Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant J. S., jo atstovei advokatei S. J., atsakovų VĮ Valkininkų miškų urėdija atstovei advokatei O. D., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo J. S. ieškinį atsakovams VĮ Valkininkų miškų urėdijai, UAB „Varėnės Vingis“, UAB „Armanera“ ir A. P. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas vykdydamas susitarimą su A. P. gavo leidimą miškui kirsti, tačiau A. P. medienos iš miško nepasiėmė ir žalos neatlygino. 2013 m. gruodžio mėn. kreipėsi su pareiškimu į Varėnos rajono PK, tačiau tyrėjo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Išsiaiškino, kad VĮ Valkininkų miškų urėdija organizavo šalia ieškovo miško esančio valstybinio miško kirtimą, kurį pagal sutartį turėjo atlikti UAB „Varėnės Vingis“. Ši įmonė, neturėdama pakankamai pajėgumų sutartimi prisiimtų darbų atlikimui, samdė subrangovą UAB „Armanera“, miško kirtėjų brigadai vadovavo A. P.. Prieš pradedant miško kirtimą, VĮ Valkininkų miškų urėdijos Žilinų girininkijos girininko pavaduotojas V. R. pažymėjo kertamos biržės riboas. Ribos buvo žymimos ant medžių užpurškiant dažus. Tokiu pačiu būdu buvo pažymėtas kelias link sandėlio, kuris ėjo per ieškovo mišką.

VĮ Valkininkų miškų urėdija atsakomybę sąlygoja tai, jog žymint kertamos biržės ribas, panašiu žymėjimu buvo paženklintas kelias link sandėlio, ko pasekoje miško kirtėjai suklydo dėl kertamo miško ribų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad numatant kelią link sandėlio per ieškovo mišką, su ieškovu nebuvo suderinta.

A. P. atsakomybę sąlygoja tai, kad jis atliko faktinį neteisėtą miško kirtimą. UAB „Armanera“ ir UAB „Varėnės Vingis“ atsakomybę sąlygoja tai, kad jie nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, perkeldami savo pareigą iškirsti mišką kitiems asmenims, ir tiksliai nenurodė kertamo miško ribų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Varėnės Vingis“, sudarydama sutartį su VĮ Valkininkų miškų urėdija dėl miško kirtimo, veikė rizikingai, t. y. sudarė sutartį dėl tokios darbų apimties, kurių atlikimui ji neturėjo pajėgumų.

Kiekvieno atsakovo veiksmuose yra dalis kaltės, pasireiškusios neatidumu ir nerūpestingumu, kas sąlygojo neteisėtą mano miško iškirtimą ir, atitinkamai, žalos atsiradimą. Kadangi atriboti kiekvieno atsakovo kaltės nėra galimybės, taikytinas CK 6.279 str. nuostatos, ir žalos atlyginimas priteistinas iš visų atsakovų solidariai.

Su A. P. sutartas žalos dėl neteisėto miško iškirtimo dydis sudarė 6000 Lt, į šią sumą įėjo iškirsto miško vertė, atsodinimas, mano važinėjimo išlaidos be neturtinė žala.

2013 m. lapkričio mėnesį, iškart po neteisėto miško iškirtimo, VĮ Valkininkų miškų urėdija Žilinų girininkijos girininko pavaduotojas V. R. apmatavo iškirstų medžių kelmus ir nustatė, kad buvo iškirsta 26 eglės, kurių bendras likvidinis tūris 10,95 kietmetriai, kaina 1034,33 Lt (be PVM), ir 14 pušų, kurių bendras likvidinis tūris 7,71 kietmetriai, kaina 735,62 Lt (be PVM). Bendras iškirstų medžių likvidinis tūris 18,88 kietmetriai, kaina – 1769,95 Lt (be PVM). Šios aplinkybės užfiksuotos biržės taksavimo lape.

Nors su A. P. buvo sutarta, kad iškirstą medieną jis paiims, tačiau jis to nepadarė. Mediena gulėjo miške visą žiemą, pavasarį ir vasarą, ji gedo, medienos kokybė yra ženkliai pablogėjusi. 2014-09-02 ją apžiūrėjęs su buvusiu Žilinų girininkijos girininku A. T., nustatė, kad mediena yra tinkama tik malkoms. Vienok aš, kaip miško savininkas, turi sutvarkyti mišką ir jį atsodinti.Malkinės medienos kaina miške yra 20 Lt už 1 m³, iškirsto miško medienos kaina, vertinant ją kaip malkinę – 377,6 Lt., todėl šia suma mažintinas žalos dydis. Medienos ištraukimas ir išvežimas - 450 Lt.

Dalis miško buvo iškirsta plynai, jį reikės atsodinti. Miško atsodinimas su dirvos paruošimu kainuoja 3000 Lt už 1 ha, plynai iškirsto miško plotas sudaro 0,1 ha, atitinkamai būsimos miško atsodinimo išlaidos – 300 Lt.

Be to, mano patirtą žalą sudaro kelionės išlaidos, kurias turiu važinėdamas į mišką, policiją, pas advokatą, į teismą. Į mišką Burbonių kaime važiavo 3 kartus – pirmą kartą kai gavo informaciją apie iškirstą mišką, du kartus susitikti su jį iškirtusiais asmenimis. Gyvena (duomenys neskelbtini), atstumas iki Burbonių kaimo yra apie 53 km, iš viso pravažiuota 318 km.

Į Varėną dėl iškirsto miško važiavo ne mažiau 6 kartų (1 kartą į privačių miškų tarnybą dėl leidimo miškui kirsti, du kartus į policiją dėl tyrimo, po to vežė dokumentus į teismą, du kartus važiavau pas advokatą), važiavo į teismo posėdžius. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki Varėnos - 85 km, bendras septynių važiavimų kilometražas – 1190 km.Iš viso pravažiuota 1508 km. Važinėja automobiliu AUDI 100 CC, degalai – dyzelinas, suvartojimas 7 ltr/100 km, degalų kaina – 4,45 Lt/1 ltr. Bendra kelionės išlaidų suma - 469,74 Lt.

medienos kaina 1392,35 Lt (1769,95 Lt stataus miško kaina, minus 377,6 Lt malkinės medienos kaina); medienos ištraukimas ir išvežimas – 450 Lt; miško atsodinimas – 300 Lt; kelionės išlaidos – 469,74 Lt. Viso 2612,09 Lt., kurie priteistini iš visų atsakovų solidariai.

2014-10-31 UAB “Armanera” pateikta rašytine informacija nurodė, kad sutinka solidariai atlyginti 653 Lt ieškovui, o žalos padarymo aplinkybės nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl atsakomybės pagrindų už padarytą žalą

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, o būtent įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nustatant veikos neteisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-412/2008). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.).

Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, kurio 9 straipsnio 6 dalyje miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad VĮ Valkininkų miškų urėdija vykdydama miško kirtimą pagrindinio naudojimo kirtimuose, 2013-01-16 sudarė su UAB “Varėnos Vingis” medienos ruošos ir kitų miškų ūkio paslaugų sutartį Nr.PR-4, kuria įsipareigojo UAB “Varėnos vingis” pateikti atribotas kirtimo biržes, sudarė biržės kirtimo kortelę (b.l. 20-29). Atsakovas UAB “Varėnos Vingis” įsipareigojo atlikti sutartyje numatytas paslaugas, pasirašydamas kortelėje ir priimdamas biržę kirtimui ir po kirtimo ją perduoti. Taip pat įsipareigojo pilnai atsakyti biržės kirtimo kortelės nurodymų vykdymą. Pabrėžtina, kad būtent UAB “Varėnės Vingis” pagal rašytinės sutarties sąlygas įsipareigojo paslaugas atlikti pagal biržės kirtimo kortelės reikalavimus ir girininkijos specialistų nurodymus, o atliekant miško ruošos paslaugas pastoviai turėti darbo vietoje biržės kirtimo kortelę. UAB “Varėnos Vingis” įsipareigojo visas paslaugas atlikti savo rizika. Atsakovė UAB “Varėnos Vingis” sudarydama su VĮ Valkininkų miškų urėdija miškų ūkio paslaugų sutartį pareiškė ir garantavo, kad galės realiai įvykdyti sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Biržės kirtimo kortelėje prie 2013-01-16 sutarties, pasirašė paslaugos gavėjas - VĮ Valkininkų miškų urėdija, ir paslaugos teikėjas – J. Z., kad biržę kirtimui priėmė, biržę po kirtimo perdavė VĮ Valkininkų miškų urėdijos girininkui D. A. ( t.1, b.l. 30-31), priedai kirtimo schema (t.1, b.l. 31), Žilinų girininkijos miškų kvartalai (t.1, b.l. 32). Taigi visi rašytiniai įrodymai, duomenys kirtimo atlikimui vietovėje, perduoti atsakovui UAB “Varėnos Vingis”.

2013-03-01 UAB “Varėnos Vingis” sudarė sutartį su UAB “Armanera”, kuria subrangovas įsipareigojo atlikti darbus pagal užsakymo specifikaciją – pagrindinio naudojimo kirtimai (t.1, b.l. 49-50). Šioje sutartyje nėra nurodyta, kur, kokioje vietoje UAB “Armanera” atliks miško kirtimo, ištraukimo darbus. Specifikacijoje (priede prie sutarties) nurodyta tik atliekamų darbų apimtis, kiekis, kaina, suma ( t.1, b.l. 50).

Nagrinėjamu atveju UAB “Varėnos Vingis” veikia kaip generalinis rangovas, o su UAB “Armanera” sieja sutartiniai subrangos santykiai. Tokia išvada darytina, aiškinant šalių sudarytos 2013-03-01 sutarties nuostatas ( t.1, b.l. 49-50).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas UAB „Varėnos vingis“ 2013-01-16 sudaryta sutartimi su VĮ Valkininkų miškų urėdija, įsiapreigojo pagal šią sudarytą sutartį atlikti miško kirtimo darbus ir garantavo, kad galės pati bendrovė realiai įvykdyti sutartimi prisiimtus įpareigojimus. Apie 2013-03-01 sudarytą subrangos sutartį su UAB “Armanera” neinformavo VĮ Valkininkų miškų urėdijos. Duomenų, apie tai, kad UAB „Varėnos Vingis“ perdavė UAB “Armanera” kirtimo schemą, biržės kirtimo kortelę, nėra pateikta. UAB “Armanera” atstovas nėra pasirašęs biržės kirtimo kortelėje ar kirtimo schemoje. Atsakovas VĮ Valkininkų miškų urėdija neturėjo pareigos pagal 2013-01-16 sudarytą sutartį su UAB “Varėnos Vingis” perduoti UAB “Armanera” kokius nors dokumentus, duoti nurodymus dėl kirtimo darbų atlikimo ir pan., kadangi nebuvo sudarytų sutarčių šalys.

Pastebėtina, kad pagal 2013-03-01 sudarytą UAB „Varėnos vingis“ sutartį su UAB „Ardarnera“ nėra aišku, kokioje vietoje bus atliekami darbai. Jokios biržės UAB „Varėnos vingis“ kirtimui neperdavė ir nepriėmė, jokie miško kirtimui reikalingi dokumentai UAB “Armanera” nebuvo perduoti. 2013-03-01 sudarytoje sutartyje tarp UAB “Varėnos Vingis” ir UAB “Armanera” nėra numatyta jokia UAB “Armanera” kad paslaugos atliekamos pagal biržės kirtimo kortelės reikalavimus ir girininkijos specialistų nurodymus, o atliekant miško ruošos paslaugas pastoviai reikia turėti darbo vietoje biržės kirtimo kortelę ( t.1, b.l. 49-50). Darytina išvada, kad atsakovas UAB „Varėnos Vingis“ pažeidė 2013-01-16 sudarytos sutarties su VĮ Valkininkų miškų urėdija sąlygas: pilnai atsakyti pagal biržės kirtimo kortelės nurodymų vykdymą; paslaugas atlikti pagal biržės kirtimo kortelės reikalavimus ir girininkijos specialistų nurodymus; atliekant miško ruošos paslaugas pastoviai turėti darbo vietoje biržės kirtimo kortelę; visas paslaugas atlikti savo rizika; neužtikrino, kad galės realiai įvykdyti sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Teisės normų bei bylos šalių sudarytų tarpusavio sutarčių sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad net tuo atveju, kai UAB „Varėnos vingis“ perleido 2013-01-16 sudarytos sutarties su VĮ Valkininkų miškų urėdija, visų darbų vykdymą subrangovui, jis yra atsakingas užsakovui, nes pagal sudarytos 2013-01-16 sutarties esmę jis buvo miško kirtimo proceso vykdymo šalis, kuri pati turėjo atlikti nurodytų darbų organizatoriaus, vadovo, prižiūrėtojo, valdytojo vaidmenį. Subrangovas galėjo būti tik tik pagalbininkas, generaliniam rangovui siekiant sutartyje sulygto su užsakovu rezultato. Jokio susitarimo tarp UAB „Varėnos vingis“ ir UAB „Ardarnera“ dėl atsakomybės tretiesiems asmenims nebuvo.

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir deliktinę atsakomybę įtvirtinančioje CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir CK 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidari, kai žalos padarymas yra priskiriamas ne vienam asmeniui, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Tuo tarpu, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 4 d.). Taigi, jei žalos sukėlė kelių asmenų neteisėti veiksmai, jų pobūdis - bendri ar atskiri veiksmai bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos - lemia skirtingą teisinį kvalifikavimą, o būtent bendrais veiksmais žalos padarę asmenys, t. y. esant vienodam priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pobūdžiui, atsako solidariai pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, o atskirais veiksmais žalos padariusių asmenų atsakomybė bendra tik tuomet, jei kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos (CK 6.279 str. 4 d.).

UAB „ Varėnos Vingis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad būtent UAB „Armanera“ vykdė kirtimo darbus VĮ Valkininkų miškų urėdijos priklausančiame miške prie Burbonių kaimo Varėnos r. Būtent šios bendrovės sudaryta miško kirtėjų brigada ir iškirto ieškovo J. S. miško dalį, kur ribos buvo pažymėtos. UAB „Armanera“ pripažįsta faktą, kad padarė žalą ieškovui ir sutinka solidariai su kitais atsakovais atlyginti padarytą žalą.

Deliktinės civilinės atsakomybės gali išvengti asmuo, kuris įrodo, kad žala negalėjo atsirasti kaip jo veiksmų rezultatas.

Atsakovas VĮ Valkininkų miškų urėdija nurodo, kad žala negalėjo atsirasti, kaip jos veiksmų rezultatas, nes atliko veiksmus, kurie nesudarė pagrindo žalai atsirasti, savo pareigas, vykdant medienos ruošos sutartį, vykdė tinkamai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad šio atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t.y. padaryta žala. Ieškovas nurodo, kad jam priklausantį miško plotą iškirto A. P. su savo brigada. Kuo kalta VĮ Valkininkų miškų urėdija, nežino. Ieškovo miško riba su urėdijos miško plotu buvo aiškiai atžymėta – kvartalinės linijos, kelias. Tokį faktą pripažįsta ir patvirtina UAB “Varėnos Vingis”. Būtent urėdijos atsakingas darbuotojas sustabdė kirtimo darbus, pastebėjęs, kad kertamas ne tas miškas, kuris nurodytas biržės kirtimo kortelėje. Tai, kad Žilinų girininkijos (kur įvyko neteisėtas kirtimas) girininko pavaduotojas V. R. žadėjo padėti pašalinti neteisėto kirtimo pasekmes, paruošti ir atsodinti mišką, nereiškia kokį nors miškų urėdijos kaltės pripažinimą. Visų pirma, jis nėra kompetetingas spręsti žalos atlyginimo klausimus, veikiant miškų urėdijos vardu. Antra, miškininko kilnūs tikslai negali būti siejami su kaltės pripažinimo faktu.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad kirtimo darbus tiesiogiai vykdė A. P. vadovaujami darbuotojai. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad A. P. pripažino, jog suklydus išpjovė J. S. priklausantį miško plotą. Su J. S. susitarė, kad atlygins jam padarytą žalą, apie tai pasirašė. Tokių aplinkybių neginčija proceso šalys, Todėl byloje įrodyta, kad būtent atsakovo A. P. veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t.y. padaryta žala. Be to, tiek A. P., tiek UAB “Varėnos Vingis” buvo atsakingi, kad miško kirtimas būtų vykdomas tiksliai pagal biržės kirtimo kortelėje nurodytus duomenis, kirtimo schemą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB “Armanera” sudarė kokias nors sutartis su atsakovu A. P., kurios pagrindu jis atliko miško kirtimą Burbonių k.Varėnos r., ir vykdydamas šias sutartis iškirto ieškovo J. S. miško plotą. Tačiau UAB “Varėnos Vingis” nurodo, kad nurodytus miško kirtimo darbus nurodytoje vietoje vykdė A. P. vadovaujama miško kirtėjų brigade. Raštelis, patvirtintas A. P. dėl svetimo miško išpjovimo, nurodė konkrečių veiksmų atlikimą. Sutartis dėl VĮ Valkininkų miškų urėdijos miško kirtimo buvo sudaryta tarp UAB “Varėnos Vingis” ir UAB “Armanera”. Taigi A. P. atlikti nurodomus darbus galėjo tik veikdamas per UAB “Armanerą”. Ši bendrovė atsiliepime į ieškinį pripažino žalos ieškovui padarymo faktą.

Liudytojai V. R., D. A. nurodė aplinkybes, kad urėdijos kertamo miško ribos buvo aiškios: riboženkliai buvo, prakirsti “spinduliai”, kvartalinė linija, kelias. Rodykles pasižymėjo patys kirtėjai, o ne girininkijos darbuotojai. Liudytojas G. S. nurodė, kad buvo atvykės į kirtavietę kartu su tėvu. Medienos nepaėmė, nes jiems nebuvo reikalinga. Vėliau gavo leidimą miško kirtimui.

Taigi solidarioji atsakomybė kyla UAB “Varėnos Vingis”, UAB “Armanera”, A. P., nes jų neteisėti veiksmai yra susiję vienodo pobūdžio priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. žinojo ir privalėjo žinoti, kur ir kaip turi būti vykdomi miško ruošos darbai, kokia šių darbų atlikimo tvarka ir pagrindai.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovų atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas tik patikslina įrodinėjimo dalyką.

Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis po neteisėto miško ploto iškirtimo gavo leidimą miškui kirsti, įteisino A. P. atliktus neteisėtus miško kirtimo veiksmus ir vedė derybas su A. P. dėl žalos atlyginimo, o taip pat, kad iškirstą medieną išvežė beveik po metų nuo iškirtimo, turi įtakos tik žalos dydžio nustatymui dėl šalių kaltės dydžio.

Dėl žalos dydžio.

Ieškovas nurodo, kad žalą sudaro: medienos kaina - 1392,35 Lt (1769,95 Lt stataus miško kaina, minus 377,6 Lt malkinės medienos kaina); medienos ištraukimas ir išvežimas – 450 Lt; miško atsodinimas – 300 Lt; kelionės išlaidos – 469,74 Lt. Viso 2612,09 Lt.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Ieškovas J. S. yra žemės sklypo, miškų ūkio paskirties, 2.1000 ha ploto, esančio Burbonių k.Varėnos r., (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 5).

2013-12-30 nutarimu buvo atsisakyta, motyvuojant, kad J. S. priklausantis miško plotas buvo iškirtas suklydus, mediena nepavogta, todė, nusikaltimo, numatyto BK 178 str. sudėties ( t.1, b.l. 6-7).

Byloje pateikta raštelio nepatvirtinta kopija, kurioje yra sunkiai įskaitomas tekstas: „A. P. 990.03.23 Išpjoviau svetimo miško sutinka sumokėti šešis tūkstančius Lt iki 2013.11.15 ...“ ( t.1, b.l. 8).

Biržės taksavimo lape nurodyta, kad nenukirsto miško kaina : eglė, 2 m. – viso 1034.33 Lt vertės; pušis 2 m. – viso 1769.95 Lt vertės , viso su PVM - 2141.64 Lt. Nurodytas iškirtas plotas – 01 ha . Iškirstų medžių tūris: eglė- 10.95 , pušis – 7.71, viso 18.66 kub.m. ( t.1, b.l. 74).

UAB „Dzūkijos miškas“ komerciniame pasiūlyme nurodyti įkainiai : miško atsodinimas ir dirvos paruošimas – 1 ha 3000 Lt; medienos ištraukimas- 1 m³ x 16 Lt + PVM ( t.1, b.l. 82).

Ieškovas nurodo, kad buvo susitaręs su A. P., kad iškirstą medieną jis paims, bet to nepadarė. UAB „Varėnos Vingis“ atsiliepime į ieškinį nurodė kitas aplinkybes, t.y., kad buvo sutarta, jog medieną paims pats ieškovas.

Byloje nenustatytos aplinkybės, kad iškirstą medieną iš miško išvežė A. P. pagal susitarimą su ieškovu.

Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Sutiktina su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ieškinyje dėl žalos ir nuostolių atlyginimo dydžio ir motyvacijos, kad :

-už iškirsto miško medieną, vertinant ją kaip malkinę, suma 377,6 Lt;

-už medienos ištraukimą ir išvežimą - 361.26 Lt ( 18.66 m³ x 16 Lt + PVM);

-už miško atsodinimą su dirvos paruošimu - 3000 Lt už 1 ha, kai plynai iškirsto miško plotas sudaro 0,1 ha, atitinkamai būsimos miško atsodinimo išlaidos – 300 Lt;

-bendra kelionės išlaidų suma - 469,74 Lt.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).

Ieškovas prašo priteisti 1392.35 Lt žalos už iškirstą medieną, kadangi iškirsta mediena pragulėjo miške neištraukta ir nesandėliuota, ir iki ją realizavo prarado tinkamą kokybę

CK 6.297 str. nurodyta, kad jeigu nukentėjęs ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Ieškovas, būdamas informuotas apie neteisėtą jam priklausančio miško ploto iškirtimą, nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų, kad iškirsta mediena būtų realizuota iki to momento, kol nepablogėjo jos kokybė. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovui priklausančio miško dalis buvo tik iškirsta, bet neišvežta iš jam priklausančio miško. Neteisėto miško iškirtimo metu mediena buvo tinkamos kokybės ir galėjo būti realizuota. Ieškovui priklausančiai medienai nebuvo taikytos kokios nors apsaugos priemonės – nedraudė medieną paimti ir realizuoti atsakovai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir pan. Ieškovas gavo leidimą miškui kirsti ir įteisino neteisėto kirtimo padarinius. Dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas beveik metus laiko nerūpestingai elgėsi, kaip iškirstos medienos savininkas, nesiėmė jokių veiksmų ją realizuoti, t.y. neleisti atsirasti dar didesnei žalai. Nagrinėjamu atveju yra ir paties ieškovo kaltė, kuri pasireiškė nerūpestingumu ir neveikimu. Ieškovas nurodo, kad iškirstą medieną realizavo tik praėjus kuriam laikui, beveik metams laiko, kai pasitarė su teisininkais. Tokius patarimus ieškovas galėjo gauti ir anksčiau, jeigu būtų buvęs rūpestingas. Tai, kad ieškovas derėjosi su atsakovu A. P. dėl žalos atlyginimo, nepašalina jo visiškos kaltės. Darytina išvada, kad ieškovui tenka 2/3 dalys, o atsakovams 1/3 kaltės dalis. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad vienas iš atsakovų A. P. pripažino kaltės dalį, bandė spręsti žalos atlyginimo klausimą su ieškovu, o atsakovė UAB “Armanera” pripažino, kad yra ir jos kaltės dalis. Atsižvelgiant į nustatytos kaltės dydį, iš atsakovų ieškovui solidariai priteistina 134.42 eurų ( 1392.35 Lt : 3 = 464.12 Lt).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, jog nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 98 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tenkinant ieškinį iš dalies, ieškovo ir atsakovo VĮ Valkininkų miškų urėdijos prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tenkintini proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų apimtimi. Pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Išlaidų dydis, susijęs su advokato, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti solidariai iš UAB „Varėnės Vingis“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), UAB „Armanera“( į.k. (duomenys neskelbtini)), A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą devyniasdešimt devynis eurocentus (1595.12 Lt) žalos ir nuostolių atlyginimo.

Atmesti ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš VĮ Valkininkų miškų urėdijos.

Priteisti iš UAB „Varėnės Vingis“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), septyniolika eurų trisdešimt aštuonis eurocentus (60 Lt) sumokėto žyminio mokesčio, vieną šimtą šešiolika eurų šešiadešimt septynis eurocentus ( 402.83 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš UAB „Armanera“( į.k. (duomenys neskelbtini)), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), septyniolika eurų trisdešimt aštuonis eurocentus (60 Lt) sumokėto žyminio mokesčio, vieną šimtą šešiolika eurų šešiadešimt septynis eurocentus ( 402.83 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), septyniolika eurų trisdešimt aštuonis eurocentus (60 Lt) sumokėto žyminio mokesčio, vieną šimtą šešiolika eurų šešiadešimt septynis eurocentus ( 402.83 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), VĮ Valkininkų miškų urėdijai ( į.k. (duomenys neskelbtini)) vieną šimtą dvidešimt du eurus šešiasdešimt penkis eurocentus ( 423.50 Lt ) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinio dokumento(atsiliepimo į ieškinį) parengimo ir pateikimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.