- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- I2-830-931/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04870-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Z. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2022 m. rugsėjo 22 d. aktą Nr. (18.2E)I-10910 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (10.12E)_S-80207“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2022 m. rugpjūčio 17 d. aktą Nr. (10.12E)_S-80207 „Dėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymo“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą.
Pažymi, jog 2022 m. rugsėjo 22 d. rašte atsakovės darbuotojai galimai pažeidę pamatines įstatymo vertybes atsisakė atlikti jiems ir Vilniaus skyriaus darbuotojams Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 priskirtą darbą – įrašyti jiems žinomus duomenis, apskaitytus Nr. (duomenys neskelbtini) į Registro punktą Nr. 20.1.4.
Teigia, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) dirbdamas su pavojingais mikroorganizmais įgijo teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Nurodo, jog atsakovams pateikė duomenis ir dokumentus, įrodančius jo darbą su pavojingais mikroorganizmais.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti ir bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Šioje byloje skundžiamas ir prašomas panaikinti Valdybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimas priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 23 d. skundą dėl Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą kaip pakartotinį.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (toliau – ir Taisyklės), 60.3 papunktyje nustatyta, kad prašymas nenagrinėjamas, jeigu pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.
Valdyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, nustatė, kad 2021 m. sausio 11 d. pareiškėjas Vilniaus skyriui pateikė prašymą „pateikti iš kompiuterinės laikmenos <...> kompensacinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) visus <...> duomenis, dokumentus“ . Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. prašymą, 2021 m. vasario 18 d. sprendime Nr. (10.12) DV_S-12396 paaiškino, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras), kurį pareiškėjas įvardija kompiuterine laikmena, kaupiami duomenys tik apie tuos darbo ypatingomis sąlygomis laikotarpius, kurie įskaitytini į darbo laiką kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas (toliau – ir Kompensacija) gauti.
Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (10.10) S-5781 ir Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (10.12) DV_S-16824 konstatuota, kad pareiškėjas nėra dirbęs darbų, suteikiančių teisę gauti kompensaciją, taigi nėra duomenų, įrašytinų į Registrą. Pareiškėjo pateikti dokumentai kompensacijai skirti saugomi popierinėje kompensacijos byloje. Išmokos gavėjo bylos numeris yra Registre tvarkomas specialus išmokos gavėjo duomuo (Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – ir Nuostatai), 19.1 papunktis).
Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 2 d. skunde reikalavo įrašyti į Registrą duomenis apie pareiškėjo darbo laikotarpius, kurie, jo manymu, turi būti įskaityti į darbo laiką kompensacijai gauti ir už kuriuos pareiškėjui turi būti paskirta kompensacija.
Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Į Registrą įrašomi tik tie duomenys, kurie reikalingi skirti, apskaičiuoti ir mokėti išmokoms, ir įrašomi duomenys turi būti tikslūs ir teisingi.
Valdyba nustatė, kad iš pareiškėjo skundo turinio ir skunde minimų dokumentų, kuriuos pareiškėjas laiko duomenų įrašymo į Registrą pagrindu, Vilniaus skyrius padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas siekia, kad į Registrą būtų įrašyti duomenys, pareiškėjo nuomone, patvirtinantys jo darbą ypatingomis sąlygomis, taigi pareiškėjas siekia, kad jam būtų paskirta kompensacija. 2022 m. rugpjūčio 2 d. skunde išvardyti dokumentai jau buvo vertinami ir Vilniaus skyriuje, sprendžiant dėl pareiškėjo teisės gauti kompensaciją (Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. (10.12) DV_S-16824), ir Valdyboje (Valdybos 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2407, 2020 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. (18.2) I-7557). Minėtais sprendimais buvo konstatuota, kad nėra pagrindo dokumentuose nurodytus darbo laikotarpius įskaityti į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai skirti, nėra pagrindo juos įrašyti į Registrą, taip pat nėra pagrindo skirti kompensaciją. Sprendimai neskirti pareiškėjui kompensacijos nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka, taigi laikytini teisėtais ir pagrįstais.
Valdyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, nustatė, kad pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašyme minimi dokumentai Vilniaus skyriuje buvo vertinami ir anksčiau ir Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (10.12) DV_S-16824 konstatuota, jog dokumentuose esantys duomenys nesudaro pagrindo skirti pareiškėjui kompensaciją. Vilniaus skyrius 2021 m. vasario 18 d. sprendime Nr. (10.12) DV_S-12396 paaiškino, kodėl duomenys iš pareiškėjo prašymuose nurodytų dokumentų nebus įrašyti į Registrą. Kartu su 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymu naujų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo darbą ypatingomis sąlygomis, pareiškėjas nepateikė, taigi Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti pirmiau minėto Kauno skyriaus ir savo sprendimų teisingumu.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti.
Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 62 straipsniu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. A-670. Teisę gauti kompensaciją turi asmenys, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, numatytus Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose (toliau – ir Sąrašas) Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtintuose buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d.).
Kompensacija mokama iki asmuo sukanka senatvės pensinį amžių. Pareiškėjas senatvės pensinį amžių sukako (duomenys neskelbtini) ir Kauno skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-1759 pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) paskirta socialinio draudimo senatvės pensija.
Vilniaus skyriuje buvo gautas E. Z. 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymas dėl asmens duomenų, esančių jo kompensacijos bylos dokumentuose (t. y. duomenų apie darbo (duomenys neskelbtini) metais laikotarpius, darbovietes, gautas pajamas, sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas) įrašymo į Registrą. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) metais dirbo ypatingomis darbo sąlygomis, prašo į Registrą įrašyti duomenis, anot pareiškėjo, patvirtinančius jo darbą ypatingomis sąlygomis, ir taip siekia, kad jam būtų paskirta kompensacija. Į Registrą įrašomi tik tie duomenys apie darbo ypatingomis darbo sąlygomis iki 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpius, kurie įskaitytini į darbo laiką kompensacijai gauti.
Pareiškėjas siekia, kad jam būtų paskirta kompensacija. Pareiškėjas dėl kompensacijos skyrimo yra kreipęsis ir anksčiau, t. y. 2014 m. sausio 21 d. Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (10.10) S-5781 buvo atsisakyta skirti pareiškėjui kompensaciją, nes iki 1994 m. gruodžio 31 d. jis nėra dirbęs darbų, už kuriuos kompensacija skiriama ir mokama. Minėtas sprendimas yra galiojantis, t. y. teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Pareiškėjas dėl kompensacijos skyrimo kreipėsi ir pakartotinai: 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. vasario 5 d. Vilniaus skyrius, nustatęs, kad pateiktuose prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti pirmiau minėtu Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendimo pagrįstumu, ir vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigose taisyklių 60.3 papunkčiu, 2019 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (10.12) DV_S-16824 atsisakė nagrinėti minėtus prašymus kaip pakartotinius.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kartu su prašymu Vilniaus skyriui nepateikė naujų dokumentų ar argumentų, leidžiančių abejoti Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendimo pagrįstumu ir Vilniaus skyriaus sprendimų teisingumu. Todėl Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Taisyklių 60.3 papunkčiu, nustatančiu, kad prašymai nenagrinėjami, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nepateikiami nauji argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo teisingumu, 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą kaip pakartotinį.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriuo prašė pakeisti trečiąjį suinteresuotą asmenį į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.
Teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi pakeitė trečiąjį suinteresuotą asmenį Vilniaus apygardos prokuratūrą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodo, jog mano, kad bylos išsprendimas neturės įtakos jos teisės ir pareigoms, bei prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė patikslintą skundą patenkinti, nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir patikslintame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (10.12E)_S-80207 „Dėl 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-10910 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. (10.12E)_S-80207“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (10.10) S-5781 konstatavo, kad pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) pareigose nesuteikia teisės į pensijines lengvatas (1 t., b. l. 139). Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendimas nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, todėl yra galiojantis.
Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus skyriui pateikė prašymą nutraukti netinkamą, pažeidžiančią jo turtinius interesus veiklą ir pareiškėjo duomenis, įskaitant išvardintus prašyme, įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (1 t., b. l. 61).
Vilniaus skyrius 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. (10.12E) DV_S-80207 nurodė, kad pareiškėjo prašymą laiko kartotiniu ir atsisako jį nagrinėti iš esmės (1 t., b. l. 62–64). Šiame sprendime pažymėta, kad dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjas yra kreipęsis anksčiau, 2014 m. sausio 21 d. pateikė prašymą Kauno skyriui, kuris 2014 m. sausio 27 d. sprendimu atsisakė skirti kompensaciją, nes pareiškėjas iki 1994 m. gruodžio 31 d. nedirbo darbų, už kuriuos ji skiriama ir mokama. Pabrėžė, kad prie 2022 m. rugpjūčio 2 d. nepateikta jokių dokumentų, kuriuose būtų papildomų duomenų apie darbą ypatingomis darbo sąlygomis iki 1994 m. gruodžio 31 d., ir nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip pagrindas perskaičiuoti darbo laiką, už kurį skiriama kompensacija už ypatingas darbo sąlygas.
Pareiškėjas pateikė skundą Valdybai dėl Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo (1 t., b. l. 66–70).
Valdyba 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-10910 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 9–13). Nurodė, kad Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendimu ir Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 16 d. sprendimu konstatuota, kad jis nėra dirbęs darbų, suteikiančių teisę gauti kompensaciją, todėl nėra duomenų, įrašytinų į Registrą. Pareiškėjo pateikti dokumentai kompensacijai skirti saugomi popierinėje kompensacijos byloje, kuriai yra suteiktas numeris. Išmokos gavėjo bylos numeris yra Registre tvarkomas duomuo, apie tai pareiškėjas informuotas Kauno skyriaus 2022 m. sausio 18 d. raštu. Valdyba taip pat pažymėjo, kad skunde išvardinti dokumentai jau buvo vertinti Vilniaus skyriuje (2019 m. kovo 6 d. sprendimas) sprendžiant dėl pareiškėjo teisės gauti kompensaciją ir Valdyboje (2019 m. balandžio 8 d. sprendimas). Sprendimas skirti pareiškėjui kompensaciją nėra priimtas, todėl ir įrašyti į Registrą jo prašomus duomenis nebuvo ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Nesutikdamas su Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ir Valdybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas juos panaikinti (1 t., b. l. 78–81).
Nustatyta, kad Vilniaus skyrius pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą vertino kaip pakartotinį, todėl, vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių 60.3 papunkčiu, 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu atsisakė jį nagrinėti iš esmės.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Aiškindamas šią teisės normą LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. LVAT laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015; 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-736/2014; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-762/2014). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V‑555 (nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2023 m. vasario 17 d. galiojusi redakcija), 60.3 papunktyje nustatyta, jog prašymai nenagrinėjami, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, Fondo administravimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo Fondo administravimo įstaigoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis.
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, prašymas gali būti nenagrinėjamas, kai nustatoma, kad 1) dėl to paties klausimo jau yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (arba asmeniui pateiktas atsakymas); ir 2) asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo (atsakymo) pagrįstumu.
Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.) 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo priimti sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas paskyrimo ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems iki 1994 m. gruodžio 31 d. nebuvo paskirta senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas, taip pat asmenims, kuriems užsienio valstybėje nebuvo mokama pensija arba kitokia nuolatinio pobūdžio kompensacinė išmoka už darbą ypatingomis sąlygomis ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti socialinio draudimo pensiją šiems asmenims suteikiama bendra šiame įstatyme nustatyta tvarka.
Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalį, asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga dirbtam laikui.
Remiantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalimi, darbo laikas kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Darbo laiko kompensacijoms už ypatingas darbo sąlygas gauti apskaičiavimo, šių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.), 6 punkte išvardinti dokumentai ir duomenys, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo, o 40 punkte nurodyti dokumentai (duomenys), kurie vertinami papildomai priimant sprendimą dėl kompensacijos skyrimo.
Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. spalio 27 d.), 23 punktas nustato, kad specialieji duomenys apie darbą ypatingomis sąlygomis yra: laikotarpio, kuriuo dirbta ypatingomis sąlygomis, pradžios ir pabaigos datos; ypatingomis sąlygomis faktiškai dirbtas laikas (metų, mėnesių, dienų skaičius); darbo ypatingomis sąlygomis kategorija (pagal darbų ir profesijų sąrašus ir profesijas); darbo ypatingomis sąlygomis trukmę įrodančio dokumento rūšis.
Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 82 punktu, išmokų gavėjai prašymus dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo pateikia registro tvarkytojui per Fondo valdybos informacinę sistemą arba kitais būdais: paštu arba tiesiogiai registro tvarkytojui. Šiuose prašymuose pateikiami duomenys ir informacija apie save ar kitą asmenį (jeigu prašymą teikia jam atstovaujantis asmuo). Registro tvarkytojui pateikiami duomenys, nurodyti Nuostatų 11.1, 11.3, 11.4 ir 11.9 papunkčiuose, papildomi duomenys bei dokumentai, pagal kuriuos nustatoma teisė į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ir kurių pateikimą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinami socialinio draudimio pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašyme Vilniaus skyriui prašė į Registrą įrašyti valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus, valstybinio socialinio draudimo kategoriją, valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, draudžiamųjų pajamų sumas ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas, profesiją pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą Lietuvos profesijų klasifikatorių, kreipimosi dėl išmokos skyrimo datą, pensijų socialinio draudimo stažui prilyginamus laikotarpius patvirtinančių dokumentų rūšis, draudžiamosioms pajamoms prilyginamų pajamų turėjimo laikotarpius, jų dydžius ir valiutą, specialiuosius duomenis apie darbą ypatingomis sąlygomis, teisės į kompensaciją nustatymo datą ir teisės į valstybinio socialinio draudimo atsiradimo datą.
Pažymėtina, kad į Registrą įrašomi tik tie duomenys, kurie yra reikalingi skirti, apskaičiuoti ir mokėti išmokoms, ir įrašomi duomenys turi būti tikslūs ir teisingi.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui suformuotoje popierinėje kompensacijos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra visi jo 2021 m. lapkričio 25 d. nurodyti dokumentai: (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 20).
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog visi jo prašymai buvo skirtingi, pažymi, jog įvertinus pareiškėjo prašymų turinius, nustatyta, jog prašymų formuluotės yra tapačios, o patys prašymai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašyme pareiškėjas nepateikė naujų duomenų ir juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie nebuvo įvertinti ankstesniuose Valdybos skyrių sprendimuose.
Pareiškėjas nei patikslintame skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kokius naujus duomenis ir dokumentus, kurie nebuvo įvertinti ankstesniais Valdybos skyrių sprendimais ir kurie, jo vertinimu, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus turėtų būti įrašomi į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą ir galimai suteiktų jam teisę į kompensaciją, su 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymu pateikė Vilniaus skyriui.
Teismo įsitikinimu, anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui atsisakymo nagrinėti jo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą motyvai turėjo būti suprantami ir aiškūs. Teismo vertinimu, skundžiamame Vilniaus skyriaus sprendime pateikta pakankamai informacijos, iš kurios galima suprasti atsisakymo nagrinėti 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą pagrindus.
Teismas vertina, jog pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymu, nenurodydamas naujų faktinių aplinkybių, iš esmės siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą, tačiau toks jo siekis prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam teisiniam reglamentavimui.
Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo paaiškinta, dėl kokių priežasčių pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą atsisakoma nagrinėti, ir Valdybos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimas, kuriuo patikrintas Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius aktualias teisės aktų nuostatas. Sprendimuose išdėstyti pakankami motyvai, iš kurių galima suprasti, dėl kokių priežasčių pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą atsisakyta nagrinėti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo skundžiamų sprendimų panaikinti.
Pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus skyrių pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, todėl patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo patikslintas skundas atmetamas, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovai nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Z. patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.