tik vienintelės elektroninių paslaugų įmonės UAB „Eurofondas“ (būtent kuri bendradarbiauja su Ieškovu) siūlomus įkainius. Kitaip tariant, tam, kad įvertintų, kokios yra rinkoje kainos, negalima spręsti tik iš vieno tiekėjo (juolab, kuris yra susijęs su Ieškovu) pateiktos informacijos. Todėl Ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.). Ieškovas Rašytinių paaiškinimų 4 psl. nurodo, kad Atsakovas kituose viešuosiuose pirkimuose nenurodo konkrečių kasos aparatų aptarnavimo mokesčių, tai tariamai įrodo, kad Atsakovas iš dalies sutinka su Ieškovo ieškinio reikalavimais. Atsakovas pažymi, kad Ieškovo nurodomi kiti Atsakovo vykdomi viešieji pirkimai yra apskritai nesusiję su šia Civiline byla, nėra šios Civilinės bylos dalykas (CPK 135 str. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
45. 2024 m. gegužės 2 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė skelbimą apie atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą Pirkimą.
46. Pirkimas vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas, Pasiūlymų pateikimo terminas – 2024 m. gegužės 14 d., bei atsakovės 2024 m. balandžio mėnesį patvirtintas supaprastinto viešojo pirkimo ,,(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos maitinimo paslauga‘‘ atviro konkurso specialiąsias sąlygas (ieškinio priedas Nr. 2)..
47. 2024 m. gegužės 7 d. Ieškovas CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei pretenziją (ieškinio priedas Nr. 3). Pretenzijoje Ieškovas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 2 priede „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos Maitinimo paslaugos pirkimo techninė specifikacija“ (ieškinio priedas Nr. 2.5) 27 p. ir 27.1 – 27.4 p. bei Maitinimo paslaugų teikimo sutarties ( ieškinio priedas Nr. 8) 5.1.8 p. reikalavimai yra neteisėti, pertekliniai, dirbtinai ribojantys konkurenciją, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų principus.
48. 2024 m. gegužės 7 d. ieškovė atsakovei pateikė pasiūlymą (atsiliepimo priedas Nr. 1).
49. 2024 m. gegužės 13 d. atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės Pretenziją, priėmė sprendimą ją atmesti kaip nepagrįstą (ieškinio priedas Nr. 4).
50. 2024 m. gegužės 17 d. atsakovė paprašė ieškovės iki 2024 m. gegužės 22 d. 17.00 val. CVP IS priemonėmis pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą (atsiliepimo priedas Nr. 2).
51. 2024 m. gegužės 22 d. Ieškovas pateikė atsakovei raštą „Dėl pasiūlymo kainos“, kuriuo pateikė pasiūlytos kainos pagrindimą (atsiliepimo priedas Nr. 3).
52. Ginčo pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 27 punkte su papunkčiais nurodyta, jog:
„27. Atsiskaitymui už maitinimo paslaugą, paslaugos teikėjas privalo naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių korteliu skaitytuvas) paslaugos teikimo laikotarpiu bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius (preliminarūs aptarnavimo mokesčiai): 27.1. valgyklos kasos sistemos aptarnavimas: 35 Eur + PVM/mėn., kai mokinių skaičius 150 ir mažiau. Kai mokinių skaičius didesnis nei 300 – 45 Eur + PVM/mėn.
27.2. UPAY mokėjimų sistemos (el. Piniginių) aptarnavimas – 2% nuo apyvartos atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu, neskaitant nemokamo maitinimo (min. 30 Eur + PVM/mėn.);
27.3. bankinių kortelių aptarnavimo mokestis (bankinių kortelių POS skaitytuvai) – 300 ir daugiau mokinių turinčioms mokykloms – 0,05 EUR nuo kiekvienos atliktos bankinių kortelių operacijos, mažiau nei 300 mokinių turinčioms mokykloms - 0,06 EUR nuo kiekvienos atliktos bankinių kortelių operacijos).
27.4. Tiekėjas iki paslaugų teikimo pradžios, bet ne vėliau kaip iki 2024-08-31, turės iš anksto sutartu laiku atvykti ir dalyvauti paslaugos teikimo vietoje vykdomame kasos sistemos diegimo bei jos naudojimo mokymo procese bei atitinkamai pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėju UAB „UCS Baltic“.“
53. Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8. punkte nurodyta viena iš tiekėjo pareigų:
„5.1.8. naudotis valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių kortelių skaitytuvas) perduotu paslaugų teikimo laikotarpiui bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius (Sutarties 2 priedo „Techninė specifikacija“ 27 punktas)“.
IV. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
54. Paminėtų ginčo pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 27 punkte (su papunkčiais) nustatyta paslaugos teikėjo pareiga naudotis atsakovės įrengta elektroninio atsiskaitymo ir apskaitos sistema, nustatyti konkretūs atsiskaitymo dydžiai už elektroninio atsiskaitymo ir apskaitos sistemos aptarnavimą, numatytas įpareigojimas sudaryti 3 sutartis su nurodomu juridiniu asmeniu, o maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8. punkte pateikta nuoroda į techninės specifikacijos 27 punktą.
55. Ieškovės ieškinyje nurodoma, kad šie reikalavimai yra nepagrįsti ir pertekliniai, galimi pritaikyti konkrečiam tiekėjui, jį proteguojant, pažeidžiantys viešųjų pirkimų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus.
56. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ginčo viešajame pirkime Techninės specifikacijos 27 p. bei Pirkimo sutarties 5.1.8 p. įtvirtinti reikalavimai susiję su tuo, kad paslaugos teikėjas privalo naudotis mokyklos turima valgyklos kasos sistema paslaugos teikimo laikotarpiu ir apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius, yra neteisėti, dirbtinai ribojantys Ieškovo galimybę teikti paslaugas, dirbtinai ribojama konkurencija tarp elektroninių paslaugų teikėjų. Be to, ieškovė nurodo, kad pertekliniai kaštai už elektronines paslaugas negali būti įskaičiuojami į maitinimo paslaugos kaštus, nes už juos nebus atlyginta, kadangi tai nenumatyta aktualiame teisiniame reguliavime.
57. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, pateikusi pasiūlymą Pirkime pagal Pirkimo sąlygas, nebeturi teisinio suinteresuotumo (VPĮ 101 str. 1 d., CPK 5 str.) jų ginčyti ir ieškinyje bei dublike neįrodė (CPK 178 str.) priešingai, todėl byloje pasisakytina dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį ginčo atveju.
Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač, jei byloje dalyvaujantys asmenys kelia tokį klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
59. Kasacinis teismas, aiškindamas dėl ieškovo (tiekėjo) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, yra konstatavęs tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visumą. Tai ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galbūt neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
60. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad ji, kaip tiekėja, yra pateikusi pasiūlymą pirkime, pateikė pretenziją. Vadinasi, jos tikslas yra sudaryti sutartį su Perkančiąja organizacija, todėl akivaizdu, kad ieškinio reikalavimu siekiama apginti ieškovės subjektines teises.
61. Sprendžiant dėl antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo, manytina, kad byloje yra pagrindas pripažinti ieškovės subjektinių teisių pažeidimą, nors ieškovė ir neginčija pirkimo dokumentų nuostatų, kurios jai trukdė pateikti pasiūlymą Pirkime, ieškovė ginčija pirkimo sąlygų dalį, kurios laimėjusiam Pirkimą tiekėjui (juo gali būti ir ieškovė) padidintų išlaidas e-kasų aptarnavimui / priežiūrai. Ieškovė, pateikusi pasiūlymą, turi tiesioginį suinteresuotumą tokių kaštų išvengti.
62. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad pertekliniai kaštai už naudojimąsi turima valgyklos kasos sistema negali būti įskaičiuojami į maitinimo paslaugos kaštus, todėl kaip potenciali ginčo pirkimo tiekėja įrodė, jog būtent jos teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos.
63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 teisėjų kolegija nutarties 51 punkte, apibendrindama kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas – pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo subjektinių kaip viešojo pirkimo dalyvio teisių.
Žemesnės instancijos teismas
64. 2022 m. gegužės 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-3-54-969/2022, kurioje priimtos nutarties 37 punkte nurodoma, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju.
65. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu.
66. Kita vertus, teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti, ar atmesti ieškinį.
67. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimą byloje S. H. ir RPL Lochau, C-26/03). ESTT jurisprudencijoje taip pat yra nurodyta, kad tuo atveju, jei įmonė nepateikė pasiūlymo dėl tariamai diskriminacinių konkurso dokumentuose ar konkurso sąlygose pateiktų specifikacijų ir konkrečiai dėl jų ji nebūtų galėjusi teikti visų prašomų paslaugų, būtų nepagrįsta reikalauti, kad ji pirma pateiktų pasiūlymą per ginčijamą sutarties sudarymo procedūrą tam, kad vėliau galėtų pasinaudoti peržiūros procedūromis, siekdama užginčyti tokias specifikacijas, net jeigu dėl tokių specifikacijų jos galimybės laimėti sutartį būtų niekinės (žr. ESTT 2004 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Grossmann Air Service, C 230/02).
68. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis gali remtis ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
69. Remiantis paminėta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad ieškovei šiuo atveju pripažįstamas teisinis suinteresuotumas reikšti ieškinį, nes aptariamas ginčo viešojo pirkimo nuostatas ji kvestionavo dėl savo teisių pažeidimo. 2024 m. balandžio mėnesį patvirtintose supaprastinto viešojo pirkimo ,, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos maitinimo paslauga‘‘ atviro konkurso specialiųjų sąlygų 2.2 punkte nustatyta, kad pirkimo apimtys, reikalavimai ir techninė specifikacija apibrėžti specialiųjų pirkimo sąlygų 2 priede „Techninė specifikacija“, todėl darytina išvada, jog ginčas iškeltas dėl pirkimo sąlygų. Ieškovė – potenciali tiekėja, pateikusi pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, įrodė savo siekį dalyvauti pirkime pagal jos prašomas pakeisti sąlygas, todėl įrodė būtinąją teisinio suinteresuotumo sąlygą – savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimą ir ji turi teisinį suinteresuotumą ginčyti, jos vertinimu, neteisėtas pirkimo sąlygas teisme.
Dėl reikalavimo naudotis Perkančiosios organizacijos turima valgyklos kasos sistema; dėl sutarčių su elektroninių paslaugų teikėju UAB „USC Baltic“ sudarymo ir paslaugos teikėjo pareigos mokėti valgyklos kasos sistemos aptarnavimo mokesčius bei šių mokesčių dydžio nustatymo Techninėje specifikacijoje
70. Šioje byloje iš ginčo viešojo pirkimo dokumentų nustatyta, kad atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija dalyvavo projekte, finansuojamame iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų pagal Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonę Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“, kuriuo Šilutės rajono savivaldybės ugdymo įstaigose vykdant viešą konkursą buvo įsigyta ir įdiegta atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūra, mokiniai aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais su veikiančia mokėjimo funkcija, t. y. įrengti išmanieji kasos aparatai su atsiskaitymo / apmokėjimo sistema, kuri susieta su mokykloje naudojamu elektroniniu dienynu. Išmanieji kasos aparatai įrengti iš projekto lėšų ir papildomai Tiekėjui jų įsirengti nereikės.
71. Ginčo viešojo pirkimo dokumentuose nurodyta, kad Tiekėjas turės paslaugų teikimo laikotarpiu naudoti ne savo turimą, o mokyklos išmanųjį kasos aparatą vykdydamas maitinimo paslaugų užsakymą / priėmimą ir priimti atsiskaitymą (mokinio pažymėjimu, banko kortelėmis ar grynaisiais) už paslaugas, naudodamasis mokyklos turima kasos įranga. Minėta įranga bus laikinai perduota naudotis paslaugų teikimo laikotarpiu Tiekėjui, o Tiekėjas atitinkamai įsipareigos apmokėti šios sistemos priežiūros mokesčius, kaip nurodyta Pirkimo sąlygose.
72. Teismo vertinimu, kadangi atsakovė yra įsigijusi kasos aparatų sistemą kitame viešajame pirkime, ši sistema yra nurodyta ginčo pirkimo dokumentuose, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, jog paslaugos teikėjas turėtų teisę nesinaudoti atsakovės jau įdiegta kasos sistema ir apmokėti šios sistemos priežiūros mokesčius.
73. Atsakovė viešuoju pirkimu siekia įsigyti maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo mokiniams, priešmokyklinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo grupių vaikams, mokyklos darbuotojams. Siekiant mokyklose teikti maitinimo paslaugas, taip pat yra reikalingi ir kasos aparatai su programine įranga.
74. Sutiktina su atsakove, kad kasos aparatų sistema buvo įgyta kitame viešajame pirkime ir įdiegta atsiskaitymo negrynaisiais pinigais infrastruktūra, mokiniai aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais su veikiančia mokėjimo funkcija, t. y. įrengti išmanieji kasos aparatai su atsiskaitymo / apmokėjimo sistema, kuri susieta su mokykloje naudojamu elektroniniu dienynu. Tai reiškia, kad išmanieji kasos aparatai įsigyti būtent siekiant įgyvendinti Projektą ir įsigyti ir įrengti iš Projekto lėšų, todėl maitinimo paslaugų teikėjas neturės jų papildomai įsirenginėti (nepatirs jokių kaštų dėl pačios įrangos įsigijimo ir jos įrengimo).
75. Sutiktina su atsakove, jog ji, suteikdama kasos aparatus maitinimo paslaugų teikėjui, iš esmės išplečia galimybes dalyvauti visoms įmonėms, kurios tokios įrangos neturi ir maitinimo paslaugų tiekėjui nereikėtų laikinai tokios įrangos įsigyti pačiam nuosavybės teise, nes jo paslaugos teikimo laikotarpis yra pakankamai trumpas – 2 metai su galimybe pratęsti dar vienų metų laikotarpiui (Pirkimo sąlygų 2.4 p.). Ieškovė šiam motyvui nuginčyti nepateikė jokių įrodymų.
76. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Minėti viešųjų pirkimų principai sudaro galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą ir yra svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir jų vykdymui.
77. Iš atsakovės pozicijos nustatyta, kad minėta įranga bus laikinai perduota naudotis paslaugų teikimo laikotarpiu maitinimo paslaugų teikėjui, kuris nepatirs jokių kaštų dėl įrangos įsigijimo, todėl ši ieškinio dalis nepagrįsta, nes neįrodyta, jog buvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai ir apribota konkurencija. Šioje ieškinio dalyje neįrodyta, kad buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 p. įtvirtinti viešųjų pirkimų principai ir neužtikrinta sąžininga konkurencija (VPĮ 17 str. 3 d.).
78. Tačiau nesutiktina su atsakovės pozicija, kad Techninės specifikacijos 27 p. įtvirtinti ir nustatyti konkretaus dydžio kasos įrangos aptarnavimo mokesčiai bei įpareigojimas paslaugos tiekėjui sudaryti 3 sutartis su specifikacijoje nurodytu konkrečiu ūkio subjektu, nepažeidžia paminėto sąžiningos konkurencijos principo.
79. Įvertinus ginčo Techninės specifikacijos 27 punkto bei Pirkimo sutarties projekto 5.1.8 p., kuris nukreipia į Techninės specifikacijos 27 punktą, turinio dalis dėl turimos valgyklos kasos sistemos nurodytų konkretaus dydžio aptarnavimo mokesčių bei paslaugos teikėjo įsipareigojimo pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėja UAB „UCS Baltic“ darytina išvada, jog šiomis nuostatomis yra pažeidžiama VPĮ 37 str. 1 d.
80. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis).
81. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 37 straipsnio 5 dalis).
82. Ginčo Techninės specifikacijos 27 punkte su papunkčiais nurodyti ir įvardijami kaip preliminarūs aptarnavimo konkretaus dydžio mokesčiai, pvz., papunktyje 27.1.valgyklos kasos sistemos aptarnavimas: 35 Eur + PVM/mėn., kai mokinių skaičius 150 ir mažiau. Kai mokinių skaičius didesnis nei 300, – 45 Eur + PVM/mėn., o 27.4 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas iki paslaugų teikimo pradžios, bet ne vėliau kaip iki 2024-08-31 turės iš anksto sutartu laiku atvykti ir dalyvauti paslaugos teikimo vietoje vykdomame kasos sistemos diegimo bei jos naudojimo mokymo procese bei atitinkamai pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėja UAB „UCS Baltic“.
83. Paminėta Techninės specifikacijos 27 punkto, jos papunkčių nuostata prieštarauja ne tik VPĮ 37 straipsnio 5 daliai, bet ir CK 6.156 str. įtvirtintam pamatiniam civilinės teisės sutarties laisvės principui.
84. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis); sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis); teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2023, 49 punktas; 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024, 50 punktas). Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (CK 6.223 straipsnio 1 dalis).
85. Atsakovės nustatytas įpareigojimas paslaugos tiekėjui pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėja UAB „UCS Baltic“ su iš anksto nustatytais valgyklos kasos sistemos aptarnavimo mokesčiais pažeidžia paminėtas CK normas, o šioje byloje nėra Viešųjų pirkimų įstatyme imperatyviai nustatytos tam tikros sutarties sąlygos, priešingai, Viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 5 dalis draudžia tai daryti.
86. Atsakovė nurodo, kad nustatė tokius kasos aparatų aptarnavimo mokesčius, nes buvo kito tiekėjo – kitame viešajame pirkime „Projekto „Atviros ekosistemos atsiskaitymams negrynaisiais pinigais bendrojo ugdymo įstaigų valgyklose kūrimas“ išmaniųjų kasos aparatų komplektų įsigijimas“, pirkimo Nr. 659734, buvo išrinktas pirkimo laimėtoju, būtent iš kurio buvo įsigyti kasos aparatai.
87. Byloje šalys analizuoja 2023-05-03 Jungtinės veiklos sutarties Nr. R5-331, sudarytos tarp Europos socialinio fondo agentūros (ESFA, Projekto vykdytojo) ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos (Partnerio), turinį dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos prisiimtų pareigų. Šios sutarties 2.2.2.20. punkte nustatyta, jog Partneris „Patvirtina, jog žino: Projekto įgyvendinimo metu turės apmokėti projektui įgyvendinti reikalingas išlaidas, kurios nepadengiamos projekto finansavimo lėšomis, įskaitant ir nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas“. Ieškovė įrodinėja, kad įrangos (kasos aparatų) aptarnavimo mokesčiai yra priskiriami prie Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų ir atsakovė turi pareigą apmokėti šiuos mokesčius, tačiau atsakovė įrodinėja, kad kasos aparatų aptarnavimo mokesčiai yra eksploatacinės / turto naudojimo išlaidos, kurios yra patiriamos jau po Projekto įgyvendinimo ir išlaidos, susijusios su kasos aparatų aptarnavimu ir jų priežiūra, nepatenka į Jungtinės veiklos sutarties 2.2.2.20 p. apimtį.
88. Teismo vertinimu, 2023-05-03 Jungtinės veiklos sutartis Nr. R5-331 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos ginčo pirkimo dokumentuose išviešinta, kad viešuoju pirkimu yra įsigyjamos maitinimo paslaugos bei išviešinta aplinkybė, kad maitinimo paslaugų teikėjas turės naudotis jau įrengtais kasos aparatais ir mokėti aptarnavimo mokesčius, kaip ir kitus Techninės specifikacijos 11 p. bei 26.2.5 p. nustatytus mokesčius, t. y. maitinimo paslaugų teikėjas turės mokėti patalpų ir maitinimo įrangos nuomos kainą, taip pat paslaugų teikėjas turės padengti elektros energijos, karšto vandens, vandentiekio ir kanalizacijos išlaidas ir pan.
89. Teismo vertinimu, maitinimo paslauga yra neatsiejamai susijusi su atsiskaitymu už patiektą maistą, todėl ieškovės ieškinio dalis dėl ieškovės pareigos mokėti mokesčius už jai perduotos naudotis valgyklos kasos sistemos aptarnavimą ir jų priežiūrą atmestina. Ieškovė šioje ginčo dalyje negali remtis nurodomos 2023-05-03 Jungtinės veiklos sutarties Nr. R5-331 2.2.2.20 p., nes šia sutartimi buvo sukurti kiti prievoliniai-teisiniai santykiai, tačiau perkančiosios organizacijos veiksmas pirkimo dokumentuose nustatyti konkrečius aptarnavimo mokesčių dydžius bei įpareigojimą sudaryti 3 sutartis su nurodomu juridiniu asmeniu nelaikytinas teisėta viešojo pirkimo sąlyga, nurodyta techninėje specifikacijoje.
90. Siekiant užtikrinti konkurenciją techninės specifikacijos turėtų būti susijusios tik su techniniais reikalavimais siekiamam įsigyti produktui (prekei, paslaugai ar darbams). Perkančiosios organizacijos neturi teisės pernelyg plačiai interpretuoti techninės specifikacijos ir į techninę specifikaciją įtraukti nesusijusių reikalavimų, t. y. turi nustatyti tik tokius reikalavimus, kurie būtų susiję tiesiogiai su perkančiajai organizacijai teikiamų produktų charakteristikomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).
91. Kasacinio teismo konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
92. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konkurenciją riboja itin aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti gebantiems sutartį įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Nors pačiai perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Vadovaujantis nediskriminavimo principu draudžiama perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentuose nustatyti tokias sąlygas ir reikalavimus, kurie suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
93. Paminėtais motyvais ieškinys tenkintinas iš dalies dėl reikalavimų, susijusių su įpareigojimu panaikinti (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos maitinimo paslaugos pirkimo Techninės specifikacijos 27.1, 27.2, 27.3 papunkčiuose nustatytus naudojimosi mokyklos turima valgyklos kasos sistemos konkretaus dydžio aptarnavimo mokesčius bei 27.4 papunktyje nustatytą įpareigojimą paslaugos tiekėjui pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėja UAB „UCS Baltic“. Maitinimo paslaugų teikimo sutarties projekto 5.1.8. punkte nurodyta viena iš tiekėjo pareigų: naudotis valgyklos kasos sistema (įrangą sudaro: išmanusis kasos aparatas su programine įranga, integruotas POS bankinių kortelių skaitytuvas) perduotu paslaugų teikimo laikotarpiui bei apmokėti šios įrangos sistemų aptarnavimo mokesčius, todėl šios sutarties projekto punkto naikinti nėra pagrindo. Sutarties 5.1.8 punkto projekte tik pateikta nuoroda į sutarties 2 priedą „Techninė specifikacija“ 27 punktą, todėl iš jo pašalinus konkretaus dydžio mokesčius bei įpareigojimą sudaryti sutartį tenkinti ieškinio dalies dėl šios sutarties projekto punkto nėra teisinio pagrindo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
94. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės– iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdytos Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 2 d. paskelbto supaprastinto pirkimo atviro konkurso būdu „(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos maitinimo paslauga“ CVP IS Nr. 719881 procedūros.
95. Teismui iš dalies patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
96. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
97. Ieškovė, paduodama ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sumokėjo 3 310 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ginčas šioje byloje buvo iškeltas dėl atviro (supaprastinto) konkurso dėl (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos maitinimo paslaugos pirkimo Nr. 719881 sąlygų. Pagal CPK 80 str. 1d. 2 p. nustatyta, kad už ginčą dėl supaprastintų pirkimų (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, mokamas tūkstančio eurų dydžio žyminis mokestis. Paduodant ieškinį su indeksacija ir pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis turėjo būti sumokėtas 1 096 Eur žyminis mokestis bei 55 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
98. Byloje buvo patenkinta tik ieškinio dalis dėl Techninėje specifikacijoje nustatytų kasos sistemos aptarnavimo mokesčių ir įpareigojimo sudaryti sutartį, todėl darytina išvada, kad buvo patenkinta tik 30 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 384 Eur žyminio mokesčio.
99. CPK 87 str. 1d.1p. nustatyta, kad žyminis mokesti grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, o nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva, todėl ieškovei grąžinti 2 159 Eur 2024 m. gegužės 16 d. lėšų pervedimo nurodymu permokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį.
100. Teisme 2024 m. liepos 10 d. gauti atsakovės dokumentai patirtų dėl bylinėjimosi išlaidų, juose nurodoma, kad atsakovė patyrė 8 550,83 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinėms paslaugoms už atsiliepimo į ieškinį bei rašytinių paaiškinimų paruošimą.
101. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
102. Ieškinį patenkinus 30 procentų ieškinio reikalavimų iš ieškovės atsakovei priteistini 5985,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, nes nenustatyta, kad jos viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytus dydžius.
Rezoliucinė dalis
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 423-9 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę biudžetinę įstaigą Šilutės rajono savivaldybės administraciją panaikinti (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos maitinimo paslaugos pirkimo Techninės specifikacijos 27.1, 27.2, 27.3 papunkčiuose nustatytus naudojimosi mokyklos turima valgyklos kasos sistemos konkretaus dydžio aptarnavimo mokesčius bei 27.4 papunktyje nustatytą įpareigojimą paslaugos tiekėjui pasirašyti 3 aptarnavimo sutartis su įrangos tiekėja UAB „UCS Baltic“.
Priteisti iš biudžetinės įstaigos Šilutės rajono savivaldybės administracijos UAB ,,Sotega“ 384 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš UAB ,,Sotega“ 5985,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme biudžetinei įstaigai Šilutės rajono savivaldybės administracijai
Grąžinti UAB ,,Sotega“ 2 159 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį paduodant ieškinį, sumokėto 2024 m. gegužės 16 d. lėšų pervedimo nurodymu. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Klaipėdos apskrities VMI.
Kitas ieškinio dalis atmesti.
Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.