Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2018-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-396/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2018-01-11Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-10-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
1A-64-396/2018
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00020-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė, Albinas Bielskis
Nuteistasis
R. Š., M. K., A. K.
Advokatai
Regimantas Špelveris, Edvardas Staponkus, Gintaras Aleknavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-396/2018Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00020-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2; 1.2.14.7.2; 1.2.18.8.1; 1.2.18.9.1; 1.2.29.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Baraniūnui,

nuteistųjų gynėjams advokatams Edvardui Staponkui, Regimantui Špelveriui, Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š., nuteistojo M. K. gynėjo advokato Regimanto Špelverio ir nuteistosios A. K. gynėjo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymų suklastojimo) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutarčių ir įgaliojimo suklastojimo) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. K. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista iš A. K. 1 802,09 Eur, iš M. K. – 13 482,31 Eur, iš R. Š. – 1 889,81 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš A. K. priteista 4 210,04 Eur, iš M. K. ir R. Š. solidariai – 14 536,37 Eur.

Iš M. K. priteista bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60 773,86 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

1.1. M. K. nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. spalio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, o nuo 2014 m. spalio 1 d. plėtros direktoriumi ir kasininku (iki bendrovės bankroto paskelbimo 2015 m. lapkričio 3 d.), dėl einamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją, bei nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 10 d., dešimčia kasos išlaidų orderių pagrindė tariamą atlyginimo ir dienpinigių išmokėjimą darbuotojams R. A., A. K., E. G., V. V. ir V. K., iš viso 35 237 Lt (10 205,34 Eur), nors šie darbuotojai nurodytų sumų negavo, t. y.:

2014 m. kovo 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201409 tariamai išmokėjo R. A. 5 180,00 Lt (1 500,23 Eur) dienpinigių už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. kovo 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201412 tariamai išmokėjo A. K. 3 515,00 Lt (1 018,01 Eur) dienpinigių už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. kovo 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201413 tariamai išmokėjo A. K. 325,35 Lt (94,23 Eur) darbo užmokesčio už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201426 tariamai išmokėjo R. A. 5 735 Lt (1 660,97 Eur) dienpinigių už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201427 tariamai išmokėjo A. K. 981,08 Lt (284,14 Eur) darbo užmokesčio už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201428 tariamai išmokėjo A. K. 2 405,00 Lt (697,41 Eur) dienpinigių už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. gegužės 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201470 tariamai išmokėjo R. A. 4 625 Lt (1 339,49 Eur) dienpinigių už 2014 m. balandžio mėnesį;

2014 m. gegužės 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201481 tariamai išmokėjo E. G. 1 370,57 Lt (396,94 Eur) dienpinigių už 2014 m. balandžio mėnesį;

2014 m. liepos 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201491 tariamai išmokėjo V. V. 5 550 Lt (1 607,39 Eur) dienpinigių už 2014 m. birželio mėnesį;

2014 m. spalio 10 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201499 tariamai išmokėjo V. K. 5 550 Lt (1 607,39 Eur) dienpinigių už 2014 m. rugsėjo mėnesį.

1.2. Taip M. K., kasos išlaidų orderiais pagrįsdamas tariamą pinigų išmokėjimą darbuotojams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, kurių suma 35 237 Lt (10 205,34 Eur).

2. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

2.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, savo žinioje turėdamas ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. katerį, kurio registro Nr. LT-5067, ir automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pasisavinti šį jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – automobilį ir pinigines lėšas, gautas pardavus katerį, pasinaudojo aiškiai suklastota 2015 m. sausio 2 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią tariamai pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį katerį, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė R. P. už 2 000 Eur, kurių į įmonės kasą neįmokėjo, o tyčia pasisavino.

2.2. Taip pat M. K., pasinaudojęs aiškiai suklastotu 2015 m. sausio 16 d. įgaliojimu, kuriuo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O. įgaliojo M. K. atlikti visus veiksmus, susijusius su automobiliu „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. jį parduoti, registruoti ir kt., bei suklastojęs ir pasinaudojęs 2015 m. sausio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią pasirašė pats kaip pardavėjas – įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir kaip pirkėjas – M. K., įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Eur, nors už įsigytą automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, tačiau 2015 m. sausio 16 d. VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu ir tyčia automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino.

2.3. Taip M. K. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą už 13 000 Eur.

3. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

3.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, iš anksto susitarė ir veikė bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir kasininke A. K., buvusia materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, turėdami tikslą pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, tyčia, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, A. K. 2013 m. lapkričio 6 d. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. R., S. Š., S. S. (S. S.), V. V. komandiruotės į Olandiją, ir šiems suklaidintiems asmenims pasirašius dviejų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose dėl iš viso priskaičiuoto 38 036,32 Lt (11 016,08 Eur) darbo užmokesčio (atlyginimo ir dienpinigių), nors nurodytų pinigų negavo, tačiau šias pinigines lėšas, t. y. 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur), M. K. ir A. K. pasisavino, t. y.:

2013 m. lapkričio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 11 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur), E. R. pasirašė, jog tariamai jam išmokėta 5 213,08 Lt (1 509,79 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur);

2013 m. gruodžio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 3 627,00 Lt (1 050,45 Eur), E. R. pasirašė, jog tariamai jam išmokėta 4 119 Lt (1 192,65 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 103,00 Lt (1 477,93 Eur);

3.2. Taip M. K. ir A. K., atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais pagrįsdami tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą, pasisavino 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur).

3.3. Taip pat M. K. ir A. K., žinodami, kad darbuotojai E. R., S. Š., S. S., V. V. 2014 m. sausio–kovo mėnesiais į komandiruotę nevyko, nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., suklastotais 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesių atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais (nes nurodyti asmenys žiniaraščiuose nepasirašė) pagrindė tariamą darbo užmokesčio, kurio bendra suma 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur), išmokėjimą, o šias pinigines lėšas – 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) – pasisavino, t. y.:

pagal 2014 m. sausio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 3 764,00 Lt (1 090,13 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 850 Lt (825,42 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 450 Lt (709,57 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 078 Lt (1 470,69 Eur);

pagal 2014 m. vasario mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 120 Lt (1 482,85 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 485 Lt (719,71 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 765 Lt (800,80 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 127 Lt (1 484,88 Eur);

pagal 2014 m. kovo mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 558,76 Lt (1 609,93 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 913,26 Lt (843,74 Eur), S. S. tariamai išmokėta 3 015,76 Lt (873,42 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 491,76 Lt (1 590,52 Eur);

3.4. Taip M. K. veikdamas bendrai su A. K. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą už 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur).

4. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

4.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, o nuo 2014 m. spalio 1 d. plėtros direktoriumi ir kasininku (iki bendrovės bankroto paskelbimo 2015 m. lapkričio 3 d.), dėl einamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperka personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose keturiose PVM sąskaitose faktūrose, serija ARM Nr. 0011, 0014, 0013, 0015, įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl personalo nuomos paslaugų už 174 603,00 Lt (50 568,52 Eur) įsigijimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., tyčia devynis kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentais Nr. 359, 360, 740, 741, 958, 959, 1129, 384, 1130, pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamą personalo nuomą, o būtent:

2013 m. gruodžio 2 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 359 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas 0011“ pervedė 15 000 Lt (4 344,30 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2013 m. gruodžio 4 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 360 su nuoroda „Galutinis apmokėjimas 0011“ pervedė 19 848 Lt (5 748,38 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. sausio 14 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 740 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas ARM0012“ pervedė 19 688 Lt (5 702,04 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. sausio 24 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 741 su nuoroda „Galutinis apmokėjimas ARM0012“ pervedė 20 000 Lt (5 792,40 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. vasario 14 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 958 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas už 2014-02-03 ARM0013“ pervedė 25 000 Lt (7 240,50 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. vasario 19 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 959 su nuoroda „Galutinis apmokėjimas 2014-02-03 ARM0013“ pervedė 27 998 Lt (8 108,78 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. kovo 18 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 1129 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas 2014-03-03 ARM0014“ pervedė 12 069 Lt (3 495,42 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. kovo 25 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 384 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas 2014-03-03 ARM0014“ pervedė 7 000 Lt (2 027,34 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. balandžio 14 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 1130 su nuoroda „Galutinis apmokėjimas 2014-03-03 ARM0014“ pervedė 28 000 Lt (8 109,36 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4.2. Taip M. K. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetimą turtą – 174 603 Lt (50 568,52 Eur).

5. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie asmens turtą, jo naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

5.1. M. K., nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. spalio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, o nuo 2014 m. spalio 1 d. – plėtros direktoriumi ir kasininku (iki bendrovės bankroto paskelbimo 2015 m. lapkričio 3 d.), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį <...>“, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdamas išvengti sumokėti į valstybės biudžetą 16 123,92 Lt (4 669,81 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterę J. Š., kuriai per bendrovės administratorę V. F. perduodavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o J. Š., nesuvokdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šių netikrų, aiškiai melagingų dokumentų pagrindu 2014 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių, pajamų mokesčio įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K., siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą bei šiuos aiškiai neteisingus duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai:

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 17 419,51 Lt (5 045,04 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 3 063,69 Lt (887,31 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 18 596,83 Lt (5 386,01 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 3 425,04 Lt (991,96 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 14 989,53 Lt (4 341,27 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 2 702,34 Lt (782,65 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 3 638,57 Lt (1 053,80 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 702,91 Lt (203,58 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. gegužės mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 4 363,56 Lt (1 263,77 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 807,70 Lt (233,93 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. birželio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 4 023,95 Lt (1 165,42 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 757,79 Lt (219,47 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. liepos mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 12 790,28 Lt (3 704,32 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 2 152,79 Lt (623,49 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 2 827,76 Lt (587,28 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 509,99 Lt (147,70 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 10 984,23 Lt (3 181,25 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 2 001,68 Lt (579,73 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje).

5.2. Taip pat M. K., siekdamas išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, iš viso 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur), pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, per bendrovės administratorę V. F. perduodavo jai darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o J. Š., nesuvokdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, šių netikrų, aiškiai melagingų dokumentų pagrindu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nuo apskaitoje nenurodyto darbo užmokesčio, kurio suma 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur), nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso aštuoniolika pranešimų, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, iš viso nedeklaravo 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur) įmokų. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K. į Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), siekdamas išvengti mokesčių, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą:

– septyniolikoje pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 84 653,93 Lt (24 517,47 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 34 073,89 Lt (9 868,48 Eur) įmokų (eilutėje P20.5);

– viename pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo 4 980,30 Lt (1 442,40 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir 1 991,12 Lt (576,67 Eur) įmokų (eilutėje P6), ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

5.3. Taip pat M. K., siekdamas išvengti sumokėti 30 303,00 Lt (8 776,35 Eur) pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. <...> Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose nurodyti rekvizitai)“, nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 25 d., veikdamas per bendrovės administratorę V. F., bendrovės buhalterę J. Š., nesuvokusias M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, 2013 m. gruodžio 2 d. pateikė administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0011, už 34 848,00 Lt (1 092,68 Eur), 2014 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0014, už 34 848,00 Lt (1 092,68 Eur), 2014 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0013, už 39 688,00 Lt (11 494,44 Eur), 2014 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0015, už 47 069,00 Lt (13 632,00 Eur), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje atlikti, tačiau nurodė jas įtraukti į apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė V. F. nežinodama, kad jai pateiktuose dokumentuose nurodytų paslaugų realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo, o dokumentuose tik nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o bendrovės buhalterė J. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pirkimą PVM deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2013 m. gruodžio, 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, kurias per elektroninę deklaravimo sistemą 2014 m. sausio 27 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. kovo 24 d., 2014 m. balandžio 25 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, PVM deklaracijų 25 eilutėje deklaravo daugiau, iš viso už 30 303,00 Lt (8 776,35 Eur) įsigytų prekių, ir paslaugų pirkimo PVM 36 eilutėje deklaravo iš viso 30 303,00 Lt (8 776,35 Eur) mokėtino į biudžetą PVM:

– 2013 m. gruodžio mėnesį: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ – deklaravo 6 048 Lt (1 751,62 Eur) daugiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 6 048 Lt (1 751,62 Eur) mažiau;

– 2014 m. sausio mėnesį: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 6 888 Lt (1 994,90 Eur) daugiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 6 888 Lt (1 994,90 Eur) mažiau;

– 2014 m. vasario mėnesį: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 9 198 Lt (2 663,93 Eur) daugiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 9 198 Lt (2 663,93 Eur) mažiau;

– 2014 m. kovo mėnesį: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 9 198 Lt (2 365,91 Eur) daugiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 9 198 Lt (2 365,91 Eur) mažiau.

6. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, veikdamas per bendrovės administratorę V. F., bendrovės apskaitą tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius T. M.), bendrovės buhalterę J. Š., nesuvokusias M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, siekdamas iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punktą „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nes organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

6.1. M. K. nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. kovo 3 d., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje atlikti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas keturias PVM sąskaitas faktūras:

2013 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARM Nr. 0011, už 34 848 Lt (10 092,68 Eur);

2014 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARM Nr. 0014, už 34 848 Lt (10 092,68 Eur);

2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARM Nr. 0013, už 39 688 Lt (11 494,44 Eur);

2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARM Nr. 0015, už 47 069 Lt (13 632,00 Eur);

6.1.2. Iš viso už 174 603 Lt (50 568,52 Eur), perdavė šias PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. F., kuri, būdama suklaidinta ir nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į apskaitą. Taip M. K. pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – personalo nuomos paslaugų įsigijimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 174 603 Lt (50 568,52 Eur).

6.2. Taip pat M. K., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal šias keturias PVM sąskaitas faktūras, serija ARM Nr. 0011, 0014, 0013, 0015, iš viso už 174 603,00 Lt (50 568,52 Eur) nepirko, nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., devyniais bankiniais mokėjimo nurodymais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 174 603,00 Lt (50 568,52 Eur):

– 2013 m. gruodžio 2 d. mokėjimo dokumentu Nr. 359 pervedė 15 000 Lt (4 344,30 Eur);

– 2013 m. gruodžio 4 d. mokėjimo dokumentu Nr. 360 pervedė 19 848 Lt (5 748,38 Eur);

– 2014 m. sausio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 740 pervedė 19 688 Lt (5 702,04 Eur);

– 2014 m. sausio 24 d. mokėjimo dokumentu Nr. 741 pervedė 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur);

– 2014 m. vasario 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 958 pervedė 25 000 Lt (7 240,50 Eur);

– 2014 m. vasario 19 d. mokėjimo dokumentu Nr. 959 pervedė 27 998 Lt (8 108,78 Eur);

– 2014 m. kovo 18 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1129 pervedė 12 069 Lt (3 495,42 Eur);

– 2014 m. kovo 25 d. mokėjimo dokumentu Nr. 384 pervedė 7 000 Lt (2 027,34 Eur);

– 2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1130 pervedė 28 000 Lt (8 109,36 Eur).

6.2.1. Iš viso pervedė 174 603,00 Lt (50 568,52 Eur) ir šiuos dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius T. M.), buhalterei J. Š., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į apskaitos registrus ir taip mokėjimo apskaitos dokumentais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t. y. užmokestį už personalo nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.3. Taip pat M. K. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorę V. F., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti mokesčių, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, turėdamas tiesioginę tyčią apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, joje atvaizduojant tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – darbuotojų tariamą vykimą į komandiruotes, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. F., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengti įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją, pateikdamas konkrečias darbuotojų išvykimo ir grįžimo datas. V. F. nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. parengus įsakymus dėl V. T., K. U., A. U., V. K., G. S., S. B., R. A., A. K., V. V., L. M., A. K., V. K., S. S., A. P., R. M., P. D., R. M. komandiruočių į Olandiją bei A. U. komandiruotės į Belgiją, M. K. juose pasirašė, taip patvirtindamas savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, o V. F. užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė, kad įsakymuose minimi asmenys įsakyme nurodytu laikotarpiu buvo išvykę į komandiruotę, paskui buhalterė J. Š. apskaičiavo komandiruotpinigius, o V. F., vykdydama M. K. nurodymą, bankiniais mokėjimo nurodymais pervedė komandiruočių dienpinigius darbuotojams, kai realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įsakymuose nurodytomis datomis į komandiruotes į Olandiją ir Belgiją nevyko ir dienpinigiai jiems nepriklausė. Taip M. K. devyniais komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiais, siekdamas išvengti mokesčių, išmokėdamas komandiruotės dienpinigius (kurie neapmokestinami), nors realiai tai buvo darbo užmokestis, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą septyniolikai darbuotojų:

2014 m. sausio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/01 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą A. U. – 2 775 Lt (803,70 Eur), K. U. – 2 775 Lt (803,70 Eur), V. K. – 2 220 Lt (642,96 Eur), S. B. – 2 590 Lt (750,12 Eur), G. S. – 1 665 Lt (482,22 Eur), V. T. – 740 Lt (214,32 Eur), iš viso 12 765 Lt (3 697 Eur);

2014 m. vasario mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/02 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą A. U. – 2 340 Lt (677,71 Eur), K. U. – 2 145 Lt (621,23 Eur), V. K. – 2 145 Lt (621,23 Eur), G. S. – 1 665 Lt (482,27 Eur), V. T. – 1 665 Lt (482,27 Eur), A. P. – 925 Lt (267,90 Eur), A. K. – 3 515 Lt (1 018,01 Eur), R. M. – 1 295 Lt (375,06 Eur), P. D. – 1 295 Lt (375,06 Eur), R. A. – 5 180 Lt (1500,23 Eur), iš viso – 22 170 Lt (6 420,87 Eur);

2014 m. kovo mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/03 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą A. U. – 2 220 Lt (642,96 Eur), K. U. – 2 220 Lt (642,96 Eur), S. B. – 1 480 Lt (428,64 Eur), G. S. – 1 665 Lt (482,22 Eur), V. T. – 1 665 Lt (482,22 Eur), A. K. – 2 405 Lt (696,54 Eur), R. A. – 5 735 Lt (1 660,97 Eur), R. M. – 1 665 Lt (482,22 Eur), iš viso – 22 170 Lt (6 420,88 Eur);

2014 m. balandžio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/04 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 1 295 Lt (375,06 Eur), G. S. – 1 295 Lt (375,06 Eur), R. A. – 4 625 Lt (1 339,49 Eur), iš viso – 7 215 Lt (2 089,61 Eur);

2014 m. gegužės mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/05 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 1 850 Lt (535,80 Eur), G. S. – 1 295 Lt (375,06 Eur), iš viso – 3 145 Lt (910,85 Eur);

2014 m. birželio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/06 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 590 Lt (750,12 Eur), V. V. – 5 550 Lt (1607,39 Eur), L. M. – 2 590 Lt (750,12 Eur), iš viso – 10 730 Lt (3 107,62 Eur);

2014 m. liepos mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/07 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 405 Lt (696,54 Eur), G. S. – 1 295 Lt (375,06 Eur), A. K. – 5 735 Lt (1 660,97 Eur), iš viso – 9 435 Lt (2 732,57 Eur);

2014 m. rugpjūčio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/08 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 035 Lt (589,38 Eur), iš viso – 2 035 Lt (589,38 Eur);

2014 m. rugsėjo mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/09 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 035 Lt (589,38 Eur), V. K. – 5 550 Lt (1 607,39 Eur), A. K. – 2 220 Lt (642,96 Eur), K. U. – 1 850 Lt (535,80 Eur), S. S. – 1 850 Lt (535,80 Eur), iš viso – 13 505 Lt (3 911,32 Eur).

6.4. Taip pat M. K. 32 mokėjimo nurodymais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – komandiruotės dienpinigių sumokėjimą 12 darbuotojų, kuriems dienpinigiai nepriklausė, nes darbuotojai į komandiruotes nevyko:

2014 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 391 pervedė 1 480 Lt (428,64 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 393 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių V. T.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 893 pervedė 2 590 Lt (750,12 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 895 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 898 pervedė 740 Lt (214,32 Eur) komandiruotpinigių V. T.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 930 pervedė 2 220 Lt (642,96 Eur) komandiruotpinigių V. K.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 923 pervedė 2 775 Lt (803,70 Eur) komandiruotpinigių A. U.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 925 pervedė 2 775 Lt (803,70 Eur) komandiruotpinigių K. U.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1030 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių V. T.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1028 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1049 pervedė 925 Lt (267,90 Eur) komandiruotpinigių A. P.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1053 pervedė 2 340 Lt (677,71 Eur) komandiruotpinigių A. U.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1055 pervedė 2145 Lt (621,23 Eur) komandiruotpinigių K. U.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1059 pervedė 2 145 Lt (621,23 Eur) komandiruotpinigių V. K.;

2014 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1064 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių R. M.;

2014 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1066 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių P. D.;

2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1194 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1205 pervedė 2 220 Lt (642,96 Eur) komandiruotpinigių A. U.;

2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1207 pervedė 2 220 Lt (642,96 Eur) komandiruotpinigių K. U.;

2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1211 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių R. M.;

2014 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1290 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1291 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1377 pervedė 1 850 Lt (535,80 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1379 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1449 pervedė 2 590 Lt (750,12 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1459 pervedė 309 Lt (89,49 Eur) komandiruotpinigių L. M.;

2014 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1555 pervedė 2 405 Lt (696,54 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1558 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1634 pervedė 2 035 Lt (589,38 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1808 pervedė 2 035 Lt (589,38 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1810 pervedė 1 850 Lt (535,80 Eur) komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1811 pervedė 1 850 Lt (535,80 Eur) komandiruotpinigių K. U..

6.5. Taip pat M. K., siekdamas išvengti mokesčių, 2 kasos išlaidų orderiais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – dienpinigių sumokėjimą darbuotojai A. K., kuriai dienpinigiai nepriklausė, nes ji komandiruotėje nebuvo:

2014 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO201495 pagrindė iš viso 5 735 Lt (1 660,97 Eur) dienpinigių sumokėjimą darbuotojai A. K.;

2014 m. spalio 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO201498 pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją – 2 220 Lt (642,96 Eur) dienpinigių sumokėjimą darbuotojai A. K..

6.6. Taip M. K. nepagrįstai išmokėjo komandiruotės dienpinigius iš viso už 65 214,00 Lt (18 887,28 Eur) dvylikai darbuotojų, kuriems dienpinigiai nepriklausė, nes darbuotojai į komandiruotes nevyko, todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

6.7. Taip pat M. K., siekdamas pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, veikė per UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorę V. F. ir buhalterę J. Š., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kurios M. K. suklastotų įsakymų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją pagrindu direktoriaus M. K. nurodymu išrašė 10 kasos išlaidų orderių:

2014 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201409, kad tariamai išmokėta R. A. 5 180 Lt (1 500,23 Eur) dienpinigių už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201412, kad tariamai išmokėta A. K. 3 515 Lt (1 018,01 Eur) dienpinigių už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201413, kad tariamai išmokėta A. K. 325,35 Lt (94,23 Eur) darbo užmokesčio už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201426, kad tariamai išmokėta R. A. 5 735 Lt (1 660,97 Eur) dienpinigių už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201427, kad tariamai išmokėta A. K. 981,08 Lt (284,14 Eur) darbo užmokesčio už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201428, kad tariamai išmokėta A. K. 2 405 Lt (697,41 Eur) dienpinigių už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201470, kad tariamai išmokėta R. A. 4 625,00 Lt (1 339,49 Eur) dienpinigių už 2014 m. balandžio mėnesį;

2014 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201481, kad tariamai išmokėta E. G. 1 370,57 Lt (396,94 Eur) dienpinigių už 2014 m. balandžio mėnesį;

2014 m. liepos 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201491, kad tariamai išmokėta V. V. 5 550 Lt (1 607,39 Eur) dienpinigių už 2014 m. birželio mėnesį;

2014 m. spalio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201499, kad tariamai išmokėta V. K. 5 550 Lt (1 607,39 Eur) dienpinigių už 2014 m. rugsėjo mėnesį.

6.8. Nors šie asmenys R. A., A. K., E. G., V. V. ir V. K. pinigų negavo, tačiau suklaidinti kasos išlaidų orderiuose pasirašė, o buhalterė J. Š. juos įtraukė į apskaitą.

6.9. Taigi M. K. dešimt kasos išlaidų orderių, iš viso už 35 237 Lt (10 205,34 Eur), pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – tariamą komandiruotės dienpinigių ir darbo užmokesčio sumokėjimą penkiems darbuotojams. Taip M. K. tyčia, apgaulingai padarydamas išdėstytus teisės aktų, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

7.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. siekdamas pasisavinti svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, išvengti mokesčių ir pateisinti dienpinigių darbuotojams išmokėjimą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. F., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengti įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją, pateikdamas konkrečias darbuotojų išvykimo ir grįžimo datas, o jai parengus įsakymus, M. K. pasirašė šiuos įsakymus, taip patvirtindamas savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, tyčia suklastojo šiuos dokumentus:

2014 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-11 dėl V. T. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-14 dėl K. U. ir A. U. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-18 dėl V. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-19 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-20 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-37 dėl R. A. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-38 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. vasario 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-44 dėl A. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. vasario 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-45 dėl V. T. ir A. M. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. vasario 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-52 dėl A. U. komandiruotės į Belgiją;

2014 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-82 dėl A. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-83 dėl G. S. ir V. T. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. kovo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/90 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/97 dėl A. U. ir K. U. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. balandžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/115 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/117 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/145 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/149 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/160 dėl V. V. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/163 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/164 dėl L. M. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/182 dėl A. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/183 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/184 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/08/01 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/09/01-01 dėl A. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/19/01-02 dėl V. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/09/01-03 dėl S. S. ir K. U. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/09/16 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją.

7.2. Taip M. K. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

8. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir aiškiai netikrą dokumentą panaudojo, t. y. aiškiai suklastotą tikrą dokumentą realizavo.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

8.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, savo žinioje turėdamas ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, siekdamas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O. 2015 m. sausio 2 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, o už J. O. pasirašė kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, šią tariamai J. O. pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį pateikė R. P. ir šia aiškiai suklastota sutartimi jam pardavė už 2 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį katerį, kurio registro Nr. LT-5067. R. P., nesuvokdamas M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, šios sutarties pagrindu katerį įgijo ir Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivų registravimo skyriuje įregistravo savo vardu. Taigi M. K. realizavo aiškiai suklastotą tikrą dokumentą.

9. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, savo žinioje turėdamas ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą jį pasisavinti, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O. 2015 m. sausio 16 d. įgaliojimu, kuriuo tariamai įgaliojo M. K. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodant automobilį, nepasirašė, o už J. O. pasirašė kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, šio netikro, aiškiai suklastoto įgaliojimo pagrindu pagamino netikrą 2015 m. sausio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo parduoda, o M. K. kaip fizinis asmuo perka automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos aiškiai suklastotus dokumentus pateikė VĮ „Regitra“, kuri M. K. vardu įregistravo automobilį „Mercedes Benz ML320“. Taigi M. K. pagamino netikrą dokumentą, t. y. pirkimo–pardavimo sutartį, ir aiškiai netikrus dokumentus pateikė VĮ „Regitra“.

10. A. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

10.1. A. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore ir kasininke nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, iš anksto susitarė ir veikė bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu M. K. ir, turėdami tikslą pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, tyčia, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, A. K. suklastojus 2013 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. R., S. Š., S. S., V. V. komandiruotės į Olandiją, šiems suklaidintiems asmenims pasirašius dviejų atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiuose dėl iš viso priskaičiuotų 38 036,32 Lt (11 016,08 Eur) darbo užmokesčio (atlyginimo ir dienpinigių), nors jie nurodytų pinigų negavo, šias pinigines lėšas – 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur) – M. K. ir A. K. pasisavino:

2013 m. lapkričio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 11 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur), E. R. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 213,08 Lt (1 509,79 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur);

2013 m. gruodžio mėnesį atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 3 627 Lt (1 050,45 Eur), E. R. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 4 119 Lt (1 192,65 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 103 Lt (1 477,93 Eur).

10.2. Taigi M. K. ir A. K. pasisavino 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur), atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais pagrįsdami tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą.

10.3. Taip pat M. K. ir A. K., žinodami, kad darbuotojai E. R., S. Š., S. S., V. V. 2014 m. sausio–kovo mėnesiais į komandiruotę nevyko, nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. suklastotais 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesių atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais (nes nurodyti asmenys žiniaraščiuose nepasirašė) pagrindė tariamą bendros 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) sumos darbo užmokesčio išmokėjimą, o šias pinigines lėšas – 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) – pasisavino, t. y.:

pagal 2014 m. sausio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 3 764 Lt (1 090,13 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 850 Lt (825,42 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 450 Lt (709,57 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 078 Lt (1 470,69 Eur);

pagal 2014 m. vasario mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 120 Lt (1 482,85 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 485 Lt (719,71 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 765,00 Lt (800,80 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 127 Lt (1 484,88 Eur);

pagal 2014 m. kovo mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 558,76 Lt (1 609,93 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 913,26 Lt (843,74 Eur), S. S. tariamai išmokėta 3 015,76 Lt (873,42 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 491,76 Lt (1 590,52 Eur).

10.4. Taip A. K., veikdama bendrai su M. K., pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą – 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur).

11. Be to, A. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie asmens turtą, jo naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

11.1. A. K. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą, juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį <...>“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdama išvengti sumokėti į valstybės biudžetą 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę V. G., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų esmės, kuri suklastojo tikrą aiškiai melagingą dokumentą, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 2013/11-05 pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, skaičiuodavo komandiruotpinigius ir atlyginimą darbuotojams, nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. keturiems darbuotojams – E. R., S. Š., S. S. ir V. V. išmokėdama iš viso 26 937,46 Lt (7 801,63 Eur) su darbo santykiais susijusias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. K. 2013, 2014 metais Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 2-ose deklaracijose (forma FR0573), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 36 359,33 Lt (10 530,39 Eur) išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje), 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (17 eilutėje). Taip pat A. K. 2013 m. gruodžio mėnesį, 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais, Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 4-iose deklaracijose (forma FR0572), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 36 359,33 Lt (10 530,39 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje):

2013 m. gruodžio mėnesio deklaracijoje (forma FR0572) (18 eilutėje) deklaravo mažiau 9 399,97 Lt (2 722,42 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, ir (19 eilutėje) deklaravo mažiau pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų 1 597,97 Lt (462,80 Eur);

2014 m. sausio mėnesio deklaracijoje (forma FR0572) (18 eilutėje) deklaravo mažiau 11 884,20 Lt (3 441,90 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, ir (19 eilutėje) deklaravo mažiau pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų 2 016,63 Lt (584,06 Eur);

2014 m. vasario mėnesio deklaracijoje (forma FR0572) (18 eilutėje) deklaravo mažiau 7 060,05 Lt (2 044,73 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, ir (19 eilutėje) deklaravo mažiau pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų 1 201,64 Lt (348,02 Eur);

2014 m. kovo mėnesio deklaracijoje (forma FR0572) (18 eilutėje) deklaravo mažiau 8 015,11 Lt (2 321,34 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, ir (19 eilutėje) deklaravo mažiau pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų 1 333,29 Lt (3 8615 Eur).

11.2. Taip pat A. K., siekdama išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, iš viso 14 536,44 Lt (4 210,04 Eur), pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę V. G., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų esmės, kuri suklastojo tikrą aiškiai melagingą dokumentą, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 2013/11-05 pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, skaičiuodavo komandiruotpinigius ir atlyginimą darbuotojams, nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. apskaitoje neužregistravo 36 359,33 Lt (10 530,39 Eur) darbo užmokesčio, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 14 536,44 Lt (4 210,04 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso keturis pranešimus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas), t. y. nedeklaravo iš viso 36 359,33 Lt (10 530,39 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 14 536,44 Lt (4 210,04 Eur) įmokų:

11.2.1. Trijuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 28 344,22 Lt (8 209,05 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 11 332,01 Lt (3 281,98 Eur) įmokų (eilutėje P20.5).

11.2.2. Viename pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo iš viso 8 015,11 Lt (2 321,34 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir iš viso 3 204,43 Lt (928,07 Eur) įmokų (eilutėje P6).

11.3. Taip A. K. į pranešimus įrašė neteisingus duomenis ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

12. Be to, A. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė pagal teisės aktus reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

12.1. A. K. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdama per bendrovės apskaitą tvarkiusią V. G., nesuvokusią A. K. nusikalstamų veiksmų esmės, siekdama iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta: „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 3 d. žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje atlikti, pateikė buhalterei V. G. išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0011, už 34 848,00 Lt (1 092,68 Eur), 2014 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0014, už 34 848,00 Lt (1 092,68 Eur), 2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0013, už 39 688,00 Lt (11 494,44 Eur), 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0015, už 47 069,00 Lt (13 632,00 Eur), iš viso už 174 603 Lt (50 568,52 Eur), kuri šiuos dokumentus įtraukė į apskaitą ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti. Taip A. K. pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t. y. 174 603 Lt (50 568,52 Eur) už personalo nuomos paslaugų suteikimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

12.2. Taip pat A. K., žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šias keturias PVM sąskaitas faktūras, serija ARM Nr. 0011, 0014, 0013, 0015, iš viso už 174 603 Lt (50 568,52 Eur), nesuteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo nuomos paslaugų, nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. devyniais bankiniais mokėjimo nurodymais į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, gavo iš viso 174 603 Lt (50 568,52 Eur) piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už personalo nuomą:

– 2013 m. gruodžio 2 d. mokėjimo dokumentu Nr. 359 gavo 15 000 Lt (4 344,30 Eur);

– 2013 m. gruodžio 4 d. mokėjimo dokumentu Nr. 360 gavo 19 848 Lt (5 748,38 Eur);

– 2014 m. sausio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 740 gavo 19 688 Lt (5 702,04 Eur);

– 2014 m. sausio 24 d. mokėjimo dokumentu Nr. 741 gavo 20 000 Lt (5 792,40 Eur);

– 2014 m. vasario 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 958 gavo 25 000 Lt (7 240,50 Eur);

– 2014 m. vasario 19 d. mokėjimo dokumentu Nr. 959 gavo 27 998 Lt (8 108,78 Eur);

– 2014 m. kovo 18 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1129 gavo 12 069 Lt (3 495,42 Eur);

– 2014 m. kovo 25 d. mokėjimo dokumentu Nr. 384 gavo 7 000 Lt (2 027,34 Eur);

– 2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1130 gavo 28 000 Lt (8 109,36 Eur).

12.3. A. K. šiuos dokumentus pateikė buhalterei V. G., kuri juos įtraukė į apskaitos registrus. Taip mokėjimo apskaitos dokumentais A. K. pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – užmokesčio gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamą personalo nuomą.

12.4. Taip pat A. K. nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., siekdama išvengti mokesčių, veikdama per bendrovės buhalterę V. G., nurodė jai parengti įsakymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruotės į Olandiją, pateikdama konkrečius duomenis apie darbuotojų išvykimo datą, žinodama, kad darbuotojai nurodytomis datomis realiai į komandiruotes nevyks. Buhalterė V. G., vykdydama direktorės nurodymą, 2013 m. lapkričio 6 d. parengė direktoriaus įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl S. S., E. R., S. Š. ir V. V. komandiruotės į Olandiją, kuriame A. K. pasirašė, taip patvirtindama savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, o V. G. užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė, kad įsakyme minimi asmenys įsakyme nurodytu laikotarpiu buvo išvykę į komandiruotę, ir apskaičiavo komandiruotpinigius. A. K. pagal aiškiai suklastotą dokumentą, t. y. direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl S. S., E. R., S. Š. ir V. V. komandiruotės į Olandiją, išmokėjo komandiruotės dienpinigius darbuotojams pervesdama pinigus į jų asmenines sąskaitas banke, nors tai buvo realiai darbo užmokestis, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – komandiruotės dienpinigių išmokėjimą darbuotojams:

2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 46 pervedė 2 600,00 Lt komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 47 pervedė 2 108,00 Lt komandiruotpinigių S. Š.;

2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 48 pervedė 1 616,00 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 49 pervedė 632,00 Lt komandiruotpinigių V. V.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 57 pervedė 883,00 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 58 pervedė 2 885,00 Lt komandiruotpinigių S. Š.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59 pervedė 3 285,00 Lt komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 60 pervedė 657,00 Lt komandiruotpinigių V. V.;

2014 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 66 pervedė 1 088,00 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72 pervedė 60,00 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 73 pervedė 2 695,00 Lt komandiruotpinigių S. Š.;

2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 74 pervedė 2 415,00 Lt komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 75 pervedė 53,00 Lt komandiruotpinigių V. V.;

2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 83 pervedė 176,24 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 84 pervedė 2 821,74 Lt komandiruotpinigių S. Š.;

2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 85 pervedė 2 719,24 Lt komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 86 pervedė 243,24 Lt komandiruotpinigių V. V..

12.5. Taip A. K. nepagrįstai išmokėjo keturiems darbuotojams iš viso 26 937,46 Lt (7 801,63 Eur) komandiruotės dienpinigių, todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

12.6. Taip pat A. K., siekdama pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, veikdama per bendrovės buhalterę V. G., pagal suklastotą įsakymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruotės į Olandiją nurodė V. G. išrašyti orderius, kuri ir išrašė penkis kasos išlaidų orderius:

2013 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 30, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 22 052,32 Lt (6 386,79 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti;

2014 m. sausio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 15 984,00 Lt (4 629,29 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti;

2014 m. vasario 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 5, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 14 142 Lt (4 095,81 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti;

2014 m. kovo 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 15 497 Lt (4 488,24 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti;

2014 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 16 979,54 Lt (4 917,61 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti.

12.7. A. K. iš bendrovės kasos gautų 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur), skirtų darbuotojų atlyginimams, darbuotojams neišmokėjo, o buhalterė V. G. šiuos dokumentus įtraukė į apskaitą. Taip A. K. penkiais kasos išlaidų orderiais, iš viso už 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur), pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – pinigų gavimą iš kasos komandiruotės dienpinigiams ir darbo užmokesčiui darbuotojams sumokėti.

12.8. Taip pat A. K., siekdama pasisavinti svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, pagal suklastotą 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl darbuotojų E. R., S. Š., S. S., V. V. komandiruotės į Olandiją dviejų atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiais dėl viso priskaičiuoto 38 036,32 Lt (11 016,08 Eur) darbo užmokesčio (atlyginimo ir dienpinigių) pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – tariamą komandiruotės dienpinigių ir darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojams, o E. R., S. Š., V. V. suklaidinti juose pasirašė, nors nurodytų pinigų negavo, o A. K. šias pinigines lėšas – 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur) – pasisavino:

2013 m. lapkričio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 11 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur), E. R. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 213,08 Lt (1 509,79 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur);

2013 m. gruodžio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 3 627,00 Lt (1 050,45 Eur), E. R. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 4 119 Lt (1 192,65 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 103,00 Lt (1 477,93 Eur);

12.9. Taip pat A. K. aiškiai suklastotais 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesių atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais (nes nurodyti asmenys žiniaraščiuose nepasirašė) pagrindė tariamą bendros 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) sumos darbo užmokesčio išmokėjimą E. R., S. Š., S. S., V. V., o pinigines lėšas – 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) – pasisavino:

pagal 2014 m. sausio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 3 764 Lt (1 090,13 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 850,00 Lt (825,42 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 450 Lt (709,57 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 078 Lt (1 470,69 Eur);

pagal 2014 m. vasario mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 120 Lt (1 482,85 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 485 Lt (719,71 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 765 Lt (800,80 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 127 Lt (1 484,88 Eur);

pagal 2014 m. kovo mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 558,76 Lt (1 609,93 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 913,26 Lt (843,74 Eur), S. S. tariamai išmokėta 3 015,76 Lt (873,42 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 491,76 Lt (1 590,52 Eur).

12.10. Taip A. K. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais, kuriuose nurodyta bendra suma 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur), pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – tariamą komandiruotės dienpinigių ir darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojams.

12.11. Dėl A. K. nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

13. Be to, A. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

13.1. A. K., nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore, siekdama pasisavinti pinigines lėšas, išvengti mokesčių, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei V. G., nesuvokusiai A. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengti įsakymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruotės į Olandiją, o jai parengus įsakymą, A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. R., S. Š., S. S., V. V. komandiruotės į Olandiją pasirašė, patvirtindama savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, ir taip jį tyčia suklastojo bei panaudojo organizuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

14. R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie asmens turtą, jo naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

14.1. R. Š. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą, juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį <...>“, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdamas išvengti sumokėti į valstybės biudžetą 6 400,32 Lt (1 853,66 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį M. B., jam per bendrovės administratorę V. F., perduodavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. įsakymuose nurodyti asmenys komandiruotėse užsienyje nebuvo. M. B., nesuvokdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. nusikalstamų veiksmų esmės, pagal šiuos suklastotus tikrus aiškiai melagingus dokumentus 2014 metų spalio, gruodžio mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

14.2. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. į deklaracijas, pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekdamas išvengti mokesčių, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį M. B., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą ir šiuos aiškiai neteisingus duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai:

14.2.1. Mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 8 047,05 Lt (2 330,59 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 1 367,11 Lt (395,94 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje).

14.2.2. Mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 27 115,97 Lt (7 853,33 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 5 033,21 Lt (1 457,72 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje).

14.3. Taip pat R. Š., siekdamas išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, iš viso 14 126,18 Lt (4 091,22 Eur), pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusį asmenį M. B., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų esmės, jam per bendrovės administratorę V. F. perduodavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. įsakymuose nurodyti asmenys komandiruotėse užsienyje nebuvo. M. B., nesuvokdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. nusikalstamų veiksmų esmės, pagal šiuos suklastotus tikrus aiškiai melagingus dokumentus nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neatvaizduoto 35 163,02 Lt (10 183,91 Eur) darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 14 126,18 Lt (4 091,22 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso šešis pranešimus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 35 163,02 Lt (10 183,91 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 14 126,18 Lt (4 091,22 Eur) įmokų.

14.4. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. į Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), siekdamas išvengti mokesčių, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą:

14.4.1. Keturiuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 29 138,46 Lt (8 439,08 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 11 709,37 Lt (3 391,27 Eur) įmokų (eilutėje P20.5).

14.4.2. Dviejuose pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo iš viso 6 024,56 Lt (1 744,83 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir iš viso 2 416,81 Lt (699,96 Eur) įmokų (eilutėje P6), ir šiuos pranešimus pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

15. Be to, R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė pagal teisės aktus reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

15.1. R. Š. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. tyčia, veikdamas per bendrovės administratorę V. F., bendrovės apskaitą pagal sutartį tvarkiusį M. B., nesuvokusius R. Š. nusikalstamų veiksmų esmės, siekdamas iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punktą „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent:

15.2. R. Š. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorę V. F., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti mokesčių, turėdamas tiesioginę tyčią apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, joje atvaizduojant tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – darbuotojų tariamą vykimą į komandiruotes, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. F., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengti įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų S. S., S. B., A. J., V. V. (V. V.), K. U., T. M., A. P., S. K., J. B., E. B., T. Č., S. S., S. G., D. L. (D. L.), T. K., V. K. komandiruočių į Olandiją. V. F. parengus įsakymus, o R. Š. juos pasirašius, ji užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė, kad įsakymuose minimi asmenys nurodytu laikotarpiu buvo išvykę į komandiruotę, apskaičiavo komandiruotės dienpinigius ir, direktoriui nurodžius, bankiniais mokėjimo nurodymais pervedė juos darbuotojams (išskyrus V. K.), kai realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įsakymuose nurodytomis datomis į komandiruotes Olandijoje nevyko ir dienpinigiai jiems nepriklausė. Taip R. Š. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dviem komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą šešiolikai darbuotojų:

2014 m. spalio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/10 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 590,00 Lt (750,12 Eur), S. S. – 3 330,00 Lt (964,43 Eur);

2014 m. gruodžio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/12 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. S. – 2 775 Lt (803,70 Eur), T. K. – 370 Lt (107,16 Eur), T. M. – 3 700 Lt (1 071,59 Eur), V. V. – 2 220 Lt (642,96 Eur), A. J. – 1 295 Lt (375,06 Eur), D. L. – 555 Lt (160,74 Eur), A. P. – 1 665 Lt (482,22 Eur), S. K. – 925 Lt (267,90 Eur), J. B. – 1 110 Lt (321,48 Eur), E. B. – 1 110 Lt (321,48 Eur), S. S. – 740 Lt (214,32 Eur), T. Č. – 185 Lt (53,48 Eur), S. G. – 740 Lt (214,32 Eur), K. U. – 2 220 Lt (642,96 Eur), V. K. – 5 735 Lt (1 660,97 Eur).

15.3. Taip pat R. Š. šešiolika mokėjimo nurodymų pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – komandiruotės dienpinigių sumokėjimą penkiolikai darbuotojų, kuriems dienpinigiai nepriklausė, nes darbuotojai į komandiruotes nevyko:

2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 431 pervedė 2 775 Lt (803,70 Eur) komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 432 pervedė 2 220 Lt (642,96 Eur) komandiruotpinigių K. U.;

2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 433 pervedė 3 700 Lt (1 071,59 Eur) komandiruotpinigių T. M.;

2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 434 pervedė 2 220 Lt (642,96 Eur) komandiruotpinigių V. V.;

2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 435 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių A. J.;

2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 437 pervedė 555 Lt (160,74 Eur) komandiruotpinigių D. L.;

2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 438 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių A. P.;

2014 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1943 pervedė 2 590 Lt (750,12 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1955 pervedė 3 330 Lt (964,43 Eur) komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2191 pervedė 185 Lt (53,58 Eur) komandiruotpinigių T. Č.;

2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2192 pervedė 740 Lt (214,32 Eur) komandiruotpinigių S. G.;

2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2193 pervedė 740 Lt (214,32 Eur) komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2194 pervedė 1 110 Lt (321,48 Eur) komandiruotpinigių E. B.;

2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2195 pervedė 1 110 Lt (321,48 Eur) komandiruotpinigių J. B.;

2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2196 pervedė 925 Lt (267,90 Eur) komandiruotpinigių S. K.;

2014 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2197 pervedė 370 Lt (107,16 Eur) komandiruotpinigių T. K.;

15.4. Taip R. Š. nepagrįstai išmokėjo penkiolikai darbuotojų iš viso 25 530 Lt (7 393,99 Eur) komandiruotės dienpinigių, kurie jiems nepriklausė, nes komandiruotėse nebuvo, todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Dėl nurodytų R. Š. buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, padarytų nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

16. Be to, R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

Nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

16.1. R. Š. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d., siekdamas išvengti mokesčių ir pateisinti dienpinigių darbuotojams išmokėjimą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. F., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengti įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją, pateikdamas konkrečias darbuotojų išvykimo ir grįžimo datas, o jai parengus įsakymus, R. Š. pasirašė šiuos įsakymus, taip patvirtindamas savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, t. y. tyčia suklastojo šiuos dokumentus:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. Į14/246 dėl S. S. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. Į14/247 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. Į14/317 dėl A. J. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. Į14/318 dėl V. V. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. Į14/319 dėl S. S. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. Į14/320 dėl K. U. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. Į14/321 dėl T. M. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. Į14/328 dėl A. P. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. Į14/329 dėl S. K. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. Į14/330 dėl J. B. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. Į14/334 dėl E. B. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. Į14/335 dėl T. Č. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. Į14/336 dėl S. S. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. Į14/337 dėl S. G. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. Į14/338 dėl D. L. komandiruotės į Olandiją;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. Į14/339 dėl T. K. komandiruotės į Olandiją.

16.2. Taip R. Š. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Šalies argumentai

17. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistą žalos atlyginimą, iš A. K. priteisiant 4 210,04 Eur, iš M. K. – 10 445,15 Eur, o iš R. Š. – 4 091,22 Eur. Atsisakius tenkinti šį reikalavimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantas skunde taip pat prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Žemesnės instancijos teismas

17.1. R. Š. vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį ir solidariai iš nuteistojo M. K. bei jo (R. Š.) priteisė 14 536,37 Eur. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o M. K. – nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Apeliantas teigia, kad jis negali būti pripažintas solidariai atsakingu už bendrovės vykdytą veiklą bei mokesčių nesumokėjimą tuo laikotarpiu, kai bendrovei vadovavo M. K., nes jis (apeliantas) iki 2014 m. spalio 1 d. jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

17.1.1 Skunde apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio, BPK 115 straipsnio nuostatas, teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2017) ir nurodo, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems teisės aktams nustatoma, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta ir išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Nuteistojo vertinimu, jei nenustatyti abiejų vadovų bendri neteisėti veiksmai, solidari atsakomybė jiems neturėtų būti taikoma, nes tik nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad žala padaryta abiejų buvusių juridinio asmens vadovų veiksmais, tik tokiu atveju būtų pagrindas konstatuoti solidarią šių asmenų atsakomybę.

17.1.2. Skunde pažymima, kad tiek Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, teikdami civilinius ieškinius šioje baudžiamojoje byloje, rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvada Nr. 5-3/33, kurioje konstatuota, jog nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (M. K. ir R. Š. vadovavimo laikotarpiu) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo valstybės biudžetui iš viso 15 372,12 Eur, iš jų 8 776,35 Eur PVM (t. y. 2013 m. gruodžio mėnesį – 1 751,62 Eur, 2014 m. sausio–kovo mėnesiais – 7 024,73 Eur), 6 523,47 Eur GPM už 2014 metus ir 72,29 Eur įmokų į Garantinį fondą. Taip pat 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą iš viso 14 536,37 Eur įmokų, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė iš viso dvidešimt keturis tikrovės neatitinkančius pranešimus, kuriuose nedeklaravo iš viso 36 143,78 Eur apdraustųjų asmenų pajamų. Dvidešimt viename pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nebuvo deklaruota iš viso 32 956,55 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 13 259,75 Eur įmokų (eilutėje P20.5). Likusiuose trijuose pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nebuvo deklaruota iš viso 3 187,23 Eur pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir iš viso 1 276,62 Eur įmokų (eilutėje P6).

17.1.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmiau minėtoje specialisto išvadoje nebuvo aiškiai diferencijuota, kiek konkrečiai, kokiu laikotarpiu ir kokių pranešimų Fondo valdybai teikė kiekvienas nuteistasis, todėl ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, neatribodamas M. K. ir R. Š. civilinės atsakomybės, visą turtinę žalą pareikalavo priteisti solidariai iš abiejų nuteistųjų. Tačiau iš 2016 m. gegužės 20 d. išvadą rengusios specialistės A. Š. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad pateiktoje išvadoje nediferencijavo, kiek ir kokių pranešimų teikė bei mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atliko R. Š. ir M. K., nes ši informacija buvo pateikta kaltinamajame akte ir jos išvados priede Nr. 36. Todėl, apelianto vertinimu, nors specialistė pateiktoje išvadoje konkrečiai ir nenurodė, kokią turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padarė R. Š., tačiau ši informacija akivaizdžiai nurodyta tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (20 lapas).

17.1.4. Apeliantas, remdamasis jam pateiktu kaltinimu, pažymi, kad akivaizdu, jog jis (R. Š.) savo aktyviais neteisėtais veiksmais (t. y. teikdamas tikrovės neatitinkančius pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui), nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš viso pateikė šešis pranešimus, kuriais nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 4 091,22 Eur įmokų, t. y. padarė 4 091,22 Eur turtinę žalą, kurią sutinka atlyginti. Tačiau likusius aštuoniolika pranešimų iki 2014 m. spalio 1 d. teikė M. K., kuris savo neteisėtais veiksmais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui padarė 10 445,15 Eur turtinę žalą. Todėl, apelianto vertinimu, jam nepagrįstai buvo taikyta solidari civilinė atsakomybė.

17.2. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė netinkamą bausmę. Apeliantas skunde išdėsto baudžiamojo įstatymo normas, kuriomis reglamentuojamas bausmės skyrimas, taip pat teismų praktiką ir nurodo, kad, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bausmes bendrino tik bausmių dalinio sudėjimo būdu, nors privalėjo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Pažymi, kad jei apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, sukčiavimas, dokumentų klastojimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius. Šiuo atveju, apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tuo pačiu metu jis (R. Š.) padarė dar ir kitas nusikalstamas veikas, t. y. suklastodamas dokumentus pateikė neteisingus duomenis apie įmonės turtą bei pajamas. Todėl, nuteistojo vertinimu, jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šios bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu.

17.2.1. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymi, kad nuo padarytų nusikaltimų praėjo ilgas, daugiau nei dvejų su puse metų laiko tarpas, per kurį naujų nusikaltimų nepadarė. Be to, savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat padėjo atskleisti nusikaltimus. Administracine tvarka nebaustas, dirba ir išlaiko šeimą, psichiatrinėse įstaigose negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas, tačiau bausmę įvykdė, ir tai rodo, kad nebuvo ir nėra toks pavojingas, o jo padaryti nusikaltimai bei kilę padariniai nėra tokio sunkumo, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik skiriant jam lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

18. Nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Regimantas Špelveris apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat palikti nenagrinėtus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštus civilinius ieškinius M. K..

18.1. Nuteistojo M. K. gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, kadangi netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

18.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltu ir nuteisdamas M. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo, neįvertino visų nagrinėjamoje byloje esančių duomenų.

18.2.1. Skunde išdėstomi nuteistųjų M. K., A. K. parodymai, duoti 2017 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu, liudytojų G. S., P. D., V. K., S. Š., R. J., M. B., K. U., V. T., V. G., V. F., V. V., A. K., J. Š., L. M., J. B., S. S. (S. S.) parodymai, kurie, apelianto vertinimu, atskleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, darbuotojų vykimo / nevykimo į komandiruotes priežastis, bendrovės tikslus turėti neoficialių piniginių lėšų, iš kurių būtų mokama neoficiali darbo užmokesčio dalis, bei tokių mokėjimų fiksavimo aplinkybes. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į 2015 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokole užfiksuotos informacijos turinį, kuriame matomas realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio mokėjimo dydžio apskaičiavimas, dirbtas laikas, išmokėjimo forma už 2014 m. vasario mėnesį, taip pat matomas ir realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio mokėjimas administracijos darbuotojams už 2014 m. sausio–vasario mėnesius.

18.2.2. Apelianto vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatos buvo mokama neoficiali darbo užmokesčio dalis, kuri buvo „pridengiama“ tiek komandiruočių forma, tiek ir tiesiogiai išmokant darbuotojams neoficialaus darbo užmokesčio dalį grynaisiais pinigais. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo tirta, kiek valandų per dieną dirbdavo darbuotojai, koks buvo numatytas valandinis įkainis bei kokią atlyginimo dalį gaudavo grynaisiais pinigais. Be to, specialistui, atlikusiam bendrovės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo užduotas klausimas nustatyti, kiek bendrovė į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų, išmokėdama dalį pinigų be pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų.

18.2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. lapkričio 18 d. apžiūros protokolo priede esantis duomuo – „Excel“ lentelėse fiksuoti realūs ir tikri duomenys, atskleidžiantys tuo laikotarpiu įmonės sritį dėl darbo užmokesčio mokėjimų dydžių, formos ir pan. Taip pat šie duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams už 2014 m. vasario mėnesį reikėjo „primokėti“ neoficialaus darbo užmokesčio sumą, kuri sudarė 16 423,30 Lt. Todėl, gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad tam tikra pinigų dalis buvo naudota ne iš M. K., kaip fizinio asmens, turimų lėšų, bet iš piniginių lėšų, gautų kaltinime aprašytomis aplinkybėmis.

18.2.4. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi liudytojų V. F., J. Š. ir M. B. parodymais, kuriais jie nepatvirtino, kad bendrovėje mokėtas neoficialus darbo užmokestis, ir jų nevertino kitų byloje esančių duomenų kontekste.

18.2.5. Nurodoma, kad M. B. bendrovėje nedirbo, o buvo tik samdomas darbuotojas, kuris tvarkė buhalterinę apskaitą ir bendrovėje apsilankydavo tik kartą per savaitę. Be to, M. B. nebuvo įpareigotas skaičiuoti dienpinigių ir komandiruotpinigių, nes jam buvo pateikiama tik oficiali buhalterija. J. Š. taip pat buvo samdoma bendrovės buhalterė, kuriai buvo pateikiami jau pasirašyti pirminės apskaitos dokumentai. V. F., kuri tvarkė pirminę apskaitą, nors parodymų metu ir nepatvirtino, kad bendrovėje buvo neoficialiai mokami atlyginimai darbuotojams, tačiau teigė, jog jai buvo žinomos lentelės, kurias su M. K. aptardavo susirinkimuose.

18.2.6. Gynėjo vertinimu, nuteistojo M. K. parodymai dėl neoficialios darbo užmokesčio dalies egzistavimo, yra akivaizdžiai ne jo pasirinkta versija, o egzistavusios aplinkybės, kurias patvirtina ir pirmiau išdėstyti duomenys.

18.3. Apeliantas skunde tvirtina, kad M. K. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas.

18.3.1. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – E. R., S. Š., S. S., V. V. buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai. Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartis dėl personalo nuomos paslaugų buvo fiktyvi. Be to, M. K. ir darbuotojų parodymais nustatyta, kad fiktyviai įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėti keturi darbuotojai į komandiruotes Olandijoje nevyko. Taip pat vadovaujantis M. K., A. K. parodymais, 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. kovo 25 d. specialistų išvadomis Nr. 5-3/33 ir Nr. 5-3/21 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymais pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamą personalo nuomą 174 603 Lt (50 568,52 Eur). Gynėjo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ši pinigų suma visada priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri grįžo į šią bendrovę neoficialiu būdu ir dėl kurios iššvaistymo M. K. buvo pripažintas kaltu. Todėl apeliantui nesuprantama, kaip išvaistytas lėšas galima dar ir pasisavinti. Akivaizdu ir tai, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos direktorė A. K. su akcininku M. K. netapo teisėtais šių pinigų savininkais, todėl negalėjo šių piniginių lėšų ir pasisavinti.

18.4. Skunde pažymima, kad M. K. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. automobilį ir pinigus, gautus pardavus katerį. Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga M. K. 14 000 Eur, todėl, pardavus katerį, nuteistasis šiuos pinigus pasiėmė. Be to, automobilis buvo lizinguojamas, o M. K. išpirko jį savo asmeninėmis lėšomis. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas banko išrašas.

18.4.1. Skunde gynėjas nurodo, kad M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, reguliariai skolino pinigines lėšas bendrovei. Tai patvirtina ir 2016 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/21 konstatuota aplinkybė, kad 2014 m. gruodžio 31 d. užregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui M. K. – 49 650 Lt (14 379,63 Eur). Be to, iš specialisto išvados matyti, kad „Didžiosios knygos sąskaitų apyvarta už 2014 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesius sąskaitoje 4 422 – Paskola M. K.“ nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės buhalterinėje apskaitoje užregistruota įmonės skola akcininkui M. K. yra 49 650,00 Lt (14 379,63 Eur).

18.4.2. Pažymima ir tai, kad 2015 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį „Mercedes Benz ML320“ bankui buvo pervesta visa likusi suma, t. y. 7 164,88 Eur. Tai patvirtina 2017 m. balandžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktas dokumentas – mokėjimo nurodymo kopija, kurioje užfiksuota, kad 2015 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokėtoja) perveda UAB „Nordea Finance Lithuania“ (gavėja) 7 164,88 Eur sumą. Mokėjimo paskirtis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis Nr. 20127996. 2015 m. sausio 16 d. šis automobilis buvo perrašytas M. K., nes tokiu būdu jam įmonė padengė skolą.

18.4.3. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto administratorius savo civiliniame ieškinyje apie padarytą žalą bendrovei dėl automobilio ir katerio net neužsimena.

18.5. Apelianto vertinimu, M. K. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetimo turto – 174 603 Lt (50 568,52 Eur) – iššvaistymo. Pažymima, kad M. K., turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialių piniginių lėšų, jas naudojo toje pačioje bendrovėje, t. y. siekdamas išlaikyti darbuotojus bendrovėje, mokėjo neoficialius darbo užmokesčius.

18.5.1. Pasak apelianto, būtina atsižvelgti į byloje suformuluotą ydingą kaltinimą. Kaltinime nurodoma, kad buvo išvaistytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, t. y. 174 603 Lt (50 568,52 Eur), vėliau atsiranda kaltinimo dalis dėl 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur) pasisavinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų, iš viso 20 685,97 Lt (5 991,07 Eur), o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengto PVM susidarė 30 303 Lt (8 776,35 Eur), kuriuos, apelianto teigimu, sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir valstybei jokia žala nebuvo padaryta.

18.5.3. Be to, apelianto vertinimu, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 174 603 Lt (50 568,52 Eur) piniginių lėšų už keturis darbuotojus (E. R., S. Š., S. S., V. V.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiems darbuotojams faktiškai ir realiai išmokėjo 45 948 Lt. Be to, pagal išskaičiuotų ir sumokėtų pajamų mokesčio deklaracijų duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 46 572,22 Lt, iš kurių sumokėjo 4 956 Lt GPM. Iš pranešimų apie apdraustuosius ir pranešimus apie apdraustųjų VSD pabaigą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo 28 396,76 Lt (20 883,00 + 7 513,76) ir nuo jų sumokėjo 11 353,03 Lt (8 349,03 + 3 004,00) VSD įmokų.

Žemesnės instancijos teismas

18.6. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nagrinėjamoje byloje pateiktus civilinius ieškinius.

18.6.1. Apeliantas skunde remiasi 2016 m. kovo 25 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvadomis Nr. 5-3/21 ir Nr. 5-3/33 ir pažymi, kad PVM apskaičiuotas mokestis atsirado konstatavus aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai įtraukė į PVM ataskaitą 30 303 Lt (8 776,35 Eur) pirkimo PVM, nors nustatyta, kad toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoris buvo fiktyvus. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis 30 303 Lt (8 776,35 Eur) mokestis yra sumokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. balandžio 19 d. raštas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtą PVM, iš viso 29 710 Lt (8 604,61 Eur) (nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio). Todėl, apelianto vertinimu, civilinio ieškinio dalis dėl M. K. priteistų 30 303 Lt (8 776,35 Eur) yra nepagrįsta, nes valstybė jokios žalos nepatyrė.

18.6.2. Taip pat gynėjas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinius ieškinius dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K., mokėdamas darbuotojams darbo užmokestį (kaip komandiruotės dienpinigių išmokėjimą) iš viso už 90 744 Lt (26 181,28 Eur), nesumokėjo mokesčių šioms institucijoms. Tačiau, apelianto vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad M. K. veikė ne asmeniniais interesais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Todėl šioje nagrinėjamoje byloje civiliniu atsakovu turi būti pripažintas ne M. K., o juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 3 d. buvo iškelta bankroto byla, o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kreditorių yra ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kurie turi galimybę pareikšti reikalavimus ir dėl bendrovės nesumokėtų mokesčių.

18.6.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir iš M. K. priteisė 60 773,86 Eur. Gynėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad M. K. šias lėšas būtų pasisavinęs. Pasak apelianto, priešingai, bylos duomenys tik patvirtina M. K. pastangas išsaugoti bendrovės darbuotojus, todėl pagal susidariusią ekonominę situaciją mokėjo neoficialią darbo užmokesčio dalį. Be to, bankroto administratorė, nurodydama, kad buvo išvaistytas bendrovės turtas už 50 568,52 Eur, neatsižvelgė ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo naudą, kurią sukūrė tariamai ir tik formaliai dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“ keturi darbuotojai, kurie realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose.

Šalies argumentai

19. Nuteistosios A. K. gynėjas advokatas Gintaras Aleknavičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat palikti nenagrinėtus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštus civilinius ieškinius A. K..

19.1. Nuteistosios A. K. gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Šalies argumentai

19.2. Skunde išdėstomi nuteistųjų M. K. ir R. Š. parodymai, kurie atskleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, asmenų fiktyvų įdarbinimą ir atleidimą, darbuotojų vykimo / nevykimo į komandiruotes priežastis, bendrovės tikslus turėti neoficialių piniginių lėšų, iš kurių būtų mokama neoficiali darbo užmokesčio dalis, bei tokių mokėjimų fiksavimo aplinkybes. Kad bendrovėje buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti darbuotojai. Tačiau, gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių nurodytų aplinkybių nevertino ir nepagrįstai konstatavo, kad neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo faktas buvo tik nuteistųjų pasirinkta gynybos pozicija.

19.2.1. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtuose kompiuteriuose ir atminties diskuose buvo rasti neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo registrai, kurie, gynėjo vertinimu, patvirtina, jog nei M. K., nei A. K. kaltinamajame akte nurodytų sumų – 8 482,46 Eur bei 13 501,66 Eur – iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasisavino, o šiuos pinigus M. K. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neoficialiam darbo užmokesčiui mokėti.

19.2.2. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo pasisavintos, neatsižvelgė ir į šias aplinkybes, t. y. jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – E. R., S. Š., S. S., V. V. – buvo įdarbinti ir atleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai, o savo darbo vietos realiai nepakeitė; PVM sąskaitose faktūrose buvo įrašyti aiškiai neteisingi duomenys apie personalo nuomos paslaugas ir pervestus pinigus iš vienos bendrovės į kitą bei tai, kad už personalo nuomą gautos lėšos buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atlyginimams mokėti.

19.2.3. Gynėjo vertinimu, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti 50 568,52 Eur visada priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pinigai grįžo į šią bendrovę neoficialiu būdu ir dėl jų iššvaistymo M. K. buvo pripažintas kaltu. Be to, apeliantui nesuprantama, kaip išvaistytas lėšas kitoje bendrovėje galima dar ir pasisavinti.

19.2.4. Skunde gynėjas remiasi nustatytomis bylos aplinkybėmis ir atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. keturiems darbuotojams buvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos – 13 307,46 Eur (45 948 Lt), dalis šių lėšų buvo apskaitytos kaip darbo užmokestis 5 505,83 Eur (19 010,54 Lt) bei sumokėti GMP, VSD, PSD bei įmokos Garantiniam fondui, o dalis darbo užmokesčio – 7 801,63 Eur (26 937,46 Lt) – buvo nepagrįstai apskaityti kaip dienpinigiai, nuo kurių įmokos nemokamos. Dėl to nuo dienpinigiais išmokėto darbo užmokesčio buvo apskaičiuotos išvengtos mokėti valstybei bei VSDF įmokos į valstybės biudžetą, t. y. iš viso 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir 21,06 Eur (72,72 Lt) įmokų Garantiniam fondui bei 4 210,04 Eur (14 536,44 Lt) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Tačiau pažymima, kad nors pagal šią sugalvotą nusikalstamą schemą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 6 012,67 Eur mokėtinų mokesčių (1 781,03 Eur + 21,06 Eur + 4 210,04 Eur), tačiau bendrovės vis tiek privalėjo sumokėti šiuos mokesčius nepriklausomai nuo to, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne.

19.3. Pažymima, kad nesumokėti mokesčiai valstybei dėl netinkamo apskaitos tvarkymo įmonėje nėra žala bendrovei, o prievolė, todėl negali būti priteisti iš bendrovės vadovo. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma, nes mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). Todėl, gynėjo vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai turi būti nukreipti ne į bendrovės vadovą, o į pačią bendrovę.

Atsiliepimas

20. Atsiliepime į nuteistojo R. Š., nuteistojo M. K. gynėjo advokato Regimanto Špelverio ir nuteistosios A. K. gynėjo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinius skundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkins nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl žalos atlyginimo, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš M. K. priteisti 10 445,14 Eur, o iš R. Š. – 4 091,23 Eur žalos atlyginimo.

20.1. Pažymima, kad nuteistosios A. K. gynėjas apeliaciniame skunde remiasi netinkama teismų praktika ir nepagrįstai tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai turi būti pareikšti ne bendrovės vadovams, o pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

20.1.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, darbuotojams atitinkamu laikotarpiu išmokėjo su darbo santykiais susijusias išmokas, tačiau neišskaičiavo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl padaryta žala turi būti priteista iš pačios A. K., o ne iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“.

20.2. Atsiliepime nesutinkama su nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįstai taikomos solidariosios atsakomybės. Pažymima, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnis).

Atsiliepimas

20.2.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nuo apskaitoje neatvaizduoto 124 797,25 Lt (36 143,78 Eur (32 956,55 Eur + 3 187,23 Eur) darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Fondo biudžetą iš viso 50 191,19 Lt (14 536,37 Eur (13 259,75 Eur + 1 276,62 Eur) įmokų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo du direktorius, t. y. M. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., o R. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. kovo 31 d. Tačiau 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvados Nr. 5-3/33 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ 38 priede nurodyta ir tai, kad 2014 m. sausio–rugsėjo mėn. apskaitoje neatvaizduotas 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur) darbo užmokestis bei nepriskaičiuota ir nesumokėta į Fondo biudžetą 36 064,99 Lt (10 445,14 Eur) įmokų; o 2014 m. spalio–gruodžio mėn. apskaitoje neatvaizduotas 35 163,02 Lt (10 183,92 Eur) darbo užmokestis bei nepriskaičiuota ir nesumokėta į Fondo biudžetą 14 126,20 Lt (4 091,23 Eur) įmokų. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. Š. ir buvo padaryta 50 191,19 Lt (14 536,37 Eur (13 259,75 Eur + 1 276,62 Eur) žala dėl 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nepriskaičiuotų ir nesumokėtų į Fondo biudžetą įmokų, M. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Todėl akivaizdu, kad padaryta žala valstybei buvo susijusi tiek su M. K., tiek su R. Š. veiksmais.

20.3. Atsiliepime taip pat nesutinkama su nuteistojo M. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad šioje nagrinėjamoje byloje civiliniu atsakovu turi būti pripažintas ne M. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal byloje atliktą finansinės veiklos tyrimą ir nustatytas įmokas, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra deklaravusi, akivaizdžiai nėra jokios galimybės pareikšti 14 536,37 Eur finansinį reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bankroto byloje atgauti šią sumą iš bankrutuojančios bendrovės.

21. Apeliacinio proceso metu gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

22. Nuteistojo R. Š. ir nuteistojo M. K. gynėjo advokato Regimanto Špelverio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl R. Š. paskirtų bausmių neteisingo subendrinimo (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai) bei dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Taip pat nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto iššvaistymo dydžio (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nuteistosios A. K. gynėjo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Todėl teisėjų kolegija neperžiūri nuosprendžio dalies, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymų suklastojimo) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutarčių ir įgaliojimo suklastojimo), A. K. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, o R. Š. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose jokių motyvų dėl šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo nenurodo.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 35 237 Lt (10 205,34 Eur) pasisavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur) pasisavinimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 174 603 Lt (50 568,52 Eur) iššvaistymo

24. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad M. K. už didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iššvaistymą, o A. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimą yra nuteisti nepagrįstai, nes kaltinime nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. panaudojant šiuos pinigus kaip neoficialų darbo užmokestį atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigti.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nustatė:

25.1. M. K., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją bei kasos išlaidų orderiais pagrindė tariamą atlyginimo ir dienpinigių išmokėjimą darbuotojams R. A., A. K., E. G., V. V. ir V. K., kurių suma sudaro 35 237,00 Lt (10 205,34 Eur), nors šie darbuotojai nurodytų pinigų negavo.

25.2. M. K. ir A. K., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, A. K. suklastojus 2013 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. R., S. Š., S. S., V. V. komandiruotės į Olandiją ir šiems suklaidintiems asmenims pasirašius 2 atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiuose dėl viso priskaičiuoto 38 036,32 Lt (11 016,08 Eur) darbo užmokesčio (atlyginimo ir dienpinigių), nors jie nurodytų pinigų negavo, šias pinigines lėšas – 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur) – pasisavino. Be to, M. K. ir A. K., žinodami, kad darbuotojai E. R., S. Š., S. S., V. V. 2014 m. sausio–kovo mėnesiais į komandiruotę nevyko, nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. suklastotais 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesių atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais (nes nurodyti asmenys žiniaraščiuose nepasirašė) pagrindė tariamą bendros 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) sumos darbo užmokesčio išmokėjimą, o šias pinigines lėšas – 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) – pasisavino. Taip M. K., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės bendros 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur) Lt vertės svetimą turtą.

25.3. M. K., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperka personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose keturiose PVM sąskaitose faktūrose, serija ARM Nr. 0011, Nr. 0014, Nr. 0013, Nr. 0015, įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl personalo nuomos paslaugų už 174 603 Lt (50 568,52 Eur) įsigijimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentais Nr. 359, Nr. 360, Nr. 740, Nr. 741, Nr. 958, Nr. 959, Nr. 1129, Nr. 384, Nr. 1130 pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamą personalo nuomą.

25.4. Šias aplinkybes teismas nustatė vadovaudamasis specialistės atliktais tyrimais, išdėstytais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. kovo 25 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/21 ir 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvadomis ir specialistės paaiškinimų teisingumu.

26. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Kaip minėta, išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose laikomasi nuostatos, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Todėl tokio pobūdžio bylose, faktinės aplinkybės pirmiausia nustatomos pagal įmonėje tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenis, kartu juos gretinant su kitais įrodymais (asmenų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, ar byloje yra patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltininko teiginius dėl tinkamo ir pagrįsto įmonės lėšų panaudojimo. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu, kad paties kaltininko parodymai dėl piniginių lėšų panaudojimo būtų neprieštaringi, nuoseklūs ir konkretūs.

27.1. Nuteistasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė pasisavinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei iššvaistęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo jo sutuoktinė A. K., personalo nuomos sutartis, pagal kurią asmenys atliko darbus Olandijoje ir už atlikus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ už personalo nuomą. Sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniais mokėjimo nurodymais sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas. Laikotarpiu, už kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už personalo nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, išnuomoti asmenys realiai buvo išvykę dirbti į Olandiją. Taip pat parodė, kad visi asmenys, kuriems jis, kaip direktorius, išleisdavo įsakymus dėl komandiruočių, vykdavo į jas įsakymuose nurodytais laikotarpiais ir jiems pagrįstai buvo mokami komandiruotpinigiai (t. 13, b. l. 72–74).

27.2. Nuteistoji A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neigė pasisavinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti keturi asmenys, kurie vėliau buvo išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K., kaip užsakovas, pagal nuomos sutartį rūpinosi šių asmenų darbu. Mėnesio pabaigoje buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo už paslaugas. Mėnesio pabaigoje užsakovas atsiųsdavo duomenis, kiek valandų dirbo konkretus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotas darbuotojas. Remdamasi šiais duomenimis, buhalterė apskaičiuodavo, kiek ir kokiam asmeniui reikia išmokėti atlyginimo, ir pagal buhalterės sudarytus žiniaraščius buvo išmokamas darbuotojams atlyginimas grynaisiais pinigais. Pagal 2013 m. lapkričio mėnesio, 2013 metų gruodžio mėnesio, 2014 metų sausio mėnesio, 2014 metų vasario mėnesio ir 2014 metų kovo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius buhalterė yra išmokėjusi darbuotojams atlyginimus grynaisiais pinigais, ir išmokėjus atlyginimą, jie pasirašydavo prie savo pavardės. Taip pat parodė, kad ji pati komandiruotėse buvo ne mažiau kaip du kartus, kurios tęsdavosi ne ilgiau kaip savaitę, t. y. septynias dienas (t. 13, b. l. 166–168).

27.3. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, M. K. parodymus pakeitė ir iš dalies prisipažino dėl padarytų nusikaltimų. Parodė, kad keturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys asmenys buvo įdarbinti siekiant turėti įmonėje neoficialių pinigų, iš kurių būtų mokamas darbuotojams atlyginimas vokeliuose. Taip pat pripažino, kad buvo forminamos komandiruotės darbuotojams, kurie nevykdavo į komandiruotes. Tai buvo daroma siekiant turėti pinigų, kuriais darbuotojams būtų galima išmokėti neoficialų darbo užmokestį. Neoficialūs pinigai buvo panaudojami įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Apklausiamas M. K. negalėjo nurodyti, kuriems darbuotojams ir už kokį laikotarpį buvo mokamas neoficialus atlyginimas (t. 15, b. l. 79–80).

27.4. Apklausta pirmosios instancijos teisme A. K. parodymus pakeitė ir savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino iš dalies. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jai pateikdavo sutuoktinis M. K., o ji juos pasirašydavo nepaskaičiusi, nors realiai nežinojo, kas vyksta įmonėje. Parodė, kad įmonės turto nepasisavino, tačiau pripažino, kad sutuoktinio pavedimu paimdavo banke grynuosius pinigus ir juos atiduodavo sutuoktiniui. Į komandiruotes, kurios nurodytos kaltinamajame akte, nevyko (t. 15, b. l. 81).

27.5. Pažymėtina, kad nuteistųjų pozicija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų panaudojimo buvo nenuosekli. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistųjų teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau pirmiau aptarta M. K. ir A. K. parodymų kaita leidžia nuteistųjų parodymus, kurie yra savarankiškas įrodymų šaltinis, vertinti kaip nepatikimus.

28. Nuteistųjų gynėjai, nesutikdami su nuteistųjų M. K. ir A. K. byloje duotų parodymų vertinimu, nurodo, kad jų parodymus patvirtina liudytojų G. S., P. D., V. K., S. Š., R. J., M. B., K. U., V. T., V. G., V. F., V. V., A. K., J. Š., L. M., J. B., S. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Minėti asmenys, pasak nuteistojo M. K. gynėjo, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išskirtinai vadovavosi tik liudytojų V. F., J. Š. ir M. B. parodymais, kuriais jie nepatvirtino, kad bendrovėje buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis.

29. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad G. S., P. D., V. K., S. Š., R. J., M. B., K. U., V. T., V. G., V. F., V. V., A. K., J. Š., L. M., J. B., S. S. parodymai patvirtina nuteistųjų M. K. ir A. K. parodymus, vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Pažymėtina, kad teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog iš tikrųjų dalis liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra gavę atlyginimą grynaisiais pinigais, tačiau pažymėjo, kad minėti liudytojai konkrečiai nenurodė, ar tai buvo oficialus jiems mokamas atlyginimas, ar neoficialus. Be to, nurodė nedideles grynaisiais pinigais gautas sumas. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos parodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

Žemesnės instancijos teismas

29.1. Liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Pradžioje jo atlyginimas buvo 1 500 Lt, vėliau – 2 000 Lt, o kažkuriuo laikotarpiu 2014 m. sutartas atlyginimo dydis galėjo siekti ir 3 000 Lt (t. 14, b. l. 180). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ keletą kartų M. K. jam yra davęs grynųjų pinigų ir nurodęs gautus pinigus pagal jo paduotą sąrašą išmokėti darbuotojams. Be to, tiek M. K., tiek buhalterė J. Š. jam duodavo užpildytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius ar kitus kasos dokumentus ir prašydavo, kad jis paimtų parašus iš dokumentuose nurodytų asmenų, t. y. kad jie pasirašytų jam perduotuose dokumentuose. Perduodami kasos išlaidų orderius ar kitus kasos dokumentus, nė karto su šiais dokumentais nei direktorius, nei buhalterė nėra perdavę grynųjų pinigų, kad jis juos išmokėtų asmenims, iš kurių turi paimti parašus. Tad vykdydamas tiek direktoriaus, tiek buhalterės nurodymus paimdavo iš darbuotojų parašus neišmokėdamas pinigų. Su bendrovės direktoriumi M. K. buvo sutaręs, kad jam bus mokamas 1 500 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Dalį šio uždarbio pervesdavo į sąskaitą, o dalis, kurios trūkdavo iki 1 500 Lt, būdavo M. K. išmokama grynaisiais pinigais. Išmokėdamas pinigus grynaisiais, pasirašyti neprašydavo. Po pusmečio nuo darbo pradžios bendrovėje buvo pakeltas mėnesinis atlyginimas iki 2 000 Lt. Atlyginimas buvo mokamas dalimis – dalis į sąskaitą banke, dalis grynaisiais (t. 1, b. l. 155–157).

29.2. Liudytojas P. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo valandinis atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti 16 Lt, kai reikėdavo, dirbdavo visą darbo dieną, kartais ir šeštadieniais (t. 14, b. l. 181). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 16 Lt dydžio valandinį atlyginimą, kuris buvo pervedamas į jam priklausančią banko sąskaitą. Patvirtino, kad grynaisiais pinigais atlyginimo nėra gavęs (t. 1, b. l. 139–140).

29.3. Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo minimalus, viršvalandžių nedirbo, tačiau kartais daugiau padirbus, pervesdavo ir daugiau. Į sąskaitą gavo ir kitų pajamų, pavyzdžiui, už žemės nuomą (t. 14, b. l. 182). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris buvo pervedamas į jam priklausančią banko sąskaitą. Grynaisiais pinigais atlyginimo nėra gavęs ir per visą darbo laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ komandiruotėse užsienyje nėra buvęs, taip pat nėra pasirašęs jokių kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos jam būtų mokami dienpinigiai už komandiruotes užsienyje, ir nėra gavęs jokių pinigų už komandiruotes (t. 1, b. l. 162–163).

29.4. Liudytojas S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo valandinis atlyginimas buvo 18 Lt, o vėliau – 20 Lt, dirbdavo 10 valandų, išskyrus penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Pinigai buvo pervedami į jam priklausančią banko sąskaitą (t. 14, b. l. 182). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandomojo laikotarpio metu buvo mokamas minimalusis darbo užmokestis, kurį pervesdavo į jo sąskaitą banke. Perėjęs dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo atlyginimą tik tą, kurį pervesdavo į jo banko sąskaitą. Atlyginimo grynaisiais nemokėjo. Vėl pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis gaudavo tik tą atlyginimą, kurį pervesdavo į sąskaitą banke. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokiose komandiruotėse užsienyje dirbti nėra buvęs (t. 1, b. l. 109–110).

29.5. Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali konkrečiai pasakyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi neapskaitomi pinigų srautai. Kartais vadovas užsimindavo, kad šį mėnesį trūksta apyvartinių lėšų darbo užmokesčiui išmokėti, todėl reikia pridėti komandiruočių (t. 15, b. l. 32). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad jo darbo užmokestis buvo pervedamas į banko sąskaitą, kuri buvo nurodyta darbo sutartyje. Taip pat, be darbo užmokesčio, už komandiruotėse praleistą laiką gaudavo komandiruotpinigius, kurie taip pat buvo pervedami į jam priklausančią banko sąskaitą (t. 1, b. l. 166).

29.6. Liudytojas K. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad dalį darbo užmokesčio gaudavo grynaisiais pinigais pagal apskaičiavimą: susirašydavo savo dirbtas valandas ir suderindavo su asmeniu, vadovavusiu objektui. Taip pat parodė, kad, jo žiniomis, ir kiti darbuotojai, įskaitant liudytojo brolį, gaudavo neoficialų darbo užmokestį (t. 15, b. l. 75). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo montuotoju ir jo darbo užmokestis buvo 18 Lt už darbo valandą, atskaičius mokesčius. Buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje buvo numatytas 1 300 Lt darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Tiek jis, tiek kiti darbuotojai dirbdavo įvairiai: ir po 8, ir po 10–11 valandų per dieną. Negalėjo konkrečiai nurodyti, kiek valandų išdirbdavo kiekvieną mėnesį nuo darbo pradžios. Mėnesiui pasibaigus pats pasiskaičiuodavo, kiek išdirbo valandų ir kiek jam turi sumokėti darbo užmokesčio. Kiekvieną mėnesį atlyginimas buvo mokamas ir grynaisiais pinigais, ir pervedant į sąskaitą banke. Dalis atlyginimo buvo pervedama į sąskaitą, o likusi dalis, kiek priklausydavo už mėnesį, buvo mokama grynaisiais pinigais. Kai buvo išmokami grynieji pinigai, niekas už juos pasirašyti neprašydavo. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokiose komandiruotėse užsienyje nėra buvęs (t. 1, b. l. 169).

29.7. Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo apie 1 200 Lt per mėnesį, pinigus pervesdavo į sąskaitą banke. Per visą darbo laikotarpį keletą kartų buvo pervesti dienpinigiai, kaip M. K. pasakė, tai buvo priedas prie jo darbo atlyginimo. Taip pat direktorius M. K. ne mažiau kaip 4 kartus per visą darbo laikotarpį yra išmokėjęs priedus, ne mažesnius kaip po 300 Lt grynaisiais pinigais, prie atlyginimo. Išmokėdamas šiuos priedus, direktorius pasirašyti niekur neprašydavo. Per visą darbo laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ komandiruotėse užsienyje nebuvo (t. 1, b. l. 177–178).

29.8. Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali pasakyti, kokią tiksliai dalį atlyginimo M. K. jam sumokėdavo grynaisiais pinigais, tačiau tai negalėjo būti 1 200 Lt, o mažiau. Liudytojo žiniomis, kai kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai taip pat gaudavo neoficialų darbo užmokestį, tačiau neprisimena, ar tokių asmenų buvo daug (t. 15, b. l. 105). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas buvo mokamas dalį jo pervedant į asmeninę sąskaitą banke ir dalį grynaisiais pinigais sumokėdavo direktorius M. K.. Atlyginimo dalis, kuri buvo mokama grynaisiais pinigais, buvo mokama ne kiekvieną mėnesį. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš direktoriaus M. K. grynaisiais pinigais yra gavęs ne mažiau kaip 5 000 Lt darbo užmokesčio, už kurį niekur nėra pasirašęs ir kurį direktorius išmokėdavo biure, esančiame Agluonėnuose, savo kabinete, darbininkams užėjus į kabinetą po vieną (t. 1, b. l. 116–117).

29.9. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti, jog dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 1 860 Lt dydžio darbo užmokestį (t. 15, b. l. 105). Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad darbo užmokestis iš pradžių buvo 8 Eur ir lakui bėgant pakilo iki 10 Eur už valandą. Atlyginimą gaudavo tik pervedimu į savo sąskaitą banke. Grynaisiais pinigais jokių išmokų niekada nėra gavęs (t. 1, b. l. 180–181).

29.10. Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu ir perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku ir jo darbo užmokestis buvo 1 500 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius. Atlyginimas buvo mokamas dvejopai, t. y. dalis buvo pervedama į asmeninę sąskaitą banke ir dalį mokėdavo direktorius M. K. grynaisiais pinigais, pasirašyti nereikėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapus R. Š., atlyginimą grynaisiais pinigais mokėdavo R. Š., kuris už išmokėtą darbo užmokestį grynaisiais pinigais prašė pasirašyti vieną ar du kartus. 2014 metų gruodžio mėnesį, papildomai kaip paskatinimą gavo 500 Lt, kuriuos išmokėjo R. Š. grynaisiais pinigais. Be nustatyto pagrindinio atlyginimo nuo darbo pradžios grynaisiais pinigais kaip paskatinimą už gerą darbą gaudavo ne mažiau kaip 100 Lt priedą, kurį taip pat išmokėdavo direktoriai – M. K. ir R. Š. (t. 1, b. l. 142–143, t. 15, b. l. 150–151).

29.11. Liudytojas J. B. ikiteisminio turimo metu parodė, kad pradėjęs dirbti jis vieną kartą gavo 500 Lt avansą (t. 1, b. l. 106–107).

29.12. Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bandomojo laikotarpio metu jam buvo mokamas valandinis 15 Lt atlyginimas, po kiek laiko valandinis atlyginimas pakeltas iki 20 Lt. Atlyginimas buvo mokamas dalimis, t. y. atlyginimo dalis buvo pervedama į asmeninę banko sąskaitą ir dalis buvo mokama grynaisiais pinigais (t. 1, b. l. 119–120).

29.13. Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu ir perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Pagal direktorių nurodytus duomenis spausdindavo ar ranka išrašydavo kasos dokumentus, skaičiuodavo atlyginimus, komandiruotpinigius darbuotojams pagal turimus dokumentus, t. y. darbo sutartis ir direktoriaus įsakymą dėl komandiruočių. Mėnesio pabaigoje apskaičiuodavo darbo užmokestį ir komandiruotpinigius darbuotojams, gaudavo banko sąskaitos išrašus, todėl matydavo, kiek atlyginimo yra išmokėta darbuotojams mokėjimo nurodymais į sąskaitą. Pagal šiuos duomenis išrašydavo darbo užmokesčio žiniaraščius, juose įrašydama reikiamą darbuotojui išmokėti skirtumą, išrašydavo tos sumos kasos išlaidų orderį (direktorei), kai būdavo sugrąžinami darbuotojų pasirašyti žiniaraščiai.

30. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiais liudytojų parodymais vadovavosi tik fragmentiškai, ir apeliaciniame skunde išskiria, jo nuomone, reikšmingus bylai įrodymus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė visų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo, gretino tarpusavyje bei vertino surinktų duomenų kontekste, priešingai nei apeliantas, kuris nurodo tik gynybai palankias liudytojų parodymų ištraukas.

Žemesnės instancijos teismas

30.1. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas savo skunde ignoruoja kitus reikšmingas bylai aplinkybes patvirtinančius ir nuteistųjų M. K. ir A. K. gynybinę versiją paneigiančius įrodymus. Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelegalaus, buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs (t. 14, b. l. 181). Taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis buvo pervedamas į jo nurodytą banko sąskaitą, grynaisiais pinigais atlyginimo niekada nėra gavęs (t. 1, b. l. 150–151).

31. Iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad dauguma kaip liudytojų apklaustų įmonės darbuotojų (P. D., V. K., S. Š., A. K., R. J., S. B.) neigė kada nors gavę oficialų ar neoficialų darbo užmokestį grynaisiais pinigais. Tik trys apklausti liudytojai (G. S., K. U., V. V.) parodė, kad įmonėje galėjo būti mokamas neoficialus atlyginimas. Tačiau net ir iš šių liudytojų parodymų turinio galima daryti išvadą, kad toks neoficialus atlyginimas grynaisiais pinigais buvo mokamas ne kiekvieną mėnesį, todėl negalima nustatyti, kada tiksliai jis buvo mokamas ir kokias sumas sudarė. Kiti byloje apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (V. T., L. M., J. B., S. S.) parodė, kad jiems darbo užmokestis buvo mokamas mišriu būdu, t. y. ir grynaisiais pinigais, ir bankiniais mokėjimo nurodymais. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad šiems darbuotojams mokėti grynieji pinigai buvo neoficialus atlyginimas, nes darbuotojai atsiskaitymus grynaisiais įvardijo kaip avansą ar priedą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad byloje iš tikrųjų yra duomenų, jog daliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo užmokestis buvo mokamas ne tik bankiniu mokėjimo nurodymu, bet ir grynaisiais pinigais. Tačiau apklausti įmonės darbuotojai negalėjo nurodyti nei konkrečios sumos, nei už kurį laikotarpį ar už kokį išdirbtų valandų skaičių su jais taip buvo atsiskaityta, nei tikslios atsiskaitymo grynaisiais pinigais datos. Taip pat byloje nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių, kada, už kelias darbo valandas ir kiek grynųjų pinigų buvo sumokėta kai kuriems darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, nėra jokios galimybės nustatyti, kad jiems buvo sumokėta iš kaltinime nurodytų lėšų.

32. Be to, kiti byloje apklausti liudytojai kategoriškai paneigė neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą. Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Darbo užmokestis ir kitos išmokos darbuotojams už 2014 metų spalio, lapkričio, gruodžio bei 2015 metų sausio, vasario, kovo mėnesius buvo mokami per banką, grynaisiais pinigais mokama nebuvo (t. 1, b. l. 106–107). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir parodė, kad niekas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų jam nebuvo užsiminęs apie nelegalų darbo užmokesčio mokėjimą (t. 15, b. l. 75). Liudytoja V. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji įmonės darbuotojams duodavo pasirašyti J. Š. ar M. K. pateiktus žiniaraščius ir neaiškino, kodėl nemokami pinigai, o žiniaraščiuose pasirašyti reikia, nes ir jai to niekas neaiškino. Taip pat parodė, kad apie neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą įmonėje jai nėra žinoma (t. 15, b. l. 78). Liudytoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atlyginimai darbuotojams būdavo išmokami mišriai. Didžioji dalis buvo mokama mokėjimo nurodymais. Taip pat parodė, kad neturi jokių duomenų, kad buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, tokių kalbų negirdėjo nei iš direktoriaus, nei iš administratorės V. F. (t. 15, b. l. 106–107).

32.1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pernelyg sureikšmina aplinkybę, kad liudytojai M. B. ir J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o buvo tik samdomi darbuotojai, tvarkę buhalterinę apskaitą, todėl jų parodymai dėl to, kad įmonėje nebuvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, negali būti vertinami kaip patikimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. spalio 10 d., o M. B. – laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (t. 9, b. l. 141). Taigi matyti, kad nurodyti asmenys įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė apie 6 mėnesius, todėl, teismo vertinimu, per šį laikotarpį galėjo visiškai susipažinti su įmonėje esančia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Be to, byloje nėra nustatytų kitų aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai siektų pakenkti apeliantams ir jų atžvilgiu duotų neteisingus parodymus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo jų parodymų vertinti kaip nepatikimų.

Šalies argumentai

33. Apeliantas skunde nurodo suvestines, kurios buvo rastos išoriniame standžiajame diske „Toshiba“, paimtame 2015 m. balandžio 17 d. vykusios kratos metu ir kurios, pasak apelianto, patvirtina kaltinime nurodytų pinigų kaip neoficialaus darbo užmokesčio įmonės darbuotojams mokėjimo faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos suvestinės neįrodo nuteistojo M. K. paimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų ir nuteistosios A. K. paimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų panaudojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ir naudai. Apeliaciniame skunde nurodomos suvestinės, kurios, kaip tvirtina apeliantas, patvirtina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nėra patvirtintos jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. nei pirmiau aptartais liudytojų parodymais, nei kitais rašytiniais įrodymais. Šių suvestinių turinys neįrodo, kam, kada, kokios pinigų sumos buvo mokamos, o jose nurodyti asmenys suvestinėse nurodytų sumų gavimo nepatvirtino. Taip pat jose nėra M. K. ir darbuotojų, kuriems, kaip tvirtina apeliantas, buvo mokami šie pinigai kaip neoficialus darbo užmokestis, įrašų apie šių pinigų išdavimą ir gavimą, nėra jų parašų ir datų. Be to, pažymėtina, kad kai kurie iš suvestinėje nurodytų darbuotojų kategoriškai neigė gavę neoficialų darbo užmokestį. Todėl šios suvestinės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tiek informatyvios, kad iš jų būtų galima spręsti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusistovėjusią neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo praktiką. Taip pat negalima daryti kategoriškos ir vienareikšmės išvados, kad M. K. jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. K. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas naudojo išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, tai yra darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti.

33.1. Kaip matyti iš liudytojos V. F. parodymų, jai buvo žinomos apelianto nurodomos lentelės, t. y. suvestinės, kurias su M. K. aptardavo susirinkimuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių šiose suvestinėse pateiktus duomenis, vien tai, kad įmonės administratorei buvo apie jas žinoma, nereiškia jose esančių duomenų tikrumo ir teisingumo patvirtinimo.

Šalies argumentai

34. Be to, tai, kad specialistei, atlikusiai bendrovės finansinės veiklos tyrimą, nebuvo užduotas klausimas, kiek piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą, išmokėdama jas įmonės darbuotojams be pateisinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat nepaneigia nuteistojo M. K. kaltės. Kaip minėta pirmiau, tik trys iš apklaustų įmonės darbuotojų parodė, kad jie galimai gavo neoficialų darbo užmokestį, tačiau negalėjo nurodyti nei konkrečių sumų, nei konkretaus tokios darbo užmokesčio gavimo laikotarpio. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nesant jokių įrodymų apie mokėtus neoficialius atlyginimus, nei specialistei, nei teismui nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių sumų, galimai mokėtų kaip neoficialus darbo užmokestis.

35. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl M. K. nuteisimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų – 50 568,52 Eur (174 603 Lt) – iššvaistymą, jas pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir už vėlesnį dalies tų pačių lėšų pasisavinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos nuomone, ši skundžiamo nuosprendžio dalis iš tikrųjų yra ydinga, nes kaltininkas negali iš pradžių iššvaistyti, o vėliau pasisavinti to paties svetimo turto, t. y. piniginių lėšų.

Šalies argumentai

35.1. Byloje nustatyta, kad M. K., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperka personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė 50 568,52 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamą personalo nuomą, o vėliau, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės 21 984,12 Eur (75 906,78 Lt) vertės turtą.

36. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikrasis nuteistojo M. K. padarytų nusikalstamų veikų tikslas buvo svetimų piniginių lėšų pasisavinimas. Akivaizdu, kad buvo sukurtas toks nusikaltimo darymo mechanizmas, kuriuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų lengviau užmaskuotai jas pasisavinti. Kaip nustatyta byloje, nuteistieji M. K. ir A. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 21 984,12 Eur (75 906,78 Lt), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šia suma turi būti mažinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų išvaistymo mastas ir pripažįstama, kad M. K. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, t. y. piniginių lėšų už 28 584,40 Eur (50 568,52 Eur – 21 984,12 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilio ir piniginių lėšų, gautų pardavus katerį, pasisavinimo

37. Iš nuteistojo M. K. gynėjo apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad, apelianto nuomone, jo ginamojo veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti subjektyvaus nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 183 straipsnio 2 dalies, požymio, t. y. tyčios pasisavinti įmonei priklausantį automobilį ir pinigines lėšas, gautas pardavus įmonei priklausantį katerį. Pasak apelianto, nuteistasis M. K. nepasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilio ir piniginių lėšų, gautų pardavus įmonei priklausantį katerį. Apelianto vertinimu, šis turtas ir piniginės lėšos priklausė nuteistajam, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo skolinga, be to, jis iš savo asmeninių lėšų sumokėjo bankui pagal automobilio lizingo sutartį.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavusi teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. K. padarytą nusikalstamą veiką teisingai ir pagrįstai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo.

39. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

40. Byloje nustatyta, kad M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, savo žinioje turėdamas ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. katerį, kurio registro Nr. LT-5067, ir automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pasisavinti šį jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – automobilį ir pinigines lėšas, gautas pardavus katerį, pasinaudojo aiškiai suklastota 2015 m. sausio 2 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią tariamai pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį katerį, kurio registro Nr. LT-5067, už 2 000 Eur pardavė R. P., tačiau gautų pinigų į įmonės kasą neįmokėjo, o tyčia pasisavino. Taip pat M. K., pasinaudojęs aiškiai suklastotu 2015 m. sausio 16 d. įgaliojimu, kuriuo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O. įgaliojo M. K. atlikti visus veiksmus, susijusius su automobiliu „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. jį parduoti, registruoti ir kt., bei suklastojęs ir pasinaudojęs 2015 m. sausio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią pasirašė pats kaip pardavėjas – įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – ir kaip pirkėjas M. K., įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Eur, nors už įsigytą automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, tačiau 2015 m. sausio 16 d. VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu ir tyčia automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino.

41. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. pripažino, kad už įsigytą automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, o už R. P. parduotą katerį gautų pinigų – 2 000 Eur – į įmonės kasą neįmokėjo. Akivaizdu, kad M. K. neneigia aplinkybės, jog įmonei priklausantį automobilį ir pinigines lėšas, gautas pardavus katerį, įgijo, tačiau tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir piniginių lėšų, gautų pardavus katerį, ne pasisavino, bet teisėtai pradėjo juos valdyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas jam.

41.1. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali ir konstatuoja, kad M. K. nurodytas turto ir piniginių lėšų pasisavinimo tikslas nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo M. K. padarytoje veikoje, nes neįmokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius ir jo žinioje buvusius 2 000 Eur į įmonės banko sąskaitą bei negrąžindamas įmonei automobilio ir laikydamas pas save, svetimą turtą pavertė savo turtu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, M. K. automobilio ir piniginių lėšų pasisavinimą sieja su prievoliniais teisiniais santykiais. Nors byloje yra duomenų, kad 2015 m. sausio 2 d. M. K., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, į UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausančią sąskaitą pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 20127996 įmokėjo 7 164,86 Eur (t. 15, b. l. 100), tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra jokių duomenų, jog šiam apmokėjimui nuteistasis M. K. būtų panaudojęs savo asmenines lėšas. Byloje yra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga nuteistajam M. K. (t. 9, b. l. 54). Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis pasirinko įstatyme nenumatytą savo teisių gynimo būdą ir pradėjo valdyti skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: automobilį ir pinigines lėšas, įstatymo nustatyta tvarka nepareiškęs reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą grąžinti. Akivaizdu, kad M. K. neturėjo jokio teisinio pagrindo pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilį ir pinigines lėšas (2 000 Eur), gautas pardavus įmonei priklausantį katerį.

42. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku buvo M. K.. Šiame kontekste svarbūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reglamentavimą, akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, Nr. 2K-440/2005, Nr. 2K-202/2006, Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K-47/2007, Nr. 2K-108/2008, Nr. 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-407/2014, Nr. 2K-529/2014, Nr. 2K-38-222/2016).

43. Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Šio nusikaltimo baigtumo momentas iš dalies priklauso nuo pasisavinamo turto rūšies. Pasisavinus individualius požymius turinčius daiktus (pvz., automobilį), nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės valdyti svetimus daiktus, naudotis ir disponuoti jais kaip nuosavais atsiradimo momento arba nuo teisės, suteikiančios galimybę jiems viešpatauti, įgijimo momento. Pasisavinus tiktai rūšinius požymius turintį daiktą (pvz., pinigus), nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai savininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo teisėtai pareikalauja atsiskaityti ar atiduoti daiktus natūra arba kai pasibaigia turto grąžinimo terminas, arba kai kaltininkas išneša daiktus iš tos teritorijos, kurioje jis turi įgaliojimus juos valdyti ar jais naudotis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-89-303/2017). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. K., gavęs 2 000 Eur už parduotą katerį, jų neįmokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o automobilį „Mercedes Benz ML320“ neteisėtai pasiliko sau. Byloje nustatyta, kad M. K. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog už parduotą turtą, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, gautus pinigus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paverčia savo nuosavu turtu, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jo padarytoje veikoje nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai.

44. Be to, apeliantas skunde kelia nepagrįstą versiją, teigdamas, kad bankroto administratorius civiliniame ieškinyje nenurodė, jog jo administruojama įmonė būtų patyrusi kokią nors žalą dėl automobilio ir piniginių lėšų, gautų pardavus įmonei priklausantį katerį, netekimo. Atkreipiamas nuteistojo M. K. gynėjo dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį M. K. pateikė bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir padaryta žala. Byloje nustatyta, kad tiek automobilis „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek kateris, kurio registro Nr. LT-5067, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius neturėjo pagrindo kreiptis su civiliniu ieškiniu dėl kitai įmonei padarytos turtinės žalos.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nuteistajam M. K.

45. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Be to, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudedamoji baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Todėl civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys, t. y. turtinė ir neturtinė žala.

46. Turtinė žala – tai nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu ar atmetimu, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, kuriomis reglamentuojami civilinės atsakomybės santykiai. Be to, sprendimą visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011; Nr. 2K-526-693/2015; Nr. 2K-7-49/2016; Nr. 2K-7-124-648/2016).

47. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškė 60 773,86 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 79–80). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyresniojo tyrėjo R. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiline ieškove, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 97).

47.1. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino. Pažymėtina, kad apygardos teismas M. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nustatęs, jog nuteistasis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 10 205,34 Eur, ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nustatęs, jog nuteistasis iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 50 568,52 Eur, todėl šiomis nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, t. y. 60 773,86 Eur, priteisė atlyginti.

47.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi jokio teisinio pagrindo ir konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, jog pasisavinimo ir iššvaistymo metu piniginės lėšos, t. y. 60 773,86 Eur, buvo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį išsprendė teisingai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų.

47.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo masto sumažinimas nekeičia bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nuteistojo M. K. priteistinos sumos dydžio, nes pastaroji įmonė, perleidžiant jai priklausančias lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteko, t. y. patyrė 50 568,52 Eur (174 603 Lt) žalą, nepriklausomai nuo to, kokia dalis iš šios sumos vėliau M. K. ir A. K. buvo pasisavinta jau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl civilinių ieškovų VMI (nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis) ir VSDFV ieškinių nuteistiesiems M. K., R. Š. ir A. K.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinių skundų argumentais, kad žala, padaryta VSDFV ir VMI, turi būti išieškota ne iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų, o iš juridinių asmenų, kurie nesumokėjo mokesčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kaltinami nusikalstamų veikų padarymu.

48.1. Apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013 buvo sprendžiamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kai žalos, padarytos dėl vadovo kaltės, atlyginimo prašė pats juridinis asmuo. Pažymėtina, kad šios civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje juridinių asmenų vadovai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pareikšti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti.

49. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, reikia nustatyti deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: padarytą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.248 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad yra visos minėtos sąlygos M. K., R. Š. ir A. K. deliktinei atsakomybei kilti.

49.1. Nuteistųjų M. K., R. Š. ir A. K. neteisėti veiksmai buvo nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu. Apygardos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės visiškai įrodo, kad M. K., R. Š. ir A. K., atitinkamais laikotarpiais eidami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių pareigas, siekdami išvengti mokesčių, į deklaracijas ir pranešimus, teiktus Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV, įrašė aiškiai neteisingus duomenis ir pateikė juos minėtoms institucijoms. Dėl to nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad dėl pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys nuteistieji M. K., A. K. ir R. Š..

49.2. Dėl nuteistųjų M. K., R. Š. ir A. K. neteisėtų veiksmų darbuotojams išmokant darbo užmokestį, buhalterinėje apskaitoje neatvaizduojant ūkinių operacijų, t. y. atlyginimo priskaitymo, VSDFV ir VMI biudžetui buvo padaryta žala. Žalos dydis nustatytas specialisto išvadose, kuris apeliaciniuose skunduose neginčijamas.

49.3. Tarp neteisėtų nuteistųjų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys: dėl M. K., A. K. ir R. Š. neteisėtų tyčinių veiksmų neapskaitant įmonėje mokamo darbo užmokesčio darbuotojams, pateiktose deklaracijose VMI ir pateiktuose pranešimuose VSDF buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotas, neišskaičiuotas bei nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos socialiniam draudimui. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad žala VMI ir VSDFV biudžetui atsirado dėl nusikalstamų nuteistųjų M. K., R. Š. ir A. K. veiksmų, kurie lėmė tai, kad jų valdomoms įmonėms neatsirado pareiga mokėti mokesčių VMI ir VSDFV ir dėl to mokesčiai nebuvo sumokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl įmonėje mokamo darbo užmokesčio apskaitymo, tokia pareiga būtų kilusi. Todėl nuteistųjų veiksmai tiesiogiai lėmė žalos civiliniams ieškovams VMI ir VSDFV padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

50. Pagal CK 6.249 straipsnį, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, apibrėžiamos kaip turtinė žala, o CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistieji M. K., R. Š. ir A. K. neteisėtais veiksmais lėmė žalos civiliniams ieškovams VMI ir VSDFV padarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino VMI ir VSDFV civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Dėl civilinio ieškovo VMI ieškinio (PVM atskaita) nuteistajam M. K.

Žemesnės instancijos teismas

51. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė byloje civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. priteisti 13 482,31 Eur, o iš R. Š. – 1 889,81 Eur (t. 1, b. l. 70–71). Kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, dalį prašomos priteisti iš nuteistojo M. K. sumos sudaro 8 776,35 Eur (30 303 Lt) dydžio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta PVM atskaita. Šią sumą patvirtina pirmiau aptarta 2016 m. gegužės 20 d. specialisto išvada Nr. 5-3/33, kurioje nurodyta, kad jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K. keturiais atvejais PVM sąskaitomis faktūromis pagrindė pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkines operacijas, neatitinkančias tapatumo iš viso už 50 568,52 Eur, tai PVM deklaracijose, pateiktose mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą iš visos 8 776,35 (30 303 Lt) Eur pirkimo PVM.

52. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju tas pats PVM yra sumokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus PVM atskaitą valstybė žalos nepatyrė. Iš pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovė teismui pateikė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2017 m. balandžio 19 d. raštą Nr. (6.1)-D2-1010, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio yra sumokėjusi VMI 8 604, 661 Eur (29 710 Lt) (t. 15, b. l. 147). Todėl apelianto teiginiai, kad PVM sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to valstybė nepatyrė žalos, yra nepagrįsti.

53. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnį PVM – tai viena iš mokesčio rūšių, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti į valstybės biudžetą. Mokestis taip pat ir PVM bendriausia prasme – tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnį PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, taip pat prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. PVM apmokestinama pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės įvairiuose jų tiekimo bei teikimo (gamybos) stadijose. Šis mokestis įtraukiamas į kainą ar tarifą. Būtent parduodamas prekę ar paslaugą, PVM mokėtojas iš pirkėjo (vartotojo) gauna ir tą pinigų sumą, kurią kaip PVM privalo sumokėti į valstybės biudžetą.

53.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sandorį dėl personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje atlikti pirkimo, tačiau šio sandorio UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų nevykdė. Todėl M. K. nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ be pagrindo išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o bendrovės buhalterė J. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pirkimą deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose ir pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. PVM deklaracijų 25 eilutėje deklaravo 30 303 Lt (8 776,35 Eur) daugiau įsigytų prekių, o paslaugų pirkimo PVM 36 eilutėje deklaravo 30 303 Lt (8 776,35 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis įstatymo nuostatomis, galima daryti išvadą, kad PVM mokėtojai šį mokestį turi mokėti tik už realiai įvykusius sandorius, t. y. realiai parduotą prekę ar paslaugą. Taigi nagrinėjamu atveju PVM neturėjo būti traukiamas nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

53.2. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo M. K. nurodymu 30 303 Lt (8 776,35 Eur) suma buvo nepagrįstai įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM atskaitą, taip fiktyvios atskaitos būdu buvo sumažinta į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ir šią VMI civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Dėl civiliniam ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui iš nuteistųjų M. K. ir R. Š. priteistos sumos dydžio

54. Nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 14 536,37 Eur VSDFV Klaipėdos skyriui iš nuteistųjų M. K. ir R. Š. solidariai, ignoruodamas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad R. Š. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu VSDFV biudžetui buvo padarytas tik 4 091,22 Eur nuostolis.

55. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys reiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Taigi tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, Nr. 2K-301/2012, Nr. 2K-7-335/2013). BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai arba iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, patenkino civilinio ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį visiškai, ir priteisė 14 536,37 Eur turtinės žalos atlyginimą iš M. K. ir R. Š. solidariai.

56. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio civiliniam ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui, vadovavosi pirmiau minėta specialistės 2016 m. gegužės 20 d. išvada Nr. 5-3/33 (t. 9, b. l. 137–178). Šioje išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso už 29 836,19 Eur sumą, taip VSDFV biudžetui 2014 metais padarydama iš viso 14 536,37 Eur nuostolį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad specialistė išvadoje pateikė bendrus padaryto nuostolio skaičiavimus, t. y. išvadoje neišskyrė, koks nuostolis VSDFV biudžetui buvo padarytas, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. K., o koks – kai direktorius buvo R. Š.. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta specialisto išvadą pateikusi specialistė A. Š., nurodydama, kad konkrečios atskirų įmonės direktorių nedeklaruotos sumos buvo nurodytos kaltinamajame akte (t. 15, b. l. 105). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai priteisė civiliniam ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui 14 536,37 Eur iš abiejų nuteistųjų solidariai, neatsižvelgdamas į byloje nustatytus konkrečius duomenis apie minėtų asmenų vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu nesumokėtus mokesčius, t. y. padarytą nuostolį VSDFV biudžetui.

56.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad M. B., nesuvokdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. nusikalstamų veiksmų esmės, suklastotų aiškiai melagingų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nuo apskaitoje neatvaizduoto 35 163,02 Lt (10 183,91 Eur) darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 14 126,18 Lt (4 091,22 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 6 pranešimus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 35 163,02 Lt (10 183,91 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 14 126,18 Lt (4 091,22 Eur) įmokų. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. į pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), siekdamas išvengti mokesčių, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą: 4 pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 29 138,46 Lt (8 439,08 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 11 709,37 Lt (3 391,27 Eur) įmokų (eilutėje P20.5); 2 pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo iš viso 6 024,56 Lt (1 744,83 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir iš viso 2 416,81 Lt (699,96 Eur) įmokų (eilutėje P6) ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

56.2. Apygardos teismas taip pat nustatė, kad M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, per įmonės administratorę V. F., perduodavo jai darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o J. Š., nesuvokdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, šių netikrų, aiškiai melagingų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nuo apskaitoje neatvaizduoto 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur) darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 18 pranešimų, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur) įmokų. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K. į pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), siekdamas išvengti mokesčių, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą: 17 pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 84 653,93 Lt (24 517,47 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 34 073,89 Lt (9 868,48 Eur) įmokų (eilutėje P20.5); 1 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo 4 980,30 Lt (1 442,40 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir 1 991,12 Lt (576,67 Eur) įmokų (eilutėje P6) ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

57. Įvertinusi visas pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant situacijai, kai galima nustatyti konkretų VSDFV biudžetui padaryto nuostolio dydį vadovaujant kiekvienam nuteistajam atskirai bei remiantis protingumo principu, nėra pagrindo nuteistiesiems taikyti solidariosios atsakomybės. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vadovavo nuteistasis R. Š.. Šiuo laikotarpiu VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateikti šeši tikrovės neatitinkantys pranešimai, kuriais nepriskaičiuoti ir VSDFV biudžetui nesumokėti mokesčiai sudaro 4 091,22 Eur. Kitus 18 tikrovės neatitinkančių pranešimų savo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. spalio 1 d., VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė nuteistasis M. K.. Taigi matyti, kad tarp nuteistojo R. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų ir VSDFV biudžetui padarytos turtinės žalos iki 2014 m. spalio 1 d. nėra priežastinio ryšio. CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tačiau nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad nuteistieji M. K. ir R. Š. veikė bendrai, taip pat nenustatytos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistiesiems taikytina solidarioji atsakomybė VSDFV Klaipėdos skyriaus patirtai žalai atlyginti, yra neteisinga. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama ir iš nuteistojo M. K. VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai priteisiama 10 445,15 Eur, o iš nuteistojo R. Š. – 4 091,22 Eur.

Dėl nuteistajam R. Š. paskirtos bausmės

58. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

59. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaudamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

60. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta bendros taisyklės išimtis, teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei įstatyme numatyta. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismui skiriant švelnesnę bausmę, negu įstatyme numatyta, turi būti nustatyta, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam R. Š. minėto įstatymo nuostatas nėra jokio pagrindo.

61. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnės bausmės, negu įstatyme numatyta, pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-252/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę R. Š., teisingai taikė BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. R. Š. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuota, todėl nėra pagrindo jos švelninti. Šios išvados nepaneigia apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis naujų nusikaltimų nepadarė, dirba ir išlaiko šeimą. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenines, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

62. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. Š. skunde nurodomais argumentais, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl bausmių bendrinimo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepagrįstai taikė ne visiško apėmimo, bet dalinį bausmių sudėjimo būdą.

63. Nuteistojo R. Š. nusikalstami veiksmai, kai jis pagamino netikrus dokumentus, žinodamas, kad jie netikri, ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą, taip išvengdamas mokesčių valstybės įgaliotoms institucijoms, atitinka BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes visi nusikalstami veiksmai sekė vienas paskui kitą, jie padaryti esant išankstiniam sumanymui, o netikrų dokumentų pagaminimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo savitikslis. Tai buvo tam tikras etapas, siekiant konkretaus tikslo – pateikti neteisingus duomenis valstybės įgaliotoms institucijoms ir taip išvengti mokesčių. Atsižvelgiant į tai, bausmės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį turi būti subendrintos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, bausmės, paskirtos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių), BK 222 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas vieneriems metams) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas penkiems mėnesiams) turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams).

64. Pirmosios instancijos teismas paskyręs R. Š. laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo. Teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. VII-1554 redakcija) nurodyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Pakeitus nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. Š. paskirtų bausmių bendrinimo būdo, nuteistajam skiriama subendrinta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl išlieka pagrindas nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl nuteistiesiems M. K. ir A. K. paskirtos bausmės

65. Skirdamas bausmes nuteistiesiems M. K. ir A. K., apygardos teismas vadovavosi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes (praeityje neteisti, turi tvirtus socialinius ryšius, augina mažamečius vaikus), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Dėl šių priežasčių teismas teisingai sprendė, kad jų asmenybių pavojingumas nėra toks, kad jie turėtų būti izoliuoti nuo visuomenės ir šeimos. Įvertinęs visas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, taikant M. K. ir A. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. Š. bausmės, paskirtos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Š. paskirtas bausmes pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. VII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Įpareigoti nuteistąjį R. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje M. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 50 568,52 Eur iššvaistymo, nustatyti, kad M. K. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 28 584,40 Eur.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista iš M. K. ir R. Š. solidariai 14 536,37 Eur.

Priteisti iš M. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 10 445,15 Eur, o iš R. Š. 4 091,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios A. K. gynėjo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisLaima GarnelienėKęstutis Jucys