- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1813-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29627-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Skolininkas
- UAB „Materialistė“
- Kreditorius
- UAB „Seven Seas Europe“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Materialistė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Seven Seas Europe“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkės UAB „Materialistė“ 59 000 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos bei 581,55 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškimo reikalavimams užtikrinti kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 59 000 Eur sumai areštuoti skolininkės pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti skolininkės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ir (ar) turtines teises. Nurodė, kad kreditorės pareiškimas yra pagrįstas. Kyla reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių išduoto teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skolininkė jau nuo 2020 m. balandžio mėn. negrąžina skolos kreditorei net ir po nuolatinių jos raginimų sumokėti skolą geranoriškai. Kreditorės vertinimu, toks skolininkės elgesys yra nesąžiningas ir skolininkė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes, turėdama galimybę ir pakankamai laiko visiškai įvykdyti prievolę, jos neįvykdė. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų skolininkės finansinės atskaitomybės duomenų už 2018 m. matyti, kad skolininkė 2018 m. vykdė savo veiklą nuostolingai. Skolininkės turtas 2018 m. buvo 15 958 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 14 762 Eur. Skolininkės kreditorei grąžintina skola (59 000 Eur) kartu su šioje ataskaitoje nurodyta mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma beveik 5 kartus viršija skolininkės turimą turtą. Skolininkė savo veiklą vykdo tik beveik dvejus metus. Dėl nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad skolininkės finansinė padėtis prasta. Skolininkė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už 2019 m. Skolininkė akivaizdžiai nėra linkusi gera valia grąžinti kreditorei skolos, todėl kyla pagrįsta grėsmė, kad skolininkė, gavusi dokumentus apie jai pareikštus reikalavimus, bandys apsunkinti kreditorei galimai palankaus priimto teismo įsakymo įvykdymą. Skolininkė, vengdama vykdyti prievolę ir toliau, gali imtis nesąžiningų priemonių, stengdamasi perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš jo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo skolininkės UAB „Materialistė“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo skolininkės turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su kreditore, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 59 000 Eur sumos. Teismas nurodė, kad kreditorė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Iš skolininkės Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 m. matyti, kad skolininkė veiklą vykdo nuostolingai. Kreditorės prašoma priteisti 59 000 Eur skola daugiau nei 3 kartus viršija visą skolininkės turimo turto vertę. Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkė nėra įvykdžiusi pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019 metus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sutiko su kreditore, kad jos prašoma priteisti suma skolininkei yra didelė, todėl gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pareiškime nurodyta, kad kreditorė ir skolininkė susitarė, kad 59 000 Eur kreditorei bus grąžinta per protingą terminą. Kreditorės teigimu, ji 2020 m. birželio 15 d. pateikė skolininkei pretenziją, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai kreipėsi į skolininkę dėl 59 000 Eur sumos grąžinimo, tačiau skolininkė į pretenzijas nereagavo ir piniginių lėšų negrąžino. Teismas sutiko su kreditore, kad nurodytos aplinkybės teikia pagrindą abejoti skolininkės sąžiningumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Skolininkė UAB „Materialistė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį ir kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
5. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje pirmosios sąlygos net nenustatinėjo. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo jokie įrodymai nebuvo pateikti, kad teismas galėtų juos bent preliminariai įvertinti. Kadangi prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, tai nesant tokių įrodymų, bent preliminariai pagrindžiančių kreditoriaus teiginius, jo reikalavimo teisę į skolininką, teismas neturėjo pagrindo išvadai apie preliminarų reikalavimo pagrįstumą. Skolininkė dėl vykdomos ūkinės - komercinės veiklos turi pareigą ne tik mokėti darbo užmokesčius darbuotojams, mokesčius valstybės biudžetui, bet ir turi įsipareigojimus savo prekių/paslaugų tiekėjams, be kurių ji negali vykdyti veiklos. Bendrovės veikla yra restoranų/barų veikla, kuriai kiekvieną dieną yra reikalingi maisto produktai, gėrimai, o be šių produktų, įmonė neturės galimybės veiklos vykdyti. Tokių mėnesinių apyvartų (būtiniausių) suma vidutiniškai siekia 59 795,93 Eur. Teismo nepagrįstai pritaikyti ribojimai, ypač dabar susiklosčiusios ne itin palankiai situacijai dėl COVID - 19 viruso, paskelbto karantino, iš esmės žlugdo įmonės veiklą. Jeigu sutartys nebus vykdomos, tiekėjai jas nutrauks ir įmonė bus priversta svarstyti apie veiklos nutraukimą. Įmonė neturi jokių skolų valstybės biudžetui, kad tinkamai ir laiku vykdo savo prievoles.
6. Kreditorės tariama reikalavimo teisė į 59 000 Eur dydžio sumą nėra grindžiama išimtinai rašytiniais įrodymais, ir nėra kilusi iš sutarties. Tarp kreditorės ir skolininkės nebuvo pasirašyti, sudaryti jokie susitarimai, kurių pagrindu kreditorė iš savo apyvartinių lėšų skolininkės naudai atliko kokius nors mokėjimus trečiajai šaliai. Tarp kreditorės ir skolininkės buvo sudaryta vienintelė sutartis - 2020 m. kovo 30 d. paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu 2020 m. kovo 31 d. skolininkės vardu kreditorė atidarė elektroninių pinigų sąskaitą. Neegzistuoja jokie susitarimai dėl 59 000 Eur sumos grąžinimo. Kreditorė su pareiškimu nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie skolininkės ketinimą sumažinti savo turimą turtą ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus. Kreditorės teiginiai apie tariamą grėsmę, skolininkės nesąžiningumą tebuvo deklaratyvūs ir teismas neturėjo jokio pagrindo jais remtis. Teismo akcentavimas, kad kreditorės nurodyta reikalavimo suma - 59 000 Eur, viršija skolininkės turto vertę, negalėjo turėti esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti apribojimus. Tai, jog skolininkė neatsiskaito su kreditore yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Šioje proceso stadijoje nebuvo tinkamai nustatytas tikėtinas apeliantės nesąžiningumas, todėl vien pareikšto jai reikalavimo suma neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
Atsiliepimas
7. Kreditorė UAB „Seven Seas Europe“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad priešingai nei nurodo skolininkė, teismas tinkamai įvertino kreditorės reikalavimo pagrįstumą. Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio (pareiškimo) reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo (pareiškėjo) reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu. Kadangi kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo forma ir turinys atitiko įstatymo reikalavimus, kreditorė išsamiai ir detaliai paaiškino tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir tiksliai nurodė visas faktines aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad kreditorė savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad kreditorės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Tai, jog teismas nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl pareiškimo preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, nereiškia, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nebuvo vertinama. Prašydamas išduoti teismo įsakymą, taigi, ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais. Priešingai nei nurodo skolininkė, šis straipsnis taip nereikalauja, kad reikalavimo teisė būtų kilusi būtent iš sutarties. Skolininkės argumentai, kad reikalavimo teisė nėra kildinama iš sutarties, yra ginčytina, nėra akivaizdi, neturėtų būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aiškiai matyti, kad kreditorės reikalavimas negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikšto reikalavimo preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
8. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad kreditorės jos atžvilgiu pareikšto 59 000 Eur reikalavimų suma jai yra didelė. Pati skolininkė pripažįsta, kad ši suma yra skolininkei reikšminga. Skolininkė jau nuo 2020 m. balandžio mėn. negrąžina skolos kreditorei net ir po nuolatinių jos raginimų sumokėti skolą geranoriškai. 2020 m. rugpjūčio mėnesį, pokalbių telefonu metu skolininkė sutiko susitarti su kreditore dėl 59 000 Eur skolos išdėstymo. 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreditorei pateikus raštišką pasiūlymą, vėliau minėtą skolą atsisakė grąžinti ir skolos egzistavimo faktą skolininkė dabar apskritai neigia. Toks skolininkės elgesys tik dar kartą parodo, kad ji nėra sąžininga kreditorės atžvilgiu. Skolininkės nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad skolininkė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi ir finansinės atskaitomybės už 2019 m.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantė su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: išrašus iš buhalterinės programos, sutarčių su tiekėjais kopijas, išrašą iš rekvizitai.lt internetinio puslapio. Kreditorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreditorės raštišką pasiūlymą dėl skolos grąžinimo. Šalys prašo šiuos naujus įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad abiejų šalių teikiami nauji įrodymai yra susiję su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumu, jog jie gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
12. Skolininkė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kreditorės reikalavimas yra prima facie pagrįstas, kadangi kreditorė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Pažymėtina ir tai, jog atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu.
13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nurodė, jog pagal pareiškime nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus kreditorė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Iš kreditorės pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo rezultato (teismo įsakymas buvo priimtas, o skundžiama nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas) matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal kreditorės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti kreditorės pareiškimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, teismas galėjo nustatyti, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja tik nustatęs, jog kreditorės reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs kreditorės reikalavimus ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
14. Skolininkė atskirajame skunde taip pat teigia, jog neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui (CPK 178 straipsnis).
15. Kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi didelės ieškinio sumos kriterijumi bei sunkia skolininkės finansine padėtimi, nurodydama, jog prašoma priteisti suma skolininkei didelė. Šią aplinkybė kreditorė grindžia 2018 m. skolininkės finansinės atskaitomybės dokumentais, taip pat nurodė, jog finansinės atskaitomybės už 2019 m. skolininkė nėra pateikusi. Skolininkės turtas 2018 m. buvo 15 958 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 14 762 Eur, todėl 59 000 Eur suma skolininkei laikytina didele. Nurodyti duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo, jog skolininkė turi finansinių sunkumų, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi turi būti įrodytas skolininkės nesąžiningumas. Kreditorė skolininkės nesąžiningumą įrodinėja tuo, jog skolininkė negrąžina įsiskolinimo ir skolos egzistavimo faktą pradėjo neigti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorės dėstomos aplinkybės, jos manymu, patvirtinančios skolininkės nesąžiningumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, tačiau savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Pažymėtina ir tai, kad skolininkės vengimas atsiskaityti su kreditore ar nesutikimas su pačiu reikalavimu yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Taigi, kreditorė iš esmės nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų bent tikėtiną skolininkės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti jai galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan. Taigi, remiantis kreditorės nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nepritaikius kreditorės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Skolininkės UAB „Materialistė“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „Seven Seas Europe“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.