Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-17 · Civilinė byla Nr. 2S-652-275/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-17Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-17
Bylos Nr.
2S-652-275/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00675-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
R.
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-652-275/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00675-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T ARTIS2013 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. T. ieškinį atsakovui A. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas R. T. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugpjūčio 19 d. paprastąjį vekselį Nr. 2 bei priteisti iš atsakovo A. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė R. T. terminą iki 2013 m. sausio 25 d. ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti 2011 m. rugpjūčio 19 paprastojo vekselio Nr. 2 originalą bei kitų ieškinio priedų originalus arba tinkamai patvirtintas kopijas; primokėti trūkstamą 1450 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Konstatavo, jog ieškovas dirba dvejose darbovietėse, o jo gaunamas atlyginimas siekia Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, ieškovo sutuoktinės gaunamas atlyginimas yra didesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, kreditinių įsipareigojimų vykdymas, mokesčių mokėjimas bei nepilnamečių vaikų išlaikymas nėra laikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, siekiant atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumos mokėjimo, todėl prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties dalį, susijusią su įpareigojimu primokėti trūkstamą 1450,00 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad iš prie ieškinio pateiktų pažymų matyti, jog apeliantas per mėnesį gaudavo 703,13 Lt. Be to 2013-01-17 nutraukė darbo sutartį su viena iš darboviečių - UAB „OTAIP“. Faktas, kad apelianto sutuoktinės pajamos didesnės už apelianto ir Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinio darbo užmokesčio dydį, nereiškia, jog apelianto šeima disponuoja gautomis pajamomis. Apeliantas moka paskolą po 620,00 Lt per mėnesį, antstolis pateikęs vykdomąjį dokumentą dėl 1291,86 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo. Be to apeliantas augina du mažamečius vaikus, todėl teismas privalėjo atleisti apeliantą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio už ieškinio padavimą dalies sumokėjimo.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo institutą (83 str. 1-3 d.). Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys šio prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažinamas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus. Kartu žyminis mokestis turėtų būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-914/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1377/2009, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1369/2009).

Tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog ieškovui pareiga sumokėti CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį yra per sunki finansinė našta ir todėl, ieškovo (apelianto) neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų paneigta jo teisė į galimai pažeistų teisių gynybą teisme.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys turi būti apmokestintas 1650 Lt žyminiu mokesčiu, o ieškovas sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio dalį ir nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti, įpareigojo atsakovą sumokėti likusią 1450 Lt žyminio mokesčio. Byloje yra ieškovo pateikti duomenys apie jo finansinę būklę, t. y. antstolio D. T. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymas dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą, turto arešto akto kopija, antstolio patvarkymas areštuoti lėšas, pažymos apie ieškovui ir jo sutuoktinei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, susitarimo dėl 2003-12-17 kredito sutarties Nr. 03-043382-FA pakeitimo kopija. Taip pat apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo darbo sutarties kopiją, antstolio raginimo įvykdyti sprendimą kopiją, prašymo UAB „Vilniaus energijai“ dėl skolos grąžinimo tvarkos ir terminų.

Remiantis ieškovo pateiktais aukščiau nurodytais atsakovo finansinę padėtį iš dalies pagrindžiančiais duomenimis ir neturint informacijos apie jo turimą visą registruotiną (tarp jo ir kilnojamąjį) turtą, gaunamas pajamas iš šio bei kito turto, turimas akcijas ir kitus vertybinius popierius, sąskaitas kredito įstaigose (su istorija), daryti išvadą pagal pateiktus duomenis, kad apelianto turtinė padėtis yra labai sunki ir dėl to reikėtų jį atleisti nuo beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra pagrindo (CPK12 str.). Dėl nurodytų argumentų teismas laiko, kad apeliantas neįrodė, jog ieškinio pateikimo momentu jo turtinė padėtis buvo labai sunki ir dėl to sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo atleisti jį nuo beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas ieškovo turtinę padėtį vertina pagal byloje esančius duomenis. Nors ieškovas nurodo, kad jo turtas areštuotas, tačiau pats turto išlaikymo faktas rodo, kad ieškovas turi lėšų turtui išlaikyti. Aplinkybė, kad ieškovo valdomi nekilnojamieji daiktai yra areštuoti, nėra pakankamas įrodymas atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Apeliaciniės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog apelianto ir jo sutuoktinės darbo užmokestis yra nedidelis, todėl bendros šeimos pajamos leidžia užtikrinti tik minimalių šeimos pragyvenimo poreikių tenkinimą, nėra pakankami įrodymai, kad apeliantui sumokėti 1650 Lt žyminio mokesčio būtų nepakeliama ar neįvykdoma finansinė našta. Įrodymų, patvirtinančių, kad nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir atskirojo skundo padavimo apeliantų turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, apeliacinės instancijos teismui apeliantas taip pat nepateikė (CPK 178 str., 314 str.). Apeliantas nutraukė darbo sutartį su vienu iš darbdavių, tačiau tai nereiškia, kad apeliantas atleistinas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantas darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirtas socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei.

Apeliantas nurodo, kad moka paskolą, tačiau, kita vertus, apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis neturi lėšų bankų sąskaitose, taip pat nepateikė duomenų apie kitą turimą turtą (daiktines teises) ar jo sutuoktinės turimą turtą.

Jei ieškovo finansiniai sunkumai yra laikini. Tokiu atveju ieškovas gali prašyti teismą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 str.). Tai jam neužkirs galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus teisme.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė ieškovui įpareigojimą sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas pasibaigė, ieškovui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui R. T. terminą iki 2013 m. liepos 2 d. sumokėti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą žyminio mokesčio dalį.

Teisėja Danutė Kutrienė