Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-126-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
T-126-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-00745-2006-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Byla Nr. T-126-594/2018
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00745-2006-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16., 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas R. Č. teikimą dėl nuteistojo E. V. (toliau – E. V.) perkėlimo tolimesniam bausmės atlikimui iš pataisos namų į atvirąją koloniją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu E. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalis dėl E. V. nuteisimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį panaikinta, šioje dalyje priimant naują nuosprendį: E. V. pripažinti kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) E. V. paskirtomis bausmėmis, paskiriant jam galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 19 d.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalimi, prašoma perkelti nuteistąjį E. V. į atvirąją koloniją tolimesniam bausmės atlikimui.

Teikimo duomenimis, E. V. yra atlikęs daugiau nei ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jo lygtinio paleidimo terminas sueis 2019 m. liepos 19 d. Laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. spalio 29 d. nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ramaus būdo, jo santykiai su kitais nuteistaisiais draugiški. Per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką E. V. drausmine tvarka nebaustas, skatintas 13 kartų, pataisos namuose yra dirbęs kūriku, šiuo metu darbo neturi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo ir pabaigė programą „Padėk sau“, jo požiūris į administraciją yra teigiamas. Be to, nuteistasis turi iš jo priteistą civilinį ieškinį, iš gaunamo atlyginimo jį dengė, tačiau jo likutis vis dar išlieka didelis – 19484,37 eurų. Pasak E. V., jis palaiko socialinius ryšius su savo pussesere, jo tėvai mirę. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama 49 balams, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Iš esmės pataisos namuose nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, dėl ko, pataisos namų administracija mano, jog tolimesniam bausmės atlikimui tikslinga jį perkelti į atvirąją koloniją.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atviroje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atviroje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimą į atvirą koloniją, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-307/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-375-495/2017).

Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant pataisos namų teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad laisvės atėmimo bausmę E. V. atlieka nuo 2010 m. liepos 20 d. 2013 m. spalio 29 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 1.6-122/322 buvo perkeltas į lengvąją grupę, galimas jo lygtinis paleidimas – 2019 m. liepos 19 d. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, paskirtame būryje jis adaptavosi gerai, prie naujų gyvenimo sąlygų prisitaikė greitai. Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę išlaikė kūriko teises ir buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų katilinėje kūriku. Drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas net 13 kartų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pabaigė programą „Padėk sau“. Neabejotina, jog šios aplinkybės rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio korekciją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, tačiau vien tik jų, įvertinus teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nepakanka pagrįstai spręsti, jog šiuo metu tolimesniam bausmės atlikimui E. V. gali būti perkeliamas iš pataisos namų į atvirą koloniją. Juo labiau, jog sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neišskiriamos, jos vertinamos kitų laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojančių duomenų visumoje, visapusiškai įvertinant jo asmenybę, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Aptartų duomenų visumoje visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas E. V. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, jo atžvilgiu praeityje buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau, akivaizdu, kad teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui tai nepadarė, tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, o jo elgesio korekcija iš esmės apsiriboja vien tik jo buvimu laisvės atėmimo vietoje, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog nusikaltimus, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę E. V. įvykdė ne atsitiktinai, o dėl neigiamos savo vertybių orientacijos. Įvertintina ir tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių skirtingų nusikalstamų veikų padarymą, kurių pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Ir nors šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu atsisakyti perkelti nuteistąjį iš pataisos namų į atvirą koloniją, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteisto asmens elgesį ir leidžia įžvelgti pakankamą/nepakankamą jo elgesio korekciją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, pagal kurią, sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją, neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-307/2018).

Nusikaltimai, už kurių padarymą E. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susiję su fizinio smurto panaudojimu ir netgi gyvybės atėmimu (nužudymu), todėl, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į atvirą koloniją, tokiu būdu iš esmės sušvelninant kalinimo sąlygas, jo susivaldymas konfliktinėse situacijose bei elgesio korekcija būtent šioje srityje, yra itin aktualus. Tačiau, sprendžiant iš teismui pateiktos medžiagos, jokių socialinės reabilitacijos programų, susijusių su smurto valdymu, būdamas pataisos namuose nuteistasis nelankė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog pakankamai pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neabejotinai neigiamai charakterizuojantį požymį jis nededa, išvadų iš savo nusikalstamo elgesio nedaro. Įvertintina ir tai, kad dalį nusikaltimų E. V. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamumui, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų tinkamai įvertinęs šį jo nusikalstamą elgesį neabejotinai skatinantį veiksnį ir ėmęsis kokių nors veiksmų jo eliminavimui, teikimo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas vėlgi labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir visumoje vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija pataisos namuose jau yra pakankama jo perkėlimui į atvirą koloniją.

Netenkinant pataisos namų teikimo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir atlikus daugiau nei ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, pagal OASys metodiką ji atitinka 49 balus ir vien jau ši aplinkybė, įvertinus vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, iš esmės eliminuoja galimybę tolimesniam bausmės atlikimui perkelti nuteistąjį iš pataisos namų į atvirą koloniją. Šių duomenų kontekste sprendžiant asmens perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją klausimą pastebėtina ir tai, kad nors savo elgesį E. V. analizuoja, vertina, tačiau net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis tai daro paviršutiniškai, jo mąstymas ir valios savybės išugdytos silpnai, jam trūksta pasitikėjimo savimi, nuteistasis greitai pasiduoda kitų asmenų įtakai. Be to, net ir turėdamas pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų (priteistas žalos atlyginimas), šiuo metu nuteistasis nedirba, yra įtrauktas į pakartotinius kūriko kursus, įgyti kitos specialybės, siekdamas įsidarbinti ir kuo greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, būdamas pataisos namuose jis nesistengia, kas neabejotinai patvirtina, jog net ir šiuo metu asmuo kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų bei dėl jų atsiradusių padarinių, nesistengia pasitaisyti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės jokių tvirtesnių socialinių ryšių su savo artimaisiais nuteistasis taip pat neturi – jo tėvai mirę, su buvusia žmona nebendrauja (išsiskyręs), vaikų neturėjo. Nors E. V. teigia, jog palaiko socialinius ryšius su savo pussesere, tačiau įvertinus tai, kad pasimatymų metu jis nėra lankomas, neabejotina, jog nuteistojo bendravimas su savo pussesere negalėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio, o tai, įvertinus nuteistųjų kalinimo sąlygas atviroje kolonijoje, yra itin aktualu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad, nepaisant tam tikrų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu vis dar nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis jau yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų, yra pakankamai socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje bei pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šioje E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje perkėlus jį iš pataisos namų į atvirą koloniją toliau tęsti bausmės atlikimą, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau, nepaisydamas teismo jam parodyto pasitikėjimo, jis ir toliau vykdė nusikaltimus, todėl abejotina, jog asmuo tinkamai paisys jam nustatytų ribojimų būdamas atviroje kolonijoje, kur nuteistųjų teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pataisos namų laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas R. Č. teikimą atmesti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Albinas Antanaitis