- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1257-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10317-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 864,68 Eur skolą, 138,70 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalį Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų, kurių dydį Lietuvos advokatūros advokatų tarybos teikimu tvirtina visuotinis advokatų susirinkimas. 2007 m. balandžio 20 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusiu iki 2013 m. birželio 30 d., advokatams buvo nustatytas 100 Lt (28,96 Eur) mėnesinės įmokos dydis. Visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojusiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., buvo nustatytas 100 Lt (28,96 Eur) mėnesinės įmokos dydis. Visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojančiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki šiol – 30 Eur mėnesinės įmokos dydis. Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą, tačiau įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė, t. y. nemokėjo arba nepilnai mokėjo nustatytas advokatams mėnesines įmokas ir susidarė 864,68 Eur įsiskolinimas. Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo panaikintas sprendimas pripažinti ieškovę advokate bei nuspręsta išbraukti atsakovę iš asmenų, pripažintų advokatais ir praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2017 m. gruodžio 15 d. Kadangi atsakovė iki šiol įsiskolinimo nesumokėjo, todėl ieškovė prašo šią skolą iš atsakovės priteisti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2013 metais ji ieškovei pervedė 1500 Lt, taigi, 300 Lt – už 2014 metus, 2015 metais – 300 Eur už 10 mėnesių, 2016 metais – 200 Eur už 7 mėnesius, 2017 metais – 220 Eur už 7,3 mėnesius. Teigė, nuo 1995 metų mokėjusi mėnesines įmokas bendriems advokatų reikalams. Jokio nario mokesčio ji niekada nemokėjusi ir neprivalėjusi mokėti, nes niekada nebuvusi jokios organizacijos nare. Advokatūros asociacija buvo įsteigta po 2000 metų, tačiau ji į narius nebuvo priimta, stojamojo mokesčio nemokėjo. Ji teigia mokėjusi mėnesines įmokas bendriems reikalams ir niekada neturėjusi prievolės mokėti nario mokesčio.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus ir prašė tenkinti ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu nusprendė priteisti ieškovei Lietuvos advokatūrai iš atsakovės D. G. 864,68 Eur skolą, 138,70 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 123 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. duomenys neskelbtini) atsakovė D. G. buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą. Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo panaikintas sprendimas pripažinti ieškovę advokate bei nuspręsta išbraukti atsakovę iš asmenų, pripažintų advokatais ir praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2017 m. gruodžio 15 d. Ieškovė teigia, jog atsakovė nemokėjo arba nepilnai mokėjo nustatytas advokatams mėnesines įmokas nuo 2011 metų ir susidarė 864,68 Eur įsiskolinimas, kurį prašo iš atsakovės priteisti.
7. Pagal Advokatūros įstatymo 56 straipsnį advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Pagal minėto įstatymo 56 straipsnio 5 dalį ir 59 straipsnio 1 dalies 5 punktą Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų, kurių dydį Lietuvos advokatūros advokatų tarybos teikimu tvirtina visuotinis advokatų susirinkimas. Visuotinio advokatų susirinkimo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusiu iki 2013 m. birželio 30 d., advokatams buvo nustatytas 100 Lt (28,96 Eur) mėnesinės įmokos dydis. Visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojusiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., buvo nustatytas 100 Lt (28,96 Eur) mėnesinės įmokos dydis. Visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojančiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki šiol – 30 Eur mėnesinės įmokos dydis.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta Lietuvos advokatūros buhalterės 2018 m. balandžio 1 d. surašyta pažyma patvirtina, jog atsakovės 864,68 Eur skola ieškovei susidarė nuo 2011 metų. Iki 2010 metų įsiskolinimų nebuvo. Nuo 2011 iki 2015 metų atsakovė ieškovei už kiekvienus metus turėjo mokėti po 347,54 Eur sumą, tačiau 2011 metais sumokėjo 202,72 Eur, 2012 m. – 231,70 Eur, 2013 m. -434,42 Eur, 2014 m. – 0, 2015 – 300 Eur. 2016 metais atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 355,84 Eur, tačiau sumokėjo 200 Eur, 2017 m. turėjo mokėti – 360 Eur, tačiau sumokėjo – 220 Eur. Teismo posėdyje atsakovė neneigė, jog ir anksčiau yra buvę, kai ji įmokas sumokėdavo vėluodama, tačiau, jos teigimu, pasiskambindavo buhalterei telefonu ir susitardavo dėl mokėjimo atidėjimo.
9. Teismas nustatė, kad atsakovės pateikti į bylą įrodymai taip pat patvirtina, jog už 2013-2017 metus ji sumokėjo ieškovei 1 154,42 Eur įmokų. 2013 m. vasario 20 d. ji sumokėjo ieškovei 1 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog mokamas 500 Lt mokestis už D. G. ir 500 Lt už A. G.. 2013 m. rugsėjo 3 d. kasos pajamų orderis patvirtina, jog atsakovė sumokėjo 1000 Lt (500 Lt už save) ir 500 Lt už A. G.. 2013 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, jog ji sumokėjo 1 000 Lt (500 Lt už save) ir 500 Lt už A. G.. Taigi, už 2013 metus atsakovė sumokėjo 1 500 Lt (434,42 Eur) sumą. 2015 m. liepos 31 d. ji atliko 300 Eur pinigų perlaidą ieškovei. 2016 m. balandžio 28 d. sumokėjo 100 Eur, 2016 m. birželio 21 d. – 100 Eur, 2017 m. balandžio 20 d. – 120 Eur, 2017 m. gruodžio 1 d. – 100 Eur. Šie atsakovės pateikti įrodymai patvirtina ieškovės pažymoje nurodytas jos įmokėtas sumas.
10. Pagal bylos duomenis 2014 metais atsakovė ieškovei nesumokėjo nei vienos įmokos. Nors pati atsakovė teigė, kad už 2013 metus buvo pervesta didesnė suma ir 300 Lt turėjo būti įskaityti už 2014 metus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį ji nepateikė. Be to, buvo įsiskolinimas už ankstesnį laikotarpį. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog negalėjo tinkamai vykdyti pareigų Lietuvos advokatūrai, nes nuo 2015 metų sirgo abu jos tėvai, kuriuos teko slaugyti, bei sirgo ir ji pati, tačiau jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų ji taip pat nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
11. Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovė visiškai nemokėjo įmokų 2014 metais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 864,68 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė D. G. prašo panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-22186-872/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą ir ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį dėl 1 00,328 Eur skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą skirti žodine tvarka.
13. Nurodo, kad šiame civiliniame ginče ir civilinėje byloje Nr. 2-3238-910/2018 dėl atsakovės advokato veiklos uždraudimo ieškovė laikėsi pozicijos, kad tai nėra nario mokestis, o įmoka už ieškovės valstybės priskirtos valstybinės funkcijos atlikimo, todėl tokiu atveju tai laikytina viešuoju administravimu ir galimai privaloma už viešojo administravimo funkcijas mokamas mokestis, tačiau ne už visas viešojo administravimo funkcijas gali būti nustatytas mokamas mokestis, o tik už viešojo administravimo paslaugas, bet šiuo atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad jai valstybė priskyrė kontrolės funkciją, o ne administracinių paslaugų atlikimą.
14. Pažymi, kad sprendime nurodyto teisės akto Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalies normos turinys nusako, kad ieškovės veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių, tačiau šioje normoje nėra nurodyta jokio imperatyvo iš kurio būtų galima padaryti išvadą, kad šioje normoje yra nustatytas privalomas reikalavimas, o tuo pačiu pareiga kas mėnesį mokėti ieškovo nustatytą įmoką. Tai tik įvardinama finansavimo šaltiniai, kurie teisėtomis piniginėmis įplaukomis laikytinos asociacijai, kaip ir nustato specialusis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kur nurodoma, kad gali būti stojamasis į asociaciją mokestis bei nario mokestis arba parama tame tarpe ir tikslinė parama ar pajamos už ūkinę komercinę veiklą.
15. Nurodo, kad teismas nenustatė skolos teisėto teisinio pagrindo ir nenurodė teisės normos pagrindžiančios sprendimo motyvą. Nurodytose įstatymo normos nėra tiesiogiai nustatytos atsakovei, kaip asmeniui vykdančiam advokato veiklą prievolės mokėti įmokas Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti. Teigia, kad teismas nenustatė faktinės aplinkybės, konkrečiai kokį sprendimą, kuriuo atsakovė buvo pripažinta advokate ieškovo kolegialus organas - Advokatų taryba panaikino savo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Pažymi, kad teismas nenustatė faktinės aplinkybės, kada atsakovė tapo ieškovės nare. Teismas nepasisakė dėl galimai ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių prieštaravimo, kai jis teigia, kad tai ne skola dėl nario mokesčio, o dėl kitų privalomų įmokų, tačiau savo metinėje finansinėje ataskaitoje nurodo visų advokatų sumokėtas sumas, kaip nario mokestį.
16. Nurodo, kad pažeisti šie teisės aktai - Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 dalis, Konvencijos Dėl advokatų veiklos pagrindinių principų 24 punktas, 2000 m. spalio 25 d. Europos Tarybos rekomendacijos Nr. R(2000)21 „Pagrindinius advokatų vaidmens principus“ V skyriaus 1 punktas, Teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu ieškovė Lietuvos advokatūra su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad kaip matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu apeliantė buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą. Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo (1998 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. VIII-812 redakcija) 4 straipsnio pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) apeliantė buvo įrašyta į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokatūros 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Advokatūros įstatymo 57 straipsnis reglamentuoja Lietuvos advokatūros funkcijas, tarp jų: Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą, atstovauti advokatų interesams valstybės institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose, rengti teisės aktų projektus advokatų veiklos klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą ir kt.
18. Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių. Visuotinis advokatų susirinkimas advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatų nuostatomis (redakcijos, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2017 m. spalio 6 d. 26.1 papunkčiu ir galiojančios redakcijos 4.1.1. papunkčiu), Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti iš advokatų renkamas vienkartinis stojamasis nario mokestis ir kas mėnesį advokatai ir advokatų padėjėjai Lietuvos advokatūrai moka įmoką; jų dydį Advokatų tarybos siūlymu nustato visuotinis advokatų susirinkimas. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, nustatyta : visuotinio advokatų susirinkimo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu ..Dėl advokatu bei advokatu padėjėju imokų“, galiojusiu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d., advokatams 100 Lt (28,96 Eur) įmokos dydis, visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl advokatu bei advokatu padėjėju imoku“ , galiojusiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. - 100 Lt (28,96 Eur) įmokos dydis, visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmoku Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojančiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki šiol, advokatams nustatytas 30 Eur įmokos dydis (toliau paminėti Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimai kartu - Sprendimai dėl Įmokų).
19. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso normų (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įskaitant pareigą vykdyti Lietuvos advokatūros organų sprendimus ir nutarimus (Etikos kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.) 12.3 punktas ir Etikos kodekso (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.) 13 straipsnio 3 dalis). Taigi, įmokas privalo mokėti kiekvienas advokatas, nepriklausantis advokatų, kurie minėtais visuotinio advokatų susirinkimo sprendimais visiškai ar iš dalies yra atleisti nuo pareigos mokėti įmokas, grupei. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, taip pat į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.2 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, Lietuvos advokatūros nario pareiga mokėti įmokas kyla iš įstatymo ir privalomos narystės teisiniu santykiu. Tai, kad įmokų mokėjimas yra advokato pareiga, pripažįstama ir teismų praktikoje, pažymint, kad nors Advokatūros įstatymo 39 straipsnyje įmokų mokėjimas expressis verbis nėra išskirtas kaip advokato pareiga, tačiau sisteminė Advokatūros įstatymo analizė (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalis, 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas) įmokų mokėjimą leidžia priskirti prie advokato pareigų.
20. Nurodo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė ir įrodymus, sudarančius ne tik ieškovei pagrindą kreiptis į teismą, tačiau ir reikalauti priteisti susidariusią skolą ieškovės procesiniuose dokumentuose (pareiškime dėl teismo įsakymo išdavinio ir ieškinyje) nurodyta apimtimi, susidariusią dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti nemokėjimo. Taip pat pateikė Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo Nr. 41 išrašą, patvirtinantį, jog, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 13 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Advokatų garbės teismo sprendimu, Advokatų taryba nuo 2018 m. gruodžio 15 d. išbraukė D. G. iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo ir Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kas sudaro teisinį pagrindą stabdyti skolos skaičiavimą dėl nemokamų įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti nuo 2018 m. sausio 1 d. Ieškovė nesutinka, kad buvo pažeisti apeliantės nurodomi teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
22. Apeliantė prašo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantės prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Teismas nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad šią bylą būtų galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
23. Apeliantė pateikė teismui prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu: 1) ar Advokatūros įstatymo (Valstybės žinios, 2004-04-06, Nr. 50-1632) 56 straipsnio 4 dalis, toje apimtyje, kurioje nustatoma kiekvienam advokatui prievolė būti viešo juridinio asmens, asociacijos LIETUVOS ADVOKATŪRA nariu ir nariu tampama be valios išraiškos neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, bei teisinės valstybės principui; 2) ar Advokatūros įstatymo (Valstybės žinios, 2004-04-06, Nr. 50-1632) 56 straipsnio 4 dalis, toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad advokato veikla gali asmuo užsiimti tik tuo atveju, jeigu ji bus tik, asociacijos LIETUVOS ADVOKATŪRA neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
24. Pažymėtina, jog teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tačiau šiuo atveju, išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, teismui nekyla abejonių dėl Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalies (atitinkamoje apimtyje) neatitikimo Konstitucijai dėl apeliantės išdėstytų teiginių.
25. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas apeliantės prašymo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkina.
Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo.
26. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimu teismas priteisė ieškovei Lietuvos advokatūrai iš atsakovės D. G. 864,68 Eur skolą, 138,70 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
27. Apeliantė nesutikdama su priimtu teismo sprendimu nurodo, kad Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalies normos turinys nusako, kad ieškovės veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių, tačiau šioje normoje nėra nurodyta jokio imperatyvo iš kurio būtų galima padaryti išvadą, kad šioje normoje yra nustatytas privalomas reikalavimas, o tuo pačiu pareiga kas mėnesį mokėti ieškovo nustatytą įmoką. Iš esmės skundas grindžiamas tuo, kad nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo priteisti iš atsakovės susidariusį įskolinimą.
28. Apeliantės argumentas, jog ji niekada nebuvo Advokatų tarybos nare, paneigtas byloje nustatytas faktais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė D. G. buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą. Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo (1998 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. VIII-812 redakcija) 4 straipsnio pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) apeliantė buvo įrašyta į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo panaikintas sprendimas pripažinti ieškovę advokate bei nuspręsta išbraukti atsakovę iš asmenų, pripažintų advokatais ir praktikuojančių advokatų sąrašo nuo (duomenys neskelbtini)
29. Remiantis Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Advokatūra vienija visus Lietuvos Respublikos advokatus, kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 2-3 dalys). Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš advokatų mokamų įmokų ir kitų šaltinių. Taigi egzistuoja bendrasis Lietuvos advokatūros interesas surinkti įmokas, kurios naudojamos visos advokatų profesinės bendruomenės poreikiams tenkinti.
30. Teisė verstis profesine veikla kaip tokia yra saugoma Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos 8 straipsnio reikalavimų (žr. pvz.: Žmogaus teisių teismo bylą Niemietz prieš Vokietiją (1992-12-16, Series A no. 251-B, § 29). Nors Advokatūros įstatymo 39 straipsnyje įmokų mokėjimas expressis verbis nėra išskirtas kaip advokato pareiga, tačiau sisteminė Advokatūros įstatymo analizė (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 5 dalis, 59 straipsnio 2 dalies 5 punktas) įmokų mokėjimą leidžia priskirti prie advokato pareigų. Be to, Lietuvos advokatūros įstatų 25.2. punkte įmokų mokėjimas nurodytas kaip Lietuvos advokatūros nario pareiga. Visgi išimtiniais atvejais gali egzistuoti individualus interesas nemokėti ar mokėti mažesnio dydžio įmokas, ir toks advokato interesas gali būti pateisinamas siekiu užtikrinti kitų fundamentalių interesų apsaugą (pvz., minimalios socialinės gerovės). Įmokų mokėjimas pačia bendriausia prasme yra advokato teisės verstis profesine veikla ribojimas, tačiau šis ribojimas yra teisėtas (įtvirtintas teisės aktuose) ir paprastai yra minimalios apimties bei visiškai pateisinamas bendruoju interesu surinkti būtinas lėšas advokatų savivaldos bendriesiems reikalams finansuoti (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-396/2012).
31. Remiantis Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktu Visuotinis advokatų susirinkimas advokatų tarybos teikimu tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį. 2007 m. balandžio 22 d. Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu nustatytas advokatų įmokų advokatūros funkcijoms atlikti dydis, taip pat nustatyti pagrindai, kuriems esant taikomas atleidimas nuo įmokos arba 50 procentų mėnesinės įmokos sumažinimas. Remiantis Sprendimo 5.3. punktu, galima sumažinti 50 procentų įmoką advokatams, kurių darbingumo lygis yra 50 ir mažiau procentų. Sprendimo 7 punkte nustatyta, kad atleidimo nuo įmokų arba jų mažinimo nuostatos netaikomos advokatams, kurie yra nesumokėję įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti už tris ar daugiau mėnesių, taip pat mažiau nei prieš metus bausti drausmine tvarka už įmokų nemokėjimą. Apeliantė nekelia klausimo dėl 2007 m. balandžio 22 d. Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimo teisėtumo. Visuotinio advokatų susirinkimo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu „Dėl advokatų bei advokatų padėjėjų įmokų“, galiojusiu iki 2013 m. birželio 30 d., advokatams buvo nustatytas 100 Lt (28,96 Eur) mėnesinės įmokos dydis. Visuotinio advokatų susirinkimo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojusiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., buvo nustatytas 100 Lt (28,96 Eur) mėnesinės įmokos dydis. Visuotinio advokatų susirinkimo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu „Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti“, galiojančiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki šiol – 30 Eur mėnesinės įmokos dydis.
32. Ieškovė susidariusiam įsiskolinimui pagrįsti pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. G., vadovaujantis tuo metu galiojančios Advokatūros įstatymo redakcijos 14 straipsnio 1 dalimi, buvo įrašyta į Lietuvos Advokatų sąrašą. Taip pat ieškinyje nurodyta, jog Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo (1998 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. VIII-812 redakcija) 4 straipsnio pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė (apeliantė) buvo įrašyta į Lietuvos praktikuojančių Advokatų sąrašą. Taip pat pateikta Lietuvos advokatūros 2018 m. balandžio 1 d. pažyma apie įmokų advokatūros funkcijoms vykdyti įsiskolinimą, patvirtinanti apeliantės skolos faktą bei skolos dydį. Be to, pateikta Lietuvos advokatūros 2018 m. balandžio 1 d. pažyma apie priskaičiuotas metines palūkanas, mokėtinas dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų (nesumokėtų įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti).
33. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad 2017 m. balandžio 21 d. ieškovės buhalterė elektroniniu laišku siuntė priminimą atsakovei, jog yra susidariusi 724,68 Eur skola bei atkreipė dėmesį, jog per 2014 metus nebuvo gauta nei viena nario įmoka. 2018-01-08 ieškovė elektroniniu laišku priminė atsakovei, kad 2013 metų pabaigoje ji buvo nesumokėjusi nario mokesčio už 6 mėnesius, 2014-12-31 buvo nesumokėjusi už 18 mėnesių 521,32 Eur. Per 2015, 2016, 2018 metus sumokėjo už 24 mėn. 720 Eur, o turėjo sumokėti už 36 mėn. ir dar padengti ankstesnę skolą (521,32 Eur). Taip pat apie netinkamą pareigos mokėti įmokas vykdymą ir dėl to susikaupusią skolą ieškovė atsakovei pranešė 2016-05-12 raštu Nr. 414 ir 2016-06-16 raštu Nr. 532, siųstais atsakovės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovės atstovė tvirtino, jog atsakovei siųstais raštais buvo prašoma pateikti paaiškinimą ir duomenis apie sveikatą, tačiau atsakovė paaiškinimo ir jokių dokumentų nepateikė.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės visas apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog atsakovė neturi prievolės mokėti nurodytą mokestį, nors pažymėtina be kitų nustatytų aplinkybių pažymėtina ir tai, kad įmokos už ankstesnį laikotarpį buvo mokamos ir pagrindo mokėti šias įmokas apeliantė neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl teisės aktų galimų pažeidimų atsakovės atžvilgiu buvo nagrinėjamos kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3238-910/2018 ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra labai aiškios nagrinėjimo ribos – piniginių įsipareigojimų netinkamas vykdymas pagal galiojančius teisės aktus. Tuo tarpu, nurodyti teisės aktai bei į bylą pateikti skolos apskaičiavimo duomenys patvirtina, jog yra pagrindas priteisti 864,68 Eur skolą bei 138,70 Eur palūkanų. Skolos dydžio apeliantė neginčija, o bendrai neigia jos pareigą mokėti tokį mokestį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.