- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-351-198/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08432-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- K. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-9545-812/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) „Zeldvila“ ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės BUAB „Zeldvila“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo K. K. 5 359,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai bei valstybei – 121 Eur žyminį mokestį.2017 m. gruodžio 15 d. atsakovas pateikė prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir atsiliepimą į ieškinį.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl praleisto termino atsiliepimui pateikti atsisakyta priimti.2018 m. sausio 8 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovo K. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių.Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kopija) įteikti atsakovui 2017 m. lapkričio 22 d. asmeniškai, jam buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Atsakovas per teismo nurodytą terminą – 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos ir per protingą terminą jam pasibaigus atsiliepimo nepateikė, termino pratęsti neprašė. Kliūčių teismui priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu nebuvo.Teismas pasisakė, kad atsakovo argumentai dėl nesutikimo su kreditoriaus pareikštu ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje patvirtintu kreditorinio reikalavimo dydžiu, socialinio draudimo įmokų skaičiavimo tvarka, atmestini. Kreditoriaus kreditorinių reikalavimų dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Teismas taip atmetė kaip teisiškai nereikšmingus ir nepaneigiančius atsakovo pareigų bendrovei atsakovo argumentus, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus Rejestro poskyris turėjo iki 2005 m. pateikti VSDFV duomenis apie įmonę, tačiau to nepadarė, todėl turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Byloje buvo nustatytos visos atsakovo, kaip bendrovės akcininko, vadovo, likvidatoriaus civilinės atsakomybės sąlygos.Teismas konstatavo, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsakovas neįrodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas (CPK 12, 178 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių.Nurodo, kad nors byloje formaliai buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kai lyg ir būtų įstatyme nurodytos aplinkybės sprendimo už akių priėmimui, tačiau tokia padėtis susiklostė ne dėl jo nerūpestingumo ar neatidumo, o dėl objektyvių priežasčių. Tai pat nurodo, kad teismui nepakanka aplinkybės, jog per 14 dienų nepateiktas atsiliepimas į ieškinį. Priimdamas sprendimą už akių, teismas turėjo įvertinti ir reikalavimų pagrįstumą, o tai nebuvo padaryta.Teigia, kad teismas neištyrė ir neįvertino, jo nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, neišnagrinėjus šios civilinės bylos iš esmės. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Pažymi, kad nors buvo vienintelis BUAB „Zeldvila“ akcininkas, tačiau iš bendrovės vadovo pareigų yra atleistas 1999 m. gruodžio 31 d., jokia bendrovės veikla nebebuvo vykdoma nuo 2000 m. sausio 1 d. Iki 2015 m. bendrovės veikla niekas nesidomėjo, ir tik raginamas VSDFV Panevėžio skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. priėmė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo nusprendė likviduoti įmonę. Įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre bei sustabdžius įmonės veiklą, nebegalėjo būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos valstybinio socialinio draudimo fondui. Nurodo, jog sprendimo dėl įmonės likvidavimo priėmimo dieną Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonė nebuvo skolinga, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba informavo, jog įmonė turi 2 000 Eur dydžio įsiskolinimą. Ir nors įmonė jokios veiklos nebevykdė, nebeturėjo samdomų darbuotojų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba skaičiavo ne tik socialinio draudimo įmokas, bet ir delspinigius, ko pasėkoje ir susidarė įspūdingo dydžio skola. Taip pat nurodo, kad sprendime už akių neįrodytos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Todėl nėra pagrindo spręsti ir dėl priežastinio ryšio tarp neįrodyto neteisėto veiksmo ir neva atsiradusios žalos egzistavimo. Ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir jos paskaičiavimo teisingumo.Teigia, jog teismas pirmenybę teikė formaliems atidumo ir rūpestingumo principams, pažeisdamas civilinės teisės teisingumo, protingumo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.5 straipsnyje. Prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, o formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui yra pateikęs eilę dokumentų, kurie turi reikšmės bylos išsprendimui, ir kurie liko nenagrinėti.Prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – neįgalumo pažymėjimo kopiją.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Zeldvila“ nurodo, kad su atsakovo K. K. atskiruoju skundu nesutinka.Nurodo, kad atsakovas neįrodė, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo pateiktas atsiliepimas, yra svarbios, nepateikti jokie nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Tai, kad atsakovui asmeniškai įteikti dokumentai prapuola, nėra ir negali būti svarbi priežastis.Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys pateiktas iš bankroto byloje kilusių reikalavimų, todėl bylos vilkinimas (laiku nepateiktas atsiliepimas, prašymas atstatyti terminą, pareiškimas dėl peržiūrėjimo ir pan.), trukdo greitam ir ekonomiškam bankroto procesui.Mano, jog tai, kad atsakovas būdamas akcininku, nutraukė darbo sutartį su savimi, kaip su vadovu, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, akcininko pareiga paskirti naują vadovą, o jo nesant, akcininkas atsako už pasekmes, be to, niekas, išskyrus patį akcininką ir neturi domėtis jo įmonės veikla. Tiek būdamas įmonės vadovu, tiek ir akcininku, atsakovas, žinodamas apie įmonės skolą, turėjo imtis priemonių skolai padengti arba pats kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.Nurodo, kad kreditoriniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia 2017 m. lapkričio 13 d. teismo nutartimi. Atsakovas jų neginčijo.Teigia, kad atsakovas netinkamai aiškina, kad pareiga likviduoti įmonę tenka kažkam kitam, o ne jam pačiam. Tik pats atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, iki galo atlikti įmonės likvidavimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovo K. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį kitą dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d., po sprendimo už akių priėmimo, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą. Teismui 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakius priimti atsakovo prašymą dėl praleisto termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo, atsakovas nedelsiant pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Apeliantas neginčija, kad byloje formaliai buvo susiklosčiusi procesinė situacija, kuri atitiko įstatyme nurodytas aplinkybes sprendimo už akių priėmimui, tačiau tokia padėtis susiklostė ne dėl jo nerūpestingumo ar neatidumo, o dėl objektyvių priežasčių – prapuolusių teismo dokumentų, negalėjimo kreiptis teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo nurodytos termino atsiliepimui pateikti aplinkybės, vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos, nes nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovo atsiliepimas teismui pateiktas pavėluotai, jau po sprendimo už akių priėmimo, nėra. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kliūčių teismui priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu nebuvo.Sprendžiant dėl priimto sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjamo atnaujinimo, svarbu įvertinti ir antrąją sąlygą – ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi dėl 4 659,70 Eur žalos, kurią sudaro nepatenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kreditoriniai reikalavimai, atlyginimo, 700 Eur administravimo išlaidų, viso 5 359,70 Eur, 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu už akių konstatavo, kad žala ieškovei atsirado dėl atsakovo neveikimo, K. K. vadovavimo UAB „Zeldvila“ laikotarpiu, o po to ir einant likvidatoriaus pareigas.Prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių atsakovas be kita ko nurodė, kad yra akcininkas, pateikė duomenis, jog 1999 m. gruodžio 31 d. atleistas iš bendrovės vadovo pareigų, įmonė jokios veiklos nevykdė. Teigė, kad nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat ir žala, jos dydis, laikotarpis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ar šie jo argumentai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apsiribojo išvada, kad byloje buvo nustatytos visos atsakovo, kaip bendrovės akcininko, vadovo, likvidatoriaus civilinės atsakomybės sąlygos.Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo, akcininko, likvidatoriaus civilinės atsakomybės dėl žalos įmonei pagrindai skiriasi. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Šiuo atveju nenustatyta kada susidarė įsiskolinimas, ar visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingas asmuo laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokių duomenų byloje nėra. Dėl to, atsakovo nurodomi ir pateiktame atsiliepime prašyti išreikalauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, nepagrįstai atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą, dėl kitų jo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo pareiškimo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, netinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias sprendimo už akių panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo K. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą - neįgalumo pažymėjimo kopiją. Šis rašytinis įrodymas nėra susijęs su sprendžiamu klausimu, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas jį priimti atsisako. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas, šis įrodymas galės būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo K. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.