Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nuteistųjų gynėjams advokatams Edvardui Staponkui, Regimantui Špelveriui, Gintarui Aleknavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š., nuteistojo M. K. gynėjo advokato Regimanto Špelverio ir nuteistosios A. K. gynėjo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymų suklastojimo) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutarčių ir įgaliojimo suklastojimo) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista iš A. K. 1 802,09 Eur, iš M. K. – 13 482,31 Eur, iš R. Š. – 1 889,81 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui iš A. K. priteista 4 210,04 Eur, iš M. K. ir R. Š. solidariai – 14 536,37 Eur.

Iš M. K. priteista bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60 773,86 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

1.1. M. K. nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. spalio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, o nuo 2014 m. spalio 1 d. plėtros direktoriumi ir kasininku (iki bendrovės bankroto paskelbimo 2015 m. lapkričio 3 d.), dėl einamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją, bei nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. spalio 10 d., dešimčia kasos išlaidų orderių pagrindė tariamą atlyginimo ir dienpinigių išmokėjimą darbuotojams R. A., A. K., E. G., V. V. ir V. K., iš viso 35 237 Lt (10 205,34 Eur), nors šie darbuotojai nurodytų sumų negavo, t. y.:

2014 m. kovo 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201409 tariamai išmokėjo R. A. 5 180,00 Lt (1 500,23 Eur) dienpinigių už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. kovo 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201412 tariamai išmokėjo A. K. 3 515,00 Lt (1 018,01 Eur) dienpinigių už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. kovo 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201413 tariamai išmokėjo A. K. 325,35 Lt (94,23 Eur) darbo užmokesčio už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201426 tariamai išmokėjo R. A. 5 735 Lt (1 660,97 Eur) dienpinigių už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201427 tariamai išmokėjo A. K. 981,08 Lt (284,14 Eur) darbo užmokesčio už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201428 tariamai išmokėjo A. K. 2 405,00 Lt (697,41 Eur) dienpinigių už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. gegužės 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201470 tariamai išmokėjo R. A. 4 625 Lt (1 339,49 Eur) dienpinigių už 2014 m. balandžio mėnesį;

2014 m. gegužės 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201481 tariamai išmokėjo E. G. 1 370,57 Lt (396,94 Eur) dienpinigių už 2014 m. balandžio mėnesį;

2014 m. liepos 8 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201491 tariamai išmokėjo V. V. 5 550 Lt (1 607,39 Eur) dienpinigių už 2014 m. birželio mėnesį;

2014 m. spalio 10 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO201499 tariamai išmokėjo V. K. 5 550 Lt (1 607,39 Eur) dienpinigių už 2014 m. rugsėjo mėnesį.

1.2. Taip M. K., kasos išlaidų orderiais pagrįsdamas tariamą pinigų išmokėjimą darbuotojams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, kurių suma 35 237 Lt (10 205,34 Eur).

2. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

2.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, savo žinioje turėdamas ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. katerį, kurio registro Nr. LT-5067, ir automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pasisavinti šį jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – automobilį ir pinigines lėšas, gautas pardavus katerį, pasinaudojo aiškiai suklastota 2015 m. sausio 2 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią tariamai pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį katerį, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė R. P. už 2 000 Eur, kurių į įmonės kasą neįmokėjo, o tyčia pasisavino.

2.2. Taip pat M. K., pasinaudojęs aiškiai suklastotu 2015 m. sausio 16 d. įgaliojimu, kuriuo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O. įgaliojo M. K. atlikti visus veiksmus, susijusius su automobiliu „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. jį parduoti, registruoti ir kt., bei suklastojęs ir pasinaudojęs 2015 m. sausio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią pasirašė pats kaip pardavėjas – įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir kaip pirkėjas – M. K., įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Eur, nors už įsigytą automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, tačiau 2015 m. sausio 16 d. VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu ir tyčia automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino.

2.3. Taip M. K. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą už 13 000 Eur.

3. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

3.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, iš anksto susitarė ir veikė bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir kasininke A. K., buvusia materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, turėdami tikslą pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, tyčia, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, A. K. 2013 m. lapkričio 6 d. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. R., S. Š., S. S. (S. S.), V. V. komandiruotės į Olandiją, ir šiems suklaidintiems asmenims pasirašius dviejų atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose dėl iš viso priskaičiuoto 38 036,32 Lt (11 016,08 Eur) darbo užmokesčio (atlyginimo ir dienpinigių), nors nurodytų pinigų negavo, tačiau šias pinigines lėšas, t. y. 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur), M. K. ir A. K. pasisavino, t. y.:

2013 m. lapkričio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 11 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur), E. R. pasirašė, jog tariamai jam išmokėta 5 213,08 Lt (1 509,79 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur);

2013 m. gruodžio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 3 627,00 Lt (1 050,45 Eur), E. R. pasirašė, jog tariamai jam išmokėta 4 119 Lt (1 192,65 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 103,00 Lt (1 477,93 Eur);

3.2. Taip M. K. ir A. K., atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais pagrįsdami tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą, pasisavino 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur).

3.3. Taip pat M. K. ir A. K., žinodami, kad darbuotojai E. R., S. Š., S. S., V. V. 2014 m. sausio–kovo mėnesiais į komandiruotę nevyko, nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., suklastotais 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesių atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais (nes nurodyti asmenys žiniaraščiuose nepasirašė) pagrindė tariamą darbo užmokesčio, kurio bendra suma 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur), išmokėjimą, o šias pinigines lėšas – 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) – pasisavino, t. y.:

pagal 2014 m. sausio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 3 764,00 Lt (1 090,13 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 850 Lt (825,42 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 450 Lt (709,57 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 078 Lt (1 470,69 Eur);

pagal 2014 m. vasario mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 120 Lt (1 482,85 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 485 Lt (719,71 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 765 Lt (800,80 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 127 Lt (1 484,88 Eur);

pagal 2014 m. kovo mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 558,76 Lt (1 609,93 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 913,26 Lt (843,74 Eur), S. S. tariamai išmokėta 3 015,76 Lt (873,42 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 491,76 Lt (1 590,52 Eur);

3.4. Taip M. K. veikdamas bendrai su A. K. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą už 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur).

4. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

4.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, o nuo 2014 m. spalio 1 d. plėtros direktoriumi ir kasininku (iki bendrovės bankroto paskelbimo 2015 m. lapkričio 3 d.), dėl einamų pareigų turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperka personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose keturiose PVM sąskaitose faktūrose, serija ARM Nr. 0011, 0014, 0013, 0015, įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl personalo nuomos paslaugų už 174 603,00 Lt (50 568,52 Eur) įsigijimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., tyčia devynis kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentais Nr. 359, 360, 740, 741, 958, 959, 1129, 384, 1130, pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamą personalo nuomą, o būtent:

2013 m. gruodžio 2 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 359 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas 0011“ pervedė 15 000 Lt (4 344,30 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2013 m. gruodžio 4 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 360 su nuoroda „Galutinis apmokėjimas 0011“ pervedė 19 848 Lt (5 748,38 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. sausio 14 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 740 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas ARM0012“ pervedė 19 688 Lt (5 702,04 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. sausio 24 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 741 su nuoroda „Galutinis apmokėjimas ARM0012“ pervedė 20 000 Lt (5 792,40 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. vasario 14 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 958 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas už 2014-02-03 ARM0013“ pervedė 25 000 Lt (7 240,50 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. vasario 19 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 959 su nuoroda „Galutinis apmokėjimas 2014-02-03 ARM0013“ pervedė 27 998 Lt (8 108,78 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. kovo 18 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 1129 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas 2014-03-03 ARM0014“ pervedė 12 069 Lt (3 495,42 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. kovo 25 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 384 su nuoroda „Dalinis apmokėjimas 2014-03-03 ARM0014“ pervedė 7 000 Lt (2 027,34 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2014 m. balandžio 14 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, mokėjimo dokumentu Nr. 1130 su nuoroda „Galutinis apmokėjimas 2014-03-03 ARM0014“ pervedė 28 000 Lt (8 109,36 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4.2. Taip M. K. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetimą turtą – 174 603 Lt (50 568,52 Eur).

5. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie asmens turtą, jo naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

5.1. M. K., nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. spalio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, o nuo 2014 m. spalio 1 d. – plėtros direktoriumi ir kasininku (iki bendrovės bankroto paskelbimo 2015 m. lapkričio 3 d.), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą ir juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį <...>“, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdamas išvengti sumokėti į valstybės biudžetą 16 123,92 Lt (4 669,81 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterę J. Š., kuriai per bendrovės administratorę V. F. perduodavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o J. Š., nesuvokdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, šių netikrų, aiškiai melagingų dokumentų pagrindu 2014 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių, pajamų mokesčio įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K., siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą bei šiuos aiškiai neteisingus duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai:

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 17 419,51 Lt (5 045,04 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 3 063,69 Lt (887,31 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 18 596,83 Lt (5 386,01 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 3 425,04 Lt (991,96 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 14 989,53 Lt (4 341,27 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 2 702,34 Lt (782,65 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 3 638,57 Lt (1 053,80 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 702,91 Lt (203,58 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. gegužės mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 4 363,56 Lt (1 263,77 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 807,70 Lt (233,93 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. birželio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 4 023,95 Lt (1 165,42 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 757,79 Lt (219,47 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. liepos mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 12 790,28 Lt (3 704,32 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 2 152,79 Lt (623,49 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 2 827,76 Lt (587,28 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 509,99 Lt (147,70 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje);

– mokesčių administratoriui pateiktoje 2014 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (forma FR0572) nedeklaravo iš viso 10 984,23 Lt (3 181,25 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 2 001,68 Lt (579,73 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje).

5.2. Taip pat M. K., siekdamas išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, iš viso 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur), pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, per bendrovės administratorę V. F. perduodavo jai darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o J. Š., nesuvokdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, šių netikrų, aiškiai melagingų dokumentų pagrindu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nuo apskaitoje nenurodyto darbo užmokesčio, kurio suma 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur), nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso aštuoniolika pranešimų, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, iš viso nedeklaravo 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur) įmokų. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K. į Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), siekdamas išvengti mokesčių, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą:

– septyniolikoje pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 84 653,93 Lt (24 517,47 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 34 073,89 Lt (9 868,48 Eur) įmokų (eilutėje P20.5);

– viename pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo 4 980,30 Lt (1 442,40 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir 1 991,12 Lt (576,67 Eur) įmokų (eilutėje P6), ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

5.3. Taip pat M. K., siekdamas išvengti sumokėti 30 303,00 Lt (8 776,35 Eur) pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 64 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. <...> Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 1–16 punktuose nurodyti rekvizitai)“, nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 25 d., veikdamas per bendrovės administratorę V. F., bendrovės buhalterę J. Š., nesuvokusias M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, 2013 m. gruodžio 2 d. pateikė administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0011, už 34 848,00 Lt (1 092,68 Eur), 2014 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0014, už 34 848,00 Lt (1 092,68 Eur), 2014 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0013, už 39 688,00 Lt (11 494,44 Eur), 2014 m. kovo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0015, už 47 069,00 Lt (13 632,00 Eur), žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje atlikti, tačiau nurodė jas įtraukti į apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė V. F. nežinodama, kad jai pateiktuose dokumentuose nurodytų paslaugų realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo, o dokumentuose tik nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, PVM sąskaitas faktūras įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o bendrovės buhalterė J. Š. PVM sąskaitose faktūrose nurodytą pirkimą PVM deklaravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2013 m. gruodžio, 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, kurias per elektroninę deklaravimo sistemą 2014 m. sausio 27 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. kovo 24 d., 2014 m. balandžio 25 d. pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, PVM deklaracijų 25 eilutėje deklaravo daugiau, iš viso už 30 303,00 Lt (8 776,35 Eur) įsigytų prekių, ir paslaugų pirkimo PVM 36 eilutėje deklaravo iš viso 30 303,00 Lt (8 776,35 Eur) mokėtino į biudžetą PVM:

– 2013 m. gruodžio mėnesį: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ – deklaravo 6 048 Lt (1 751,62 Eur) daugiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 6 048 Lt (1 751,62 Eur) mažiau;

– 2014 m. sausio mėnesį: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 6 888 Lt (1 994,90 Eur) daugiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 6 888 Lt (1 994,90 Eur) mažiau;

– 2014 m. vasario mėnesį: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 9 198 Lt (2 663,93 Eur) daugiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 9 198 Lt (2 663,93 Eur) mažiau;

– 2014 m. kovo mėnesį: 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo 9 198 Lt (2 365,91 Eur) daugiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 9 198 Lt (2 365,91 Eur) mažiau.

6. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kasininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, veikdamas per bendrovės administratorę V. F., bendrovės apskaitą tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius T. M.), bendrovės buhalterę J. Š., nesuvokusias M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, siekdamas iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punktą „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nes organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos.

6.1. M. K. nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. kovo 3 d., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje atlikti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas keturias PVM sąskaitas faktūras:

2013 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARM Nr. 0011, už 34 848 Lt (10 092,68 Eur);

2014 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARM Nr. 0014, už 34 848 Lt (10 092,68 Eur);

2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARM Nr. 0013, už 39 688 Lt (11 494,44 Eur);

2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaita faktūra, serija ARM Nr. 0015, už 47 069 Lt (13 632,00 Eur);

6.1.2. Iš viso už 174 603 Lt (50 568,52 Eur), perdavė šias PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. F., kuri, būdama suklaidinta ir nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į apskaitą. Taip M. K. pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – personalo nuomos paslaugų įsigijimą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 174 603 Lt (50 568,52 Eur).

6.2. Taip pat M. K., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal šias keturias PVM sąskaitas faktūras, serija ARM Nr. 0011, 0014, 0013, 0015, iš viso už 174 603,00 Lt (50 568,52 Eur) nepirko, nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., devyniais bankiniais mokėjimo nurodymais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 174 603,00 Lt (50 568,52 Eur):

– 2013 m. gruodžio 2 d. mokėjimo dokumentu Nr. 359 pervedė 15 000 Lt (4 344,30 Eur);

– 2013 m. gruodžio 4 d. mokėjimo dokumentu Nr. 360 pervedė 19 848 Lt (5 748,38 Eur);

– 2014 m. sausio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 740 pervedė 19 688 Lt (5 702,04 Eur);

– 2014 m. sausio 24 d. mokėjimo dokumentu Nr. 741 pervedė 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur);

– 2014 m. vasario 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 958 pervedė 25 000 Lt (7 240,50 Eur);

– 2014 m. vasario 19 d. mokėjimo dokumentu Nr. 959 pervedė 27 998 Lt (8 108,78 Eur);

– 2014 m. kovo 18 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1129 pervedė 12 069 Lt (3 495,42 Eur);

– 2014 m. kovo 25 d. mokėjimo dokumentu Nr. 384 pervedė 7 000 Lt (2 027,34 Eur);

– 2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1130 pervedė 28 000 Lt (8 109,36 Eur).

6.2.1. Iš viso pervedė 174 603,00 Lt (50 568,52 Eur) ir šiuos dokumentus pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius T. M.), buhalterei J. Š., kuri, nesuvokdama jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į apskaitos registrus ir taip mokėjimo apskaitos dokumentais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t. y. užmokestį už personalo nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6.3. Taip pat M. K. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorę V. F., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti mokesčių, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, turėdamas tiesioginę tyčią apgaulingai tvarkyti jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, joje atvaizduojant tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – darbuotojų tariamą vykimą į komandiruotes, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. F., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengti įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją, pateikdamas konkrečias darbuotojų išvykimo ir grįžimo datas. V. F. nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. parengus įsakymus dėl V. T., K. U., A. U., V. K., G. S., S. B., R. A., A. K., V. V., L. M., A. K., V. K., S. S., A. P., R. M., P. D., R. M. komandiruočių į Olandiją bei A. U. komandiruotės į Belgiją, M. K. juose pasirašė, taip patvirtindamas savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, o V. F. užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė, kad įsakymuose minimi asmenys įsakyme nurodytu laikotarpiu buvo išvykę į komandiruotę, paskui buhalterė J. Š. apskaičiavo komandiruotpinigius, o V. F., vykdydama M. K. nurodymą, bankiniais mokėjimo nurodymais pervedė komandiruočių dienpinigius darbuotojams, kai realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įsakymuose nurodytomis datomis į komandiruotes į Olandiją ir Belgiją nevyko ir dienpinigiai jiems nepriklausė. Taip M. K. devyniais komandiruotės dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiais, siekdamas išvengti mokesčių, išmokėdamas komandiruotės dienpinigius (kurie neapmokestinami), nors realiai tai buvo darbo užmokestis, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą septyniolikai darbuotojų:

2014 m. sausio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/01 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą A. U. – 2 775 Lt (803,70 Eur), K. U. – 2 775 Lt (803,70 Eur), V. K. – 2 220 Lt (642,96 Eur), S. B. – 2 590 Lt (750,12 Eur), G. S. – 1 665 Lt (482,22 Eur), V. T. – 740 Lt (214,32 Eur), iš viso 12 765 Lt (3 697 Eur);

2014 m. vasario mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/02 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą A. U. – 2 340 Lt (677,71 Eur), K. U. – 2 145 Lt (621,23 Eur), V. K. – 2 145 Lt (621,23 Eur), G. S. – 1 665 Lt (482,27 Eur), V. T. – 1 665 Lt (482,27 Eur), A. P. – 925 Lt (267,90 Eur), A. K. – 3 515 Lt (1 018,01 Eur), R. M. – 1 295 Lt (375,06 Eur), P. D. – 1 295 Lt (375,06 Eur), R. A. – 5 180 Lt (1500,23 Eur), iš viso – 22 170 Lt (6 420,87 Eur);

2014 m. kovo mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/03 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą A. U. – 2 220 Lt (642,96 Eur), K. U. – 2 220 Lt (642,96 Eur), S. B. – 1 480 Lt (428,64 Eur), G. S. – 1 665 Lt (482,22 Eur), V. T. – 1 665 Lt (482,22 Eur), A. K. – 2 405 Lt (696,54 Eur), R. A. – 5 735 Lt (1 660,97 Eur), R. M. – 1 665 Lt (482,22 Eur), iš viso – 22 170 Lt (6 420,88 Eur);

2014 m. balandžio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/04 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 1 295 Lt (375,06 Eur), G. S. – 1 295 Lt (375,06 Eur), R. A. – 4 625 Lt (1 339,49 Eur), iš viso – 7 215 Lt (2 089,61 Eur);

2014 m. gegužės mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/05 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 1 850 Lt (535,80 Eur), G. S. – 1 295 Lt (375,06 Eur), iš viso – 3 145 Lt (910,85 Eur);

2014 m. birželio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/06 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 590 Lt (750,12 Eur), V. V. – 5 550 Lt (1607,39 Eur), L. M. – 2 590 Lt (750,12 Eur), iš viso – 10 730 Lt (3 107,62 Eur);

2014 m. liepos mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/07 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 405 Lt (696,54 Eur), G. S. – 1 295 Lt (375,06 Eur), A. K. – 5 735 Lt (1 660,97 Eur), iš viso – 9 435 Lt (2 732,57 Eur);

2014 m. rugpjūčio mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/08 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 035 Lt (589,38 Eur), iš viso – 2 035 Lt (589,38 Eur);

2014 m. rugsėjo mėnesio dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiu Nr. KD 2014/09 pagrindė komandiruotės dienpinigių priskaičiavimą S. B. – 2 035 Lt (589,38 Eur), V. K. – 5 550 Lt (1 607,39 Eur), A. K. – 2 220 Lt (642,96 Eur), K. U. – 1 850 Lt (535,80 Eur), S. S. – 1 850 Lt (535,80 Eur), iš viso – 13 505 Lt (3 911,32 Eur).

6.4. Taip pat M. K. 32 mokėjimo nurodymais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – komandiruotės dienpinigių sumokėjimą 12 darbuotojų, kuriems dienpinigiai nepriklausė, nes darbuotojai į komandiruotes nevyko:

2014 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 391 pervedė 1 480 Lt (428,64 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 393 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių V. T.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 893 pervedė 2 590 Lt (750,12 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 895 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 898 pervedė 740 Lt (214,32 Eur) komandiruotpinigių V. T.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 930 pervedė 2 220 Lt (642,96 Eur) komandiruotpinigių V. K.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 923 pervedė 2 775 Lt (803,70 Eur) komandiruotpinigių A. U.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 925 pervedė 2 775 Lt (803,70 Eur) komandiruotpinigių K. U.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1030 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių V. T.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1028 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1049 pervedė 925 Lt (267,90 Eur) komandiruotpinigių A. P.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1053 pervedė 2 340 Lt (677,71 Eur) komandiruotpinigių A. U.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1055 pervedė 2145 Lt (621,23 Eur) komandiruotpinigių K. U.;

2014 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1059 pervedė 2 145 Lt (621,23 Eur) komandiruotpinigių V. K.;

2014 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1064 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių R. M.;

2014 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1066 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių P. D.;

2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1194 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1205 pervedė 2 220 Lt (642,96 Eur) komandiruotpinigių A. U.;

2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1207 pervedė 2 220 Lt (642,96 Eur) komandiruotpinigių K. U.;

2014 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1211 pervedė 1 665 Lt (482,22 Eur) komandiruotpinigių R. M.;

2014 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1290 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1291 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1377 pervedė 1 850 Lt (535,80 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1379 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1449 pervedė 2 590 Lt (750,12 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1459 pervedė 309 Lt (89,49 Eur) komandiruotpinigių L. M.;

2014 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1555 pervedė 2 405 Lt (696,54 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1558 pervedė 1 295 Lt (375,06 Eur) komandiruotpinigių G. S.;

2014 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1634 pervedė 2 035 Lt (589,38 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1808 pervedė 2 035 Lt (589,38 Eur) komandiruotpinigių S. B.;

2014 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1810 pervedė 1 850 Lt (535,80 Eur) komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1811 pervedė 1 850 Lt (535,80 Eur) komandiruotpinigių K. U..

6.5. Taip pat M. K., siekdamas išvengti mokesčių, 2 kasos išlaidų orderiais pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – dienpinigių sumokėjimą darbuotojai A. K., kuriai dienpinigiai nepriklausė, nes ji komandiruotėje nebuvo:

2014 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO201495 pagrindė iš viso 5 735 Lt (1 660,97 Eur) dienpinigių sumokėjimą darbuotojai A. K.;

2014 m. spalio 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. KIO201498 pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją – 2 220 Lt (642,96 Eur) dienpinigių sumokėjimą darbuotojai A. K..

6.6. Taip M. K. nepagrįstai išmokėjo komandiruotės dienpinigius iš viso už 65 214,00 Lt (18 887,28 Eur) dvylikai darbuotojų, kuriems dienpinigiai nepriklausė, nes darbuotojai į komandiruotes nevyko, todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

6.7. Taip pat M. K., siekdamas pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, veikė per UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorę V. F. ir buhalterę J. Š., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kurios M. K. suklastotų įsakymų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją pagrindu direktoriaus M. K. nurodymu išrašė 10 kasos išlaidų orderių:

2014 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201409, kad tariamai išmokėta R. A. 5 180 Lt (1 500,23 Eur) dienpinigių už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201412, kad tariamai išmokėta A. K. 3 515 Lt (1 018,01 Eur) dienpinigių už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201413, kad tariamai išmokėta A. K. 325,35 Lt (94,23 Eur) darbo užmokesčio už 2014 m. vasario mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201426, kad tariamai išmokėta R. A. 5 735 Lt (1 660,97 Eur) dienpinigių už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201427, kad tariamai išmokėta A. K. 981,08 Lt (284,14 Eur) darbo užmokesčio už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. balandžio 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201428, kad tariamai išmokėta A. K. 2 405 Lt (697,41 Eur) dienpinigių už 2014 m. kovo mėnesį;

2014 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201470, kad tariamai išmokėta R. A. 4 625,00 Lt (1 339,49 Eur) dienpinigių už 2014 m. balandžio mėnesį;

2014 m. gegužės 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201481, kad tariamai išmokėta E. G. 1 370,57 Lt (396,94 Eur) dienpinigių už 2014 m. balandžio mėnesį;

2014 m. liepos 8 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201491, kad tariamai išmokėta V. V. 5 550 Lt (1 607,39 Eur) dienpinigių už 2014 m. birželio mėnesį;

2014 m. spalio 10 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO201499, kad tariamai išmokėta V. K. 5 550 Lt (1 607,39 Eur) dienpinigių už 2014 m. rugsėjo mėnesį.

6.8. Nors šie asmenys R. A., A. K., E. G., V. V. ir V. K. pinigų negavo, tačiau suklaidinti kasos išlaidų orderiuose pasirašė, o buhalterė J. Š. juos įtraukė į apskaitą.

6.9. Taigi M. K. dešimt kasos išlaidų orderių, iš viso už 35 237 Lt (10 205,34 Eur), pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – tariamą komandiruotės dienpinigių ir darbo užmokesčio sumokėjimą penkiems darbuotojams. Taip M. K. tyčia, apgaulingai padarydamas išdėstytus teisės aktų, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, pažeidimus, tvarkė jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir aiškiai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo.

7.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje nuo 2014 m. sausio 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. siekdamas pasisavinti svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, išvengti mokesčių ir pateisinti dienpinigių darbuotojams išmokėjimą, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei V. F., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengti įsakymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruočių į Olandiją ir Belgiją, pateikdamas konkrečias darbuotojų išvykimo ir grįžimo datas, o jai parengus įsakymus, M. K. pasirašė šiuos įsakymus, taip patvirtindamas savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, tyčia suklastojo šiuos dokumentus:

2014 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-11 dėl V. T. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-14 dėl K. U. ir A. U. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-18 dėl V. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-19 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-20 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-37 dėl R. A. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-38 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. vasario 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-44 dėl A. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. vasario 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-45 dėl V. T. ir A. M. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. vasario 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-52 dėl A. U. komandiruotės į Belgiją;

2014 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-82 dėl A. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14-83 dėl G. S. ir V. T. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. kovo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/90 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/97 dėl A. U. ir K. U. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. balandžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/115 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/117 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/145 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/149 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/160 dėl V. V. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/163 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. birželio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/164 dėl L. M. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/182 dėl A. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/183 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/184 dėl G. S. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/08/01 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/09/01-01 dėl A. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/19/01-02 dėl V. K. komandiruotės į Olandiją;

2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/09/01-03 dėl S. S. ir K. U. komandiruočių į Olandiją;

2014 m. rugsėjo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. Į14/09/16 dėl S. B. komandiruotės į Olandiją.

7.2. Taip M. K. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo organizuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

8. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir aiškiai netikrą dokumentą panaudojo, t. y. aiškiai suklastotą tikrą dokumentą realizavo.

8.1. M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, savo žinioje turėdamas ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, siekdamas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O. 2015 m. sausio 2 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė, o už J. O. pasirašė kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, šią tariamai J. O. pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį pateikė R. P. ir šia aiškiai suklastota sutartimi jam pardavė už 2 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį katerį, kurio registro Nr. LT-5067. R. P., nesuvokdamas M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, šios sutarties pagrindu katerį įgijo ir Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivų registravimo skyriuje įregistravo savo vardu. Taigi M. K. realizavo aiškiai suklastotą tikrą dokumentą.

9. Be to, M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, savo žinioje turėdamas ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą jį pasisavinti, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O. 2015 m. sausio 16 d. įgaliojimu, kuriuo tariamai įgaliojo M. K. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodant automobilį, nepasirašė, o už J. O. pasirašė kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, šio netikro, aiškiai suklastoto įgaliojimo pagrindu pagamino netikrą 2015 m. sausio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo parduoda, o M. K. kaip fizinis asmuo perka automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos aiškiai suklastotus dokumentus pateikė VĮ „Regitra“, kuri M. K. vardu įregistravo automobilį „Mercedes Benz ML320“. Taigi M. K. pagamino netikrą dokumentą, t. y. pirkimo–pardavimo sutartį, ir aiškiai netikrus dokumentus pateikė VĮ „Regitra“.

10. A. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

10.1. A. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore ir kasininke nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, iš anksto susitarė ir veikė bendrai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu M. K. ir, turėdami tikslą pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, tyčia, žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, A. K. suklastojus 2013 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. R., S. Š., S. S., V. V. komandiruotės į Olandiją, šiems suklaidintiems asmenims pasirašius dviejų atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiuose dėl iš viso priskaičiuotų 38 036,32 Lt (11 016,08 Eur) darbo užmokesčio (atlyginimo ir dienpinigių), nors jie nurodytų pinigų negavo, šias pinigines lėšas – 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur) – M. K. ir A. K. pasisavino:

2013 m. lapkričio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 11 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur), E. R. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 213,08 Lt (1 509,79 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur);

2013 m. gruodžio mėnesį atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 3 627 Lt (1 050,45 Eur), E. R. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 4 119 Lt (1 192,65 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 103 Lt (1 477,93 Eur).

10.2. Taigi M. K. ir A. K. pasisavino 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur), atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais pagrįsdami tariamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą.

10.3. Taip pat M. K. ir A. K., žinodami, kad darbuotojai E. R., S. Š., S. S., V. V. 2014 m. sausio–kovo mėnesiais į komandiruotę nevyko, nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. suklastotais 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesių atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais (nes nurodyti asmenys žiniaraščiuose nepasirašė) pagrindė tariamą bendros 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) sumos darbo užmokesčio išmokėjimą, o šias pinigines lėšas – 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) – pasisavino, t. y.:

pagal 2014 m. sausio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 3 764 Lt (1 090,13 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 850 Lt (825,42 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 450 Lt (709,57 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 078 Lt (1 470,69 Eur);

pagal 2014 m. vasario mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 120 Lt (1 482,85 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 485 Lt (719,71 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 765,00 Lt (800,80 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 127 Lt (1 484,88 Eur);

pagal 2014 m. kovo mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 558,76 Lt (1 609,93 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 913,26 Lt (843,74 Eur), S. S. tariamai išmokėta 3 015,76 Lt (873,42 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 491,76 Lt (1 590,52 Eur).

10.4. Taip A. K., veikdama bendrai su M. K., pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą – 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur).

11. Be to, A. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie asmens turtą, jo naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

11.1. A. K. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą, juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį <...>“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdama išvengti sumokėti į valstybės biudžetą 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę V. G., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų esmės, kuri suklastojo tikrą aiškiai melagingą dokumentą, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 2013/11-05 pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, skaičiuodavo komandiruotpinigius ir atlyginimą darbuotojams, nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. keturiems darbuotojams – E. R., S. Š., S. S. ir V. V. išmokėdama iš viso 26 937,46 Lt (7 801,63 Eur) su darbo santykiais susijusias išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. K. 2013, 2014 metais Metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 2-ose deklaracijose (forma FR0573), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 36 359,33 Lt (10 530,39 Eur) išmokėtų apmokestinamųjų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (16 eilutėje), 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (17 eilutėje). Taip pat A. K. 2013 m. gruodžio mėnesį, 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais, Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 4-iose deklaracijose (forma FR0572), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y. nedeklaravo šiose deklaracijose iš viso 36 359,33 Lt (10 530,39 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio (18 eilutėje), 6 149,53 Lt (1 781,03 Eur) išskaičiuoto pajamų mokesčio (19 eilutėje):

2013 m. gruodžio mėnesio deklaracijoje (forma FR0572) (18 eilutėje) deklaravo mažiau 9 399,97 Lt (2 722,42 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, ir (19 eilutėje) deklaravo mažiau pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų 1 597,97 Lt (462,80 Eur);

2014 m. sausio mėnesio deklaracijoje (forma FR0572) (18 eilutėje) deklaravo mažiau 11 884,20 Lt (3 441,90 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, ir (19 eilutėje) deklaravo mažiau pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų 2 016,63 Lt (584,06 Eur);

2014 m. vasario mėnesio deklaracijoje (forma FR0572) (18 eilutėje) deklaravo mažiau 7 060,05 Lt (2 044,73 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, ir (19 eilutėje) deklaravo mažiau pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų 1 201,64 Lt (348,02 Eur);

2014 m. kovo mėnesio deklaracijoje (forma FR0572) (18 eilutėje) deklaravo mažiau 8 015,11 Lt (2 321,34 Eur) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, ir (19 eilutėje) deklaravo mažiau pajamų mokesčio nuo išmokėtų sumų 1 333,29 Lt (3 8615 Eur).

11.2. Taip pat A. K., siekdama išvengti sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, iš viso 14 536,44 Lt (4 210,04 Eur), pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę V. G., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų esmės, kuri suklastojo tikrą aiškiai melagingą dokumentą, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 2013/11-05 pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, skaičiuodavo komandiruotpinigius ir atlyginimą darbuotojams, nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. apskaitoje neužregistravo 36 359,33 Lt (10 530,39 Eur) darbo užmokesčio, nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 14 536,44 Lt (4 210,04 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso keturis pranešimus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas), t. y. nedeklaravo iš viso 36 359,33 Lt (10 530,39 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 14 536,44 Lt (4 210,04 Eur) įmokų:

11.2.1. Trijuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 28 344,22 Lt (8 209,05 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 11 332,01 Lt (3 281,98 Eur) įmokų (eilutėje P20.5).

11.2.2. Viename pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo iš viso 8 015,11 Lt (2 321,34 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir iš viso 3 204,43 Lt (928,07 Eur) įmokų (eilutėje P6).

11.3. Taip A. K. į pranešimus įrašė neteisingus duomenis ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

12. Be to, A. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė pagal teisės aktus reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

12.1. A. K. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdama per bendrovės apskaitą tvarkiusią V. G., nesuvokusią A. K. nusikalstamų veiksmų esmės, siekdama iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta: „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent: nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. kovo 3 d. žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo nuomos paslaugų darbams Olandijoje atlikti, pateikė buhalterei V. G. išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0011, už 34 848,00 Lt (1 092,68 Eur), 2014 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0014, už 34 848,00 Lt (1 092,68 Eur), 2014 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0013, už 39 688,00 Lt (11 494,44 Eur), 2014 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija ARM Nr. 0015, už 47 069,00 Lt (13 632,00 Eur), iš viso už 174 603 Lt (50 568,52 Eur), kuri šiuos dokumentus įtraukė į apskaitą ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti. Taip A. K. pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, t. y. 174 603 Lt (50 568,52 Eur) už personalo nuomos paslaugų suteikimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

12.2. Taip pat A. K., žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šias keturias PVM sąskaitas faktūras, serija ARM Nr. 0011, 0014, 0013, 0015, iš viso už 174 603 Lt (50 568,52 Eur), nesuteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo nuomos paslaugų, nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. devyniais bankiniais mokėjimo nurodymais į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje, gavo iš viso 174 603 Lt (50 568,52 Eur) piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už personalo nuomą:

– 2013 m. gruodžio 2 d. mokėjimo dokumentu Nr. 359 gavo 15 000 Lt (4 344,30 Eur);

– 2013 m. gruodžio 4 d. mokėjimo dokumentu Nr. 360 gavo 19 848 Lt (5 748,38 Eur);

– 2014 m. sausio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 740 gavo 19 688 Lt (5 702,04 Eur);

– 2014 m. sausio 24 d. mokėjimo dokumentu Nr. 741 gavo 20 000 Lt (5 792,40 Eur);

– 2014 m. vasario 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 958 gavo 25 000 Lt (7 240,50 Eur);

– 2014 m. vasario 19 d. mokėjimo dokumentu Nr. 959 gavo 27 998 Lt (8 108,78 Eur);

– 2014 m. kovo 18 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1129 gavo 12 069 Lt (3 495,42 Eur);

– 2014 m. kovo 25 d. mokėjimo dokumentu Nr. 384 gavo 7 000 Lt (2 027,34 Eur);

– 2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1130 gavo 28 000 Lt (8 109,36 Eur).

12.3. A. K. šiuos dokumentus pateikė buhalterei V. G., kuri juos įtraukė į apskaitos registrus. Taip mokėjimo apskaitos dokumentais A. K. pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – užmokesčio gavimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamą personalo nuomą.

12.4. Taip pat A. K. nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., siekdama išvengti mokesčių, veikdama per bendrovės buhalterę V. G., nurodė jai parengti įsakymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruotės į Olandiją, pateikdama konkrečius duomenis apie darbuotojų išvykimo datą, žinodama, kad darbuotojai nurodytomis datomis realiai į komandiruotes nevyks. Buhalterė V. G., vykdydama direktorės nurodymą, 2013 m. lapkričio 6 d. parengė direktoriaus įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl S. S., E. R., S. Š. ir V. V. komandiruotės į Olandiją, kuriame A. K. pasirašė, taip patvirtindama savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, o V. G. užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė, kad įsakyme minimi asmenys įsakyme nurodytu laikotarpiu buvo išvykę į komandiruotę, ir apskaičiavo komandiruotpinigius. A. K. pagal aiškiai suklastotą dokumentą, t. y. direktoriaus 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl S. S., E. R., S. Š. ir V. V. komandiruotės į Olandiją, išmokėjo komandiruotės dienpinigius darbuotojams pervesdama pinigus į jų asmenines sąskaitas banke, nors tai buvo realiai darbo užmokestis, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – komandiruotės dienpinigių išmokėjimą darbuotojams:

2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 46 pervedė 2 600,00 Lt komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 47 pervedė 2 108,00 Lt komandiruotpinigių S. Š.;

2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 48 pervedė 1 616,00 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 49 pervedė 632,00 Lt komandiruotpinigių V. V.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 57 pervedė 883,00 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 58 pervedė 2 885,00 Lt komandiruotpinigių S. Š.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 59 pervedė 3 285,00 Lt komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 60 pervedė 657,00 Lt komandiruotpinigių V. V.;

2014 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 66 pervedė 1 088,00 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72 pervedė 60,00 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 73 pervedė 2 695,00 Lt komandiruotpinigių S. Š.;

2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 74 pervedė 2 415,00 Lt komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 75 pervedė 53,00 Lt komandiruotpinigių V. V.;

2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 83 pervedė 176,24 Lt komandiruotpinigių E. R.;

2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 84 pervedė 2 821,74 Lt komandiruotpinigių S. Š.;

2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 85 pervedė 2 719,24 Lt komandiruotpinigių S. S.;

2014 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 86 pervedė 243,24 Lt komandiruotpinigių V. V..

12.5. Taip A. K. nepagrįstai išmokėjo keturiems darbuotojams iš viso 26 937,46 Lt (7 801,63 Eur) komandiruotės dienpinigių, todėl negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

12.6. Taip pat A. K., siekdama pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – pinigines lėšas, veikdama per bendrovės buhalterę V. G., pagal suklastotą įsakymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruotės į Olandiją nurodė V. G. išrašyti orderius, kuri ir išrašė penkis kasos išlaidų orderius:

2013 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 30, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 22 052,32 Lt (6 386,79 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti;

2014 m. sausio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 15 984,00 Lt (4 629,29 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti;

2014 m. vasario 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 5, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 14 142 Lt (4 095,81 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti;

2014 m. kovo 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. 8, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 15 497 Lt (4 488,24 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti;

2014 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11, pagrindžiantį, kad direktorei iš bendrovės kasos išduodami 16 979,54 Lt (4 917,61 Eur) darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti.

12.7. A. K. iš bendrovės kasos gautų 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur), skirtų darbuotojų atlyginimams, darbuotojams neišmokėjo, o buhalterė V. G. šiuos dokumentus įtraukė į apskaitą. Taip A. K. penkiais kasos išlaidų orderiais, iš viso už 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur), pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – pinigų gavimą iš kasos komandiruotės dienpinigiams ir darbo užmokesčiui darbuotojams sumokėti.

12.8. Taip pat A. K., siekdama pasisavinti svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, pagal suklastotą 2013 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl darbuotojų E. R., S. Š., S. S., V. V. komandiruotės į Olandiją dviejų atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiais dėl viso priskaičiuoto 38 036,32 Lt (11 016,08 Eur) darbo užmokesčio (atlyginimo ir dienpinigių) pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – tariamą komandiruotės dienpinigių ir darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojams, o E. R., S. Š., V. V. suklaidinti juose pasirašė, nors nurodytų pinigų negavo, o A. K. šias pinigines lėšas – 29 288,24 Lt (8 482,46 Eur) – pasisavino:

2013 m. lapkričio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 11 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur), E. R. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 213,08 Lt (1 509,79 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 613,08 Lt (1 625,66 Eur);

2013 m. gruodžio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 S. Š. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 3 627,00 Lt (1 050,45 Eur), E. R. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 4 119 Lt (1 192,65 Eur), V. V. pasirašė, kad tariamai jam išmokėta 5 103,00 Lt (1 477,93 Eur);

12.9. Taip pat A. K. aiškiai suklastotais 2014 m. sausio, vasario, kovo mėnesių atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais (nes nurodyti asmenys žiniaraščiuose nepasirašė) pagrindė tariamą bendros 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) sumos darbo užmokesčio išmokėjimą E. R., S. Š., S. S., V. V., o pinigines lėšas – 46 618,54 Lt (13 501,66 Eur) – pasisavino:

pagal 2014 m. sausio mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 3 764 Lt (1 090,13 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 850,00 Lt (825,42 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 450 Lt (709,57 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 078 Lt (1 470,69 Eur);

pagal 2014 m. vasario mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 120 Lt (1 482,85 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 485 Lt (719,71 Eur), S. S. tariamai išmokėta 2 765 Lt (800,80 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 127 Lt (1 484,88 Eur);

pagal 2014 m. kovo mėnesio atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį Nr. 2 E. R. tariamai išmokėta 5 558,76 Lt (1 609,93 Eur), S. Š. tariamai išmokėta 2 913,26 Lt (843,74 Eur), S. S. tariamai išmokėta 3 015,76 Lt (873,42 Eur), V. V. tariamai išmokėta 5 491,76 Lt (1 590,52 Eur).

12.10. Taip A. K. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais, kuriuose nurodyta bendra suma 75 906,78 Lt (21 984,12 Eur), pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – tariamą komandiruotės dienpinigių ir darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojams.

12.11. Dėl A. K. nurodytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

13. Be to, A. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir aiškiai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo.

13.1. A. K., nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktore, siekdama pasisavinti pinigines lėšas, išvengti mokesčių, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai į komandiruotes nevyks, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei V. G., nesuvokusiai A. K. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, parengti įsakymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų komandiruotės į Olandiją, o jai parengus įsakymą, A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. 2013/11-5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų E. R., S. Š., S. S., V. V. komandiruotės į Olandiją pasirašė, patvirtindama savo parašu aiškiai neteisingą informaciją, ir taip jį tyčia suklastojo bei panaudojo organizuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą.

14. R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie asmens turtą, jo naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

14.1. R. Š. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą, juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 8 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį <...>“, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1007) 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, siekdamas išvengti sumokėti į valstybės biudžetą 6 400,32 Lt (1 853,66 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį M. B., jam per bendrovės administratorę V. F., perduodavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. įsakymuose nurodyti asmenys komandiruotėse užsienyje nebuvo. M. B., nesuvokdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. nusikalstamų veiksmų esmės, pagal šiuos suklastotus tikrus aiškiai melagingus dokumentus 2014 metų spalio, gruodžio mėnesių Mėnesinėse pajamų mokesčio įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572), pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

14.2. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. į deklaracijas, pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekdamas išvengti mokesčių, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį M. B., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir jo panaudojimą ir šiuos aiškiai neteisingus duomenis pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai:

14.4. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. į Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir Pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), siekdamas išvengti mokesčių, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą:

19.1. Nuteistosios A. K. gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

20.2. Atsiliepime nesutinkama su nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentu dėl nepagrįstai taikomos solidariosios atsakomybės. Pažymima, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Todėl teisėjų kolegija neperžiūri nuosprendžio dalies, kuria M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymų suklastojimo) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutarčių ir įgaliojimo suklastojimo), A. K. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, o R. Š. – pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose jokių motyvų dėl šių nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo nenurodo.

24. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad M. K. už didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų iššvaistymą, o A. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimą yra nuteisti nepagrįstai, nes kaltinime nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. panaudojant šiuos pinigus kaip neoficialų darbo užmokestį atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigti.

26. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Kaip minėta, išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose laikomasi nuostatos, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Todėl tokio pobūdžio bylose, faktinės aplinkybės pirmiausia nustatomos pagal įmonėje tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenis, kartu juos gretinant su kitais įrodymais (asmenų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, ar byloje yra patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltininko teiginius dėl tinkamo ir pagrįsto įmonės lėšų panaudojimo. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu, kad paties kaltininko parodymai dėl piniginių lėšų panaudojimo būtų neprieštaringi, nuoseklūs ir konkretūs.

27.5. Pažymėtina, kad nuteistųjų pozicija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų panaudojimo buvo nenuosekli. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistųjų teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau pirmiau aptarta M. K. ir A. K. parodymų kaita leidžia nuteistųjų parodymus, kurie yra savarankiškas įrodymų šaltinis, vertinti kaip nepatikimus.

30. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiais liudytojų parodymais vadovavosi tik fragmentiškai, ir apeliaciniame skunde išskiria, jo nuomone, reikšmingus bylai įrodymus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė visų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo, gretino tarpusavyje bei vertino surinktų duomenų kontekste, priešingai nei apeliantas, kuris nurodo tik gynybai palankias liudytojų parodymų ištraukas.

32.1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas pernelyg sureikšmina aplinkybę, kad liudytojai M. B. ir J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o buvo tik samdomi darbuotojai, tvarkę buhalterinę apskaitą, todėl jų parodymai dėl to, kad įmonėje nebuvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, negali būti vertinami kaip patikimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. spalio 10 d., o M. B. – laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (t. 9, b. l. 141). Taigi matyti, kad nurodyti asmenys įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė apie 6 mėnesius, todėl, teismo vertinimu, per šį laikotarpį galėjo visiškai susipažinti su įmonėje esančia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Be to, byloje nėra nustatytų kitų aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai siektų pakenkti apeliantams ir jų atžvilgiu duotų neteisingus parodymus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo jų parodymų vertinti kaip nepatikimų.

33.1. Kaip matyti iš liudytojos V. F. parodymų, jai buvo žinomos apelianto nurodomos lentelės, t. y. suvestinės, kurias su M. K. aptardavo susirinkimuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių šiose suvestinėse pateiktus duomenis, vien tai, kad įmonės administratorei buvo apie jas žinoma, nereiškia jose esančių duomenų tikrumo ir teisingumo patvirtinimo.

35. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl M. K. nuteisimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių lėšų – 50 568,52 Eur (174 603 Lt) – iššvaistymą, jas pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir už vėlesnį dalies tų pačių lėšų pasisavinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegijos nuomone, ši skundžiamo nuosprendžio dalis iš tikrųjų yra ydinga, nes kaltininkas negali iš pradžių iššvaistyti, o vėliau pasisavinti to paties svetimo turto, t. y. piniginių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilio ir piniginių lėšų, gautų pardavus katerį, pasisavinimo

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavusi teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. K. padarytą nusikalstamą veiką teisingai ir pagrįstai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo.

39. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

40. Byloje nustatyta, kad M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir faktiniu bendrovės vadovu, savo žinioje turėdamas ir valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. katerį, kurio registro Nr. LT-5067, ir automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą pasisavinti šį jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą – automobilį ir pinigines lėšas, gautas pardavus katerį, pasinaudojo aiškiai suklastota 2015 m. sausio 2 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią tariamai pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį katerį, kurio registro Nr. LT-5067, už 2 000 Eur pardavė R. P., tačiau gautų pinigų į įmonės kasą neįmokėjo, o tyčia pasisavino. Taip pat M. K., pasinaudojęs aiškiai suklastotu 2015 m. sausio 16 d. įgaliojimu, kuriuo tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. O. įgaliojo M. K. atlikti visus veiksmus, susijusius su automobiliu „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. jį parduoti, registruoti ir kt., bei suklastojęs ir pasinaudojęs 2015 m. sausio 16 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią pasirašė pats kaip pardavėjas – įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – ir kaip pirkėjas M. K., įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Eur, nors už įsigytą automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, tačiau 2015 m. sausio 16 d. VĮ „Regitra“ įregistravo savo vardu ir tyčia automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino.

41. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. pripažino, kad už įsigytą automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo, o už R. P. parduotą katerį gautų pinigų – 2 000 Eur – į įmonės kasą neįmokėjo. Akivaizdu, kad M. K. neneigia aplinkybės, jog įmonei priklausantį automobilį ir pinigines lėšas, gautas pardavus katerį, įgijo, tačiau tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio ir piniginių lėšų, gautų pardavus katerį, ne pasisavino, bet teisėtai pradėjo juos valdyti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas jam.

41.1. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali ir konstatuoja, kad M. K. nurodytas turto ir piniginių lėšų pasisavinimo tikslas nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo M. K. padarytoje veikoje, nes neįmokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius ir jo žinioje buvusius 2 000 Eur į įmonės banko sąskaitą bei negrąžindamas įmonei automobilio ir laikydamas pas save, svetimą turtą pavertė savo turtu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, M. K. automobilio ir piniginių lėšų pasisavinimą sieja su prievoliniais teisiniais santykiais. Nors byloje yra duomenų, kad 2015 m. sausio 2 d. M. K., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, į UAB „Nordea Finance Lithuania“ priklausančią sąskaitą pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 20127996 įmokėjo 7 164,86 Eur (t. 15, b. l. 100), tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje nėra jokių duomenų, jog šiam apmokėjimui nuteistasis M. K. būtų panaudojęs savo asmenines lėšas. Byloje yra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga nuteistajam M. K. (t. 9, b. l. 54). Tačiau pažymėtina, kad nuteistasis pasirinko įstatyme nenumatytą savo teisių gynimo būdą ir pradėjo valdyti skolininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: automobilį ir pinigines lėšas, įstatymo nustatyta tvarka nepareiškęs reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą grąžinti. Akivaizdu, kad M. K. neturėjo jokio teisinio pagrindo pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilį ir pinigines lėšas (2 000 Eur), gautas pardavus įmonei priklausantį katerį.

42. Byloje neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku buvo M. K.. Šiame kontekste svarbūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reglamentavimą, akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, Nr. 2K-440/2005, Nr. 2K-202/2006, Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K-47/2007, Nr. 2K-108/2008, Nr. 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-407/2014, Nr. 2K-529/2014, Nr. 2K-38-222/2016).

43. Pasisavinimas pagal BK 183 straipsnį laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Šio nusikaltimo baigtumo momentas iš dalies priklauso nuo pasisavinamo turto rūšies. Pasisavinus individualius požymius turinčius daiktus (pvz., automobilį), nusikaltimas laikomas baigtu nuo galimybės valdyti svetimus daiktus, naudotis ir disponuoti jais kaip nuosavais atsiradimo momento arba nuo teisės, suteikiančios galimybę jiems viešpatauti, įgijimo momento. Pasisavinus tiktai rūšinius požymius turintį daiktą (pvz., pinigus), nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai savininkas ar kitas jo įgaliotas asmuo teisėtai pareikalauja atsiskaityti ar atiduoti daiktus natūra arba kai pasibaigia turto grąžinimo terminas, arba kai kaltininkas išneša daiktus iš tos teritorijos, kurioje jis turi įgaliojimus juos valdyti ar jais naudotis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-89-303/2017). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. K., gavęs 2 000 Eur už parduotą katerį, jų neįmokėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o automobilį „Mercedes Benz ML320“ neteisėtai pasiliko sau. Byloje nustatyta, kad M. K. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog už parduotą turtą, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, gautus pinigus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paverčia savo nuosavu turtu, taip siekdamas sau naudos turto savininko sąskaita. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jo padarytoje veikoje nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai.

44. Be to, apeliantas skunde kelia nepagrįstą versiją, teigdamas, kad bankroto administratorius civiliniame ieškinyje nenurodė, jog jo administruojama įmonė būtų patyrusi kokią nors žalą dėl automobilio ir piniginių lėšų, gautų pardavus įmonei priklausantį katerį, netekimo. Atkreipiamas nuteistojo M. K. gynėjo dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį M. K. pateikė bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir padaryta žala. Byloje nustatyta, kad tiek automobilis „Mercedes Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek kateris, kurio registro Nr. LT-5067, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius neturėjo pagrindo kreiptis su civiliniu ieškiniu dėl kitai įmonei padarytos turtinės žalos.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nuteistajam M. K.

45. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Be to, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudedamoji baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Todėl civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys, t. y. turtinė ir neturtinė žala.

46. Turtinė žala – tai nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu ar atmetimu, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, kuriomis reglamentuojami civilinės atsakomybės santykiai. Be to, sprendimą visiškai ar iš dalies patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011; Nr. 2K-526-693/2015; Nr. 2K-7-49/2016; Nr. 2K-7-124-648/2016).

47. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. pareiškė 60 773,86 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 79–80). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyresniojo tyrėjo R. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiline ieškove, kuriai atstovauja bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 97).

47.1. Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino. Pažymėtina, kad apygardos teismas M. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nustatęs, jog nuteistasis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 10 205,34 Eur, ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nustatęs, jog nuteistasis iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 50 568,52 Eur, todėl šiomis nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, t. y. 60 773,86 Eur, priteisė atlyginti.

47.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi jokio teisinio pagrindo ir konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, jog pasisavinimo ir iššvaistymo metu piniginės lėšos, t. y. 60 773,86 Eur, buvo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį išsprendė teisingai, nepažeisdamas baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normų.

47.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išvaistymo masto sumažinimas nekeičia bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš nuteistojo M. K. priteistinos sumos dydžio, nes pastaroji įmonė, perleidžiant jai priklausančias lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteko, t. y. patyrė 50 568,52 Eur (174 603 Lt) žalą, nepriklausomai nuo to, kokia dalis iš šios sumos vėliau M. K. ir A. K. buvo pasisavinta jau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinių skundų argumentais, kad žala, padaryta VSDFV ir VMI, turi būti išieškota ne iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų, o iš juridinių asmenų, kurie nesumokėjo mokesčių. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kaltinami nusikalstamų veikų padarymu.

48.1. Apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013 buvo sprendžiamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kai žalos, padarytos dėl vadovo kaltės, atlyginimo prašė pats juridinis asmuo. Pažymėtina, kad šios civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje juridinių asmenų vadovai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pareikšti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti.

49. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, reikia nustatyti deliktinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: padarytą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.248 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad yra visos minėtos sąlygos M. K., R. Š. ir A. K. deliktinei atsakomybei kilti.

49.1. Nuteistųjų M. K., R. Š. ir A. K. neteisėti veiksmai buvo nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu. Apygardos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės visiškai įrodo, kad M. K., R. Š. ir A. K., atitinkamais laikotarpiais eidami UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių pareigas, siekdami išvengti mokesčių, į deklaracijas ir pranešimus, teiktus Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV, įrašė aiškiai neteisingus duomenis ir pateikė juos minėtoms institucijoms. Dėl to nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad dėl pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys nuteistieji M. K., A. K. ir R. Š..

49.2. Dėl nuteistųjų M. K., R. Š. ir A. K. neteisėtų veiksmų darbuotojams išmokant darbo užmokestį, buhalterinėje apskaitoje neatvaizduojant ūkinių operacijų, t. y. atlyginimo priskaitymo, VSDFV ir VMI biudžetui buvo padaryta žala. Žalos dydis nustatytas specialisto išvadose, kuris apeliaciniuose skunduose neginčijamas.

49.3. Tarp neteisėtų nuteistųjų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys: dėl M. K., A. K. ir R. Š. neteisėtų tyčinių veiksmų neapskaitant įmonėje mokamo darbo užmokesčio darbuotojams, pateiktose deklaracijose VMI ir pateiktuose pranešimuose VSDF buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuotas, neišskaičiuotas bei nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos socialiniam draudimui. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad žala VMI ir VSDFV biudžetui atsirado dėl nusikalstamų nuteistųjų M. K., R. Š. ir A. K. veiksmų, kurie lėmė tai, kad jų valdomoms įmonėms neatsirado pareiga mokėti mokesčių VMI ir VSDFV ir dėl to mokesčiai nebuvo sumokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus dėl įmonėje mokamo darbo užmokesčio apskaitymo, tokia pareiga būtų kilusi. Todėl nuteistųjų veiksmai tiesiogiai lėmė žalos civiliniams ieškovams VMI ir VSDFV padarymą.

Dėl civilinio ieškovo VMI ieškinio (PVM atskaita) nuteistajam M. K.

53.2. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo M. K. nurodymu 30 303 Lt (8 776,35 Eur) suma buvo nepagrįstai įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM atskaitą, taip fiktyvios atskaitos būdu buvo sumažinta į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ir šią VMI civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai.

Dėl civiliniam ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui iš nuteistųjų M. K. ir R. Š. priteistos sumos dydžio

55. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys reiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Taigi tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, Nr. 2K-301/2012, Nr. 2K-7-335/2013). BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai arba iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, patenkino civilinio ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį visiškai, ir priteisė 14 536,37 Eur turtinės žalos atlyginimą iš M. K. ir R. Š. solidariai.

56. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio civiliniam ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui, vadovavosi pirmiau minėta specialistės 2016 m. gegužės 20 d. išvada Nr. 5-3/33 (t. 9, b. l. 137–178). Šioje išvadoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių ir įmokų iš viso už 29 836,19 Eur sumą, taip VSDFV biudžetui 2014 metais padarydama iš viso 14 536,37 Eur nuostolį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad specialistė išvadoje pateikė bendrus padaryto nuostolio skaičiavimus, t. y. išvadoje neišskyrė, koks nuostolis VSDFV biudžetui buvo padarytas, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. K., o koks – kai direktorius buvo R. Š.. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta specialisto išvadą pateikusi specialistė A. Š., nurodydama, kad konkrečios atskirų įmonės direktorių nedeklaruotos sumos buvo nurodytos kaltinamajame akte (t. 15, b. l. 105). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai priteisė civiliniam ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui 14 536,37 Eur iš abiejų nuteistųjų solidariai, neatsižvelgdamas į byloje nustatytus konkrečius duomenis apie minėtų asmenų vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu nesumokėtus mokesčius, t. y. padarytą nuostolį VSDFV biudžetui.

56.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad M. B., nesuvokdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. nusikalstamų veiksmų esmės, suklastotų aiškiai melagingų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nuo apskaitoje neatvaizduoto 35 163,02 Lt (10 183,91 Eur) darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 14 126,18 Lt (4 091,22 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 6 pranešimus, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 35 163,02 Lt (10 183,91 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 14 126,18 Lt (4 091,22 Eur) įmokų. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. į pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), siekdamas išvengti mokesčių, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą: 4 pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 29 138,46 Lt (8 439,08 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 11 709,37 Lt (3 391,27 Eur) įmokų (eilutėje P20.5); 2 pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo iš viso 6 024,56 Lt (1 744,83 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir iš viso 2 416,81 Lt (699,96 Eur) įmokų (eilutėje P6) ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

56.2. Apygardos teismas taip pat nustatė, kad M. K. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę J. Š., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų esmės, per įmonės administratorę V. F., perduodavo jai darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir pasirašytus įsakymus dėl darbuotojų komandiruočių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o J. Š., nesuvokdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. K. nusikalstamų veiksmų esmės, šių netikrų, aiškiai melagingų dokumentų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. nuo apskaitoje neatvaizduoto 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur) darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur) įmokų ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė iš viso 18 pranešimų, kuriuose deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 89 634,23 Lt (25 959,87 Eur) apdraustųjų asmenų pajamų ir 36 065,01 Lt (10 445,15 Eur) įmokų. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K. į pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) ir pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD), siekdamas išvengti mokesčių, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie turtą: 17 pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM versija 04) nedeklaravo iš viso 84 653,93 Lt (24 517,47 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 34 073,89 Lt (9 868,48 Eur) įmokų (eilutėje P20.5); 1 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) nedeklaravo 4 980,30 Lt (1 442,40 Eur) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P5), ir 1 991,12 Lt (576,67 Eur) įmokų (eilutėje P6) ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

57. Įvertinusi visas pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant situacijai, kai galima nustatyti konkretų VSDFV biudžetui padaryto nuostolio dydį vadovaujant kiekvienam nuteistajam atskirai bei remiantis protingumo principu, nėra pagrindo nuteistiesiems taikyti solidariosios atsakomybės. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vadovavo nuteistasis R. Š.. Šiuo laikotarpiu VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateikti šeši tikrovės neatitinkantys pranešimai, kuriais nepriskaičiuoti ir VSDFV biudžetui nesumokėti mokesčiai sudaro 4 091,22 Eur. Kitus 18 tikrovės neatitinkančių pranešimų savo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu, t. y. iki 2014 m. spalio 1 d., VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė nuteistasis M. K.. Taigi matyti, kad tarp nuteistojo R. Š. padarytų nusikalstamų veiksmų ir VSDFV biudžetui padarytos turtinės žalos iki 2014 m. spalio 1 d. nėra priežastinio ryšio. CK 6.279 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tačiau nagrinėjamoje byloje aplinkybės, kad nuteistieji M. K. ir R. Š. veikė bendrai, taip pat nenustatytos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistiesiems taikytina solidarioji atsakomybė VSDFV Klaipėdos skyriaus patirtai žalai atlyginti, yra neteisinga. Atsižvelgiant į tai, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama ir iš nuteistojo M. K. VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai priteisiama 10 445,15 Eur, o iš nuteistojo R. Š. – 4 091,22 Eur.

Dėl nuteistajam R. Š. paskirtos bausmės

58. Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

59. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaudamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

60. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta bendros taisyklės išimtis, teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, nei įstatyme numatyta. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad teismui skiriant švelnesnę bausmę, negu įstatyme numatyta, turi būti nustatyta, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam R. Š. minėto įstatymo nuostatas nėra jokio pagrindo.

61. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnės bausmės, negu įstatyme numatyta, pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-252/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę R. Š., teisingai taikė BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. R. Š. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuota, todėl nėra pagrindo jos švelninti. Šios išvados nepaneigia apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis naujų nusikaltimų nepadarė, dirba ir išlaiko šeimą. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenines, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

62. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo R. Š. skunde nurodomais argumentais, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl bausmių bendrinimo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepagrįstai taikė ne visiško apėmimo, bet dalinį bausmių sudėjimo būdą.

63. Nuteistojo R. Š. nusikalstami veiksmai, kai jis pagamino netikrus dokumentus, žinodamas, kad jie netikri, ir juos įtraukė į buhalterinę apskaitą, taip išvengdamas mokesčių valstybės įgaliotoms institucijoms, atitinka BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, nes visi nusikalstami veiksmai sekė vienas paskui kitą, jie padaryti esant išankstiniam sumanymui, o netikrų dokumentų pagaminimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo savitikslis. Tai buvo tam tikras etapas, siekiant konkretaus tikslo – pateikti neteisingus duomenis valstybės įgaliotoms institucijoms ir taip išvengti mokesčių. Atsižvelgiant į tai, bausmės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį turi būti subendrintos apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, bausmės, paskirtos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių), BK 222 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas vieneriems metams) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (laisvės atėmimas penkiems mėnesiams) turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu apėmimo būdu paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems metams).

64. Pirmosios instancijos teismas paskyręs R. Š. laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai taikė BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėjo. Teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. VII-1554 redakcija) nurodyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. Š. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Pakeitus nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. Š. paskirtų bausmių bendrinimo būdo, nuteistajam skiriama subendrinta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl išlieka pagrindas nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl nuteistiesiems M. K. ir A. K. paskirtos bausmės

65. Skirdamas bausmes nuteistiesiems M. K. ir A. K., apygardos teismas vadovavosi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų asmenybes charakterizuojančias aplinkybes (praeityje neteisti, turi tvirtus socialinius ryšius, augina mažamečius vaikus), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Dėl šių priežasčių teismas teisingai sprendė, kad jų asmenybių pavojingumas nėra toks, kad jie turėtų būti izoliuoti nuo visuomenės ir šeimos. Įvertinęs visas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, taikant M. K. ir A. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. Š. bausmės, paskirtos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. Š. paskirtas bausmes pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. VII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Įpareigoti nuteistąjį R. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje M. K. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 50 568,52 Eur iššvaistymo, nustatyti, kad M. K. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 28 584,40 Eur.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista iš M. K. ir R. Š. solidariai 14 536,37 Eur.

Priteisti iš M. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 10 445,15 Eur, o iš R. Š. 4 091,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios A. K. gynėjo advokato Gintaro Aleknavičiaus apeliacinį skundą atmesti.